36024f7f-e550-4e53-a378-825fbe8fbee6 · Kauno apygardos teismas

                                                    Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-641-594/2015Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00438-2015-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 62.; 79.1. (S)                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. liepos 2 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. R. (toliau – S. R.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimu S. R. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. balandžio 3 d. apie 21.15 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Alytuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į R. P. gyvenamojo namo kiemo tvorÄ . Eismo įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d..Apeliaciniu skundu S. R. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apklaustų R. P. ir P. Å . parodymus, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju turėjo esminę, lemiamÄ reikÅ¡mę, siekiant tinkamai ir teisingai iÅ¡spręsti administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Pasak apelianto, nei vienas Å¡ių liudytojų nepatvirtino, kad matė S. R. vairuojantį automobilį, kad matė, jog bÅ«tent jis atsitrenkė į tvorÄ . Be to, abu asmenys patvirtino, jog automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas.

Liudytoja R. P. nepatvirtino ir žalos padarymo fakto, todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, S. R. įsitikinimu, yra neteisinga ir nepagrįsta. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad S. R. įvykio metu telefonu nekalbėjo, nors tiek R. P., tiek P. Š. patvirtino girdėję žodžius: „alio, alio“. S. R. teigimu, policijos pareigūnų V. A. ir E. K., kurie buvo iškviesti į eismo įvykį, parodymai taip pat buvo prieštaringi.

E. K. teismui nurodė, kad apeliantas apgadino medinę tvorÄ , apie metalinį nulenktÄ stulpelį net neužsiminė, tuo tarpu V. A. nurodė, kad apeliantas apgadino metalinę tvorÄ . E. K. teigė, kad S. R. automobilis buvo pastatytas taip, jog netrukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir nubraižyta įvykio schema, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo jo automobilio iki kito kelkraščio buvo 2,10 m tarpas. Tuo tarpu V. A. teigė, kad kitam automobiliui pravažiuoti vietos nebuvo palikta.

Be to V. A. patvirtino, kad metalinis stulpelis buvo palenktas į Å¡onÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis prie stulpelio buvo tik priglaustas, priremtas, ir net jeigu bÅ«tų į jį atsitrenkta, stulpelis bÅ«tų buvęs palenktas į priekį, bet ne į deÅ¡inį Å¡onÄ , kaip tai nurodė V. A.. Be to tik jis vienintelis parodė, jog automobilio priekiniai numeriai buvo Å¡iek tiek įlenkti, niekas kitas to byloje nenurodė. Esant tokiems prieÅ¡taringiems policijos pareigÅ«nų parodymams, apylinkės teismui, apelianto teigimu, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo jais remtis konstatuojant S. R. kaltę.

Pabrėžiama ir tai, kad abu policijos pareigÅ«nai nurodė nematę, jog S. R. bÅ«tų vairavęs automobilį ar bÅ«tų atsitrenkęs į tvorÄ , jie taip pat patvirtino, kad automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas, automobilio Å¡viesos įjungtos nebuvo. Abu policijos pareigÅ«nai nurodė, kad automobilio rakteliai buvo rasti spynelėje, tačiau, apelianto teigimu, jis turi ilgametį įprotį tik atrakinęs automobilį raktelį įkiÅ¡ti į spynelę, kad Å¡is nepasimestų. Ir Å¡iuo atveju, kai jis atėjo į automobilį pasiimti dokumentų, padarė tÄ patį.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio apeliantas prisipažino vairavęs neblaivus. Pasak S. R., jokio paaiÅ¡kinimo policijos pareigÅ«nams jis neteikė, o paaiÅ¡kinimas buvo suraÅ¡ytas E. K. ranka, apeliantui duodant tik pasiraÅ¡yti, nesupažindinus su dokumento turiniu. Apeliantas neneigia įvykio dienÄ vairavęs automobilį, tačiau teigia, kad tokius veiksmus jis atliko tik iki 18.30 val.. Prablaivėjęs jautėsi labai nepatogiai, kad pateko į tokiÄ situacijÄ nenorėdamas situacijos dar labiau pabloginti, su viskuo, kÄ sakė pareigÅ«nai, sutiko.

Akcentuojama, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė ir liudytoju apklausto R. K. parodymus, kad jis matė S. R. prie savo namų laiptinės ateinantį nuo Miklusėnų gatvės pusės, kur galimai jis paliko automobilį grįžęs iÅ¡ darbo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad apie 18.00 val., kai jis matė apeliantÄ , pastarasis buvo visiÅ¡kai blaivus. S. R. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).Å ių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais S. R. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ .

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pagal ATPK 127 str. 3 d., kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad S. R. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į tvorÄ jÄ apgadindamas.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, S. R. nurodo, kad jokia žala niekam nebuvo padaryta, R. P. jam jokių pretenzijų dėl tvoros nereiškė, alkoholio jis vartojo jau grįžęs į namus, nebeketindamas niekur važiuoti, o į automobilį grįžo tik pasiimti jame paliktų dokumentų, dėl ko, apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra aukščiau aptarto, ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Tokia apelianto versija, įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, atmestina kaip nepagrįsta.

Tai, kad S. R. įvykio dienÄ vairavo automobilį neblaivus ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į R. P. namo tvorÄ jÄ apgadindamas, neabejotinai patvirtina nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.  Kaip matyti iÅ¡ R. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, įvykio vakarÄ ji buvo namuose, girdėjo kažkokį trinktelėjimÄ ir žmogaus keiksmus, bet nekreipė į tai dėmesio. Po poros valandų - apie 20.30 ar 21.00 val., mama paprašė pažiÅ«rėti, kodėl prie jų namų stovi automobilis – Å¡io pusė ratų buvo ant pievutės Å¡alia tujų, pusė ant įvažiavimo.

Per langÄ matė, kad ant pievutės voliojasi stambus vyras, jis pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo. Priėjo arčiau. VyriÅ¡kis kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo: „alio, alio, padėkit“. Po kiek laiko atvyko policijos ekipažas. Ji vėl nuėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Atėjęs kaimynas P. Å . jai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai turėjo laikyti S. R., kad Å¡is nepargriÅ«tų, nes buvo labai girtas. Jos tvoros stulpelis buvo nulenktas, tvorelė iÅ¡ vienos pusės sulaužyta, automobilis buvo įsirėmęs į tvorelę.

S. R. vėliau atėjęs atsiprašė, ji pretenzijų dėl tvoros apgadinimo jam neturi. MinėtÄ trinktelėjimÄ ji girdėjo bÅ«tent nuo automobilio pusės, tada lyg dviejų žmonių balsus girdėjo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos namo tvora jau iki nagrinėjamo įvykio buvo sena, sukrypusi, vietomis mediniai stulpeliai iÅ¡virtę, o S. R. automobilį ji matė tik atsirėmusį į tujų gyvatvorę, tačiau, iÅ¡analizavus aptariamos liudytojus teisme duotus paaiÅ¡kinimus, Å¡ių aplinkybių aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokie apelianto teiginiai tai tik jo paties R.

P. parodymų interpretacija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad netgi pripažinus, jog tvora buvo tokia, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tai nėra pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad ji negali bÅ«ti apgadinta, kaip, kad buvo aptariamu atveju. Juo labiau, jog analogiÅ¡kas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytai įvykių versijai nagrinėjamo įvykio aplinkybes, betarpiÅ¡kai patvirtindama savo namo tvoros apgadinimo faktÄ bei S. R. girtumÄ nagrinėjamo įvykio metu, R.

P. nurodė ir 2015 m. balandžio 3 d. paaiÅ¡kinime, kurio duomenimis, įvykio metu automobiliu buvo apgadinta tvora ir metalinis stulpelis, o Å¡alia automobilio gulėjo visiÅ¡kai neblaivus vyriÅ¡kis (b. l. 8). Å iai įvykių sekai neprieÅ¡tarauja ir liudytoju teismo posėdžio metu apklausto P. Å . nurodytos aplinkybės. Jo teigimu, 2015 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. išėjo pasivaikščioti. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pamatė į kaimynės tvoros stulpelį įsirėmusį automobilį, iÅ¡girdo R.

P. sode žmogaus riksmÄ â€žalio, alio“. S. R. gulėjo kaimynės sodelyje, apie 3 metrų atstumu į kairę nuo automobilio vairuotojo pusės. Automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos. IÅ¡kvietė policijÄ . Prie kaimynės nėjo, su ja iÅ¡ savo kiemo nekalbėjo. R. P. atėjo jau atvykus policijai. Automobilis buvo įvažiavimo į kaimynės kiemÄ deÅ¡inėje pusėje, kairė jo pusė buvo ant paties įvažiavimo, deÅ¡inė pusė – ant vejos. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais ar abejoti jų vertinimu, iÅ¡dėstytu skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra teisinio pagrindo.

Abu teismo posėdžio metu apklausti asmenys betarpiÅ¡kai patvirtino matę S. R. priklausantį automobilį, įsirėmusį į R. P. namo tvorÄ , jos apgadinimus – nulenktÄ tvoros stulpelį bei tai, kad įvykio metu S. R. buvo nugriuvęs ant pievutės, liudytojų įsitikinimu, bÅ«damas visiÅ¡kai neblaivus, kas neabejotinai atitinka administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 127 str. 3 d. sudėties požymius. Tuo tarpu tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai liudytojų parodymuose, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, negali bÅ«ti laikoma esmine aplinkybe tokių asmenų parodymus atmetant kaip nepagrįstus.

Sprendžiant S. R. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme pažymėtina ir tai, kad, tiek R. P., tiek P. Å . parodymus esminėse nagrinėjamo įvykio aplinkybėse patvirtino ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas E. K., paaiÅ¡kinęs, kad pagal budėtojo praneÅ¡imÄ su kolega nuvyko į Miklusėnų gatvę, kur rado į medinę tvorÄ atsitrenkusį automobilį. Buvo nežymiai apgadintas automobilio priekinis bamperis ir valstybiniai numeriai, sulaužyta medinė tvora.

Automobilis stovėjo pusiau įvažiavime, nuo jo galinio rato įvažiavime likęs 1,30 m tarpas. S. R. sėdėjo ant vejos apie 5 m nuo automobilio vairuotojo pusės, girtas, sunkiai prieinamas kontaktui. Automobilis buvo atrakintas, visi jo dokumentai, piniginė, vairuotojo pažymėjimas buvo automobilyje. Rakteliai buvo užvedimo spynelėje, variklis, Å¡viesos iÅ¡jungti. Pažeidėjas pats nelabai paėjo, todėl jie iÅ¡kvietė į pagalbÄ patrulius, kad S. R. nuvežtų į policijos komisariatÄ .

Komisariate po kiek laiko pažeidėjas buvo apklaustas, neginčijo, kad vairavo girtas. PaaiÅ¡kinimÄ surašė iÅ¡ pažeidėjo žodžių. Å iÄ Ä¯vykių versijÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir pareigÅ«no E. K. porininkas V. A. bei į įvykio vietÄ pastiprinimui atvykęs pareigÅ«nas A. B., paaiÅ¡kinęs, kad jo ekipažas buvo iÅ¡kviestas į pagalbÄ kolegoms, nes su pažeidėju buvo sunku kontaktuoti, reikėjo jį pristatyti į policijos komisariatÄ . Mikroautobusas buvo atsirėmęs į tvorÄ , vairuotojo durelės atidarytos.

Dar atvyko į vietÄ Ä¯ greitoji pagalba. S. R. rado pusiau gulintį, padėjo jam atsikelti. Jis kalbėjo neriÅ¡liai, faktiÅ¡kai nepaėjo, pats atsistoti negalėjo, todėl dviese jį atvedė į automobilį ir nuvežė į komisariatÄ .Vertinant aptartų asmenų parodymus S. R. argumentų kontekste, jo versija, jog nagrinėjamu atveju jokia žala R. P. turtui nebuvo padaryta, atmestina kaip nepagrįsta. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, jog R. P., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jokių pretenzijų dėl jos namo tvoros apgadinimo S. R. neturėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad jokios žalos neteisėti S. R. veiksmai nesukėlė.

Žalos padarymo faktÄ , t. y. tai, kad įvykio metu S. R. automobilis stovėjo įsirėmęs į R. P. namo tvorÄ , nulenkus jos stulpelį, tokiu bÅ«du jÄ apgadindamas, patvirtino tiek pati R. P., tiek P. Å ., tiek ir teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai nagrinėjamo įvykio dienÄ atvykę į įvykio vietÄ . Å is faktas atsispindi ir byloje esančioje 2015 m. balandžio 3 d. eismo įvykio schemoje, kur 4 numeriu pažymėta „sugadinta tvora“ (b. l.

7) bei eismo įvykio vietos fotonuotrauka, kurioje aiÅ¡kiai matomas S. R. automobilio, įsirėmusio į tvorÄ ir jÄ apgadinusio, vaizdas (b. l. 23). Tuo tarpu vien tai, jog aukščiau aptarti liudytojai skirtingai aiÅ¡kino tvoros apgadinimo aplinkybes, t. y. ar buvo nulenktas metalinis stulpelis, į kuriÄ pusę buvo palinkusi tvora ir pan., prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, jokios reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Nustačius kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimo faktÄ , jo mastas ATPK 127 str. 3 d. kvalifikavimui nėra reikÅ¡mingas (pvz.

LAT nutartis 2AT-52-511/2015). Å iame kontekste bÅ«tina pabrėžti, kad nors, kvalifikuojant ir apraÅ¡ant neteisėtus S. R. veiksmus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, kad įvykio metu buvo apgadintas ir S. R. priklausantis automobilis, tačiau akcentuotina, kad, sutinkamai su ATPK 127 str. 3 d. dispozicija, pažeidėjui priklausančio turto sugadinimas/apgadinimas aptariamo administracinio teisės pažeidimo turinio nesudaro, tačiau Å¡i aplinkybė patvirtina, jog automobilis kontaktavo su tvora ir jÄ apgadino.

Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta laikytina ir S. R. versija, jog bÅ«damas neblaivus automobilio jis nevairavo, grįžęs iÅ¡ darbo jį pastatė prie R. P. namo tvoros, grįžo namo, kur vartojo alkoholinius gėrimus su R. K., supratęs, kad automobilyje liko jo dokumentai, jau bÅ«damas neblaivus, grįžo prie automobilio jų pasiimti, kur jį ir sulaikė policijos pareigÅ«nai. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad, remiantis liudytojų policijos pareigÅ«nų, P. Å . bei R.

P. parodymais, fotonuotraukomis bei įvykio vietos schema, Miklusėnų gatvėje Å¡alikelėse buvo pakankamai vietos pastatyti automobilį, tačiau S. R. automobilis buvo rastas atsirėmęs į namo tvorÄ , jis, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nebuvo tvarkingai pastatytas, įvažiavime jis stovėjo įstrižai, tik viena puse ant įvažiavimo gruntinio keliuko, deÅ¡inioji pusė ratais stovėjo jau pievelėje, įvažiavimo keliuke į R. P. kiemÄ buvo likęs tik 1,3 m pločio tarpas, kas, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, vis tik prieÅ¡tarauja blaivaus asmens parkavimosi ypatybėms.

Be to, keliama versija dėl Å¡io automobilio pastatymo prieÅ¡tarauja ir protingumo kriterijui, kadangi paprastai automobiliai statomi kuo arčiau savo namų. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties S. R. versijų, keliamų jo atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, gausÄ bei esminius jų prieÅ¡taravimus, kartu pažymint, kad sprendžiant apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumÄ vis tik pažymėtina, kad toks asmuo teikdamas parodymus yra visiÅ¡kai laisvas, jam nėra taikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ , todėl remtis jais, sprendžiant asmens kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo klausimÄ , galima tik tokiu atveju, kai, įvertinus jo nurodytas aplinkybes kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumoje, nelieka jokių abejonių tokio asmens pateikta įvykių versija.

IÅ¡ 2015 m. balandžio 4 d. S. R. paaiÅ¡kinimo matyti, kad savo kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme jis pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kindamas, kad vairavo iÅ¡gėręs alaus, dėl ko labai gailisi (b. l. 10). Kiek vėliau, 2015 m. balandžio 13 d. jis pateikė kitÄ versijÄ , kad į Å¡alia R. P. namo pastatyto automobilio jis, jau bÅ«damas neblaivus, tačiau neketindamas niekur važiuoti, grįžo tik pasiimti jame likusių dokumentų, kalbėjo su R. P., paklausė jos, ar jo automobilis gali pabÅ«ti iki ryto prie jos namo tvoros.

Papildomai paaiÅ¡kino, grįžęs blaivus iÅ¡ darbo ir pastatęs automobilį Å¡alia R. P. gyvenamojo namo tvoros, eidamas namo sutiko savo kaimynÄ , su kuriuo ir vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 26), kÄ iÅ¡ esmės paneigia aukščiau aptartos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek raÅ¡ytiniame R. P. paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad, išėjusi į savo namo kiemÄ , ji pastebėjo prie automobilio gulintį S. R., su juo nesikalbėjo. Be to, iÅ¡ aptarto 2015 m. balandžio 13 d. S. R. paaiÅ¡kinimo matyti, kad kaimyno, su kuriuo jis įvykio dienÄ neva vartojo alkoholinius gėrimus, nei vardo, nei pavardės, nei kažkokių kitų kontaktinių duomenų, galinčių padėti jį identifikuoti, apeliantas nepateikė.

Nors Å¡is asmuo, tikint S. R. pateiktÄ versijÄ , galėjo vienintelis patvirtinti, jog jis automobilio, bÅ«damas neblaivus nevairavo. Å io asmens duomenis, remiantis analizuojama administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, jis prisiminė tik 2015 m. gegužės 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikdamas praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ asmenį apklausti teismo posėdžio metu (b. l. 43). Apklausus R. K. paaiÅ¡kėjo, kad S. R. prašė jo paliudyti apie tai, kaip jie įvykio dienÄ susitiko apie 18.00 val. ir kartu vartojo alkoholį, tačiau tai padarė iki teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 20 d., likus vos savaitei, t. y. jau po visų aptartų S. R. paaiÅ¡kinimų.

Be to, remiantis Å¡io liudytojo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, jis nematė S. R. vairuojančio nei 18.00 val., nei vėliau, tiesiog patvirtino, kad su juo vartojo alkoholinius gėrimus jo namuose, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens parodymai nepaneigia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl S. R. vairavimo esant neblaiviu fakto. Be to, vertinant paminėto liudytojo atsiradimo byloje aplinkybes bei jo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, Å¡io liudytojų parodymų objektyvumas ir patikimumas kelia abejonių.

Vertinant tokius S. R. veiksmus, jo versijų apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį gausÄ , vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du jis siekia iÅ¡vengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už įvykdytus veiksmus, visomis priemonėmis bandant paneigti savo vairavimo faktÄ apsvaigus nuo alkoholio. Å iuo aspektu pažymėtina, kad S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių nepatvirtina nei vienas iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų, jas paneigia ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai, todėl tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motyvais Å¡iuo atveju, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir S. R. argumentus, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamais su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , S. R. automobilį rado stovintį Å¡alia R. P. namo, užgesintu varikliu bei Å¡viesomis, tačiau automobilio užvedimo raktelis buvo spynelėje. Nors apeliantas nurodo, kad atrakinęs automobilį, jis visuomet įkiÅ¡a jo užvedimo raktelius į spynelę, kad Å¡ie nepasimestų, tačiau tikint jo versija, jog į automobilį jis grįžo tik pasiimti jame buvusių dokumentų, tokie apelianto veiksmai – raktų įkiÅ¡imas į automobilio užvedimo spynelę, laikytini visiÅ¡kai nelogiÅ¡kais.

Kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai atmestini ir S. R. teiginiai, kad jis niekada ankščiau nebuvo baustas už analogiÅ¡kus teisės pažeidimus ir neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi, iÅ¡ byloje esančios pažymos apie asmens baustumÄ , darytina visiÅ¡kai prieÅ¡inga iÅ¡vada. Jos duomenimis, 2003 m. gegužės 26 d. S. R. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 2 d. 1800 litų bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o Å¡iuo metu turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. spalio 6 d., 2015 m. kovo 9 d., ir 2015 m. kovo 19 d. (b. l. 14-17).

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad S. R. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai iÅ¡tirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , remiantis S. R. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.              Teisėjas                                                                                                          Albinas Antanaitis