36049b79-e94b-4b9d-90da-3abefe22d9b4 · Marijampolės apylinkės teismas

?Teikimas (Skundas) Nr. TS-9-482/2021 Proceso Nr. 1-01-1-37048-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. sausio 25 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Aksinija Žemantauskienė, iÅ¡nagrinėjusi raÅ¡ytinio proceso tvarka nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundÄ dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1169, susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės atsiliepimu, nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundas, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2020 m. gruodžio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Skunde nurodoma, kad kaip matyti iÅ¡ 2020-12-08 nutarimo, Komisija savo iÅ¡vadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo iÅ¡ esmės neargumentavo BVK 157 str. 1 d. numatytų kriterijų kontekste, atitikimas kuriems ir yra lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindas, o visus savo argumentus iÅ¡ esmės susiejo su A.

Z. padarytų nusikaltimų pobÅ«džiu, paskirtos bausmės dydžiu, neatliktos bausmės dalimi. Atstovas skunde nurodo, kad vienas iÅ¡ Komisijos argumentų netaikyti A. Z. lygtinio paleidimo buvo tai, kad jis dar nėra atlikęs gana nemažos bausmės dalies, t. y. 1 metų 5 mėnesių ir 12 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už nusikalstamÄ veikÄ . Tokie Komisijos argumentai yra neteisėti ir apskritai negali bÅ«ti vienu iÅ¡ lygtinio paleidimo netaikymo motyvų - konstatuodama, kad A.

Z. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, Komisija iÅ¡ esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme - jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų pagrindÄ , Komisija negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamÄ bausmės atlikimo terminÄ tam, kad nuteistasis, atsitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taip pat skunde nurodoma, jog Komisijos motyvas, kad A. Z. nusikalstamo elgesio suvokimas veikos darymo metu ir teisingo sprendimo bÅ«do nepasirinkimas yra kliÅ«tis taikyti lygtinį paleidimÄ , jau savaime prieÅ¡tarauja pačiai lygtinio paleidimo instituto esmei. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei nurodo Komisija nutarime, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, padarymo A. Z. prisipažįsta visiÅ¡kai, kaltę pripažino ir baudžiamojo proceso metu, todėl teisminio nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė jam buvo sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 641 str. nuostatomis.

Komisija detaliau neargumentavo ir savo motyvo, susijusio su A. Z. „kriminaline istorija“, kuri tariamai leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų, kaltę prisiima iÅ¡ dalies. Skunde teigiama, kad atkreiptinas dėmesys, jog A. Z. teistas vienintelį kartÄ , pagal šį nuosprendį ir atlieka bausmę, jokios kitos kriminalinės istorijos jis neturi, todėl vėlgi lygtinio paleidimo netaikymÄ argumentuoti vien tuo, kad A. Z. vienintelį kartÄ teistas (neteisti asmenys apskritai neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo klausimas jiems neaktualus), yra nelogiÅ¡ka.

A. Z. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų, ir yra visos sÄ lygos taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Jis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, nuo 2020-05-21 ji sumažėjo nuo 51 balo iki 40 balų. Žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra du alternatyvÅ«s bÅ«tinieji kriterijai lygtinio paleidimo instituto taikymui. Kadangi A.

Z. nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindamas bausmės atlikimo metu, nebuvo jokio pagrindo Komisijai, nesant kažkokių papildomų neigiamų aplinkybių, nepritarti lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo atstovas teigia, kad nors A. Z. turi vienÄ drausminę nuobaudÄ , kurios galiojimas baigsis 2020-12-22, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo pažeidimas (asmens ženklo nedėvėjimas) nebuvo piktybinis, galimai ženklÄ užsidėti tiesiog pamirÅ¡o, kadangi laisvės bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , pažeidimÄ padarė praėjus nedaug laiko nuo jo atvykimo į pataisos namus.

Jam buvo skirta Å¡velniausia nuobaudos rÅ«Å¡is - papeikimas. Atstovo teigimu, Å¡is gana mažareikÅ¡mis pažeidimas negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tuo labiau Å¡is vienintelis pažeidimas neleidžia daryti tokių kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų, kad „A. Z. elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai, kadangi net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms“.

A. Z. asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančios aplinkybės yra iÅ¡ esmės tik teigiamos - anksčiau jis neteistas, bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu ji mažėjo, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo vietÄ , ir tai reiÅ¡kia, jog jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, todėl lygtinai paleidus jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, tiek bausmės tikslai, tiek bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai bus pasiekti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė pateikė atsiliepimÄ byloje ir praÅ¡o nuteistojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis A. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Tačiau iÅ¡ BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi bÅ«ti nustatytos ir materialiosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos. Prokurorės nuomone, pritartina Komisijos skundžiamo nutarimo padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistasis A. Z. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti taikomas. Atsiliepime teigiama, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje A.

Z. atlikus rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta žema - 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Žema nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra neginčijamas pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kiek Å¡iÄ rizikÄ sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Komisijos nutarime pažymėta, jog nuteistajam 2020-05-05 buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos pataisos planas. Individualių pokalbių metu nuteistasis buvo skatinamas pergalvoti savo nusikaltimÄ , bei apsvarstyti įvykdyto nusikaltimo priežastis, pasekmes, skatinant daugiau nenusikalsti, tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iuo metu nuteistasis nesimoko, nedirba, mÄ stymo ir elgesio korekcijos programose nedalyvauja. Skatintas nebuvo. Komisija į paminėtų aplinkybių visumÄ atsižvelgė ir jas įvertino teisingai.

Skundžiamame Komisijos nutarime pagrįstai pažymėta, jog Komisija atsižvelgia į aplinkybes, jog A. Z. už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas vienÄ kartÄ , jam skirtas papeikimas. Å iuo metu nuobauda yra galiojanti ir tai rodo, kad bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi.

Prokurorė nurodo, kad nors advokatas skunde nurodo, jog A. Z. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas dėl neatsargumo, tačiau tai paties pažeidimo fakto nepaÅ¡alina. Vertinant Komisijos padarytas iÅ¡vadas, atkreiptinas dėmesys, jog Komisija tinkamai įvertino nuteistojo elgesį kaip neigiamÄ , nes, nors ir yra nuteistojo elgesį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu ji mažėjo, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais) vis tik nuteistojo elgesys suteikia pagrindÄ abejoti sėkminga probacija.

Atsiliepime nurodyta, kad nuteistojo advokatas teisus skunde pažymėdamas, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Tačiau Å¡ios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia A. Z. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi bÅ«ti sumenkinamos. Prokurorė teigimu, nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys nuo 51 balo sumažėjo iki 40 balų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pažymėta nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, balų skaičiaus mažėjimÄ lėmė tai, kad nuteistasis pateikė pažymÄ , kad bus įdarbintas išėjęs iÅ¡ pataisos namų bei turės galimybę apsigyventi tėvui priklausančiame bÅ«ste. Tačiau tokio pobÅ«džio nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis nėra pakankamas nuteistojo daromai pažangai konstatuoti. RizikÄ mažinantys veiksniai (socialinių ryÅ¡ių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki A.

Z. nuteisimo (dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Taigi Å¡ios aplinkybės nelaikytinos faktoriumi, iÅ¡ esmės paneigiančiu nuteistojo rizikÄ nusikalsti pakartotinai. Nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali bÅ«ti virÅ¡esnis už visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo skundas atmetamas. Nustatyta, kad A. Z., teistas 2019-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 264 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1,4 d. - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 - galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų. 2020 m. gruodžio 8 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1169 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis bausti vienÄ kartÄ 2020-06-22 už asmens ženklo nedėvėjimÄ buvo skirtas papeikimas.

Å iuo metu nuobauda yra galiojanti ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai. Net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kuri kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Nuteistasis teigia žinojęs, jog elgiasi nelegaliai, kad gali bÅ«ti nuteistas, tačiau tai jo nesustabdė dėl nusikalstamos veikos vykdymo, kas leidžia manyti, kad asmuo pernelyg pasitiki savo sėkmė tikimybe.

Pagal nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ galima teigti, jog jis siekę trumpalaikės naudos nepasirinko teisingo sprendimo bÅ«do. Nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Kaltę prisiima iÅ¡ dalies. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų. Nutarime Komisija nurodė, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriami nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

Sprendžiant lygtinu paleidimo klausimÄ reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais be lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieki bausmę, veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, atliktÄ bausmės dalį, socialinius ryÅ¡ius ir kita: svarbias aplinkybes. Taip pat, Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra gana nemaža, t. y. 1 metai 5 mėnesiai ir 12 dienų.

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už nusikalstamÄ veikÄ . Todėl bÅ«tina atsižvelgti į visuomenės interesÄ , jog nusikaltimÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å iuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumÄ : nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu.

Padaryti nusikaltimai, jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iÅ¡ tiesų nuteistÄ jį Å¡iuo metu lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 85/04-579 nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose neiÅ¡sakė darbinės motyvacijos, nedirba, nesimoko. Nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Teisės pažeidimas įvykdytas su kitais asmenimis. Nuteistasis teigia žinojęs, jog elgiasi nelegaliai, kad gali bÅ«ti nuteistas, tačiau tai jo nesustabdė dėl nusikalstamos veikos vykdymo, kas leidžia manyti, kad asmuo pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Pagal nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ galima teigti, jog jis siekę trumpalaikės naudos, nepasirinko teisingo sprendimo bÅ«do.

Anot nuteistojo, anksčiau pats įsigydavo narkotinių medžiagų savo vartojimui (ratai, ekstazi, marihuana). Nuteistasis teistas pirmÄ kartÄ . Kaltę prisiima iÅ¡ dalies. Nors teigia, kad nori bÅ«ti visuomenės dalimi ir supranta turįs įsipareigojimų, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Nuteistasis į Marijampolės pataisos namus atvyko 2020-04-27 iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN- AK 3-čio sektoriaus. Nuteistasis adaptavosi lengvai, greitai perprato bausmės atlikimo ypatumus pataisos namuose, susipažino su tvarkos reikalavimais.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų. Nuteistojo atstovas skunde teigia, kad Komisija netinkamai vertino jog nuteistasis kaltę pripažįsta dėl padaryto nusikaltimo iš dalies, nes jis nuosprendžio priėmimo metu kaltę pripažino visiškai ir jam buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos.

Teismas pažymi, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, todėl darytina iÅ¡vada, jog jis jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bendraujant su socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ atliekančius specialistu, iÅ¡sakė savo nuomonę, jog jis kaltę savo pripažįsta tik iÅ¡ dalies, todėl tikėtina jog teismui priimant nuosprendį jis kaltę pripažino visiÅ¡kai siekdamas skiriamos bausmės sumažinimo, todėl Å¡is nuteistojo atstovo argumentas yra nepagrįstas.

Bylos duomenimis, nuteistasis ankščiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ . Pataisos namuose skatintas nebuvo. Pataisos namuose 2020-06-22 baustas drausmine nuobauda už asmens ženklo nedėvėjimÄ . Bylos duomenimis, nuteistasis nuo 2020-04-27 bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, buvo supažindintas su tvarkos reikalavimais. Teismas sprendžia jog nuteistojo atstovo argumentas jog nuteistasis pažeidimÄ padarė praėjus nedaug laiko nuo jo atvykimo į pataisos namus, yra nepagrįstas nes nuteistajam buvo skirtas papeikimas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo atvykimo į Marijampolės pataisos namus, kas nelaikytina „nedaug laiko“, jog negalėtum suprasti pataisos namuose esančios tvarkos.

Todėl teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, nes jis buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos pažeidimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 40 balų, tačiau Å¡is balas nors ir yra priskiriamas prie žemų, jo sumažėjimÄ lėmė tai, kad nuteistasis pateikė pažymÄ , kad bus įdarbintas išėjęs iÅ¡ PN, turės galimybę apsigyventi tėvui priklausančiame bÅ«ste.

Teismas sprendžia jog nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo ne dėl nuo nuteistojo priklausančių veiksnių. Kaip minėjo prokurorė savo atsiliepime, rizikÄ mažinantys veiksniai (socialinių ryÅ¡ių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki nuteistojo nuteisimo (dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, teismas visiÅ¡kai pritaria tokiai iÅ¡sakytai nuomonei ir byloje esantys duomenys visa tai patvirtina.

Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Kaip minėta aukščiau, svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visumÄ aplinkybių. Nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių ir sunkių nusikaltimų. Darydamas nusikalstamas veikas, asmuo suprato jų pavojingumÄ visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai siekė savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas.

Teismas vertina Å¡ias aplinkybes neigimai, nuteistajam paskirta bausmė yra nedidelė, teismas, priimdamas nuosprendį, vertino, jog tokios trukmės bausmė tinkama nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių, teismas konstatuoja jog Å¡iuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , nes per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ .

Todėl bÅ«tina atsižvelgti į visuomenės interesÄ , jog pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, norėjo lankyti programas, tačiau dėl karantino jos nevyko, buvo kreipęsis dėl suvirintojo specialybės mokymosi, tačiau jo nepriėmė dėl „nedidelio bausmės laiko“.

Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos iÅ¡vadÄ bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje Å¡iuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimÄ ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas, nutaria: Nuteistojo A. Z. atstovo advokato Gedimino Bukausko skundÄ dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 81/04-1169 panaikinimo atmesti. Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė