2024-08-21 Nr. BB-4037-1-01-1-49300-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2966/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49300-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo V. M. (V. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžių priėmimo klausimą bei prašymą sustabdyti šių nuosprendžių dalies dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistojo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžius ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (2019 m. balandžio 14 d. veikos), vadovaujantis BK 28 straipsniu, atleisti; 2019 m. gruodžio 15 d. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį; baudžiamąją bylą dėl BK 284 straipsnio (2019 m. gruodžio 20 d. veika) nutraukti.

Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nuteisdami jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį dėl 2019 m. balandžio 14 d. padarytų veikų, pagal BK 284 straipsnį – dėl 2019 m. gruodžio 15 d. padarytos veikos, pagal BK 284 straipsnį – dėl 2019 m. gruodžio 20 d. padarytos veikos, vertindami įrodymus byloje pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 78, 183 straipsnių nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal jo apeliacinį skundą, aiškiai netinkamai taikė BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 320 straipsnio 3 dalį, neteisingai kvalifikavo jam inkriminuotas veikas.

Didelės, 50 lapų apimties skunde dėl 2019 m. balandžio 14 d. padarytų veikų nuteistasis V. M. pažymi, kad jos, kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, turėjo būti vertinamos kaip padarytos esant būtinosios ginties situacijai, kurią patvirtina vaizdo medžiaga byloje, ikiteisminio tyrimo pareigūno pateiktas įvykio aprašymas, išteisintojo V. Ž., liudytojų Z. M., E. B., E. L., T. K. parodymai. Dėl kasatoriui išreikšto grasinimo peiliu taip pat yra duomenų ir telefoninių pokalbių išklotinėse, sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada.

V. M., atbėgęs apginti apsvaigusio ir bejėgio spardomo žmogaus (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu V. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju kitoje baudžiamojoje byloje), o vėliau gindamasis jau nuo prieš kasatorių panaudoto fizinio smurto, negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tiesioginio įvykio liudytojo T. A. parodymų, nors liudytojas buvo apklausiamas teisme, atpažino nukentėjusįjį V. B. kaip asmenį, nuo kurio smurtinių veiksmų, panaudojant metalinį įrankį puolime, kasatorius turėjo gintis, be to, parodė matęs ar girdėjęs liudytojus E. B., E. L. bei Z.

M.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojos G. M. parodymų, paneigiančių liudytojo K. N. parodymus, neatsižvelgė į liudytojos slaugytojos L. A. parodymus apie nukentėjusiojo neblaivumą, agresyvumą. Teismo neįvertintas nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas, nors liudytojai V. M., E. B., E. L. ir T. A. kategoriškai nurodė, kad kasatoriui pasišalinus iš įvykio vietos, nukentėjusįjį sumušė ne mažesnė nei trijų asmenų grupė. Kritiškai turėjo būti vertinami ir liudytojo K. N. parodymai, nes liudytojas pats įvykio nematė, jo skirtingu laiku duoti parodymai prieštaringi, taip pat prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Be to, neįvertintas ir liudytojų O. K. bei T. K. parodymų prieštaringumas, jų kaita. Apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringas išvadas dėl telefoninių pokalbių išklotinių vertinimo, neva kasatorius neteisėtai paveikė liudytojus duoti jam palankius parodymus teisme. Taip pat byloje esantys vertimai kelia abejonių dėl tekstų skirtingomis kalbomis neatitikimų, specialistės neįspėjimo dėl atsakomybės už melagingą vertimą. Teismai, be to, vengė kviesti į apklausą tiesioginį įvykio liudytoją N. D.. Taip pat teismų neteisingai išspręstas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas, nes priešingai, nei nurodo nukentėjusiojo atstovė, teismo posėdžių trukmė buvo trumpesnė, taigi proceso išlaidų dydis, atsižvelgiant į atstovės dirbtas valandas, turėtų būti mažesnis.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, tik prašė tenkinti prašymus dėl žalos padidinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovavimo išlaidos net viršija priteistos žalos sumą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo gaunamas pajamas, jis teismų nurodytų atstovavimo išlaidų sumokėti neturėjo finansinės galimybės.

Dėl 2019 m. gruodžio 15 d. padarytos veikos kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojo G. M. parodymų, iš kurių matyti, kad muštynes provokavo ir pirmąjį smūgį sudavė ne kasatorius, o nukentėjusysis V. R., šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos N. N. parodymai. Kasatorius proceso metu teigė pripažinęs dalyvavęs įvykyje, tačiau jo neinicijavęs, dėl trumpalaikio dviejų vyrų konflikto, įvykusio lošimo namuose ne darbo metu, jokių padarinių viešajai tvarkai nekilo, taigi veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 284 straipsnį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2019 m. gruodžio 20 d. padarytos veikos nuteistasis V. M. kasaciniame skunde nurodo, kad teismų nebuvo įvertinti pateikti vaizdo įrašai, nukentėjusiojo R. B. prieštaravimai dėl įvykio eigos, patirto veido sužalojimo, konfliktiškas jo elgesys, pridėtų sužaloto veido nuotraukų neatitikimas kitoms nustatytoms aplinkybėms, liudytojo A. L. parodymai; R. B. sužalojimus paneigia specialisto išvada byloje. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kaltinamojo akto klastojimą pagrindžiančių faktų, nepateisinamai ilgos bylos nagrinėjimo teisme trukmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

Nors dėl 2019 m. balandžio 14 d. padarytų nusikalstamų veikų kasatorius skunde teigia veikęs esant būtinosios ginties situacijai ir jam byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį turėjo būti nutraukiama, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvadų (nuosprendžio 62–63 punktai) dėl kėsinimosi akivaizdumo, realumo, pavojingumo, gynybos pobūdžio ir pavojingumo niekaip neginčija, pateikdamas savą įrodymų baudžiamojoje byloje interpretaciją. Nuteistasis skunde pateikia kiekvieno atskiro įrodymo, dėl kurio vertinimo, atlikto apeliacinės instancijos teismo, jis nepritaria, savą vertinimą, cituoja ir komentuoja atskirus bylos dokumentus ir, nors ir deklaratyviai nurodydamas iš esmės pažeistus BPK straipsnius, akivaizdžiai siekia pakartotinio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių vertinimo ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu. Minėta anksčiau, kad pagal kasacinio teismo praktiką tai nėra kasacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorius nurodo BPK 78, 183 straipsnių pažeidimus, siedamas juos su teismų atsisakymu apklausti liudytoją N. D., tačiau šis argumentas sietinas su įrodymų baudžiamojoje byloje pakankamumu, dėl kurio galutinai sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nors kasatorius teigia apeliacinės instancijos teismą pažeidus BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 320 straipsnio 3 dalį, tačiau šie pažeidimai kasaciniame teisme nagrinėtinais teisiniais argumentais nėra atskleisti, neišdėstyta aiškiai, į kokius esminius jo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo atsakyta. Kasaciniame skunde nepateikiami argumentai dėl pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo išvadų, vertinant įrodymus nenuoseklumo, nelogiškumo, ar prieštaringumo, o atskirai kvestionuojami baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jų turinys, pateikiant savą jų vertinimą. Taip pat nuteistasis V. M. ginčija jam priteistų atstovavimo išlaidų, patirtų nukentėjusiojo, dydį, tačiau šį dydį taip pat ginčija pagrįstumo aspektu, deklaratyviai nurodydamas pažeistas atskiras BPK nuostatas, tačiau jų pažeidimo teisiniais argumentais neatskleisdamas, netgi naudodamas emocinius argumentus, kaltindamas nukentėjusįjį ir atstovę turto prievartavimu.

Nors 2019 m. gruodžio 15 d. padarytą veiką kasatorius prašo perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau savo prašymą argumentuoja sava byloje surinktų įrodymų interpretacija, neginčydamas apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pateiktų nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo išvadų (nuosprendžio 70–71 punktai), nepateikia teisinių argumentų, taigi taip pat pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Dėl 2019 m. gruodžio 20 d. padarytos veikos nuteistasis V. M. pateikia taip pat savą įrodymų dėl teismų nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių vertinimą, iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, į kuriuos yra atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 73–75 punktuose, tačiau apeliacinės instancijos teismo išvadų niekaip neginčija, taigi teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo savo kasaciniame skunde nepateikia.

Teisėjų atrankos kolegija daro bendrą išvadą, kad skunde esminiai BPK pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas neatskleisti, nepateikiami teisiniai argumentai dėl konkrečių teisės normų netinkamo taikymo, todėl nėra kasacinio apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Nuteistasis V. M. prie kasacinio skundo taip pat atskirai pateikia prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžių dalies dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų priteisimo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Pagal BPK 374 straipsnio 1 dalį atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ar nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Kadangi šia nutartimi nuteistojo V. M. kasacinį skundą atsisakytina priimti, jo prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžių dalies dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų priteisimo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, 374 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžių dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas