2016-12-07 Nr. AB-23119-3-64-3-01924-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-944-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01924-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 61.2, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. 2016 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymą „Dėl inspektoriaus R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 86-TE-233; 3) grąžinti R. M. į Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas; 4) priteisti iš Telšių AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2016 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš Telšių AVPK pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde dėl termino atnaujinimo nurodė, kad su skundžiamu įsakymu jis supažindintas atleidimo iš vidaus tarnybos dieną, t. y. 2016 m. liepos 8 d., todėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą praleido. Termino praleidimą sąlygojo, jog priimtas skundžiamas įsakymas ir tarnybinis patikrinimas baigtas dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinio patikrinimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau pareiškėjas iš esmės nežinodamas ikiteisminio tyrimo rezultatų negalėjo realizuoti savo teisės kreiptis į teismą. Ikiteisminio tyrimo rezultatai leido įvertinti, ar padarytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su pareigūno vardo pažeminimu ir priesaikos sulaužymu. Nenutraukus ikiteisminio tyrimo ir pripažinus pareiškėją kaltu dėl veikų, kreipimasis į teismą būtų beprasmis, nes Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog tokiu atveju asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją ir negali būti priimtas į vidaus tarnybą. Be to, nutarime nustatytos faktinės aplinkybės, liudytojų parodymai, teisės aktų taikymo išaiškinimas turi įtakos sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą. Nurodytos aplinkybės sąlygojo, kad tarnybinį patikrinimą baigus anksčiau nei ikiteisminis tyrimas, nebuvo įvertintos visos su pareiškėjo tarnybine atsakomybe susijusios aplinkybės, turėjusios įtakos taikant savarankišką atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Nežinodamas tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos ir laukdamas ikiteisminio tyrimo rezultatų pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių praleido skundo padavimo terminą. Pranešimą, kad priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas gavo tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., todėl tik gavęs nutarimą, galėjo įvertinti faktines aplinkybes ir realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 86-TE-233. Nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad skundo pateikimo terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių.

Pasiruošimo prašymui nagrinėti metu Šiaulių apygardos administracinis teismas gavo atsakovo Telšių AVPK atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. Telšių AVPK dėl pareiškėjo R. M. veiksmų, Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26863-16, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje. Telšių AVPK pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. birželio 14 d. pradėtas ir tarnybinis patikrinimas, 2016 m. liepos 7 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-81, kurios pagrindu R.

M., Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 86-TE-233, atleistas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą). Su tarnybinio patikrinimo išvada ir ginčijamu įsakymu R. M. susipažino pasirašytinai 2016 m. liepos 12 d. ir gavo jų kopijas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos parašas), kurio 12 punktas numato, kad, nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.

Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Kadangi R. M. veikoje buvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos, todėl tarnybinis patikrinimas nebuvo stabdomas, o buvo tęsiamas ir užbaigtas remiantis Tvarkos aprašo nuostatomis. R. M. buvo žinoma (su tarnybinio patikrinimo išvada jis susipažino pasirašytinai), kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu nebuvo stabdomas, ryšium su tuo, kad dėl jo veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26863-16.

Todėl atsakovas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimų rezultatų nežinojimas neleido pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Priešingai, nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios R. M. neleistų realizuoti savo teisės laiku kreiptis į teismą dėl įsakymo apskundimo. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir siejamos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo R. M. prašymo netenkino, termino skundui paduoti neatnaujino; jo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-29/2014). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, argumentuoja, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jo atžvilgiu 2016 m. birželio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešimą, kad priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas gavo 2016 m. rugpjūčio 25 d., todėl tik gavęs nutarimą, pareiškėjas galėjo įvertinti faktines aplinkybes ir realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 86-TE-233. Pareiškėjas iš esmės nežinodamas ikiteisminio tyrimo rezultatų negalėjo realizuoti savo teisės kreiptis į teismą. Ikiteisminio tyrimo rezultatai leido įvertinti, ar padarytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su pareigūno vardo pažeminimu ir priesaikos sulaužymu. Kitaip tariant, pareiškėjas į teismą kreipėsi tuomet, kai surinko, jo manymu, norimo apskųsti akto neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus ir kai paaiškėjo reikšmingos aplinkybės.

Šiuo atveju įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, priimtas 2016 m. liepos 8 d., o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2016 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą grindžia iš esmės viena aplinkybe, t. y. nuo 2016 m. birželio 8 d. vykusio ikiteisminio tyrimo, kuris galutinai baigtas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjo manymu, nesibaigus ikiteisminiam tyrimui ir nežinodamas jo rezultatų negalėjo realizuoti savo teisės kreiptis į teismą. Ikiteisminio tyrimo rezultatai leido įvertinti, ar padarytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su pareigūno vardo pažeminimu bei priesaikos sulaužymu.

Teismas, pažymi, kad šiuo atveju individualaus akto apskundimo terminą siejant ne su Įsakymo įteikimu pareiškėjui, o su tam tikrų aplinkybių (įrodymų) paaiškėjimu (atsiradimu), Įsakymo apskundimo terminas taptų neribotas laike arba sąlyginio pobūdžio, nors įstatymuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. ikiteisminio tyrimo rezultatų nežinojimas, nebuvo kliūtis kreiptis į teismą laiku.

Kitų termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas nenurodė. Be to, pažymėtina, kad asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją, kuri, jo nuomone, atsakinga dėl jo teisių pažeidimo, todėl ir šiuo atveju vykstant ikiteisminiam tyrimui, pareiškėjas dėl, jo manymu, neteisėto individualaus akto, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos, galėjo kreiptis į administracinį teismą (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-976/2014).

Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad įrodymų pateikimas administraciniame procese galimas ne tik skundo padavimo stadijoje, taip pat, iš LVAT praktikos matyti, kad baudžiamosios bylos pagrindu administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą (2008 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-168/2005) (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.).

Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjas daug anksčiau suprato apie savo teisių pažeidimą, o jo delsimas, susipažinus su Įsakymu, kreiptis į teismą, nepateisinamas objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į LVAT formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai pareiškėjas daug anksčiau galėjo apskųsti Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 86-TE-233. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, todėl nepagrįstai jo neatnaujino.

2. LVAT praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis. Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas.

3. Pareiškėjas su skundžiamu Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 86-TE-233 supažindintas atleidimo iš vidaus tarnybos dieną, t. y. 2016 m. liepos 8 d. Termino praleidimą sąlygojo, jog priimtas skundžiamas įsakymas ir tarnybinis patikrinimas baigtas dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinio patikrinimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau pareiškėjas iš esmės nežinodamas ikiteisminio tyrimo rezultatų teigia negalėjęs realizuoti savo teisės kreiptis į teismą. Ikiteisminio tyrimo rezultatai leido įvertinti, ar padarytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su pareigūno vardo pažeminimu ir priesaikos sulaužymu. Akivaizdu, kad nenutraukus ikiteisminio tyrimo ir pripažinus pareiškėją kaltu dėl minėtų veikų, kreipimasis į teismą būtų beprasmis, nes Statuto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tokiu atveju asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją ir negali būti priimtas į vidaus tarnybą. Be to, nutarime nustatytos faktinės aplinkybės, liudytojų parodymai, teisės aktų taikymo išaiškinimas turi įtakos sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą. Nurodytos aplinkybės sąlygojo, kad tarnybinį patikrinimą baigus anksčiau, nei ikiteisminis tyrimas, nebuvo įvertintos visos su tarnybine atsakomybe susijusios aplinkybės, turėjusios įtakos taikant savarankišką atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą.

4. Šiuo atveju Telšių AVPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26863-16 dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Akivaizdu, kad iki ikiteisminio tyrimo pabaigos nebuvo aišku, ar pareiškėjas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, nes, kaip jau minėta, pripažinus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.), asmuo netenka galimybės reikalauti grąžinti į tarnybą, nes pagal Statuto 12 straipsnį prarandama nepriekaištinga reputacija.

5. Iš esmės teismas nutartyje pripažįsta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas privalėjo būti stabdomas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Netinkamai, nesilaikant tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros, buvo eliminuota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tarnybinį patikrinimą sustabdžius iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ne tik turėtų įtakos tarnybiniam patikrinimui, bet ir būtų sąlygojusios aiškų situacijos vertinimą ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų tinkamą realizavimą. Šiuo atveju iš esmės prisidengiant baudžiamuoju persekiojimu (pats atsakovas, tas pats skyrius atlieka ir tarnybinį patikrinimą, ir ikiteisminį tyrimą) skiriama pati griežčiausia sankcija – atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o tam, kad pareiškėjo subjektyvi valia negalėtų būti realizuota skundžiant tarnybinio patikrinimo rezultatų pagrindu priimto atsakovo įsakymo tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurioje įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės, padarytos pagrįstos išvados. Atsakovas pažymi, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, su vėlesniais pakeitimais, 12 punktas numato, kad gavus tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Kadangi R. M. veikoje buvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-26863-16 2016-06-07 R. M. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad prisipažįsta visiškai įvykdęs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. klastojęs dokumentus, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi), tarnybinis patikrinimas nebuvo stabdomas, o buvo tęsiamas ir užbaigtas remiantis Tvarkos aprašo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, t. y., kad tas pats skyrius atlieka ir tarnybinį patikrinimą ir ikiteisminį tyrimą, kurios neatitinka tikrovės, nes Telšių AVPK Imuniteto skyrius (kuriame pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26863-16) ir Telšių AVPK vidaus tyrimų grupė (kuriame pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas) yra du atskiri ir savarankiški Telšių AVPK struktūriniai padaliniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 86-TE-233 ir atsisakė priimti pareiškėjo R. M. skundą.

Pažymėtina, kad Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 86-TE-233 pareiškėjas R. M. nuo 2016 m. liepos 8 d. buvo atleistas iš inspektoriaus pareigų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad su ginčijamu įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas jo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 8 d. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas (žr., R. M. skundą bei apeliacinį skundą). Kadangi skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2016 m. rugsėjo 4 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, argumentuoja tuo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: jo atžvilgiu 2016 m. birželio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, pareiškėjo teigimu, jis ginčijamo įsakymo neteisėtumo įrodyti negalėtų; be to, pareiškėjo manymu, nenutraukus ikiteisminio tyrimo ir pripažinus pareiškėją kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, kreipimasis į teismą būtų buvęs beprasmis, nes pareiškėjas būtų laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją ir negalėtų būti priimtas atgal į vidaus tarnybą. Kitaip tariant, pareiškėjas į teismą kreipėsi tuomet, kai surinko, jo manymu, norimo apskųsti akto neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus ir kai paaiškėjo, jo manymu, ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą, pakartotinai įvertino pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 140 str., 151 str.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad surinkus daugiau įrodymų, t. y. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo manymu, galima įrodyti įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos neteisėtumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas minėtam įsakymui apskųsti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju individualaus akto apskundimo terminą siejant ne su Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 86-TE-233 įteikimu pareiškėjui, o su tam tikrų aplinkybių (įrodymų) paaiškėjimu (atsiradimu), šio akto apskundimo terminas taptų neribotas laike arba sąlyginio pobūdžio, nors įstatymuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjas daug anksčiau suprato apie savo teisių pažeidimą, o jo delsimas, susipažinus su nagrinėjamoje byloje skundžiamu įsakymu, kreiptis į teismą, nepateisinamas objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Taigi, pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo jo paties valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remdamasi jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė