2023-10-18 Nr. AB-18442-3-61-3-00546-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-704-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00546-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 17.2.-3674 (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje pateiktas atsakymas dėl pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymo nagrinėjimo ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), o pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK nuostatas bei priimti dėl jo prokuroro nutarimą; 2) tuo atveju, jeigu dėl rimtų teisinių priežasčių teismas pirmojo skundo reikalavimo patenkinti negalėtų, pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, uždraudžiant jį nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas; 3) pripažinti, kad Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą bei priimdama dėl jo sprendimą, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, šiurkščiai pažeidė įstatymus ir piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir prašymas) yra susijęs su baudžiamuoju procesu, t. y. jame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų ir imtis kitų su baudžiamuoju procesu susijusių veiksmų. Tačiau pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo buvo išnagrinėtas pagal VAĮ nuostatas, o ne pagal BPK normas, todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė į prašymo išnagrinėjimą pagal tuos teisės aktus, pagal kuriuos jį reikia nagrinėti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašas, pagal kurio nuostatas buvo išnagrinėtas jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimtas atitinkamas sprendimas, yra ne tik žemesnės galios teisės aktas, kuris negali prieštarauti BPK, bet jis (atitinkamos Aprašo nuostatos) yra ir VAĮ aiškinantis poįstatyminis teisės aktas, todėl jis netaikytinas su baudžiamuoju procesu susijusiais atvejais. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 54 punkto nuostata, jog į tam tikrus su baudžiamuoju procesu susijusius atvejus reikia atsakyti VAĮ poįstatyminio teisės akto (šiuo atveju – Aprašo) nustatyta tvarka, prieštarauja pareiškėjo skunde išdėstytiems argumentams ir teismų išaiškinimams. Pareiškėjas akcentavo, kad prokuratūra pagal savo specifiką veikia tiek viešojo administravimo srityje, tiek ir baudžiamojo proceso srityje, tačiau esminis dalykas yra tas, kad prašymų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nagrinėjimas nėra viešojo administravimo dalykas.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis pateikė kartotinį prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo nuomone, jo skundo trečiojo reikalavimo patenkinimas gali būti reikšmingas kovojant su neigiamais ir pareiškėjui tiesiogiai žalą darančiais padariniais, kurie gali susidaryti ir jau galimai susidarė dėl to, jog pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūra išnagrinėjo ir sprendimą priėmė veikdama kaip viešojo administravimo subjektas.

5. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad jam pateiktame 2021 m. spalio 27 d. prašyme pareiškėjas išdėstė, jo nuomone, neteisėto duomenų tvarkymo Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ir ESPBI IS) aplinkybes. Atsakovas teigė, kad dėl šiame prašyme nurodytų aplinkybių prokuratūroje jau buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2021 m. spalio 24 d. pateiktas prašymas ginti viešąjį interesą, o tokias pačias aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtos veikos padarymu, pareiškėjas jau buvo pateikęs ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašyme, kuris buvo išnagrinėtas BPK nustatyta tvarka priimant procesinį sprendimą – ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21, kuris buvo patvirtintas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Atsakovas pažymėjo, kad į pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą buvo atsakyta Aprašo nustatyta tvarka – Generalinės prokuratūros 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 17.2.-3298, pateikiant išsamų informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymą.

7. Atsakovas teigė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. atsakyme Nr. 17.2.-3298 pareiškėjas informuotas apie jo prašymų, susijusių su galimai neteisėtu duomenų tvarkymu ESPBI IS, nagrinėjimo rezultatus, jam išaiškinta, kad jo nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos BPK nustatyta tvarka, priimant procesinius sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, juos skundžiant prokurorui ir teismui, ir kad pareiškėjas, prokuratūros turimais duomenis, šia tvarka naudojosi. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir 2021 m. spalio 24 d. prašyme, į kurį jam buvo atsakyta Aprašo nustatyta tvarka, išaiškinant, jog prašymo dalykas prokuratūroje nenagrinėtinas, nes yra susijęs su prokuroro nutarimo, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo priimta ikiteisminio tyrimo nutartis. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal Aprašo 54.1 papunktį informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Pareiškėjui taip pat pakartotinai buvo paaiškinta, jog 2021 m. spalio 27 d. prašyme kelti reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių aplinkybių buvo kelti ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. spalio 24 d. prašymuose.

8. Atsakovas teigė, kad išnagrinėjus 2021 m. lapkričio 11 d. skundą Aprašo nustatyta tvarka pareiškėjui buvo pateiktas Generalinės prokuratūros 2021 m. lapkričio 24 d. informacinio-aiškinamojo pobūdžio neskundžiamas atsakymas Nr. 17.2.-3301, nurodant, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra kartotinis, o jame nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas sprendimas, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti prašyme nurodytų aplinkybių.

9. Atsakovas akcentavo, kad, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, jo 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimu, nebuvo vertintos VAĮ ar Aprašo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjui tik buvo pateiktas atsakymas, kuriame išaiškinta, jog 2021 m. spalio 27 d. prašymas, kuriame buvo nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas (patvirtintas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi), yra kartotinis ir dėl to nebus nagrinėjamas.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai, kad visais atvejais prokuratūroje gauti pareiškimai ir skundai (tarp jų ir pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas), kuriuose pakartotinai keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl iš esmės tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas proceso sprendimas, turi būti pakartotinai nagrinėjami BPK tvarka priimant naują proceso sprendimą, yra nepagrįsti, nes paremti tik subjektyviu teisės aktų nuostatų taikymo vertinimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjo netenkinantys proceso sprendimai turi būti skundžiami, laikantis teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, kuria pareiškėjas naudojosi, o ne iš naujo prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės tų pačių aplinkybių. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo dalis, susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo priimtas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo I. L. skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčą inicijuoja, nesutikdamas su Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 17.2-3674 dalimi, kurioje pareiškėjui paaiškintos priežastys, dėl kurių jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas nebuvo vertintas BPK nustatyta tvarka, o išnagrinėtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

13. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Aprašo 3, 4.3, 42 punktų, Rekomendacijų 54 punkto nuostatas, nurodė, kad nors visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK nuostatomis, tačiau tam tikrais atvejais prokuratūrai suteikta teisė, atsižvelgiant į asmens kreipimosi pobūdį, spręsti, ar yra pagrindas BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą, ar išnagrinėti gautą kreipimąsi nesiimant procesinių veiksmų baudžiamojo proceso kontekste ir veikti kaip viešojo administravimo subjektui.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21 pagal pareiškėjo prašymą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnyje, 198 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas pasinaudojo teise šį nutarimą skųsti BPK nustatyta tvarka.

15. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. prašymu ir vėlesniais 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 3 d. skundais pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą iš esmės siekdamas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ar 198 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnį dėl 2021 m. spalio 27 d. skunde nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad sistema ESPBI IS, geriau žinoma kaip „e.sveikata“, renka duomenis apie privatų asmens gyvenimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kreipimųsi turinį, sprendė, jog pareiškėjas į Generalinę prokuratūrą pakartotinai kreipėsi dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau buvo priimtas procesinis sprendimas BPK nustatyta tvarka ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymų turinį Prokuratūros įstatymo, Rekomendacijų, Aprašo nuostatų kontekste, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymo vertinti kitaip nei juos vertino atsakovas. Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, atitinkantį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, t. y. tokį, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės kaip ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateiktame prašyme, dėl kurio jau priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtai ir pagrįstai jį vertino kaip kartotinį prašymą ir nagrinėjo jį pagal Aprašo nuostatas.

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis BPK nuostatomis. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė argumentų, jog jo 2021 m. spalio 27 d. prašymo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nebuvo kartotinė, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui.

18. Konstatavęs, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymo dalis dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo kartotinė, teismas sprendė, jog atsakovas negalėjo prašymo nagrinėti BPK nustatyta tvarka, todėl pagrįstai ginčijamu Raštu prašymo dalį paliko nenagrinėtą.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamo Rašto turinį, sprendė, kad Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 17.2-3674 iš esmės atitinka VAĮ, Rekomendacijų, Aprašo tokiems atsakymams keliamus reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus, ginčijamą Rašto dalį panaikinti ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK nuostatas bei priimti dėl jo prokuroro nutarimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas I. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo iš bylos pašalinti su byloje iškeltu ginču nesusijusią medžiagą, t. y. atsakovo 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimo dalį, pradedant nuo antros pastraipos iki dalies pavadinimu „Dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo“; visus atsakovo su atsiliepimu pateiktus dokumentus / priedus; pašalinti iš bylos tą pačią 1-ame ir 2-ame punktuose nurodytą su ginču nesusijusią medžiagą, kuri paminėta skundžiamame teismo sprendime.

21. Pareiškėjas teigia, kad ginčas, dėl kurio jis kreipėsi į administracinį teismą, yra susijęs su Generalinės prokuratūros viešojo administravimo funkcijų taikymu baudžiamojo proceso srityje, kas, pareiškėjo nuomone, yra neteisėta, tačiau teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su iškeltu ginču.

22. Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūra pagal savo veiklos pobūdį veikia tiek viešojo administravimo, tiek ir baudžiamojo proceso srityse, tačiau šios sritys yra atskiros ir tarpusavyje nesusijusios. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja prokuratūros viešojo administravimo funkcijas, tačiau tai su baudžiamuoju procesu nėra susiję. Pasak pareiškėjo, prašymas atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešimas apie BK nurodytus nusikaltimus visais atvejais nagrinėjamas pagal BPK nuostatas. Tik jeigu pačiame BPK būtų numatytos išimtys ar sąlygos, kurioms esant su baudžiamuoju procesu susijęs kreipimasis būtų nagrinėjamas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tik tada būtų galima netaikyti BPK normų.

23. Pareiškėjas teigia, kad jis neteikė kartotinių prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad jo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą nuo pat pradžių privalėjo būti nagrinėjamas tik Generalinėje prokuratūroje (Prokuratūros įstatymo 8 str. 3 d.), bet buvo nukreiptas žemiausios grandies ir reikiamų galių bei patirties neturinčiam tyrėjui, kuris nesusipažino su pareiškėjo prašymu, jo esminiais argumentais ir įrodymais, neteisėtų tyrėjo veiksmų / neveikimo prokurorai nevertino, todėl buvo padaryti įvairiausi procedūriniai pažeidimai.

24. Pareiškėjas nurodo, kad administraciniai teismai neturi įgaliojimų nagrinėti su baudžiamuoju procesu susijusių aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad jis į administracinį teismą kreipėsi tik dėl to, jog teismas uždraustų atsakovui viešojo administravimo funkcijas taikyti baudžiamojo proceso kontekste, ką administracinis teismas buvo kompetentingas padaryti. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas šioje byloje net ir negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus viešąjį administravimą taikydamas baudžiamojo proceso srityje, nes nenuginčijami įrodymai rodo, kad atsakovas neturi teisės to daryti, o administraciniai teismai neturi įgaliojimų nagrinėti skundus, kurie susiję su baudžiamuoju procesu.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo teismo sprendimo konstatuojamosios dalies paskutinėje pastraipoje paminėti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nėra ir negali būti skirti pateisinti bylai reikšmingų aplinkybių ignoravimą. Pareiškėjo teigimu, visos ginčui reikšmingos aplinkybės privalo būti išnagrinėtos ir dėl jų turėjo būti tinkamai pasisakyta, ypač šioje byloje atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją.

26. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai analizavo pareiškėjo skunde keliamo ginčo aplinkybes, kompleksiškai įvertino Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Aprašo 3, 4.3, 42 punktų, Rekomendacijų 54 punkto nuostatas, taip pat ir tai, ar atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į minėtų teisės normų sisteminę analizę teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, atitinkantį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėtai ir pagrįstai jį vertino kaip kartotinį prašymą ir nagrinėjo jį vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, o skundžiamas Raštas iš esmės atitinka VAĮ, Rekomendacijų, Aprašo tokiems atsakymams keliamus reikalavimus.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai apie jo pateiktų argumentų ir įrodymų ignoravimą, taip pat nuomonė apie teisės aktų taikymo apimtį ir galiojančių teisės aktų normų interpretacija, yra deklaratyvūs, t. y. nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas pažymi, kad teismas, išanalizavęs visą su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą ir galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, skundžiamą Raštą vertino ta apimtimi, kurioje pareiškėjui buvo išaiškintos priežastys, dėl kurių atsakymas į 2021 m. spalio 27 d. prašymą buvo pateiktas vadovaujantis Aprašo normomis.

29. Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašymas iš bylos nagrinėjimo pašalinti, jo nuomone, su byloje iškeltu ginču nesusijusią medžiagą, yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, visapusiškam ir išsamiam kilusio ginčo aplinkybių vertinimui reikšminga visa jo atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateikta informacija ir kartu su atsiliepimu pateikta šią informaciją pagrindžianti medžiaga.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vien subjektyvi pareiškėjo nuomone, jog jo skunde nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kitaip nei jis mano, savaime neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas skunde nurodytas aplinkybes išanalizavo nevisapusiškai ar neišsamiai. Atsakovas mano, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 17.2.-3674 dalies, kuria pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas pagal Aprašo, o ne pagal BPK nuostatas, padarius išvadą, kad 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra kartotinis (Rekomendacijų 54 p.).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, kuriame jis siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ar 198 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnį dėl to, jog sistema ESPBI IS, geriau žinoma kaip „e.sveikata“, renka duomenis apie privatų asmens gyvenimą, pagrįstai minėtą pareiškėjo prašymą vertino kaip kartotinį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintų nuostatų prasme ir teisėtai bei pagrįstai jį nagrinėjo pagal Aprašo nuostatas.

33. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad prašymas atlikti veiksmus pagal BPK normas ar pranešimas apie BK nurodytus nusikaltimus visais atvejais turi būti nagrinėjamas pagal BPK nuostatas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo kartotinis, jis buvo susijęs su baudžiamuoju procesu ir turėjo būti nagrinėjamas pagal BPK normas.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo iš bylos pašalinti su byloje iškeltu ginču nesusijusią medžiagą, t. y. atsakovo 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimo dalį, pradedant nuo antros pastraipos iki dalies pavadinimu „Dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo“; visus atsakovo su atsiliepimu pateiktus dokumentus / priedus; pašalinti iš bylos tą pačią 1-ame ir 2-ame punktuose nurodytą su ginču nesusijusią medžiagą, kuri paminėta skundžiamame teismo sprendime. Teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo, atsižvelgdama į tai, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios ir kiekviena proceso šalis turi teisę teikti į bylą įrodymus savo reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai, inter alia (be kita ko), nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

37. Kita vertus, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Pagal Aprašo 3 punktą nagrinėjant asmenų prašymus ar skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai (generalinio prokuroro patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo, Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašas ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skunde teismui suformuluotų reikalavimų matyti, kad jis siekia, jog teismas panaikintų Generalinė prokuratūros 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 17.2.-3674 dalį, kuria jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas pagal Aprašo nuostatas, padarius išvadą, kad 2021 m. spalio 27 d. prašymas atitinka Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, t. y. jis yra kartotinis, nes dėl tų pačių prašyme nurodytų aplinkybių jau yra priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 1 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas kaip pagrįstas ir teisėtas.

39. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl Generalinės prokuratūros neveikimo pagal jo 2021 m. spalio 27 d. prašymą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pagal 2021 m. spalio 27 d. prašymą nėra priimtas nutarimas, kuris galėtų būti ginčijamas BPK nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą, kuriame, kaip pats pažymėjo, siekia, jog teismas uždraustų atsakovui viešojo administravimo funkcijas taikyti baudžiamojo proceso kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, jo 2021 m. spalio 27 d. prašymas nėra kartotinis ir visais atvejais prašymai, kuriuose prašoma atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešama apie BK nurodytus nusikaltimus, turi būti nagrinėjami pagal BPK nuostatas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginius, jog visi prašymai, kuriuose prašoma atlikti veiksmus pagal BPK nuostatas ar pranešama apie BK nurodytus nusikaltimus, turi būti nagrinėjami pagal BPK nuostatas, paneigia Aprašo ir Rekomendacijų nuostatos, kurių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant galiojančiam Apraše ir Rekomendacijose nustatytam reguliavimui, teismas šiais teisės aktais pagrįstai vadovavosi, nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

41. Aprašo 42.3 punkte nustatyta, jog generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar vedėjo, apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu yra kartotiniai. Kartotinio prašymo ar skundo sąvoka įtvirtinta Aprašo 4.3 papunktyje, t. y. prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas galutinis sprendimas.

42. Pagal Aprašo 51 punktą, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pareiškėjas gali jį apskųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Jeigu prašymas ar skundas neišnagrinėjamas ir atsakymas nepateikiamas per nustatytą prašymo ar skundo nagrinėjimo terminą, pareiškėjas gali apskųsti neveikimą prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui (Aprašo 52 p.). Tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio Aprašo 51 ir 52 punktuose nustatyta tvarka pateiktą skundą, atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Paskesnis prokuratūroje tuo pačiu klausimu gautas skundas paliekamas nenagrinėtas (Aprašo 53 p.). Pagal Aprašo 56 punkto nuostatas vieną kartą apskųsti atsakymą aukštesniajam prokurorui asmuo turi teisę, jeigu mano, kad jo prašymas ar skundas nepagrįstai išnagrinėtas vadovaujantis Aprašu ir kad turi būti priimtas prokuroro nutarimas ar procesinis sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Antras ar paskesnis kartotinis prašymas ar skundas gali būti paliekamas nenagrinėtas, paaiškinant nenagrinėjimo priežastis.

43. Rekomendacijų 54 punkte įtvirtinta, kad prokuratūroje gavus pareiškėjo ar jo teisėto atstovo pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės kaip ir anksčiau prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame pareiškėjo ar jo teisėto atstovo pareiškime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks pareiškimas laikomas kartotiniu, naujas nutarimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo teisėtam atstovui atsakoma Apraše nustatyta tvarka.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl to, jog sistema ESPBI IS, geriau žinoma kaip „e.sveikata“, renka duomenis apie privatų asmens gyvenimą, prašė ginti viešąjį interesą ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo prašymo dalis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 straipsnyje, 198 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, buvo persiųsta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-48652-21, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras 2021 m. spalio 1 d. nutarimu atmetė pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo.

45. Pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai, kuriame nurodė neteisėto duomenų tvarkymo ESPBI IS aplinkybes, prašė apginti viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ar 198 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnį, paskirti šiam ikiteisminiam tyrimui vykdyti specialųjį prokurorą, apie prašyme nurodytas aplinkybes informuoti generalinę prokurorę, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atitinkamo ESPBI IS sustabdymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, VĮ Registrų centro teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo laikotarpiu tam, kad nedelsiant būtų sustabdyta nusikalstama veika, taikyti pareiškėjui anonimiškumą. Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 17.2-3298 pareiškėjui pateikė informaciją apie jo prašymų, susijusių su galimai neteisėtu duomenų tvarkymu ESPBI IS, nagrinėjimo rezultatus. Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Aprašo 42.3 ir 42.7 papunkčiais, skundo dalį dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip kartotinį prašymą, paliko nenagrinėtą.

46. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, kuriame prašė jo 2021 m. spalio 27 d. skundą nagrinėti BPK nustatyta tvarka, reikalavo, kad jį nagrinėtų prokuroras, o ne valstybės tarnautojas. Generalinė prokuratūra 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 17.2.-3301 nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymas yra kartotinis, o jame nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas sprendimas, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių.

47. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamai išnagrinėto jo 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinė prokuratūra 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 17.2-3404 pareiškėjui pateikė atsakymą į jo 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, kuriame nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. prašyme kelti reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių aplinkybių buvo kelti ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. bei 2021 m. spalio 24 d. prašymuose. Taip pat paaiškino apie procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, ir kad 2021 m. spalio 24 d. prašymas pripažintas kartotiniu bei paliktas nenagrinėtas įvertinus tai, jog dėl tų pačių aplinkybių jau yra priimtas proceso sprendimas ir šis sprendimas įvertintas prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.

48. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. gruodžio 3 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma užtikrinti, kad būtų tinkamai atsakyta į jo 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, imtasi veiksmų, kad būtų tinkamai išnagrinėtas 2021 m. spalio 27 d. prašymas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Generalinė prokuratūra skundžiamu 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 17.2-3674 pareiškėjui nurodė, kad nagrinėjant jo 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. prašymus buvo tinkamai vadovautasi teisės aktų nuostatomis ir pateikti pagrįsti bei motyvuoti Generalinės prokuratūros informacinio-aiškinamojo pobūdžio 2021 m. lapkričio 23 d. atsakymas Nr. 17.2.-3298 ir 2021 m. gruodžio 6 d. atsakymas Nr. 17.2.-3404. Generalinė prokuratūra paaiškino, kad pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. skundą ar priimti kitokį sprendimą nei yra priimtas, nėra teisinio pagrindo, nes klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2021 m. spalio 27 d. prašyme nurodytų aplinkybių yra išspręstas teisės aktuose nustatyta tvarka priėmus procesinį sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovo priimto skundžiamo Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. prašymu ir vėlesniais 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 3 d. skundais pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą iš esmės siekdamas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių, kurios buvo nurodytos jo 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašyme ir kurios buvo įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka dėl jų priimant galutinį sprendimą, todėl Generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, atitinkantį Rekomendacijų 54 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėtai ir pagrįstai jį laikė kartotiniu prašymu ir nagrinėjo vadovaudamasi Aprašo nuostatomis.

50. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimtą Raštą pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Akcentuotina ir tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

52. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė