Legislator Case Law & Legislation
36062c49-3446-48ea-a1b6-6f134b2bb413 AI generated

36062c49-3446-48ea-a1b6-6f134b2bb413 · Regionų administracinis teismas

Case Number 36062c49-3446-48ea-a1b6-6f134b2bb413
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI-3159-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00034-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

36062c49-3446-48ea-a1b6-6f134b2bb413 · Regionų administracinis teismas: Å iaulių skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Å iaulių skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065, vadovaudamasis VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI-3159-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00034-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. 2.5 (NTP- 2)-18-NT-3434-21065; panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189;

įpareigoti atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-431-180/2018 apskundimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo; įpareigoti atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799- 767/2018 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius (toliau – ir atsakovas, ir Å iaulių skyrius,) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP- 2)-18-NT-3434-21065 nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui dėl 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-431-180/2018 apskundimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Å iaulių skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189 nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui dėl 2018 m. rugsėjo 5 d.

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiami aktai nepagrįsti, neteisėti, todėl turėtų bÅ«ti panaikinti. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP- 2)-18-NT-3434-21065 savo atsisakymÄ motyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, dėl to, kad civilinė byla yra susijusi su pareiÅ¡kėjo vykdytu verslu.

Atsakovas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas buvo BAB „duomenys neskelbtini“ vadovas ir akcininkas, o civilinė byla Nr. e2-4799-767/2018 yra pradėta dėl nuostolių, kurie kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjo yra susiklostę Å«kinės komercinės prigimties santykiai. Atsakovas skundžiamu 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189 savo atsisakymÄ motyvavo VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu dėl to, kad civilinė byla yra susijusi su pareiÅ¡kėjo vykdytu verslu.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir akcininkas, o civilinė byla Nr. e2A-431-180/2018 yra dėl skolos UAB „duomenys neskelbtini“ pagal laidavimo sutartį priteisimo, kuri kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir pareiškėjo yra susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai, todėl pareiškėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla.

PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti dėlto, kad nei vienu atveju teismo sprendimo pagrindu nebuvo pareiÅ¡kėjo kaip bendrovės akcininko neteisėti veiksmai. Be to, priimant atsakovo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189, nebuvo konstatuoti ir pareiÅ¡kėjo kaip vadovo neteisėti veiksmai. Jokie teisės aktai nenustato, kad bendrovės valdybos narys arba administracijos vadovas yra verslininkai. Konstitucinis Teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad asmens konstitucinių teisių, tarp kurių yra viena iÅ¡ esminių asmens teisė kreiptis į teismÄ , ribojimai gali bÅ«ti nustatomi tik įstatymo lygmens teisės aktuose.

Dėl paminėto, prieÅ¡inga iÅ¡vada, kuri padaryta skundžiamuose aktuose, yra neteisėta. Atsakovas priimdamas skundžiamus aktus aiÅ¡kino VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ prieÅ¡ingai gramatinei Å¡ios teisės normos prasmei, kadangi teisės norma taikomas tais atvejais, kai praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Å iuo atveju atsakovas nekonstatavo civilinėse bylose iÅ¡keltų reikalavimų tiesioginio ryÅ¡io su pareiÅ¡kėjo veikla, o taip pat nenustatė ir pačios pareiÅ¡kėjo komercinės Å«kinės veiklos.

Taip pat atsakovas neatsižvelgė, kad abiem atvejais įstatymu reikalaujama , kad pareiÅ¡kėjÄ atstovautų advokatas. Tai sudarė pagrindÄ VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ aiÅ¡kinti siaurinamai, kad Å¡i teisės norma taikoma tiktais atvejais, kai nustatoma akivaizdi komercinė Å«kinė veikla. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos: 29 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Asmens poreikį gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nulemia asmens turtinė padėtis, o ne vykdytos veiklos pobÅ«dis. Nėra pagrindo teigti, kad Å«kinė ar komercinė veikla visais atvejais rodo, kad asmuo gali pats padengti savo teisinių interesų gynybos iÅ¡laidas. Å iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad tiek paduodant apeliacinį, tiek kasacinį skundus įstatymas numato privalomÄ advokato dalyvavimÄ . Tokiu bÅ«du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas apskritai atima iÅ¡ asmens teisę kreiptis į teismÄ , pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismo praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. Å iaulių skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-431-180/2018 apskundimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Å iaulių skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3461-21189, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . 2018 m. lapkričio 30 d.

Å iaulių skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Å iaulių skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065, vadovaudamasis VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir, jeigu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Å ios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065 akcentavo, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. buvo BAB „Šiaulių grūdai“ vadovas, o nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo BAB „duomenys neskelbtini“ valdybos narys ir akcininkas. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktame paaiškinime pats patvirtino, jog laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir akcininkas.

Å i aplinkybė taip pat yra nurodyta atsakovo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad akcininkai turi turtines teises, t. y. gauti bendrovės pelno dalį (dividendÄ ), o Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dividendai, tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Ä®monės akcininko veiksmams yra bÅ«dingi Å«kinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, t. y.

įmonės akcininkas savo rizika investuoja asmenines lėšas į įmonę, siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį - dividendus. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta yra pagrindas pripažinti įmonės akcininkÄ Å«kinės komercinės veiklos vykdytoju. Apibendrindami anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes mano, kad Å iaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065 ir 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189 yra teisėti bei pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktais, nenukrypstant nuo juose įtvirtintų taisyklių ir neperžengiant atsakovui priskirtų kompetencijos ribų.

Atsižvelgdami į tai, mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo. PareiÅ¡kėjo A. M. skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065 ir 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189, kuriais buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ nustačius, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai kyla dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, teisėtumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bÅ«tų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiÅ¡kai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sÄ lygos bei procedÅ«ros įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPÄ®). VGTPÄ® 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, VGTPÄ® numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPÄ® 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktÄ kompetencijÄ administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (VGTPÄ® 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgdama į VGTPÄ® nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sÄ lygas.

VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ arba nutraukti, jei ji buvo suteikta (žr. pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-197/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-2902/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį adm. byla Nr. A-491-756/2015).

Administracinių teismų praktikoje Å¡i įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir Å«kinės komercinės veiklos ar pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryÅ¡ys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų jÄ paneigiančių aplinkybių, turėtų bÅ«ti teikiama. Ir prieÅ¡ingai, jei reikalavimas, kuriam iÅ¡dėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su Å«kine komercine veikla ar savarankiÅ¡ka profesine veikla, tokiÄ pagalbÄ teikti turi bÅ«ti atsisakoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiÅ¡kindama analogiÅ¡kÄ nuostatÄ (pagal tuo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , Å¡i nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikÅ¡mės, ar Å«kinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrÅ«kęs ar ji vykdoma; teisėkÅ«ros subjektas yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiÅ¡kai susiję su vykdyta ar vykdoma Å«kine komercine veikla.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 apskundimo, termino skundui paduoti atnaujinimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Atsakovas nustatęs, kad pareiÅ¡kėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 tiesiogiai kyla iÅ¡ jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065 atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Šiame sprendime be kita ko nurodė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. buvo BAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo BAB „duomenys neskelbtini“ valdybos narys ir akcininkas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-4799-767/2018 pradėta dėl nuostolių, kurie kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir pareiškėjo yra susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai, todėl pareiškėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-431-180/2018 apskundimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Atsakovas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2A-431-180/2018 tiesiogiai kyla iÅ¡ jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189 atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Šiame sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir akcininkas, o civilinė byla Nr. e2A-431-180/2018 yra dėl skolos UAB „duomenys neskelbtini“ pagal laidavimo sutartį priteisimo, kuri kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir pareiškėjo yra susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai, todėl pareiškėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla.

Teismas pastebi, kad tokiais atvejais esminės teisinės reikÅ¡mės neturi civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo dalykas, rūšis ar asmens, pretenduojančio gauti antrinę teisinę pagalbÄ , dabartinė teisinė padėtis, esminį vaidmenį vaidina tai, kad civilinėje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas turi bÅ«ti susijęs su vykdoma ar vykdyta Å«kine komercine veikla ir kildinamas bÅ«tent iÅ¡ tokios veiklos. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais;

įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienaÅ¡meniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų analizė bei byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad civiliniai ieÅ¡kiniai, keliami bankrutavusios įmonės vadovui, ar buvusiam įmonės vadovui dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, yra tiesiogiai susiję su jo, kaip vadovo, Å«kinės komercinės veiklos vykdymu.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiÅ¡kėjo siekį, kreipiantis į atsakovÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtose civilinėse bylose, apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, bÅ«nant bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ vadovu, valdybos nariu ir akcininku bei UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi. Kaip jau minėta, Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad civilinėse bylose, kuriose jis prašė suteikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , jam, kaip atsakovui, pareikÅ¡ti reikalavimas dėl skolos bei nuostolių atlyginimo kildinami iÅ¡ jo, kaip praeityje buvusio Å«kinės komercinės veiklos subjektų, vadovo veikos. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai yra susiję su reikalavimais, tiesiogiai atsirandančiais dėl pareiÅ¡kėjo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3434-21065 ir 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-3164-21189 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimų įpareigoti atsakovÄ jo praÅ¡ymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėse bylose svarstyti iÅ¡ naujo.

Teismas atskirai pažymi, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, Tarnyba turi teisę iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgdama į Ä®statymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir įvertinusi konkretaus pareiÅ¡kėjo individualiÄ situacijÄ , suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nepaisydama to, kad yra Å¡io straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Kai Tarnyba, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimÄ atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į tarnybÄ su motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informacijÄ . Individuali pareiÅ¡kėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiÅ¡kai sau atstovauti, iÅ¡laidas advokato pagalbai, bylos, kurioje praÅ¡oma suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , sudėtingumÄ ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiÅ¡kėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiÅ¡kėjui.

Taigi pareiÅ¡kėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į TarnybÄ , praÅ¡ydamas papildomai įvertinti jo individualiÄ situacijÄ ir iÅ¡imties tvarka teikti antrinę teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat teismo prašė kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pirmiausia pažymi, kad pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie bÅ«tinumÄ teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A525-2528/2012).

Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir į tai, kad teismui, iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto galimo neatitikimo Konstitucijai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius