2026-02-10 Nr. CB-764-2-08-3-04799-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-124

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04799-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 12 d. paduotu trečiojo asmens G. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

trečiasis asmuo G. A. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. netiesioginį ieškinį atsakovams J. D. ir R. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų G. A., V. P. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo G. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktą nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai neturėjo nuosavybės teisės į apartamentus laikotarpiu nuo apartamentų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki sprendimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia momento (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui yra būtina nustatyti, jog atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą de facto sprendė restitucijos klausimą, kuris turėjo būti sprendžiamas jau užbaigtoje apartamentų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo civilinėje byloje.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos CK 1.93 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies bei CK 6.478 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią teismas turėtų įvertinti įrodymų visumą, įskaitant ir rašytinius bei netiesioginius įrodymus, ir spręsti dėl faktinių nuomos (panaudos) teisinių santykių (ne)egzistavimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį CK 6.478 straipsnio 2 dalies ir 1.75 straipsnio 1 dalies, pagal kurią šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, pažeidimą, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo priklauso galimybė taikyti netiesioginio ieškinio institutą ir tai lemia ir vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygos – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), (ne)egzistavimą.

5. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeisdamas CK 6.637 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką yra subsidiarus teisių gynimo būdas, kadangi CK 6.637 straipsnio 2 dalies pažeidimas, jeigu toks ir būtų, lemia civilinės atsakomybės instituto taikymą, o ne nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 617 (šešių šimtų septyniolikos) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už trečiojo asmens paduotą kasacinį skundą 2026 m. sausio 8 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 103, mokėjimo užduoties kodas: ZP07532.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė