36099dfb-9691-4e82-9b54-e93f3542e294 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-273-898/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13976-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal B. J. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. B. J., atstovaujama atstovų pagal įstatymÄ A. J. ir L. J., 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . PareiÅ¡kimu buvo siekiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. Å . bÅ«tų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nesilaikė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, sukliudė bendrovės akcininkei-pareiÅ¡kėjai dalyvauti ir balsuoti 2020 m. balandžio 28 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikė pareiÅ¡kėjai įstatymuose numatytos informacijos apie bendrovę ir nesudarė galimybės susipažinti su bendrovės 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, pažeidė pareiÅ¡kėjos neturtines akcininko teises.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2020 m. gegužės 28 d., nepraleidus 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos, apie šį susirinkimÄ akcininkai buvo tinkamai informuoti praneÅ¡imais, gavo bendrÄ jį balsavimo biuletenį, terminai dėl praneÅ¡imų apie susirinkimÄ Ä¯teikimo, balsavimo biuletenių pateikimo, susirinkimo protokolo suraÅ¡ymo buvo iÅ¡laikyti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raÅ¡tu, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojo karantino režimas ir didžioji dalis akcininkų iÅ¡ anksto balsavo raÅ¡tu. 2.1. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja prašė pateikti informacijÄ , kuri nėra vieÅ¡o pobÅ«džio, todėl byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėja (jos atstovai) bÅ«tų pasirašę įsipareigojimÄ neatskleisti konfidencialios informacijos ar kad bÅ«tų prašę tokį pasižadėjimÄ pasiraÅ¡yti taip pat pareiÅ¡kėjai nenurodžius, kokiam tikslui praÅ¡o informacijÄ pateikti bei neturint ir nevaldant ½ bendrovės akcijų, bendrovės vadovė G.

Å . pagrįstai atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjai konfidencialiÄ informacijÄ apie įmonę. Teismas atkreipė dėmesį į konfliktiÅ¡kus santykius tarp pareiÅ¡kėjos atstovų ir akcinės bendrovės vadovės, tarp jų vykstančius teisminius procesus, todėl nurodė, jog nagrinėjamu atveju bet koks nevieÅ¡os informacijos apie bendrovę atskleidimas gali neigiamai įtakoti bendrovės veiklÄ ir kitų akcininkų interesus. 2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad 2017, 2018 ir 2019 metų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo parengti, tačiau G.

Å . Å¡ios pareigos neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių ? pareiÅ¡kėjos atstovai pagal įstatymÄ ir su jais susiję asmenys negrÄ Å¾ino bendrovei visų dokumentų ir buhalterinės programos „Rivilė“ su buhalteriniais duomenimis, todėl G. Å . negali parengti finansinių ataskaitų rinkinių ir jų pateikti akcininkų susirinkimui tvirtinti bei registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad G. Å . veikoje nėra kaltės, taigi ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. B. J. atstovė advokatė A. Gulbinaitė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje: G. Å . už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje, paskirti 3 000 Eur baudÄ . 3.1. Skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog ABÄ® 30 straipsnio 1 dalis (past.? dėl 10 dienų termino) nebuvo pažeista, yra nepagrįsta dėl to, kad teismas iÅ¡ esmės sutapatino dviejų įvykių datas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo datÄ ir susirinkimo protokolo suraÅ¡ymo datÄ .

ABÄ® 30 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog balsavimo raÅ¡tu biuleteniai privalo akcininkams bÅ«ti pateikti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, o ne iki visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo suraÅ¡ymo dienos. Byloje nustatyta, jog balsavimo raÅ¡tu biuletenis pareiÅ¡kėjai buvo pateiktas kartu su 2020 m. balandžio 22 d. praneÅ¡imu, o bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas įvykusiu 2020 m. balandžio 28 d., kÄ patvirtina tiek minėtas praneÅ¡imas dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo, tiek Bendrovės 2020 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas.

Å ios aplinkybės įrodo, jog pareiÅ¡kėjai balsavimo raÅ¡tu biuletenis buvo iÅ¡siųstas likus 5 dienoms iki bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. 3.2. Skunde pabrėžiama, jog teismas nurodė, kad akcininkų balsavimo raÅ¡tu biuletenių buvo laukiama 10 dienų, kadangi protokolas suraÅ¡ytas tik 2020 m. gegužės 4 d., tačiau vadovaujantis Å¡iuo aiÅ¡kinimu bÅ«tų formuojama ydinga ir įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujanti praktika, t. y. bendrovei bÅ«tų leidžiama, pažeidžiant ABÄ® 30 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikti akcininkams balsavimo raÅ¡tu biuletenius nesilaikant 10 dienų termino, o akcininkams pateikus balsavimo raÅ¡tu biuletenį po jau įvykusio akcininkų susirinkimo bendrovė ir akcininkai atsidurtų teisinėje neapibrėžtyje – viena vertus, pavėluotai pateiktame balsavimo raÅ¡tu biuletenyje akcininko iÅ¡reikÅ¡ta valia turėtų bÅ«ti įtraukiama į bendrÄ balsavimo rezultatÄ , kita vertus – pagal ABÄ® 27 straipsnio 5 dalį, toks akcininko balsas negalėtų bÅ«ti įskaitomas į susirinkimo kvorumÄ bei balsavimo rezultatus, kadangi raÅ¡tu iÅ¡ anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumÄ bei balsavimo rezultatus.

Be to, ANK 119 straipsnio 1 dalyje esant numatytai formaliai administracinio nusižengimo sudėčiai jokios reikÅ¡mės neturi faktinė aplinkybė, ar bendrovės vadovė G. Å ., pateikusi pareiÅ¡kėjai balsavimo raÅ¡tu biuletenį, pažeisdama ABÄ® 30 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , laukė pareiÅ¡kėjos balsavimo raÅ¡tu biuletenio 10 dienų. 3.3. Pasak pareiÅ¡kėjos, pirmosios instancijos teismas klaidingai bendrovių visuotinius akcininkų susirinkimus laiko renginiais ir susibÅ«rimais. Vadovaujantis ANK 494 straipsnio dispozicija teigiama, jog nustatant, kas yra laikoma susirinkimu, bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog susirinkimas – taikus asmenų susibÅ«rimas, skirtas jų pažiÅ«roms ir nuomonei vieÅ¡ai laisvai reikÅ¡ti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti.

Todėl susibūrimai, numatyti Vyriausybės nutarime dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo iš esmės yra tokie susibūrimai, kuriuos reglamentuoja Susirinkimų įstatymo nuostatos, o remiantis pastarojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose. Todėl susibūrimais nėra laikomi susirinkimai, kuriuos organizuoja juridiniai asmenys savo valdomose ar naudojamose patalpose, dėl ko jiems nėra taikomas aptartas ribojimas. 3.4.

Remiantis ABĮ 14 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies nuostatomis teigiama, jog įstatymo garantuojama teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime apima teisę fiziškai dalyvauti tokiame susirinkime, kalbėti, užduoti klausimus, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Ši teisė gali būti apribota tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl Vyriausybės nutarimas Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo negali būti pagrindu apriboti akcininko teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Be to, laikant, kad aptartas ribojimas taikytinas ir juridinių asmenų akcininkų susirinkimams, toks ribojimas negali būti pagrindu paneigti ar apriboti ABĮ įtvirtintas neturtines bendrovės akcininko teises. ABĮ 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, taigi G. Š., siekdama užtikrinti akcininkų teisę dalyvauti susirinkime, turėjo sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. 3.5.

Skunde akcentuojama, jog akcininkų amžius ir buvimas rizikos grupėje nėra pagrindas apriboti akcininkų teisę dalyvauti akcininkų susirinkime. PraneÅ¡ime apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ buvo numatyta, kad jeigu akcininkas nuspręs dalyvauti akcininkų susirinkime fiziÅ¡kai, praÅ¡oma turėti asmeninės apsaugos priemones. Taigi, net 2020 m. balandžio 3 d., galiojant Vyriausybės nutarimui dėl karantino, bendrovė nematė poreikio fiziÅ¡kai nevykdyti susirinkimo, kadangi užtikrinti akcininkų apsaugÄ buvo galima pasirÅ«pinant asmeninės apsaugos priemonėmis.

Pažymima, jog į susirinkimÄ neatvyko ir pati G. Å ., nepaisant to, kad ji nepatenka į rizikos grupę, kas, pasak pareiÅ¡kėjos, įrodo, jog buvo siekiama ne apsaugoti rizikos grupėje esančius akcininkus, bet apriboti pareiÅ¡kėjos neturtines teises. 3.6. Skunde teigiama, jog ABÄ® 21 straipsnio 3 dalyje numatyta akcininko teisė, bet ne pareiga balsuoti raÅ¡tu, užpildant balsavimo raÅ¡tu biuletenį. Atitinkamai, nepasinaudojimas tokia teise negali bÅ«ti pagrindu atimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ABÄ® numatytas teises fiziÅ¡kai dalyvauti susirinkime, jame kalbėti, užduoti klausimus, siÅ«lyti naujus sprendimų projektus darbotvarkės klausimais. 3.7.

Pažymima, jog 2020 m. balandžio 16 d. praneÅ¡imu pareiÅ¡kėja paprašė pateikti informacijÄ , nurodydama pagrindÄ â€“ ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , t. y. buvo papraÅ¡yta atsakyti į klausimus ir pateikti informacijÄ , susijusiÄ su Å¡aukiamo 2020 m. gegužės 28 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog reikalaudama pateikti informacijÄ apie bendrovę, pareiÅ¡kėja turėjo nurodyti, kokiam tikslui reikalauja Å¡ios informacijos, kaip tÄ numato ABÄ® 18 straipsnio 1 dalis.

Pabrėžiama, kad ABÄ® 16 straipsnio 1 dalyje akcininko teisė užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininko susirinkimo darbotvarkės klausimais, yra numatyta 2 punkte, tuo tarpu, teisė gauti ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje numatytÄ informacijÄ apie bendrovę, iÅ¡skirta kaip atskira akcininko neturtinė teisė ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 3.8. PareiÅ¡kėja nurodo, kad akcininko teisė užduoti klausimus ir gauti informacijÄ , susijusiÄ su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, numatyta ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl to bendrovės įstatų 7.1. punktu, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į įstatų rengimo metu galiojusiÄ ABÄ® 18 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , negali bÅ«ti vadovaujamasi, kai akcininkas siekia įgyvendinti ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ teisę ? iÅ¡ anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais.

Skunde pabrėžiama, jog įstatuose gali bÅ«ti numatytos tik tokios nuostatos, kurios neprieÅ¡tarauja ABÄ® nuostatoms, o ABÄ® 161 straipsnio nuostatos suteikia pareiÅ¡kėjai platesnes bendrovės informacijos gavimo teises, t. y. jų neriboja turimų akcijų skaičiumi ar įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos pasiraÅ¡ymu, kaip tÄ numato įstatų 7.1. punktas, todėl, remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis bendrovės įstatų nuostatomis, kurios susiaurina akcininkų teisę gauti informacijÄ , 3.9.

Skunde teigiama, jog G. Å ., kaip bendrovės vadovė, turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ atsakyti į akcininko pateiktus klausimus arba pateikti atsisakymo pateikti atsakymÄ pagrįstas priežastis, tačiau G. Å . 2020 m. gegužės 17 d. praneÅ¡imu, atsakydama į 1 klausimÄ , konkretaus atsakymo, kodėl informacija nebuvo pateikta nepateikė, o, atsakydama į 2 – 4 klausimus, nepateikė reikalaujamų ataskaitų bei nenurodė ataskaitų nepateikimo priežasčių. Vadovaujantis ABÄ® 161 straipsnio 4 dalies nuostata, atsisakyti pateikti atsakymus į akcininkų klausimus galima, jeigu jie susiję su bendrovė komercine paslaptimi, konfidencialia informacija, kuri, be kita ko, turi atitikti papildomus požymius: turėti tikros ar potencialios komercinės vertės ir Å¡iÄ informacijÄ teisėtai valdantis asmuo turi imtis protingų veiksmų, kad jÄ iÅ¡laikytų slaptÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsisakydama pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , bendrovės vadovė G. Å . turėjo pagrįsti, jog tokia informacija negali bÅ«ti suteikta, nes sudaro komercinę (gamybinę) bendrovės paslaptį, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kokio pobÅ«džio informacijos buvo praÅ¡oma, ar ji sudaro bendrovės komercinę paslaptį. PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog A. J., iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų buvo atÅ¡aukta dar 2017 m. vasario 1 d., o per didesnį nei trijų metų laikotarpį, konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as naujos vadovės galėjo bÅ«ti pakeistas ar panaikintas, be to, pareiÅ¡kėja neįpareigota žinoti kokia informacija sudaro bendrovės komercines paslaptis. 3.10.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imas, antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imas, patvirtina, jog dar 2017 metais G. Å . buvo sudarytos sÄ lygos atvykti ir atsiimti bendrovės dokumentus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pati bendrovės vadovė Å¡ių dokumentų neatsiėmė. Be to, bendrovės dokumentų perdavimo klausimas nėra aktualus, sprendžiant, ar bendrovės vadovė nepažeidė pareiÅ¡kėjos, kaip bendrovės akcininkės, neturtinių teisių dėl informacijos suteikimo.

Taigi, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinių ji neįvykdė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – bendrovės dokumentų trÅ«kumo, kadangi jeigu ir egzistavo bendrovės dokumentų trÅ«kumas, toks trÅ«kumas buvo nulemtas tik pačios vadovės G. Å . veiksmų, t. y. vengimo atsiimti dokumentus. Skunde taip pat nurodoma, jog G. Å . bendrovės generalinės direktorės pareigas eina nuo 2017 m. vasario 1 d., todėl dokumentai, sudaryti 2017, 2018 ir 2019 metų laikotarpiais, turi bÅ«ti pačios G.

Š. žinioje. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, jog G. Š., turėdama galimybę atsiimti visus bendrovės dokumentus (iki 2017 metų) ir turėdama visus 2017 – 2019 metų laikotarpių, už kuriuos pilnai gali parengti finansinę atskaitomybę, dokumentus, neatliko įstatymuose numatytų pareigų, tokiu būdu pažeisdama bendrovės akcininkų teises ir teisėtus interesus. 3.11. 2020 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo ? Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2020.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog pateiktas sprendimas buvo priimtas bÅ«tent G. Å . akcentuojamoje ir teismo nutarime nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Å ioje byloje buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog atsakovai A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė grÄ Å¾inti bendrovei dokumentų ar turto, o bendrovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Todėl Å¡is sprendimas įrodo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės už 2017, 2018 ir 2019 metus neparengimÄ sÄ lygojo ne objektyvios ir nuo G.

Š. valios nepriklausančios aplinkybės, bet jos, kaip bendrovės vadovės veiksmai, kuriais ji vengė šiuos dokumentus atsiimti, kai jai buvo sudarytos tam visos galimybės.

4. Atsiliepimu G. Å . praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimÄ . Nurodo, kad 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantinÄ , siekiant nepažeisti karantino sÄ lygų, tuo pačiu apsaugoti akcininkus ir suteikti visiems akcininkams vienodas sÄ lygas dalyvauti susirinkime, nusprendė balsavimÄ bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti raÅ¡tu iÅ¡ anksto užpildant ir pateikiant bendrovei bendrÄ jį balsavimo biuletenį.

Å is bÅ«das karantino metu užtikrino vienodas sÄ lygas visiems akcininkams, atsižvelgiant į tai, kad pusė bendrovės akcininkų, kuriems priklauso 54,9 proc. visų akcijų, patenka į rizikos grupę. 4.1. Pažymi, kad bendrovė visiems akcininkams, iÅ¡ kurių iki 2020 m. balandžio 22 d. nebuvo gauti bendrieji balsavimo biuleteniai, juos iÅ¡siuntė registruotais laiÅ¡kais aiÅ¡kiai nurodant, kad biuletenis bus laikomas galiojančiu, jeigu atitiks Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, ir jo originalÄ bendrovė gaus per 10 dienų nuo bendrojo balsavimo biuletenio iÅ¡siuntimo dienos. 2020 m. balandžio 27 d. praneÅ¡imu bendrovė pakartotinai informavo akcininkę B.

J., kad balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime vyks raštu, tačiau bendrovė akcininkės B. J. bendrojo balsavimo biuletenio negavo. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo surašytas 2020 m. gegužės 4 d. pagal iš anksto pateiktus bendruosius balsavimo biuletenius. Susirinkimo darbotvarkės klausimais iš viso balsavo 65,928 % visų bendrovės akcininkų. Bendrovė nesirinko galimybės visiems akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi toks būdas niekada nebuvo taikomas rengiant bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus bei nėra žinomos akcininkų galimybės. 4.2.

Atsiliepime nurodo, jog bendrovė gavusi B. J. įstatyminių atstovų L. J. ir A. J. 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimÄ dėl naujų sprendimų projektų Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais pateikimo ir duomenų pateikimo pateikė akcininkei B. J. 2020 m. gegužės 17 d. praneÅ¡imÄ , nurodydama, kad sprendimų projektai, kurie pateikti į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, bus pateikti akcininkų balsavimui įstatymų numatyta tvarka. Todėl akcininkė B.

J. turėjo visas galimybes pateikti naujus sprendimų projektus darbotvarkės klausimais, tiek už juos balsuoti. Pabrėžia, kad ignoruoti ar vengti akcininkės B. J. dalyvavimo susirinkime pagrindo nebuvo, kadangi analogiški klausimai eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo sprendžiami ir 2017, 2018 ir 2019 m. Be to, iš 2020 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo akivaizdu, kad šie balsai nebūtų įtakoję sprendimų priėmimų. 4.3. Bendrovė 2020 m. balandžio 17 d. pranešimu atsakė į akcininkės B.

J. klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Medžiaga, susijusi su bendrovės veikla taip pat buvo pateikta 2020 m. balandžio 9 d. bendrovės praneÅ¡imu pateikiant B. J. 2020 m. balandžio 3 d. bendrovės veiklos apžvalgÄ už 2019 metus, kurioje taip pat pateikti ir pagrindiniai finansiniai duomenys apie bendrovės veiklÄ 2019 metais. Ä® klausimus, susijusius su bendrovės konfidencialia informacija, buvo atsakyti tiek, kiek tai nepažeidžia konfidencialios informacijos ribų, kurios akcininkės B.

J. įstatyminei atstovei A. J. yra žinomos, kadangi ji, bÅ«dama bendrovės vadovė iki 2017 m. sausio 31 d., pati sudarė ir patvirtino Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡Ä . Be to, gavę bendrovės atsakymÄ B. J. atstovai neprašė bendrovės nei patikslinti atsakymų, nei pateikti komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡o. 4.4. Atsiliepime pabrėžiama, jog 2017 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Bendrovės turto ir dokumentų iÅ¡reikalavimo bei nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-4142-592/2019, kadangi bendrovė nėra atsiėmusi visų savo veiklos dokumentų, dėl ko nėra paruoÅ¡tos finansinės ataskaitos.

B. J. atstovės byloje pateikti A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra ištraukti iš visos bylos medžiagos konteksto, ir jie negali būti vertinami kaip įrodymai, nes klausimas dėl dokumentų išreikalavimo yra sprendžiamas civilinėje byloje, kuri apima žymiai daugiau medžiagos ir įrodymų. 2017, 2018 ir 2019 m. finansinės ataskaitos nėra paruošos, nes bendrovė nėra patvirtinusi ir 2015, 2016 metų finansinių ataskaitų, už laikotarpį, kai bendrovės vadovės pareigas ėjo A.

J. Kadangi bendrovė nėra atgavusi, savo veiklos dokumentų ir už šį laikotarpį, todėl negali paruoÅ¡ti Å¡ių finansinių ataskaitų ir atitinkamai finansinių ataskaitų už 2017, 2018, 2019 metus kurios yra iÅ¡vestinės iÅ¡ 2015 ir 2016 m. finansinių ataskaitų. 4.5. G. Å . teigia, jog B. J. atstovų pareiÅ¡kimas dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo inspiruotas ne tariamo akcininko neturtinių teisių pažeidimų, o siekio rasti formalių pagrindų inicijuoti teisminį procesÄ prieÅ¡ bendrovės vadovę.

Nuo 2017 m. vasario l d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove tapo G. Š. su B. J. įstatyminiais atstovais A. J. ir L. J. vyksta ne vienas ginčas civiliniuose ir baudžiamosiose procesuose. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde B. J. atstovė advokatė A. Gulbinaitė nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukimu, nesant administracinio nusižengimo požymių. Apeliantė ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį jų vertinimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis:

1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku;

2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu;

3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose;

4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu;

5) akcininkų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasiraÅ¡yti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neiÅ¡mokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrÄ Å¾inimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismÄ dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. Š. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nesilaikė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, sukliudė bendrovės akcininkei-pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti 2020 m. balandžio 28 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikė pareiškėjai įstatymuose numatytos informacijos apie bendrovę ir nesudarė galimybės susipažinti su bendrovės 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais. Taigi, pasak pareiškėjos, G. Š. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė:

1) uždarosios akcinės bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku;

2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu;

3) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams ir kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

8. Pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės. Tam, kad akcininkai galėtų įgyvendinti Å¡ias teises, jie turi bÅ«ti tinkamai informuoti apie bÅ«simÄ visuotinį akcininkų susirinkimÄ . Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimÄ suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , pateikia bendrovei informacijÄ ir dokumentus, reikalingus praneÅ¡imui apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ parengti.

PraneÅ¡ime apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABÄ® 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Pagal ABÄ® 26 straipsnio 4 dalį praneÅ¡imas apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ turi bÅ«ti vieÅ¡ai paskelbtas įstatuose nurodytame Å¡altinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasiraÅ¡ytinai ar iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Kita vertus, ABÄ® 21 straipsnis 3 dalis numato galimybę akcininkui balsuoti raÅ¡tu užpildant bendrÄ jį balsavimo biuletenį, kuris užpildytas gali bÅ«ti perduotas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. Å . 2020 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimÄ dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo 2020 m. balandžio 28 d., patvirtino Å¡io susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus bei parengė bendrovės veiklos apžvalgÄ už 2019 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame nutarime G. Å ., atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtÄ karantinÄ ir rekomendacijas karantino metu, akcininkams pasiÅ«lė balsuoti raÅ¡tu iÅ¡ anksto, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrÄ jį balsavimo biuletenį. 2020 m. balandžio 22 d. bendrovės praneÅ¡ime apie balsavimÄ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nurodyta, kad didžioji dalis akcininkų iÅ¡ anksto jau balsavo bendrovės akcininkų darbotvarkės klausimais raÅ¡tu, užpildydami bendrÄ jį balsavimo biuletenį, todėl atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu pratęsė Lietuvoje karantinÄ , buvo nuspręsta balsavimÄ bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti raÅ¡tu iÅ¡ anksto užpildant ir pateikiant bendrovei bendrÄ jį balsavimo biuletenį, kuris buvo pakartotinai pateiktas kartu su nurodytu praneÅ¡imu. 10. 2020 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, suraÅ¡ytas 2020 m. gegužės 4 d., akcininkų registravimo sÄ raÅ¡as ir užpildyti bendrieji balsavimo biuleteniai patvirtina, kad bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raÅ¡tu, susirinkime balsavo 8 akcininkai, turintys 343930 balsų, kas sudaro 65,928 proc. visų akcijų (balsų), taigi susirinkimo kvorumas buvo.

Akcentuotina tai jog, akcininkai balsavo bendrovės vadovės patvirtintos darbotvarkės klausimais, kurių sprendimų projektus pasiūlė ir akcininkė B. J..

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raÅ¡tu, nepraleidus 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos (balandžio 30 d.), apie šį susirinkimÄ akcininkai buvo tinkamai informuoti praneÅ¡imais, gavo bendrÄ jį balsavimo biuletenį, terminai dėl praneÅ¡imų apie susirinkimÄ Ä¯teikimo, balsavimo biuletenių pateikimo, susirinkimo protokolo suraÅ¡ymo buvo iÅ¡laikyti.

12. Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad ABÄ® 30 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista, yra nepagrįsta dėl to, kad teismas iÅ¡ esmės sutapatino dviejų įvykių datas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo datÄ ir susirinkimo protokolo suraÅ¡ymo datÄ . Sutiktina, kad byloje nustatyta, jog balsavimo raÅ¡tu biuletenis pareiÅ¡kėjai buvo pateiktas kartu su 2020 m. balandžio 22 d. praneÅ¡imu, o bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas įvykusiu 2020 m. balandžio 28 d., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad G.

Å . jau 2020 m. balandžio 3 d. registruotais laiÅ¡kais iÅ¡siuntė visiems akcininkams praneÅ¡imus apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuriame rekomendavo akcininkams balsuoti raÅ¡tu iÅ¡ anksto, užpildant ir pateikiant bendrovei bendrÄ jį balsavimo biuletenį praneÅ¡ime nurodyta tvarka, kuo didžioji dalis akcininkų ir pasinaudojo, todėl, teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apie šį susirinkimÄ akcininkai buvo tinkamai informuoti praneÅ¡imais, gavo bendrÄ jį balsavimo biuletenį, terminai dėl balsavimo biuletenių pateikimo buvo iÅ¡laikyti.

13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos praneÅ¡imo apie Å¡aukiamÄ visuotinį akcininkų susirinkimÄ tvarkos įgyvendinimo racionalumÄ , į susiklosčiusiÄ bendrovėje tokio praneÅ¡imo praktikÄ , akcininko, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie susirinkimÄ , turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimÄ Ä¯takÄ balsavimo rezultatams, jeigu jis bÅ«tų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamÄ visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimÄ , veiksmus bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

Įvertinus tai, kad susirinkime balsavo 8 akcininkai, turintys 343930 balsų, kas sudaro 65,928 proc. visų akcijų ? susirinkimo kvorumas buvo, todėl sutiktina su G. Š. atsiliepime nurodytu argumentu, jog ignoruoti akcininkės B. J. dalyvavimo susirinkime nebuvo pagrindo, kadangi iš 2020 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo akivaizdu, kad jos balsai nebūtų įtakoję sprendimų priėmimų.

14. PareiÅ¡kėja skunde klaidingai renginių ir susibÅ«rimų sÄ vokas, įtvirtintas Vyriausybės nutarime Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, tapatina su Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta susirinkimu sÄ voka, kadangi nepagrįstai remiasi ANK 494 straipsnio dispozicijoje įtvirtintu blanketiniu požymiu, kuris numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimÄ . Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime nurodyti renginiai ir susibÅ«rimai apima ne tik asmenų susibÅ«rimus, skirtus jų pažiÅ«roms ir nuomonei vieÅ¡ai laisvai reikÅ¡ti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti, kadangi akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos nurodytas siaurinamasis nutarimo nuostatų aiÅ¡kinimas neužtikrintų realios galimybės suvaldyti nepalankiÄ epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijÄ .

Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymų pagrindu. Todėl minėtų įstatymų pagrindu priimtas Vyriausybės nutarimas, draudžiantis organizuoti renginius ir susibūrimus uždarose erdvėse, gali būti teisėtu pagrindu apriboti akcininko teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Pagal ABÄ® 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raÅ¡tu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas Å¡ių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių praneÅ¡imų, auditoriaus iÅ¡vadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiÅ«lymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sÄ rašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sÄ rašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi bÅ«ti vieÅ¡i pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Å¡ių bendrovės organų sprendimai, jeigu Å¡ie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. AtsisakymÄ sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raÅ¡tu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Ginčus dėl akcininko teisės gauti informacijÄ sprendžia teismas.

16. Pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ akcininkai turi teisę iÅ¡ anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, į kurios bendrovė turi atsakyti arba raÅ¡tu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymÄ priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

17. ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ realizuojama tokia tvarka:

1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos;

2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas;

3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos;

4) atsisakymÄ pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raÅ¡tu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra Å¡ios:

1) iÅ¡siųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) paÅ¡tu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su praÅ¡oma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokiÄ galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti atsisakymÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iÅ¡ alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iÅ¡ įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. pareiškimu pateikė bendrovės vadovei 6 klausimus, susijusius su 2019 m. bendrovės veiklos apžvalga ir dokumentų atsiėmimu. Bendrovės vadovė G. Š., nepraleidusi ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino 2020 m. balandžio 17 d. raštu atsakė tik į dalį pareiškėjos klausimų, tačiau nurodė, jog negali pateikti visos pareiškėjos reikalaujamos informacijos apie bendrovę, kadangi prašoma informacija yra konfidenciali.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 2020 m. balandžio 16 d. praÅ¡ymo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėja prašė pateikti informacijÄ , kuri pagal įstatymus nėra vieÅ¡o pobÅ«džio (bendrovės gamybos organizavimÄ ir valdymÄ , personalÄ , ekonominę-finansinę padėtį, komercinius/dalykinius ryÅ¡ius), todėl nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėja (jos atstovai) bÅ«tų pasirašę įsipareigojimÄ neatskleisti konfidencialios informacijos, pareiÅ¡kėjai neturint ½ bendrovės akcijų, bendrovės vadovė G.

Å . pagrįstai atsisakė suteikti nevieÅ¡Ä informacijÄ apie įmonę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as (į kurį įtrauktos žinios apie bendrovės gamybos organizavimÄ ir valdymÄ , personalÄ ir valdymo struktÅ«rÄ , žinios apie bendrovės strateginius bei taktinius planus, ekonominę-finansinę padėtį, komercinius/dalykinius ryÅ¡ius, naujoves ir iÅ¡radimus) buvo patvirtintas 2016 m. sausio 4 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2, kai bendrovei vadovavo akcininkės atstovė A.

J., sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. Å . tinkamai ir laiku atsakė į paklausimÄ tiek nurodydama praÅ¡oma informacijÄ , tiek aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dama atsisakymÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , kaip to reikalauja ABÄ® nuostatos ir bendrovės įstatai.

20. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, tačiau pažymėtina, kad tiek ABÄ® 161 straipsnio 4 dalis, tiek ABÄ® 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrovės vadovo teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, todėl nustačius, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. balandžio 16 d. praneÅ¡imu prašė pateikti nevieÅ¡o pobÅ«džio informacijÄ apie bendrovę, teigti jog G. Å . padarė administracinį nusižengimÄ , numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

21. Skunde teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2020, kuriuo teismas nustatė, kad A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė grÄ Å¾inti bendrovei dokumentų ar turto įrodo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės už 2017, 2018 ir 2019 metus neparengimÄ sÄ lygojo ne objektyvios ir nuo G. Å . valios nepriklausančios aplinkybės, bet jos, kaip bendrovės vadovės veiksmai, kuriais ji vengė Å¡iuos dokumentus atsiimti.

Visų pirma, atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys į tai, kad juridinę galiÄ turi tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nėra suėjęs apeliacinio skundo padavimo terminas, laikyti minėtÄ juridinį faktÄ nustatytu nėra pagrindo. Nepaisant to, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimas, esant formaliai nusižengimo sudėčiai, gali bÅ«ti padaromas tik esant kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingÄ veikos, neveikimo pavojingÄ pobÅ«dį ir norint taip veikti.

22. Kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik asmens parodymais, iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymÄ ir ko Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius objektyvius požymius: atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad akcinės bendrovės vadovė nuo 2017 m., tapusi bendrovės generaline direktore, siekdama apginti galimai pažeistas akcinės bendrovės teises, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės turto, dokumentų iÅ¡reikalavimo, tarp jų ir bendrovės veiklos dokumentų, bendrovės apskaitos programos, nėra pagrindo teigti, kad G.

Å . sÄ moningai ignoravo jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytÄ pareigÄ sudaryti finansinius ataskaitų rinkinius ir pateikti juos susipažinimui akcininkams ir norėjo taip veikti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos įstatyminiai atstovai A. J. ir L. J. yra konkuruojančių įmonių vadovai, tarp jų vyksta teisminiai procesai dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo ir naudojimo, nuostolių atlyginimo, dėl neteisėto naudojimosi „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, dėl bendrovės neteisėto turto perleidimo taip pat į tai, kad dėl A.

J. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo bendrovės turto iššvaistymo.

23. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena G. Å . atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių nutraukta pagrįstai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: B. J. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinio skundo netenkinti ir 2020 m. birželio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė