2022-10-26 Nr. AB-26388-3-61-3-01866-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-76-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Iki atleidimo iš tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini). Profesinę karo tarnybą pradėjo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini), vykdė Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento 23–iosios pamainos (NPE-23) (duomenys neskelbtini) pareigas.

2.2. Lietuvos kariuomenėje 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto (toliau – HKIA) Tarptautinės karo policijos (toliau – ir TKP) raportas Nr. 520/20 (toliau – ir Raportas) apie pareiškėjo ir toje pačioje tarptautinėje operacijoje logistikos specialisto pareigas vykdžiusios vyriausios seržantės D. Š. galbūt padarytus drausmės pažeidimus. Patikrinimą atlikęs Gynybos štabo karininkas 2021 m. vasario 23 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl 2020 m. gruodžio 9 d. gautame tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto tarptautinės karo policijos raporte Nr. G-4286 nurodytų aplinkybių ištyrimo“ Nr. GT-3 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu buvo neblaivus (0,79 promilės), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, sunkinančiomis aplinkybėmis, rekomendavo už šį pažeidimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

2.3. Išvadoje, remiantis Raportu, nurodyta, kad TKP patruliai kai kuriuose kambariuose, įskaitant pareiškėjo kambarį G27, rado tuščių alkoholio butelių, tačiau šis Išvados teiginys neatitinka tikrovės ir duomenų, nurodytų Raporte bei konfiskavimo formoje, nes šiuose dokumentuose nurodyta, kad iš kambario G27 01.24 val. paimtas vandens butelis (Raporte jis pavadintas plastikiniu buteliu), kuriame yra nežinomo skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. TKP patruliai iš kambario G27 paimtą butelį apibūdino netiksliai – tai buvo plastikinis butelis su mineralinio vandens etikete, kuriame pareiškėjas iš tarnybos patalpų į gyvenamąsias patalpas buvo parsinešęs rankų dezinfekcijai skirto skysčio.

2.4. 2020 m. gruodžio 4 d. apklausiamas TKP atstovų, pareiškėjas paaiškino, kad išeiginę dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., su D. Š. Lietuvos kariuomenės dienos proga išgėrė alaus, apie 23.00–23.15 val. išgėręs migdomųjų vaistų, nuėjo miegoti. Tarnybinį patikrinimą atlikusiam Lietuvos kariuomenės karininkui pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 18 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d., laisvą nuo tarnybos dieną, savo kambaryje paminėdamas Lietuvos kariuomenės dieną su D. Š. išgėrė ukrainiečių palikto alaus, pažiūrėjo filmą, apie 23 val. D. Š. išėjo į savo kambarį, pareiškėjas, išgėręs migdomųjų tablečių, atsigulė miegoti, apie 23.30 val. išgirdo beldimą į duris, atidaręs pamatė TKP patrulius, šie paaiškino atvykę pagal pranešimą dėl triukšmo, klausė, ar pareiškėjas vartojo alkoholio, alkoholio matuoklis parodė 0,00 promilių, patruliai leido pareiškėjui ilsėtis. Po kurio laiko jis vėl išgirdo beldimąsi, atidaręs duris vėl pamatė TKP patrulius, jie ieškojo raktų, kad galėtų įeiti į D. Š. kambarį. Patruliai alkoholio matuokliu 00.53 val. pakartotinai patikrino pareiškėjo blaivumą, nes kambaryje jautė alkoholio kvapą, matuoklis parodė 0,00 promilių. Po trečio patikrinimo alkoholio matuokliui parodžius 0,76 promilės, pareiškėjas suabejojo matavimo prietaiso patikimumu, nesutiko su patikros rezultatais, paprašė atlikti kraujo tyrimą, tačiau TKP patruliai to neleido. Pareiškėjas paaiškinime taip pat pažymėjo, kad TKP patruliai iš jo kambario paėmė mineralinio vandens butelį, į kurį buvo įpilta rankų dezinfekcinio skysčio.

2.5. Tarptautinėje operacijoje pareiškėjas tiesiogiai priklausė ir buvo pavaldus Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui, t. y. nebuvo pavaldus ir atskaitingas atitinkamam tarptautiniam junginiui ar štabui. Pareiškėjas, kaip Lietuvos kariuomenės karys, dalyvaudamas tarptautinėje operacijoje, turėjo vadovautis Drausmės statutu, taip pat turėjo laikytis NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos (duomenys neskelbtini) „Tvirta parama“ taisyklių. TKP turi įgaliojimus tikrinti tarptautinės operacijos dalyvių drausmę. Drausmės pažeidimo atveju, TKP medžiagą išsiunčia valstybei, pasiuntusiai karį į tarptautinę operaciją. Pareiškėjas drausminėn atsakomybėn už tarptautinėje operacijoje padarytą drausmės pažeidimą galėjo būti traukiamas tik tuo atveju, jei laikantis atitinkamų procedūrų ir taisyklių būtų buvęs neabejotinai nustatytas konkretaus drausmės pažeidimo, kvalifikuojamo pagal Drausmės statuto atitinkamą straipsnį, įvykis, o nustačius tokį įvykį (faktą), nuodugniai, išsamiai ir objektyviai atlikto tarnybinio patikrinimo metu būtų surinkti neabejotini ir patikimi įrodymai, kad atitinkamoje pareiškėjo veikoje yra nustatyto drausmės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju drausmės pažeidimas nėra nustatytas objektyviais ir patikimais tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, todėl nuobauda negalėjo būti paskirta.

2.6. Pareiškėjas patikrinimo metu neneigė 2020 m. lapkričio 27 d. vartojęs alkoholio – alaus, tačiau jo išgėrė saikingai, nejuto jokio poveikio, etilo alkoholio koncentracija negalėjo viršyti Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos leistinos ribos (0,2 promilės). Tai patvirtina pirmojo ir antrojo patikrinimo rezultatai. Alaus pareiškėjas gėrė iki pirmojo TKP patrulių patikrinimo. TKP patruliai pareiškėjo blaivumą alkoholio matuokliu pirmą kartą tikrino praėjus maždaug valandai po alaus išgėrimo. Abiem atvejais matuoklis parodė, kad pareiškėjas blaivus. 2020 m. lapkričio 27 d. alaus vartojimo faktas pareiškėjo tarnyboje buvo pavienis atvejis, nes jis alkoholio tarnyboje nevartoja.

2.7. Pareiškėjo blaivumo patikros procedūra atlikta netinkamu ir nepatikimu alkoholio matuokliu. Pagal SOP 108 (t. y. HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymą) reikalavimas naudoti kalibruotus alkoholio kiekio matuoklius nėra nustatytas. Tai patvirtina, kad matuoklis „Lion Alcometer S-300“, naudotas pareiškėjo blaivumui matuoti, nebuvo kalibruotas, ši matavimo priemonė neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato. Pareiškėjas šioje situacijoje turėjo teisę atsisakyti tikrinimo, tačiau geranoriškai bendradarbiavo su patruliais, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. TKP patrulis nė karto neparodė pareiškėjui matuoklio rodmenų, pareiškėjui paklausus, pasakydavo rezultatą. Po trečiojo patikrinimo patruliui pasakius matavimo rezultatą (0,76 promilės), pareiškėjas prašė leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patrulis neleido. Be to, pareiškėjui matant, alkoholio matuoklio antgalis prieš matavimą nebuvo keičiamas. TKP medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo blaivumo patikrinimas buvo atliktas pagal alkoholio matuoklio „Lion Alcometer S-300“ naudojimo instrukciją. Tarnybinio patikrinimo metu šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.

2.8. Išvadą surašęs karininkas apsiribojo Raporto dalies išvertimu iš anglų kalbos ir atitinkamų teisės normų citavimu. Išvadoje kai kurie Raporto ir jo priedų duomenys nurodyti neteisingai, iškreipiant TKP patrulių nustatytas aplinkybes pareiškėją kaltinančia linkme. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nekreipė dėmesio nei į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytas tariamo neblaivumo patikrinimo aplinkybes, nei į 2021 m. sausio mėnesį iš TKP gautą informaciją, patvirtinančią pareiškėjo įtarimus, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone. Teisės aktai nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi tikrinant krašto apsaugos sistemoje dirbančių asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad jog TKP tyrėjai 2020 m. lapkričio 27 d. 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Tyrėjų teigimu, iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl, remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, 8 punktas „dėl alkoholio laikymo ir vartojimo HKIA“), TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val. TKP paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“, serijos numeris #022764D, užfiksuoti rodmenys – 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, kuri jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje; pamačiusi TKP patrulį, moteris pasislėpė kambaryje G24. TKP 00.05 val. nutarė pasitelkti pareiškėją, kad jis padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. Pareiškėjas 00.41 val. atidarė kambario G27 duris, pasakė, kad miegojo. Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, užfiksuota 0,00 promilių. Išvadoje nustatyta, kad tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 buvo rasta tuščių alkoholio butelių. TKP 01.34 val. pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato, įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. TKP 01.50 val. iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus, 01.58 val. pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promilės girtumą. TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.

5. Atsakovas pabrėžė, kad TKP pateikti duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti karių neblaivumo faktą. Pats pareiškėjas nurodė, kad su D. Š. šventė Lietuvos kariuomenės dieną ir vartojo alkoholinius gėrimus. TKP pareigūnai nurodė, kad iš pareiškėjo kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, pareiškėjas ilgai neatidarė kambario durų, jo kambaryje buvo rastas butelis su skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą, jį pareiškėjas jau tuščią išmetė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina alkoholio vartojimą nagrinėjamo įvykio metu. Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val., tarnybos metu būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės neblaivumas), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, jog pats pareiškėjas nurodė, kad neturėjo leidimo 2020 m. lapkričio 27–28 d. švęsti Lietuvos kariuomenės dieną. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 27–28 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje, buvo karo tarnyboje nuo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos Lietuvoje iki grįžimo į ją, jam visą laikotarpį buvo draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, jis visada turėjo būti pasiruošęs vykdyti netikėtai iškilusiais užduotis. Drausmės pažeidimo tyrimą atlikęs karininkas vertino kario drausminę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių egzistavimą.

Sistemiškai įvertinus Išvadą bei kartu pridėtą surinktą medžiagą matyti, kad atliktas patikrinimas atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimų tyrimų principus, todėl tyrimas, konstatavus drausmės pažeidimą, turėtų būti užbaigiamas taikant Drausmės statute už tokio pobūdžio pažeidimą nustatytą sankciją. Alkoholio matuoklių, naudojamų tarptautinėje operacijoje Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazėje, patikra atliekama vadovaujantis SOP dokumentu, t. y. vykdoma alkoholio matuoklį atsivežančios šalies.

Pareiškėjo neblaivumo patikrą atliko karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo. Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Tarnybinio tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti gautais kompetentingų teisėsaugos įstaigų dokumentais. Lietuvos kariuomenėje nenustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas yra šališkas ir neobjektyvus, būtų kreipęsis dėl tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo.

Kraujo mėginius ima bazės tarptautinė karo policija, tačiau tik tada, jeigu tiriamasis atsisako atlikti patikrą su alkoholio matuokliu. Pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos metu įrodo ne tik objektyvūs rašytiniai įrodymai, bet ir jo paties kartu su alkoholį vartojusios D. Š. (jai taip pat karo policija nustatė neblaivumą) 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimai, parodymai dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos kariuomenė taip pat atkreipė dėmesį, kad karinėje bazėje tarptautinės operacijos tikslo vietoje galioja ne atskirų valstybių nacionaliniai teisės aktai, o SOP, reglamentuojantis bazės vidaus tvarkos taisykles ir jų užtikrinimo tvarką.

Pareiškėjui turėjo būti taikyta griežčiausia drausminė atsakomybė, tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos – laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. Ž. skundą..

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

9.1. Įsakymu pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų karių drausmės pažeidimą, jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Įsakymu atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos metu buvo neblaivus).

9.2. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl mjr. B. Ž. siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją (duomenys neskelbtini) „Tvirta parama“ (su pakeitimu – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-562) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją (duomenys neskelbtini) „Tvirta parama“ eiti Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento 23–iosios pamainos (NPE-23) (duomenys neskelbtini) pareigas.

9.3. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazės Tarptautinės karo policijos raportas Nr. G-4286. Vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-557 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, (duomenys neskelbtini) viršininkas plk. ltn. R. C. atliko tarnybinį patikrinimą dėl Raporte nurodytų aplinkybių ištyrimo.

9.4. Gynybos štabo viršininko 2021 m. kovo 1 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-3 nustatyta, kad TKP Raporte konstatavo, jog (duomenys neskelbtini), Hamido Karzajaus tarptautiniame oro uoste, 2020 m. lapkričio 27 d. 23.45 val. TKP gavo pranešimą, kad iš pastato 405 kambario G27 sklinda triukšmas ir girdisi dainavimas. Į įvykio vietą atvykę TKP tyrėjai 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, punktas 8) TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val.

TPK paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“ (serijos numeris #022764D), užfiksuota 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, ji jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje. Moteris, pamačiusi TKP patrulį, pasislėpė kambaryje G24. TKP beldė į duris, prašė atidaryti. 00.05 val. TKP nutarė pasitelkti pareiškėją, kad padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. 00.41 val. pareiškėjas atidarė G27 kambario duris, pasakė, kad miegojo.

Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, jis rodė 0,00 promilių. Tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis ir, remiantis HKIA vado patvirtinta SOP 335, A sekcija, A pastraipa, draudžiančia laikyti, parduoti ar kitaip disponuoti alkoholiniais gėrimais, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 rasta tuščių alkoholio butelių. 01.34 val. TKP pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato 405 ir įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. 01.50 val.

TKP iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus. 01.58 val. TKP pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promiles. 02.23 val. TKP baigė kambarių patikrą, paėmė tuščius alkoholio butelius ir asmeninius pistoletus GLOCK. 02.33 val. TKP pradėjo biurų, priklausančių Lietuvos kontingentui, patikrą ir perėmė laikinai saugoti pareiškėjui ir D. Š. priklausančius šautuvus G-36. Be minėtų pažeidimų, TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.

9.5. Pareiškėjas TKP atstovams jį apklausiant 2020 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad su D. Š. lapkričio 27 d., penktadienį, per išeiginę dieną nusprendė paminėti Lietuvos kariuomenės dieną (kuri yra lapkričio 23 d.). Baigė švęsti apie 23 val., išsiskirstė po kambarius. Prieš miegą pareiškėjas išgėrė jam medikų priskirtus migdomuosius vaistus ir nuėjo miegoti. Analogiškas aplinkybes pareiškėjas patvirtino duodamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu Lietuvoje 2021 m. sausio 18 d., t. y. kad išgėrė su D. Š. keletą skardinių alaus, pažiūrėjo filmą, o apie 23 val. D. Š., paprašiusi pareiškėjo migdomųjų tablečių, išėjo į savo kambarį. Paaiškinime pareiškėjas pripažino savo kaltę, kad po kiekvienos karių rotacijos neliepdavo steriliai išvalyti kambarių, todėl neneigė buvus susikaupusių butelių nuo alkoholio, likusių po kitų karių apsigyvenimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad TKP rado į mineralinio vandens buteliuką supiltą rankų dezinfekcinį skystį. TKP atnešė tą butelį į koridorių, bet pareiškėjas jį išmetė į šiukšlių konteinerį; kodėl taip padarė, negalėjo paaiškinti. Po to, pareiškėjas lauke parūkė, o grįžus, TKP liepė iš karto pūsti į alkoholio matuoklį, kuris parodė 0,76 promilės. Su alkoholio matuoklio rodmenimis pareiškėjas nesutiko, suabejojo prietaiso kalibravimu. Kraujo duoti dėl alkoholio koncentracijos organizme TKP neleido. TKP vėl liepė pūsti į alkoholio matuoklį ir užfiksavo 0,83 promilės, po to TKP atėmė pareiškėjui priskirtus ginklus GLOCK ir G-36. Papildomai, 2021 m. vasario 17 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad neturėjo leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dienos.

10. Remdamasis Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 21 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Tarnybos statutas) 43.1–43.7 punktais, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl alkoholinių gėrimų gabenimo, vartojimo ir laikymo tarptautinėse operacijose“ patvirtintos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis gėrė ne tarnybos metu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tarptautinės operacijos metu alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik reprezentacinių renginių metu, nepažeidžiant reikalavimų. Atsižvelgęs į 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimą, kuriame pareiškėjas pripažino, kad leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną neturėjo, taip pat į tai, kad Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d., o pareiškėjas alkoholį vartojo lapkričio 27 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu, neturėdamas vado leidimo, buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl konstatavo, jog Išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį.

11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patvirtintas du kartus, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. ir 01.58 val. (0,76 promilės ir 0,83 promilės) alkoholio matuokliu „Lion Alco meter S-300“. Pareiškėjas nesikreipė į medicinos personalą dėl neblaivumo fakto paneigimo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.). Pareiškėjo teiginius, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone, paneigia pareigūnų paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu – bazės (duomenys neskelbtini) tarptautinės karo policijos vadas patvirtino, kad alkoholio matuoklių patikra (kalibravimas) vykdoma kiekvienais metais, o išsivežti po misijos alkoholio matuokliai pateikiami civilei kompanijai pakartotinei patikrai (kalibruoti). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, nepatvirtino, kad nustačius 0,76 ir 0,83 promilės alkoholio, jis būtų nesutikęs su tokiais parodymais ir ėmęsis priemonių dėl galimybės nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje kreipiantis į medikus.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo blaivumo patikrinimas atliktas karinėje bazėje (duomenys neskelbtini), jo tarptautinės operacijos tikslo vietoje, kurioje galioja SOP 108 (Basic Discipline, General Policies and Rules) nuostatos. Pareiškėjo blaivumą nustatė atitinkami karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo, nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, o ne SOP 108 nuostatomis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atlikto tyrimo rezultatų teisingumu, pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholio, matė jam rodomus alkotesterio duomenis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad remiantis TKP Raportu bei pareiškėjo, D. Š. paaiškinimais dėl tarnybinio patikrinimo, pagrįstai surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo Išvada, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu būdamas neblaivus (0,76 promilės) padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tarptautinės operacijos metu buvo neblaivus, viešbutyje elgėsi netinkamai, rodė netinkamą pavyzdį su juo misijoje buvusiai D. Š. bei kitiems kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminančius pažeidimus.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

III. 14. Pareiškėjas B. Ž. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 210 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, apsiribojo pavienių įrodymų tyrimu, netyrė jų visumos, nukrypo nuo Išvadoje konstatuotų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, procesinį sprendimą grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. buvo neblaivus, taip pat kad pagal Įsakyme nurodytas teisės normas drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių jam kilo pagrįstų abejonių dėl alkoholio matuoklio patikimumo ir kad jis nesutiko su trečiojo bei ketvirtojo patikrinimo rezultatais ir prašė TKP patrulių leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patruliai to neleido. Pirmosios instancijos teismas nevertino skundo argumentų, jog šios pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos (apsiribota paaiškinimų perrašymu į Išvadą).

Išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo aiškintasi ir nustatyta, kaip (kokiu dokumentu) turėjo būti įforminta (ne)blaivumo patikros alkoholio matuokliu procedūra ir jos rezultatai, kokias teises ir galimybes pareiškėjas turėjo dėl blaivumo pasitikrinimo, nesutikdamas su trečiojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenimis pagal Raporte ir Išvadoje nurodytų HKIA vado patvirtintų Pastovių operatyvinių procedūrų (SOP) nuostatas, bei ar šiomis savo teisėmis turėjo galimybę realiai pasinaudoti.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė įrodymų, ar pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai buvo užfiksuoti kokiame nors pirminiame dokumente, kuriame pareiškėjas galėjo išreikšti savo (ne)sutikimą ar kitą prašymą. Prie Raporto nepridėti jokie priedai, kuriuose būtų kokiu nors būdu užfiksuoti pareiškėjo blaivumo patikrinimo atitinkamu alkoholio matuokliu rezultatai. Lietuvos kariuomenei tarnybinio patikrinimo metu nenustačius, kokia tvarka pagal SOP nuostatas turėjo būti atliktas pareiškėjo blaivumo patikrinimas ir kokiu būdu turėjo būti užfiksuoti patikros alkoholio matuokliu rezultatai, o teisme neįrodžius, kad tų procedūrų buvo laikytasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovas neįrodė minėtų aplinkybių, be to, nepagrįstai blaivumo patikrinimo procedūros atitikties teisės aktų reikalavimams ir rezultatų patikimumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

15.2. Pareiškėjas skunde teismui buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas el. paštu susirašinėjo su TKP ir prašė pateikti informaciją, ar Raporte nurodytu atveju naudoti alkoholio matuokliai buvo kalibruoti, tačiau tokį faktą patvirtinančios informacijos negavo ir apie tai Išvadoje nepasisakė. Be to, skunde teismui pareiškėjas akcentavo, jog Išvadoje neteisingai nurodyta, kad kambaryje G27 patruliai rado alkoholio butelį – Raporte (tekste ir fotonuotraukose) nurodyta, kad alkoholio buteliai buvo rasti kambariuose G23, G24, G28, o kambaryje G27 TKP patruliai rado mineralinio vandens butelį, kuriame buvo skysčio, kurio kvapas priminė alkoholį, o pareiškėjas paaiškino, kad tame butelyje buvo rankų dezinfekavimo skystis. Tarnybinis patikrinimas, kurio metu netiriami drausmės pažeidimu įtariamo asmens paaiškinimai, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nutylimos aplinkybės, kurios gali būti palankios įtariamam drausmės pažeidimu asmeniui, negali būti laikomas objektyviu, visapusišku ir išsamiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra duomenų, kad teismas patikrino tarnybinio patikrinimo procedūros ir Išvados turinio atitiktį Drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio reikalavimams.

15.3. Atsakovas neįrodė, jog tarnybinio patikrinimo metu Lietuvos kariuomenė išsiaiškino ir nustatė, kad pareiškėjo blaivumo testui buvo naudotas metrologiškai patikrintas alkoholio matuoklis. Raporte nenurodyta, kokiu būtent matuokliu (tuo pačiu, ar kitu) buvo atliekama kiekviena pareiškėjo blaivumo patikra, nepridėti patikros rezultatų užfiksavimo pirminiai dokumentai. TKP medžiagoje nebuvo duomenų ne tik apie pareiškėjo blaivumo patikrai naudoto alkoholio matuoklį, bet ir matavimo priemonę identifikuojančių duomenų. Elektroniniu susirašinėjimu tarnybinį patikrinimą atlikęs Lietuvos kariuomenės atstovas iš esmės pripažino, jog pagal nacionalinę teisę sprendžiant dėl pareiškėjo drausminės atsakomybės, be kita ko, tarnybinio patikrinimo metu yra privalu išsiaiškinti, ar pareiškėjo blaivumo testas buvo atliktas identifikuotu (konkrečiu) alkoholio matuokliu, kuris 2020 m. lapkričio 28 d. turėjo galiojančią metrologinę patikrą. Lietuvos kariuomenės atstovas tokių duomenų tarnybinio patikrinimo metu negavo ir Išvadą surašė apie tai nutylėdamas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus, yra pagrįstas bazės (duomenys neskelbtini) atstovo nuomone apie tvarką, kurios galbūt yra laikomasi (ar turi būti laikomasi) Danijos Karalystėje metrologiškai tikrinant šios valstybės karių misijose naudojamus alkoholio matuoklius. Tačiau byloje aktualus pareiškėjo blaivumo 2020 m. lapkričio 28 d. patikrai naudotas konkretus alkoholio matuoklis, o Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu nesurinko duomenų ir nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo blaivumo patikrai naudotas alkoholio matuoklis tą dieną turėjo galiojantį metrologinės patikros patvirtinimą.

15.4. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo klausimų, kodėl pareiškėjas alkotesteriu buvo tikrinamas mažiausiai 4 kartus, nors po pirmų dviejų blaivumo patikrų užfiksuota, kad pareiškėjas buvo blaivus (0,00 promilių). Nei atsakovas, nei Lietuvos kariuomenė, nei teismas nenurodė, kokiame teisės akte nurodyta, kaip turėjo būti atliekama pareiškėjo blaivumo patikra, t. y. kiek kartų ir kokiais intervalais turėjo būti atliktas patikrinimas alkotesteriu, kur ir kaip turi būti protokoluojami alkotesterio parodymai, ar tarp patikrinimų turi būti keičiami alkotesterio plastikiniai antgaliai ir t. t. Pastoviose operatyvinėse procedūrose (SOP) reglamentuoti tik patrulių įgaliojimai atlikti karių blaivumo patikrą, bet nėra detalizuota pati blaivumo patikrinimo procedūra. Nesant nurodyto teisės akto, kuriame būtų reglamentuota blaivumo patikrinimo procedūra, neįmanoma patikrinti Raportą surašiusių patrulių veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad alkoholio matuoklio rezultatai skiriasi: nuo blaivumo (0,00) iki neblaivumo (0,83), nors nei Raporte, nei Išvadoje nėra duomenų, kad per 2 val. 45 min. laiko tarpą (tarp pirmojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu) pareiškėjas būtų vartojęs ar įtariamas vartojęs alkoholį. Toks alkoholio matuoklio parodymų prieštaringumas galbūt rodo matuoklio trūkumus ir privalėjo būti detaliai ištirtas.

15.5. Kareivių kambariuose rasti tušti alkoholio buteliai, alkoholio kvapas patalpose, asmens prisipažinimas išgėrus skardinę alaus, lauke rasti tušti buteliai ir kt. nėra pareiškėjo neblaivumo įrodymas, o yra tik požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus. Panašiose tarnybinių ginčų bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo už neblaivumą tarptautinėse operacijose dalyvaujančiam Lietuvos kariuomenės kontingentui, teismai, be kita ko, visais atvejais tikrino, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog matavimo priemonė turėjo galiojančią metrologinę patikrą, kokiame dokumente buvo užfiksuoti (ne)blaivumo matavimo rezultatai, ar karys pagal atitinkamos tarptautinės operacijos taisykles turėjo teisę ir galimybę pasitikrinti blaivumą kraujo tyrimu (pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013, 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011).

15.6. Lietuvos kariuomenės kariams, nepriklausomai nuo to, ar jie drausmės pažeidimą padarė tarnaudami Lietuvoje, ar tarptautinėje operacijoje, drausminė atsakomybė yra taikoma pagal Lietuvos Respublikos teisę (Drausmės statutą, KASOKTĮ ir kt.). Tai reiškia, kad patikimu neblaivumo įrodymu teisme gali būti pripažintas tik toks patikros alkoholio matuokliu rezultatas, kuris yra gautas leistina (matavimo dieną turinčia galiojančią metrologinę patikrą) matavimo priemone ir nepažeidžiant patikros pagrindinių procedūrų bei taisyklių (SOP nustatytos tvarkos).

15.7. Pirmųjų dviejų blaivumo patikrų duomenys patvirtina, kad išgerdamas nedidelį alaus kiekį, pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o už alaus išgėrimą ar kokius nors kitus veiksmus, susijusius su pirmuoju ir antruoju blaivumo patikrinimu, nebuvo nubaustas. Todėl su pirmąją ir antrąja blaivumo patikra susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti kaip pareiškėjo netinkamo elgesio pavyzdžio kitiems kariams. Be to, Raporte nėra duomenų ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad patrulių vandens talpoje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra tas pats, kurį TKP patruliai paėmė iš pareiškėjo kambario. Pareiškėjas niekada nepripažino gėręs kokio nors alkoholio po pirmojo ir antrojo patikrinimų, įtarimas, jog pareiškėjas gėrė alkoholio, TKP patruliams kilo vien dėl to, kad jie pastebėjo butelio dingimą iš koridoriaus ir vandens talpykloje rado tuščią mineralinio vandens butelį. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino, kad nesutampa Raporte nurodyta butelio radimo vieta (vandens talpykla) su vieta, kurioje pareiškėjas išmetė butelį (šiukšlių konteineris), o atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nenustatė bei teisme neįrodė, jog TKP patrulių vandens talpykloje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra kaip nors susijęs su pareiškėju.

15.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami asmens, kuriam inkriminuoti atitinkami teisės normų pažeidimai, naudai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Lietuvos kariuomenės atstovas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą vykdžiusiam kariui kilo klausimų dėl Raportą surašiusių patrulių veiksmų pagrįstumo, todėl buvo bandoma juos apklausti, siekiant patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nesugebėjus nustatyti tikslios Danijos Karalystės karių buvimo vietos ir atlikti jų apklausos, šios minties atsisakyta. Taigi Raporte nustatytos aplinkybės, neatlikus jokių papildomų veiksmų, buvo pripažintos patikrintomis ir teisingomis.

15.9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo neblaivus ir viešbutyje elgėsi netinkamai. Tačiau pareiškėjas gyveno Hamido Karzajaus tarptautinio oro uosto teritorijos pastate 405, todėl nesuprantama, kokį viešbutį sprendime nurodė teismas. Viešbutis ir karių gyvenimui skirtas pastatas 405 yra skirtingi objektai. Be to, teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas tariamai rodė neigiamą pavyzdį kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra nurodytos nei Raporte, nei Išvadoje. Minėtuose dokumentuose užfiksuotos priešingos teismo išvadoms aplinkybės, kad patruliai patvirtino, jog pareiškėjas vykdė visus jų nurodymus, geranoriškai bendradarbiavo, sutiko tikrintis blaivumą 4 kartus ir netgi padėjo patruliams pateikti į užrakintas patalpas.

15.10. Nustatęs atitinkamas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos perkvalifikavimo į švelnesnę. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad tarptautinėse misijose tarnaujantiems kariams tarnybos metu taikoma ne 0, bet 0,2 promilės alkoholio koncentracijos riba. Pats alkoholio vartojimo faktas (pvz., skardinės alaus išgėrimas, alkoholio kvapas patalpose) ir kario neblaivumas, neviršijantis 0,2 promilės, nelaikytinas nei blogu pavyzdžiu kitiems asmenims, nei priimtų elgesio normų pažeidimu, nei budrumo sumažėjimu. Alkoholio vartojimo faktas neprieštarauja Drausmės statuto reikalavimams, todėl nelaikytinas šiurkščiu. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl nuobaudos neproporcingumo ir neteisingumo.

16. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, teigė, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pabrėžė, kad pats pareiškėjas savo elgesį pripažino sietinu su plastikinio butelio, kaip ir skysčio likučių buvusių jame, dingimu, apeliacinį skundą prašė atmesti.

IV

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis KASOKTĮ nuostatomis (21 str. 2 d., 4 d., 25 str.), Tarnybos statuto nuostatomis (43.1–43.7 p., 119 p.), Drausmės statuto 67 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjas neginčijo fakto, kad, būdamas NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini)„Tvirta parama“, eidamas Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento 23-iosios pamainos (NPE-23) vado pareigas, 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį, šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tiek 2020 m. gruodžio 4 d. apklausiamas TKP atstovų (t. y. jog laisvą dieną – 2020 m. lapkričio 27 d., su D. Š. Lietuvos kariuomenės dienos proga išgėrė alaus, apie 23.00–23.15 val. išgėręs migdomųjų vaistų, nuėjo miegoti), tiek tarnybinį patikrinimą atlikusiam Lietuvos kariuomenės karininkui (t. y. jog 2020 m. lapkričio 27 d., laisvą nuo tarnybos dieną, savo kambaryje paminėdamas Lietuvos kariuomenės dieną su D. Š. išgėrė ukrainiečių palikto alaus, pažiūrėjo filmą, apie 23 val. D. Š. išėjo į savo kambarį, pareiškėjas, išgėręs migdomųjų tablečių, atsigulė miegoti).

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės dienos, minimos lapkričio 23 d., proga tarptautinės operacijos vadovybė nebuvo nustačiusi kitokios alkoholio vartojimo tvarkos, nei anksčiau nurodytame Tvarkos apraše. Be to, pareiškėjas alkoholį vartojo ne Lietuvos kariuomenės dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d., o 2020 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas savo paaiškinime taip pat patvirtino, kad alkoholį 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo, neturėdamas vyriausiojo nacionalinio atstovo ir / ar HKIA vado leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, nes vartojo alkoholį, atlikdamas karo tarnybą tarptautinės operacijos metu, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtinto šiukštaus pažeidimo padarymą, todėl Įsakymu nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui skirta pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Išvada stokoja duomenų apie pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatų užfiksavimo protokolą, kuriame taip pat būtų užfiksuoti matavimo priemonę identifikuojantys duomenys, nes prie Raporto jie nebuvo pridėti, todėl joje nurodytu pareiškėjui nustatytu neblaivumo laipsniu nesiremiama, tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas – alkoholio vartojimas – byloje nustatytas neginčijamai. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad bylos šalių nurodomos Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jomis konkretizuojama minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė, o ne drausmės pažeidimo požymis (Drausmės statuto 42 str. 4 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo konkretų pareiškėjo neblaivumo laipsnį, jam vykdant Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento 23–iosios pamainos (NPE-23) vado pareigas tarptautinės operacijos (duomenys neskelbtini) metu, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, remdamasi ir kitomis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: pareiškėjas HKIA karinėje bazėje elgėsi netinkamai, slėpė bei naikino įkalčius (Tarptautinė karo policija 01.34 val. pastebėjo, kad iš apžiūrėtos vietos, kur rasta alkoholio taros, yra dingęs ankščiau rastas plastikinis butelis, kuriame esančio skysčio likučiai skleidė alkoholio kvapą; nedelsiant apklausus pareiškėją, jis nurodė, kad tokio butelio neėmė ir nežino kur jis yra; TKP 1 val. 38 min. dingusį butelį rado vandens talpykloje už 405 pastato, t. y. už pastato, kuriame gyveno pareiškėjas); taip pat tyrimo metu buvo papildomai apklausti TKP atstovai, kurių parodymai aiškūs ir nuoseklūs, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertino apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas, ir jį atmeta.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Lietuvos kariuomenės argumentais, kad neblaivumas tarnybos metu, juolab tarptautinės operacijos metu, profesinės karo tarnybos kario, šiuo atveju pareiškėjo – vyresniojo karininko, kuriam buvo išduotas kovinis ginklas (pistoletas GLOCK ir automatinis šautuvas G-36) ir laikomas jo kambaryje, bet kada kovinėms užduotims vykdyti, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui, tokiu būdu yra griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

V. 28. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo B. Ž. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas prašo, atnaujinus procesą, panaikinti Nutartį ir priimti naują ABTĮ 165 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą.

29. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja svarbios ir įtikinamos aplinkybės taikyti išimtinę proceso atnaujinimo procedūrą bei atnaujinti procesą ABTĮ numatytais pagrindais (ABTĮ 156 str. 2 d. 8, 10, 12 p.).

30. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

30.1. Nutartis yra be motyvų ta prasme, jog iš Nutarties, kurioje teismas, pripažinęs Išvados turinio trūkumus bei konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas „nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas“, neatskleisdamas nustatytų žemesnės instancijos teismo padarytų pažeidimų ir nepateikdamas jų vertinimo, nenurodė konkrečių motyvų, kuriais vadovaujantis vis tik buvo prieita prie išvadų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

30.2. Nutartyje nurodyta, kad Išvada „stokoja duomenų“ apie pareiškėjo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatų užfiksavimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kėlė ne „duomenų stokos“ Išvadoje klausimą, o konkrečiais motyvais akcentavo esminius tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimus (Drausmės statuto 21 str. 2 d. 1 p.) ir Išvados turinio esminius trūkumus (Drausmės statuto 26 str. 5 d. 2 p.), galinčius turėti įtakos ginčo esmei, pabrėždamas kokios būtent aplinkybės turėjo būti patikrintos, tačiau tai nebuvo padaryta. Jei apeliacinės instancijos teismas Išvadoje nustatė „duomenų stoką“, atitinkamai turėjo konstatuoti ir atitinkamą procedūros, numatytos Drausmės statuto 21 straipsnyje, bei Drausmės statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimus, pažeidimą, bei pateikti motyvuotą vertinimą, ar nustatyti pažeidimai esminiai, ar ne. Esminio procedūrų ir taisyklių, numatytų tą procedūrą nustatančiame teisės akte, nustatymas teismų praktikoje yra pagrindas panaikinti tokios išvados pagrindu priimtą individualų aktą, kuriuo asmeniui paskirta tarnybinė/drausminė nuobauda.

30.3. Apeliacinės instancijos teismui nustačius „duomenų stoką“ Išvadoje ir nusprendus, kad Raporte nurodytu „neblaivumo laipsniu nesiremiama“, iš Nutarties motyvuojamosios dalies lieka neaišku, kokius atsakovo į bylą pateiktus įrodymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikė pakankamu pagrindu, kad drausminė nuobauda pagal Drausmės statuto 67 straipsnį paskirta pagrįstai ir teisėtai.

30.4. Drausmės statuto 67 straipsnis numato kario atsakomybę už buvimą tarnybos metu neblaiviam, tačiau Nutartyje nenurodyti motyvai, kurie apeliacinės instancijos teismui suteikė teisinį pagrindą taikyti šią įstatymo normą perkvalifikavus veiką iš „neblaivumo“ į „alkoholio vartojimą“.

30.5. Pareiškėjas pripažino vartojęs alkoholį 2020 m. lapkričio 27 d. (išgėrė alaus) ir po šio alkoholio vartojimo tikrinimo metu (du pirmieji matavimai) buvo nustatyta, kad jis blaivus. Iš Nutarties neaišku, kuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas vartojo alkoholį 2020 m. lapkričio 28 d. (t. y. kitą dieną).

30.6. Nutartyje nėra motyvų, kokius pirmosios instancijos teismo „nevisiškai tinkamo aiškinimo ir taikymo materialiosios ir proceso teisės normų“ atvejus nustatė apeliacinės instancijos teismas (jei nustatė), nors bylos proceso šalis turi teisę žinoti (suprasti) bylos baigiamojo akto motyvus.

31. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

31.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas Drausmės statuto 67 straipsnį, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Ši įstatymo norma aiškiai nustato veikas, už kurias pagal šį Drausmės statuto straipsnį yra numatyta kario drausminė atsakomybė – už buvimą tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba buvimo šiose būklėse patikrinimo vengimą. Išvadoje, kuri yra Įsakymo motyvuojamoji dalis, nurodyta, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus ir padarė Drausmės statuto 67 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą. Nutartyje tariamai nustatytą pareiškėjo veiką perkvalifikavo iš „neblaivumo tarnybos metu“ į „alkoholio vartojimą atliekant karo tarnybą tarptautinėje operacijoje“, t. y. savo iniciatyva perkvalifikavo į veiką, už kurią pagal Drausmės statuto 67 straipsnį drausminė nuobauda negali būti skiriama.

31.2. Nutartyje pripažinus, kad Išvadoje stokojama duomenų apie pareiškėjo neblaivumo nustatymą, todėl Raporte pareiškėjui nustatytu neblaivumo nesiremtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Drausmės statuto 67 straipsnį aiškino klaidingai, esą esminis faktas skiriant drausminę nuobaudą pagal šį Drausmės statuto straipsnį – alkoholio vartojimo fakto nustatymas. Nutartyje nurodyta, kad visuotinai žinoma, jog alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, o bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, nes 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį, neturėdamas Vyriausiojo nacionalinio atstovo ir/ar HKIA vado leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną.

31.3. Drausmės statuto 67 straipsnio nuostatų plečiamasis aiškinimas, kurį šiuo atveju taikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, negalimas, nes minėtoje įstatymo normoje yra aiškiai nurodyta, kad drausminė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už kario buvimą tarnybos metu neblaiviam. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvas, kad yra visuotinai žinoma, jog alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra iš esmės teisingas, tačiau Drausmės statuto 67 straipsnis gali būti taikomas tik nustačius neblaivumo faktą, o ne alkoholio vartojimo faktą. Pareiškėjas kelia Drausmės statuto 67 straipsnio taikymo klausimą tuo aspektu, t. y. ar galima drausminė atsakomybė pagal šį straipsnį vien tik už alkoholio vartojimą, kai nėra nustatytas neblaivumo faktas.

31.4. Drausmės statuto 67 straipsnio taikymo kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai Nutartyje taikė Tvarkos aprašo 8 punktą, nurodydamas, jog Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį, neturėdamas Vyriausiojo nacionalinio atstovo ir / ar HKIA vado leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną. Tarnybinio patikrinimo metu minimo Tvarkos aprašo pažeidimas nebuvo nustatytas ir pareiškėjas už Tvarkos aprašo pažeidimą nenubaustas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo iniciatyva kvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus, kaip alkoholio vartojimą ir apkaltindamas pareiškėją Tvarkos aprašo pažeidimu, ne tik neištaisė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos materialiosios teisės normos taikymo klaidos bandant nepagrįstai pritaikyti šią tesiės normą, bet šios teisės akto normos netinkamu taikymu bandė papildomai pagrįsti esminį materialiosios teisės normos (Drausmės statuto 67 str.) taikymo pažeidimą (perkvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus į veiką, už kurią negali būti skiriama nuobauda pagal Drausmės statuto 67 str.).

31.5. Drausmės statuto 67 straipsnio taikymo kontekste vertintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai nesivadovavo įgyvendinant šią įstatymo normą patvirtintu Krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr.V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir Pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“. Į šiuo KAM įsakymu patvirtintą Pavojingų veiksnių sąrašą yra įtrauktas dalyvavimas tarptautinėse karinėse pratybose ar operacijose (įskaitant pasirengimą) (Sąrašo 2 p.). Išvadoje šiomis teisės aktų normomis remtasi, tačiau pripažinus, kad pareiškėjas pagal trečio ir ketvirto matavimo alkoholio matuokliu duomenis (0,76 ir 0,83 promilės), buvo neblaivus, buvo konstatuotas Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas. Nutartyje yra pripažinta, kad nustatytu neblaivumo laipsniu remtis negalima, Drausmės statuto 67 straipsnis taikytinas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį (išgėrė alaus, tačiau ir pagal šį alkoholio vartojimo faktą neblaivumas alkoholio matuokliu dviem pirmais matavimais nebuvo nustatytas), nepagrįstai nesivadovavo minėtomis teisės aktų nuostatomis pagal kurias, net ir tuo atveju, jei pareiškėjo biologinėse terpėse būtų nustatyta 0,2 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis būtų laikomas blaiviu.

31.6. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kokia etilo alkoholio koncentracija karių biologinėse organizmo terpėse (iškvepiamame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), atsižvelgiant į kario vykdomas pareigas ar užduotis laikoma neblaivumu (atitinkamai daugiau už 0 arba 0,2 arba 0,4 promilės). Karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal KAM patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvepiamame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilių. Vien dėl to, kad Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra patalpintas šio Statuto 42 straipsnyje „Atsakomybę už drausmės pažeidimą pažeidimus sunkinančios aplinkybės, Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kaip susijęs tik su viena iš KASOKTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių – drausmės pažeidimo padarymu esant neblaiviam. Drausmės statuto teisinė struktūra yra tokia, kad Drausmės pažeidimus nustato II dalies I skyrius (Šiurkštūs drausmės pažeidimai, 66–91 str.) ir II skyrius (Kiti drausmės pažeidimai, 93–100 str.). Kario buvimas tarnybos metu neblaiviam yra savarankiškas drausmės pažeidimas, numatytas Drausmės statuto 67 straipsnyje. Drausmės statuto 42 straipsnis yra Drausmės statuto VII skyriuje „Drausminių nuobaudų skyrimo ir vykdymo tvarka“. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalis negali būti laikoma vien tik konkretizuojančia to paties straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę „drausmės pažeidimas padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario“. Drausmės statute vartojama „neblaivumo“ samprata šio įstatymo kontekste negali būti suprantama ir aiškinama skirtingai.

32. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

32.1. Nutartyje nepateikiant nustatytų Išvados turinio trūkumų vertinimo ir neištaisant pirmosios instancijos teismo padarytų pažaidų, kad nagrinėjant bylą nebuvo tikrinama tarnybinio patikrinimo procedūros atitiktis esminėms Drausmės statute nustatytoms procedūroms ir taisyklėms, nukrypstama nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, ypač pabrėžiant, kad buvo nukrypta nuo išplėstinėse teisėjų kolegijose suformuotos praktikos ir ją bandoma formuoti neteisinga linkme.

32.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neištaisė pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kitais klausimais (pirmosios instancijos teismas sprendime apkaltino pareiškėją padarius kario vardą žeminančius naujus teisės pažeidimus („netinkamas elgesys viešbutyje, „netinkamo pavyzdžio rodymas“ kitiems kariams, „slėpimas ir naikinimas įkalčių“), nors Išvadoje nei tokios faktinės aplinkybės, nei tokio pobūdžio pažeidimai nebuvo nustatyti ir už tokias veikas pareiškėjas Įsakymu nebaustas.

32.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nes, netikrindamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikties Drausmės statuto reikalavimams, nustatęs, kad Išvada „stokoja duomenų“ apie pareiškėjo neblaivumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo naštos ir šią naštą iš dalies perkėlė pareiškėjui bei iš dalies prisiėmė sau (peržengdamas Išvadoje apibrėžtas tyrimo ribas, apkaltino pareiškėją Išvadoje nenurodytą dieną neva padarytu Tvarkos aprašo pažeidimu, taip pat veika, už kurią Drausmės statuto 67 straipsnis nenumato drausminės atsakomybės).

32.4. Nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, kad visais atvejais, kuriais neblaivumo faktas buvo nustatytas specialiąja matavimo priemone – alkoholio matuokliu, teismas tikrino, ar matavimas buvo atliktas naudojant tinkamai kalibruotą, matavimo dieną turėjusį galiojantį metrologinės patikros sertifikatą matavimo priemonę, t. y. ar matavimo rezultatas gali būti laikomas leistinu ir patikimu įrodymu. Deklaratyviai pareiškęs, kad Išvada „stokoja duomenų“ apie pareiškėjo neblaivumą ir atleidęs atsakovą nuo pareigos pareiškėjo apskųsto Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą pagrįsti kitais leistinais įrodymais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai prieštaraujantį precedentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 33. Pareiškėjas B. Ž. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintą pagrindą.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04).

35. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris atsakovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar atsakovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

36. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

37. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

38. Vadovaujantis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

39. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

40. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

41. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir 3) toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialiosios teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

42. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

44. Siekdamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022, pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, netinkamai aiškindamas Drausmės statuto 67 straipsnio nuostatas, nes Nutartyje alkoholio vartojimo ir neblaivumo sąvokos yra sutapatinamos.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutartyje nurodyta, jog Išvadoje nurodytu pareiškėjui nustatytu neblaivumo laipsniu nesiremiama, tačiau esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas – alkoholio vartojimas – byloje nustatytas neginčijamai. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Drausmės statuto 67 straipsnį jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

46. Akcentuotina, kad pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalį karių, vairuojančių mopedus, motociklus, triračius, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau negu 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, taip pat karių, vairuojančių oro ar vandens transporto priemones, ir pradedančiųjų vairuotojų biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu tikrinant blaivumą prieš vairavimą ar vairavimo metu yra 0 promilių. Karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Visais kitais šioje dalyje nenustatytais atvejais karių biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.

47. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, spręstina, kad Drausmės statute yra įtvirtintas konkretus kriterijus, kai asmuo vertinamas kaip neblaivus, todėl, Nutartyje nustačius, kad Išvadoje nurodytu pareiškėjui nustatytu neblaivumo laipsniu nesiremiama, nors byloje nebuvo duomenų, kuriais remiantis, galima būtų nustatyti pareiškėjo girtumo laipsnį, buvo padaryta išvadą, jog vien alkoholio vartojimas prilygsta neblaivumui Drausmės statuto prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada padaryta netinkamai pritaikius Drausmės statuto nuostatas. Akcentuotina, kad, nors Nutartyje nurodyta, jog tai, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra visuotinai žinoma aplinkybė, tačiau taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad tai priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, todėl yra būtina nustatyti neblaivumo lygį, o ne alkoholio vartojimo faktą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Nutartyje netinkamai buvo pritaikyta Drausmės statuto 67 straipsnio nuostata, šis pažeidimas yra akivaizdus, esminis, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą.

48. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-35-556/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei 160 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus, laikytina, kad būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

49. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, panašaus pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo yra neblaivus, yra vertinami būtent atitinkamo prietaiso (alkotesterio) duomenys, o ne pats alkoholio vartojimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011; 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013), todėl Nutartyje buvo nukrypta nuo suformuotos ir vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-492/2018; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4210-789/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3061-629/2021 Administracinė jurisprudencija. 2021, 42, p. 334-371).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įsakymu, vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos ir pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Iš Nutarties turinio matyti, kad joje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas (Nutarties 30 p.), taip pat nurodyta, kad „<...> atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.“ (Nutarties 35 p.), t. y. iš Nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjui buvo inkriminuoti pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti nei Išvadoje, nei Įsakyme (Tvarkos aprašo nuostatos, KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p.) taip išplečiant tarnybinio nusižengimo tyrimo ribas. Nutartyje nėra motyvuota, kodėl nagrinėjamu atveju buvo būtina nesivadovauti nusistovėjusia ir vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

52. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą motyvus dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat nustačiusi, jog yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytus pagrindus, teisėjų kolegija dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą nebepasisako.

53. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai (ABTĮ 163 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis