360346e1-37cb-4162-bba8-e2c0e0600a6a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-826-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00049-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų K. B. ir A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž.

B. ieškinį atsakovams K. B., A. B., tretiesiems asmenims K. B., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei atsakovų K. B. ir A. B. priešieškinį ieškovui Ž. B., atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl kelio servituto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti kelio servitutÄ atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bet kuriuo paros metu bei naudoti požeminėmis, antžeminėms komunikacijoms 86 m2 sklypo dalyje pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ , taip užtikrinant galimybę ieÅ¡kovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovai Alytaus apylinkės teisme pateikė ieÅ¡kinį Ž. B., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo prašė nustatyti 4 m pločio, 138 m2 ploto kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, pagal UAB „RDR korporacija“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ , taip užtikrinant galimybę ieÅ¡kovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovo ir atsakovų ieškinius, atsakovų ieškinį pripažindamas priešieškiniu.

4. NŽT atsiliepimu į ieÅ¡kinį sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra.

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

6. IeÅ¡kovas 2020 m. sausio 23 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, nurodydamas, kad atsakovai žemės sklypÄ , kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ , pardavė K. G., su kuriuo ieÅ¡kovas 2020 m. sausio 15 d. pasirašė ir notarine tvarka patvirtino servituto sutartį, kuri visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kiniu iÅ¡keltÄ reikalavimÄ . IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo turėtų 2 475 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

7. Atsakovai taip pat pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir civilinę bylÄ nutraukė, priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 1 238 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 56,25 Eur, atsakovui A. B. – 75 Eur žyminio mokesčio. Teismas spręsdamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ konstatavo, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes atsakovai iÅ¡ dalies yra atsakingi už priežastis, dėl kurių susidarė ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidos (2 475 Eur), todėl priteisė pusės iÅ¡laidų sumos atlyginimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atsakovai atskiruoju skundu praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl ieÅ¡kovo turėtų 1 238 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų lygiomis dalimis priteisimo iÅ¡ atsakovų panaikinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas neįvertino daug svarbių esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ir nenustatė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo sÄ lygų, aptariamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kas nulėmė nepagrįstos ir neteisingos nutarties priėmimÄ . 1.2.

Atsakovai niekada neturėjo jokios teisinės prievolės ieÅ¡kovui suteikti įvažiavimo į ieÅ¡kovo sklypÄ ir dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo be įvažiavimo teisės į sklypÄ jie nėra atsakingi. IeÅ¡kovas be juridinės įvažiavimo teisės liko dėl Alytaus m. savivaldybės ir NŽT Alytaus skyriaus nekompetentingo darbo – įvažiavimo į sklypÄ nenumatymo sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje detaliojo plano formavimo metu ir jį rengiant neatlygintinam perdavimui. 1.3. Atsakovai byloje elgėsi procesiÅ¡kai atsakingai ir rÅ«pestingai.

Kadangi neturėjo teisinės prievolės suteikti ieÅ¡kovui kelio servituto, pradžioje prieÅ¡taravo, o vėliau pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo valstybinėje žemėje ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės. Kelio servituto atsakovų sklype ieÅ¡kovas prašė nesiÅ«lydamas nuostolių kompensacijos. Kelio servituto nustatymas ribojo statybÄ , todėl atsakovų atstovai ieÅ¡kojo nuostolių kompensavimo bÅ«do, 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 15 d. praÅ¡ymais kreipėsi į savivaldybę papildomos žemės skyrimo.

Teisme savivaldybės atstovai paaiÅ¡kino, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau procesas užtruks. Dėl sklypo perleidimo derybos nebuvo baigtos. IeÅ¡kovo reikalavimus patenkino ne atsakovai, o naujas sklypo savininkas. 1.4. PraÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių.

10. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodė su atskiruoju skundu nesutinkantis, kadangi skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atitinkanti protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Atsakovai klaidingai teigia, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ir jo atsisakymas nepriklausė nuo jų veiksmų ar elgesio. Tiek iki detaliojo plano patvirtinimo 2009 m., tiek ir po jo į ieÅ¡kovo sklypÄ yra ir buvo įvažiuojama Å¡iaurinėje sklypo pusėje esančiu įvažiavimu, kuris ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ ir visos bylos nagrinėjimo metu pateko į atsakovų valdomÄ sklypÄ .

BÅ«tent atsakovų veiksmai – nesutikimas su servituto nustatymu bendru susitarimu – lėmė ieÅ¡kinio pateikimÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė dėl tos priežasties, kad naujasis savininkas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino. Pats sklypo perleidimas tretiesiems asmenims, kai neproduktyvus bylinėjimasis dėl pačių atsakovų veiksmų užsitęsė dvejus metus, turėtų bÅ«ti vertinamas atsakovų nenaudai, nes tokiu veiksmu atsakovai siekė eliminuoti save iÅ¡ užsitęsusio bylinėjimosi minimaliais nuostoliais, siekdami iÅ¡vengti bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad tariamai atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu dėl servituto nustatymo, kadangi ieÅ¡kovas nesiÅ«lė jokios kompensacijos už servituto nustatymÄ , yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Patys atsakovai nė viename jų teiktame procesiniame dokumente nėra iÅ¡kėlę Å¡ios aplinkybės. Atstovaujami profesionalaus teisininko atsakovai turėjo žinoti, kad kai viena Å¡alių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius, nes servituto atlygintinumo klausimÄ teismas sprendžia ex officio.

Å i civilinė byla tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Atsakovai Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė akivaizdžiai neperspektyvų ir nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovams servitutÄ nustatyti neįmanomoje vietoje ir bÅ«tent akivaizdžiai nelogiÅ¡ko bei neprotingo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje lėmė tokį ilgÄ procesÄ . Taip pat prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo teikiamas neapdairiai ir nerÅ«pestingai įgyvendinat procesines teises. Dėl atsakovų procesinio elgesio bylos nagrinėjimas daugiau kaip pusantrų metų buvo neproduktyvus, užstrigęs pasirengimo stadijoje.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu buvo siekiama apsunkinti ieÅ¡kovui bylinėjimosi procesÄ . BÅ«tent dėl užsitęsusio proceso ieÅ¡kovas turėjo dideles atstovavimo iÅ¡laidas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus civilinę bylÄ , iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

14. Å alies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Å alies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei Å¡alis Å¡ių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinę bylÄ nutraukus bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. LemiamÄ reikÅ¡mę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktÄ ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas per atsakovams tuo metu nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ nustatyti kelio servitutÄ . Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nustatyti kelio servitutÄ tam, jog ieÅ¡kovas galėtų netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, buvo bÅ«tina, kÄ patvirtina faktas, kad atsakovai, nesutikdami su tuo, jog kelio servitutas bÅ«tų nustatytas jiems priklausančiame žemės sklype, neteigė ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovas turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypo ir nenustačius kelio servituto, o prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė kelio servitutÄ nustatyti per valstybei priklausančiÄ Å¾emę.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas kelio servitutÄ prašė nustatyti bÅ«tent per atsakovų žemės sklypÄ , kadangi tai atitiko jau nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kÄ patvirtina byloje esantys duomenys – 1999 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, planas, Å¡io sklypo 2007 m. topografinė nuotrauka, iÅ¡ kurių matyti, kad įvažiavimas į šį sklypÄ numatytas iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo pusės. IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡spręsti įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypÄ klausimÄ , 2017 m. kovo 21 d. raÅ¡tu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, iÅ¡ kurios gavo atsakymÄ , kad Å¡iuo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje sprendinių pakeisti negalima, todėl pasiÅ«lyta tarpusavio susitarimu nustatyti sklype (duomenys neskelbtini), Alytuje servitutÄ , bÅ«tinÄ patekimui į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Alytuje, nurodant, kad kitu atveju servituto nustatymas sprendžiamas teisme.

Gavęs tokį atsakymÄ , ieÅ¡kovo atstovas 2017 m. lapkričio 29 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovams raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ sudaryti notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį dėl kelio servituto nustatymo pagal parengtÄ servituto nustatymo planÄ , praÅ¡ydamas per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos susisiekti su ieÅ¡kovo atstovu arba atsiųsti raÅ¡ytinį atsakymÄ , bei nurodė, kad nepavykus susitarti dėl sutarties sudarymo bus kreiptasi į teismÄ dėl servituto nustatymo. Kaip spręstina iÅ¡ bylos duomenų, atsakovai į siųstÄ pasiÅ«lymÄ nesureagavo, savo pasiÅ«lymų ar sÄ lygų, kaip iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , neteikė.

Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas teisėtu bÅ«du siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir įgyvendinti savo teisę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , ir, atsakovams nesutikus tartis, pagrįstai kreipėsi į teismÄ gindamas savo teises (galimybę patekti į nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypÄ ).

17. Vertindamas atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kinio pateikimo priežastis yra ne atsakovų, o valstybės institucijų neatsakingas elgesys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų iÅ¡ tiesų matyti, jog įvažiavimas į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ buvo uždarytas dėl padarytos klaidos projektuojant ir formuojant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Alytuje, nurodant, kad turi bÅ«ti leidžiama per sklypÄ patekti į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Alytuje, tačiau servituto nenustatant.

Kita vertus, nurodytam žemės sklypui tapus privačia nuosavybe, kelio servituto nustatymo klausimas nebegalėjo bÅ«ti sprendžiamas administracine tvarka (administraciniu aktu) ir tai padaryti buvo galima tik žemės sklypų savininkų susitarimu (sandoriu) arba, jiems nesutarus, teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125, 4.126 straipsniai). Å i aplinkybė atsakovams buvo neabejotinai žinoma, nes Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas „Dėl (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į sklypÄ â€œ, kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kinta servituto nustatymo tvarka, buvo iÅ¡siųstas atsakovui A.

B., be to, kaip jau minėta, dar prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovams servituto nustatymo klausimÄ spręsti taikiai, tačiau atsakovai to padaryti nesutiko, jokių savo pasiÅ«lymų neteikė. Be to, argumentai dėl valstybės institucijų nekompetentingo darbo – įvažiavimo į sklypÄ nenumatymo detaliojo plano rengimo ir sklypo formavimo metu bei rengiant jį neatlygintinam perdavimui, atskleidžia ir tai, kad patys atsakovai iÅ¡ esmės pripažįsta, jog įvažiavimas į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ turėjo bÅ«ti nustatytas bÅ«tent atsakovams priklausiusiame žemės sklype.

Å iÄ aplinkybė jie pripažino ir atskirajame skunde akcentuodami, kad buvo kreipęsi į atsakingas institucijas dėl papildomo žemės ploto jiems suteikimo, tokiu bÅ«du kompensuojant su servituto nustatymu susijusius praradimus.

18. Vertindamas atsakovų argumentÄ , kad su ieÅ¡kovo siÅ«lomu servitutu jie nesutiko, nes ieÅ¡kovas nesiÅ«lė jokios nuostolių kompensacijos nustačius kelio servitutÄ jų sklype, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytam argumentui dėl Å¡io teiginio deklaratyvumo, kadangi atsakovui nei gavę ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ dėl servituto nustatymo, nei po to, kai buvo pradėtas teisminis ginčas, jokiame teiktame procesiniame dokumente nekėlė aptariamo klausimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad jų procesinis elgesys Å¡ioje byloje buvo atsakingas ir rÅ«pestingas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pasibaigus pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui teisme stadijai ir teismui 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrus bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, 2018 m. birželio 28 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, teisme buvo gautas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nors pagal CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti pateiktas iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo 2018 m. birželio 29 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, protokoline nutartimi nustatant atsakovams 1 mėnesio terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino, dėl ko teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį pripažino nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pateikusiam asmeniui. Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po Å¡ios nutarties priėmimo ir beveik vieneriems metams po civilinės bylos iÅ¡kėlimo, 2018 m. gruodžio 10 d., likus trims dienoms iki byloje paskirto teismo posėdžio, atsakovai atskiroje byloje pateikė ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo, tapatų anksčiau reikÅ¡tam prieÅ¡ieÅ¡kiniui byloje, praÅ¡ydami naujai užvestÄ bylÄ sujungti su teisme jau nagrinėjama civiline byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo. 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi teismas sujungė Å¡ias civilines bylas, atsakovų pateiktÄ ieÅ¡kinį pripažindamas prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Priėmus prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo grįžta į pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijÄ . Å io pasiruoÅ¡imo metu atsakovai praleido terminÄ dublikui pateikti, kuris buvo atnaujintas 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi, o bylos nagrinėjimas atidėtas. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovai Å¡ioje byloje veikė prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes bÅ«tent jų netinkamas procesinis elgesys (prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teisme, prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alinimas per teismo nustatytÄ terminÄ , vėlesnis tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas atskiroje civilinėje byloje, procesinių pareigų (pateikti dublikÄ ) neatlikimas nustatytu terminu) buvo viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių, lėmusių tai, kad Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė taip ilgai (byla iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡nagrinėta per daugiau nei dvejus metus nuo ieÅ¡kinio priėmimo), o bÅ«tent užsitęsęs bylos nagrinėjimas lėmė dideles ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, pradedant civilinę bylÄ 2017 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovas už atstovavimo paslaugas sumokėjo 725 Eur, 2019 m. sausio 10 d.

– 875 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. – 875 Eur.

20. Kartu pažymėtina, kad, nors byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, atsakovų atskirajame skunde nurodytas kreipimasis į atsakingas institucijas dėl papildomo žemės ploto jiems suteikimo, tokiu bÅ«du kompensuojant su ieÅ¡kovo praÅ¡omo servituto nustatymu susijusius praradimus, atskleidžia atsakovų pozicijos nenuoseklumÄ , viena vertus, ginčijant praÅ¡omo nustatyti servituto teisėtumÄ , kita vertus, akcentuojant tokio servituto nustatymo bÅ«tinybę ir reikalaujant taikyti su tuo susijusias pasekmes. Atsakovų argumentas, kad jie buvo informuoti apie galimybę sudėtingos ir užtruksiančios procedÅ«ros metu skirti papildomÄ Å¾emės plotÄ , kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovai nesiekė dirbtinai vilkindami teisminį procesÄ sulaukti administracinio klausimo, susijusio su kilusiu ginču, iÅ¡sprendimo.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai iÅ¡ dalies yra atsakingi už priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl privalo dalį iÅ¡laidų atlyginti (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimÄ priteisti dalies iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl CPK 94 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, kuriÄ atlyginti buvo įpareigoti apeliantai, t. y. 50 proc., atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

22. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų argumentu, kad ieÅ¡kinio atsisakymo priežastis buvo ne atsakovų veiksmų rezultatas, nes ne atsakovai patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus, o naujasis žemės sklypo, kuriame buvo praÅ¡oma nustatyti kelio servitutÄ , savininkas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje yra nustatytos kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ konstatuoti, jog dėl ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo yra iÅ¡ dalies atsakingi atsakovai, dėl ko jiems, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, kyla pareiga kompensuoti dalį ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodytas atsakovų argumentas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Atskirajame skunde atsakovai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagal patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų, kodėl ieÅ¡kovui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka rekomenduojamų dydžių ar yra per didelės, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir trukmę, ieÅ¡kovo atstovės faktiÅ¡kai suteiktų teisinių paslaugų apimtį (parengtų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių), sprendžia, kad ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje turėtos 2 475 Eur atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo kriterijų.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kartu teismas pažymi, kad tinkamai iÅ¡sprendęs bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas formuluodamas nutarties rezoliucinę dalį pasirinko teisinės technikos požiÅ«riu ne visai tinkamÄ formuluotę, įvardindamas ne iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisiamÄ sumÄ , bet bendrÄ atlygintinų iÅ¡laidų sumÄ , ir kartu nurodydamas, kad atsakovai atsako lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas skundžiamos nutarties esmės, patikslina jos rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad iÅ¡ kiekvieno atsakovo ieÅ¡kovui priteisiama po 619 Eur (1 238 Eur / 2) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant nutarties rezoliucinės dalies dalį, kuria iÅ¡spręstas atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, jÄ iÅ¡dėstant taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 619 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.“ Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas