Legislator Case Law & Legislation
360305c2-030b-4c93-8cc7-7ffb2c9dfe69 AI generated

360305c2-030b-4c93-8cc7-7ffb2c9dfe69 · Kauno apygardos teismas

Case Number 360305c2-030b-4c93-8cc7-7ffb2c9dfe69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Jūratė JakubonienėPranešėja Jūratė Jakubonienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-478-2014Teisėjas Dalis Žilionis                                       Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00008-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.;           2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Rimo Švirino ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

360305c2-030b-4c93-8cc7-7ffb2c9dfe69 · Kauno apygardos teismas: B.. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji, nesikreipdama į iÅ¡kart po įvykio atvykusius policijos pareigÅ«nus, užkirto keliÄ objektyviam aplinkybių nustatymui. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes iÅ¡ankstinių blogų santykių nebuvo. Tai yra netiesa, nes 2013-03-22 tarp L. Ž. ir nukentėjusiosios jau buvo nedraugiÅ¡ki santykiai, su nukentėjusiÄ ja ir jos artimais giminaičiais nuolat kildavo konfliktai.Apeliantas skunde teigia, kad, kadangi nusikalstamos veikos D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Jūratė JakubonienėPranešėja Jūratė Jakubonienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-478-2014Teisėjas Dalis Žilionis                                       Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00008-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.;           2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Rimo Švirino ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajam L.

Ž., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai D. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu deÅ¡imčiai (10) mėnesių. L. Ž. įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, jam uždrausta lankytis A.

B. ir J. B. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ä®pareigojimÄ ir draudimÄ paskirta vykdyti deÅ¡imt (10) mėnesių.IÅ¡ L. Ž. civilinei ieÅ¡kovei D. Z. priteistas vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai (1500) litų neturtinės žalos atlyginimo bei vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai (1500) litų nukentėjusiosios atstovo advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : L. Ž. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sužalojimÄ , o bÅ«tent: 2013-03-22 apie 14 val., gyvenamajame name, kuriame gyvena A.

B. ir jo buvusi sutuoktinė J. B., esančiame (duomenys neskelbtini), L. Ž. tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, D. Z. vyniojant ant grindų iÅ¡tiestÄ kilimÄ , spyrė jai koja į kairę rankÄ , ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje.Nuteistasis L. Ž. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nuteistojo teigimu, jis nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios D.

Z. atžvilgiu nepadarė, prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai nesmurtavo, fizinio skausmo nesukėlė ir sveikatos nesutrikdė. Apeliantas skunde neneigia, jog 2013 m. kovo 22 d. kartu su žmona bei mažamečiu vaiku buvo nuvykęs į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios 1/3 priklauso jo sutuoktinei E. Ž.. Sodyboje įvyko žodinis konfliktas su M. ir J. K., D. Z. bei trečiuoju sodybos bendrasavininkiu A. B.. Ä®vykus susistumdymui tarp R. B. ir jo tėvo A. B., D. Z. aktyviais veiksmais bandė sutramdyti savo brolį A.

B., rankose laikydama iÅ¡ pastarojo paimtÄ akumuliatorinį suktuvÄ , o A. B. konflikto metu panaudojo aÅ¡arines dujas. Apelianto įsitikinimu, teismo medicinos specialisto nustatyti D. Z. sužalojimai galėjo atsirasti bÅ«tent Å¡io susistumdymo metu, kadangi jis jokių smurtinių veiksmų D. Z. atžvilgiu neatliko. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino filmuotÄ medžiagÄ , kuri buvo pateikta teismui, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaizdo medžiagoje yra ne tiriamojo įvykio aplinkybės, o tik tÄ dienÄ toje vietoje buvusių asmenų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimosi fragmentas.

Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino to, kad visi byloje dalyvavę asmenys parodė, jog tÄ dien įvyko tik vienas fizinis konfliktas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nukentėjusioji D. Z. bei jos kviesti liudytojai – brolis A. B., sesuo M. K., jos vyras J. K. – iÅ¡ viso neigė, jog A. B. atliko kokius nors smurtinius veiksmus bei panaudojo aÅ¡arines dujas, todėl Å¡i aplinkybė verčia abejoti ir kitais jų parodymais.Apelianto manymu, teismas taip pat neatsižvelgė ir į prieÅ¡taringai D. Z. bei jos kviestų liudytojų nurodomas aplinkybes apie nuteistojo suduotų smÅ«gių sekÄ , jų sudavimo aplinkybes: pati D.

Z. nurodė, jog smÅ«gį L. Ž. jai sudavė, kai norėjo sutrukdyti A. B. kažkÄ iÅ¡neÅ¡ti, o maždaug po valandos spyrė jai, vyniojančiai kilimÄ , į rankÄ ; J. K. parodė, jog L. Ž. sudavė D. Z. ranka į veidÄ , o iÅ¡ karto po to spyrė į kairę rankÄ ; M. K. parodė, jog L. Ž. sudavė D. Z. ranka į veidÄ , po pusvalandžio ar valandos, jai besukant kilimÄ , spyrė į kairę rankÄ ; A. B. parodė, jog L. Ž. spyrė D. Z. į rankÄ , kai ji norėjo iÅ¡neÅ¡ti kilimÄ , o po to norėjo suduoti jam, tačiau smÅ«gis teko D.

Z.. Nuteistojo teigimu, Å¡ie bei kiti akivaizdÅ«s nukentėjusiosios bei liudytojų prieÅ¡taravimai teismo nebuvo panaikinti, nurodant, kad nėra pagrindo jais netikėti.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo bei kitų liudytojų, t. y. E. Ž., R. B. ir J. B. parodymus. BÅ«tent pastaroji teismui paliudijo, kad jai kitoje patalpoje belupant bulves, atėjo D. Z. ir paprašė nuluptos bulvės, kad galėtų jÄ uždėti ant veido, kurį netyčia sumušė jos brolis A.

B.. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji, nesikreipdama į iÅ¡kart po įvykio atvykusius policijos pareigÅ«nus, užkirto keliÄ objektyviam aplinkybių nustatymui. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes iÅ¡ankstinių blogų santykių nebuvo. Tai yra netiesa, nes 2013-03-22 tarp L. Ž. ir nukentėjusiosios jau buvo nedraugiÅ¡ki santykiai, su nukentėjusiÄ ja ir jos artimais giminaičiais nuolat kildavo konfliktai.Apeliantas skunde teigia, kad, kadangi nusikalstamos veikos D.

Z. atžvilgiu nėra padaręs, todėl ir jos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, jis yra netenkintinas. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirtu įpareigojimu nesilankyti A. B. ir J. B. gyvenamajame name, kadangi Å¡ioje sodyboje gyvenanti J. B. yra jo sutuoktinės motina, jo mažamečiam sÅ«nui ryÅ¡iai su močiute yra svarbÅ«s, nuteistasis teigia sodybÄ prižiÅ«rintis. Tuo tarpu D. Z. tik atvyksta pas savo brolį A. B. jo aplankyti. Dėl Å¡ių priežasčių, nuteistojo manymu, draudimas jam lankytis jo sutuoktinei priklausančioje sodyboje yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios D. Z. atstovas advokatas Stasys Lileikis nurodo, kad su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka ir praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas L. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos neįrodyta. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog L. Ž. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios D.

Z., liudytojų M. K., J. K., A. B., O. M. parodymais, iÅ¡ dalies ir liudytojų E. Ž., R. B. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2013 m. kovo 22 d. apie 14 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), L. Ž., D. Z. vyniojant ant grindų iÅ¡tiestÄ kilimÄ , tyčia spyrė jai koja į kairę rankÄ , taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir teismas nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau su Å¡iais skundo argumentais nesutiktina, o argumentai, susiję su smÅ«gio D. Z. į veidÄ sudavimu, nenagrinėtini, kadangi Å¡i aplinkybė skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta kaip neįrodyta. Nukentėjusioji tiek skunde dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo (b. l. 2-3), tiek apklausiama teismo posėdyje (b. l. 62-63) nuosekliai laikėsi savo parodymų, jog vykstančio konflikto dėl M. ir J.

K. priklausančių baldų paėmimo iÅ¡ namo, kuriame gyvena D. Z. brolis A. B. ir jo buvusi sutuoktinė J. B., metu bÅ«tent L. Ž. jai vyniojant ant grindų patiestÄ kilimÄ koja spyrė į kairę rankÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja M. K., teigusi, kad D. Z. sukant kilimÄ , L. Ž. spyrė koja ir pataikė D. Z. į kairę rankÄ , po ko ant D. Z. rankos dilbio matėsi didelė mėlynė (b. l. 63-64), liudytojai J. K. (b. l.

64) ir A. B. (b. l. 64-65), taip pat nurodę, kad D. Z. vyniojant kilimÄ , L. Ž. spyrė jai į kairę rankÄ , bei liudytoja O. M., kuri patvirtino, kad jai atvykus į sodybÄ D. Z. pasakojo, jog L. Ž. jai įspyrė į rankÄ (b. l. 81-82). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad D. Z. kairiame dilbyje padaryta poodinė kraujosruva, paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, o sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-5). Kadangi nei nukentėjusiosios, nei liudytojų M.

K., J. K. bei A. B. parodymuose esminių prieštaravimų nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir pagrindo juos vertinti kritiškai ar jais netikėti. Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, jog D. Z. turi priešiškų interesų L. Ž. atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji bei jos pusę palaikantys liudytojai L. Ž. apkalbėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirti ir skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti įrodymai yra pakankami L.

Ž. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.Pažymėtina, jog aplinkybės, kad dėl baldų paėmimo tarp giminaičių vyko konfliktas, neneigė ir kita konflikto pusė – pats kaltinamasis L. Ž., jo sutuoktinė E. Ž., kuri nurodė, kad R. B. trukdė D. Z. sukti kilimÄ , o L. Ž. ant jo stovėjo (b. l. 67-68), liudytojas R. B., taip pat nurodęs, kad kartu su L. Ž. stovėjo ant kilimo (b. l. 80-81). Kita Å¡ių liudytojų parodymų dalis, taip pat kaltinamojo parodymai, jog L.

Ž. D. Z. smÅ«gių nesudavė, o Å¡i susižeidė pati akumuliatoriniu suktuvu, vertintina kaip siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės. Tuo tarpu liudytojos J. B. parodymai apskritai nei patvirtina, nei paneigia faktÄ , kad L. Ž. koja spyrė D. Z., kadangi ji konflikte nedalyvavo (b. l. 81). Skunde nurodytas argumentas, jog nukentėjusioji iÅ¡kart po įvykio nesikreipdama į atvykusius policijos pareigÅ«nus užkirto keliÄ objektyviam aplinkybių nustatymui, yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai kreipusis su pareiÅ¡kimu į policijÄ praėjus keletui dienų po įvykio, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ â€“ keipusis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, Å¡io įvykio aplinkybės buvo nustatytos pakankamai objektyviai, net ir neatliekant ikiteisminio tyrimo.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys patenkintas nepagrįstai, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nuosprendyje nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, konstatuoja, kad nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kaltininko kaltę, veikos pavojingumÄ ir jos pasekmes – nukentėjusiajai tyčia suduotas vienas smÅ«gis, ji buvo sužalota nežymiai, padarant jai kraujosruvÄ ant dilbio; kaltinamojo turtinę padėtį – jis darbingas, dirba; taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, priteisė D. Z. neturtinės žalos atlyginimÄ , tinkamai nustatydamas jos dydį. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumÄ bei nedidelę apimtį, taip pat pagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai jam skyrė draudimÄ lankytis konflikto vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡ios sodybos dalis priklauso L. Ž. sutuoktinei, taip pat jos broliui R. B. bei tėvui A. B.. D. Z. yra A. B. sesuo, atvykstanti į sodybÄ aplankyti ten gyvenančio brolio. Pažymėtina, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi ir pats apeliantas skunde pripažįsta, kad jo santykiai su D. Z. yra prieÅ¡iÅ¡ki, tarp jo ir nukentėjusiosios bei jos artimų giminaičių nuolat kyla konfliktai, kÄ patvirtina ir pažyma apie asmens baustumÄ (b. l. 28-39), pirmosios instancijos teismas pagrįstai L.

Ž. paskyrė draudimÄ lankytis vietoje, kurioje lankosi abi konfliktuojančios pusės.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. Ž., iÅ¡laidas iki 2014 m. vasario 27 d. sudarė 40 litų dydžio advokato užmokestis, kuris priteistinas valstybės naudai.

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (nauja redakcija, patvirtinta 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-270) 21 straipsnio 6 dalimi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai negali būti priteistos, kadangi iš byloje esančio Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad nustatytas L. Ž. pirmas turto ir pajamų lygis, todėl valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui yra 100 procentų (b. l. 50-51).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė : Nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                        JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius Rimas Å virinas