3601efbd-ca76-4aa2-9bba-7ba6a175221e · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-167/2018                   Teisminio proceso Nr. 1-18-3-00006-2017-9                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; (S)                                                                                    2.1.3.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.5.1;                                                                                   2.11.1                                                                                                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Boleslovo Kalainio, Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Ingai Grigaitienei, Sonata Paplauskienė,nuteistajam J.

J., jo gynėjai advokatei V. L.,privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam A. P. M., jo atstovui advokatui V. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J., privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. P. M. ir jo atstovo advokato V. P. apeliacinius skundus, dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Nukentėjusiojo A.

P. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ J. J. 26,55 Eur suma turtinės žalos ir 500,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. P. M. naudai.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ J. J. nepriteistos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės J. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, mesdamas lentÄ Ä¯ A.

P. M. priklausantį garaÅ¾Ä , padarė A. P. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniame skundu nuteistasis J. J. praÅ¡o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir J. J. iÅ¡teisinti.Skunde nurodoma teismas, iÅ¡tyręs visÄ bylos medžiagÄ , įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes: kaltinamojo J.

J. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis A. P. M. nemušė, tik atėmė iÅ¡ pastarojo lentÄ , o A. P. M. bėgant į savo garaÅ¾Ä paslydus ir jam pargriuvus, metė į garaÅ¾Ä lentÄ ; nukentėjusiojo A. P. M. parodymus, kad sužalojimai atsirado dėl tyčinių J. J. veiksmų, suduodant ne mažiau 5 smÅ«gių medine lenta, liudytojų R. G., K. S., M. A., J. D., R. D., M. K. ir M. R. parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus padarė prielaidÄ , kad A. P. M. muÅ¡tinė žaizda kairiajame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imas padarytas bÅ«tent J.

J. metant lentÄ Ä¯ A. P. M. garaÅ¾Ä . Pažymima, kad tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia paties teismo teiginys, kad kaltintojas A. P. M. teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų J. J. kaltę; nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, kad bÅ«tų matęs patį įvykį, bÅ«tų girdėjęs pagalbos Å¡auksmÄ , tik liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad girdėjo apie pusę minutės trukusį vyriÅ¡kių žodinį konfliktÄ Be to, skunde nurodoma, jog teismo iÅ¡vada paneigiama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1453/15(04), kurioje nurodoma, kad A.

P. M. ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais pavirÅ¡iais paveikus kairę veido pusę ir kairę rankÄ , sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smÅ«gius lenta, tiek griuviminės traumos metu kaire puse kontaktuojant su kietais bukais pavirÅ¡iais. Teigiama, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad J. J. mesdamas lentÄ , su ja pataikė į A. P. M.. J. J. tik nurodo, kad muÅ¡tynių nebuvo, matyt jam metant lentÄ kliuvo.

Pažymima, kad A. P. M. pargriuvus ir J. J. metus lentÄ , darant prielaidÄ , kad lenta pataikė į A. P. M., sužaloti lenta jam kairę veido pusę tokiomis aplinkybėmis neįmanoma. Teigiama, kad tie sužalojimai A. P. M. galėjo atsirasti tik jam nugriuvus ir atsitrenkus į jo garaže buvusias lentas. Nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. P. M. bÅ«tų nugriuvęs Å¡onu, t. y. ant deÅ¡inio Å¡ono. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. M., provokuodamas J. J. ir paėmęs iÅ¡ savo garažo lentÄ Ä—jo su ja prie J.

J., o J. J. jÄ atėmė iÅ¡ A. P. M. ir numetė.Pažymima, jog apžiÅ«rėjus daiktinį įrodymÄ (ikiteisminio tyrimo byloje ir teisme) - lentÄ , jokių kraujo ar kitokių pėdsakų patvirtinančių kontaktÄ su kÅ«nu nerasta. Nurodoma, kad įstatymas numato, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patikimai patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalis).

Teigiama, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kaltinamojo kaltę pagrindė prielaida kad muÅ¡tinė žaizda kairiajame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imas padarytas bÅ«tent kaltinamajam metant lentÄ Ä¯ A. P. M. garaÅ¾Ä .Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Be to, skunde pažymima, kad šios kategorijos bylos turi būti tiriamos itin rūpestingai ir atidžiai, nes nukentėjusioji pusė paprastai siekia keršto, o ne teisingumo. Teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai yra nustatyta, kad A. P. M. ir J. J. ilgus metus konfliktuoja, A. P. M. įvairiais būdais siekia J. J. pamokyti. Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. P. M. ir atstovas advokatas V. P. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. PK-54-874/2017 ir nustatyti, kad J.

J. sudavė A. P. M. medine (uosine) lenta ne mažiau 5 kartus į kairę rankÄ ir galvÄ ir J. J. veikė tiesiogine tyčia; patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti A. P. M. iÅ¡ nuteistojo J. J. 11750 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ J. J. valstybės naudai A. P. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. P. M. sutinka su nuosprendžio dalimi dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ J. J., tačiau su nuosprendžio dalimi dėl J.

J. kaltės formos, įvykio faktinių aplinkybių nustatymo ir neturtinės žalos dydžio priteisimo iÅ¡ J. J. nesutinka. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl faktinių aplinkybių, kad muÅ¡tinė žaizda kairiajame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imas nukentėjusiajam A. P. M. padarytas kaltinamojo J. J. metant lentÄ Ä¯ A. P. M. garaÅ¾Ä , kuriame kaltinamojo teigimu tuo metu gulėjo pargriuvęs nukentėjusysis. Mano, kad teismas klaidingai ir netiksliai įvertino ikiteisminiame tyrime ir Å¡ioje byloje esamus duomenis apie nukentėjusiajam A.

P. M. padarytų sužalojimų priežastis ir pobÅ«dį. Pažymima, kad visi nukentėjusiajam A. P. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti J. J. aktyviais veiksmais medine (uosine) lenta suduodant ne mažiau 5 kartus, t. y. 1 kartÄ Ä¯ kairės rankos plaÅ¡takos viršų, 2 kartus į kairės rankos alkÅ«nę iÅ¡ vidinės pusės, 1 kartÄ Ä¯ kairės rankos alkÅ«nę iÅ¡ iÅ¡orės pusės, 1 kartÄ Ä¯ kairės pusės veido (akies) sritį.Nurodoma, kad nukentėjusysis A. P. M. bylos nagrinėjimo metu kelis kartus teismui yra pateikęs papildomus duomenis ir informacijÄ charakterizuojančiÄ J.

J. asmenį, t. y. apie jo administracines nuobaudas, jo agresyvų ir įžūlų elgesį su nukentėjusiuoju, jo sistemingus mėginimus fiziÅ¡kai sužaloti ir įbauginti A. P. M., J. J. nieku nepagrįstÄ tvirtinimÄ , kad jo iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tesnysis (teismui teiktas pareiÅ¡kimas ir skundas pridedami prie apeliacinio skundo). Pažymima, kad nukentėjusiojo A. P. M. teikti duomenys ir informacija akivaizdžiai įrodo ne tik J. J. iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir tai, kad J.

J. 2015 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 40 min. veikė tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nurodoma, kad J. J. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo puolamojo pobÅ«džio, jis medine (uosine) lenta sudavė ne mažiau 5 kartus, t. y. norėjo sutrikdyti A. P. M. sveikatÄ , suprato, kad jo veiksmai sutrikdys sveikatÄ ir to norėjo, todėl įvertinus 2015 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 40 min.

įvykio faktines aplinkybes konstatuojama, kad J. J. veikė tiesiogine tyčia.Pažymima, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. P. M. yra pateikęs praÅ¡ymus iÅ¡klausyti CD-R esančius garso įraÅ¡us, kurie padėtų teismui objektyviai įvertinti J. J. kaltės formÄ . Nurodoma, kad nukentėjusiojo praÅ¡ymus teismas atmetė kaip nepagrįstus.Teigiama, kad nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. P. M. susipažinus su bylos medžiaga ir iÅ¡analizavus teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus apie J.

J. 2015 m. rugsėjo 9 d. 14.40 val., padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismo posėdžio metu J. J. duotus nenuoseklius parodymus, A. P. M. pagrįstai kilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos bÅ«klės. Nurodoma, kad teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas skirti J. J. teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir Å¡iuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir (ar) juos valdyti, taip pat, ar serga psichinėmis ligomis. Nurodoma, kad prie praÅ¡ymo buvo pridėta A.

P. M. surinkta vaizdinė medžiaga su komentarais, teismas praÅ¡ymo netenkino.Mano, kad teismas be pagrindo netenkino privataus kaltintojo teiktus praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų tyrimo, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad nuosprendyje neteisingai konstatuota J. J. kaltės forma - netiesioginė tyčia, kadangi teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, skunde nurodoma, kad nukentėjusysis A. P. M. po patirto smurto ir sveikatos sutrikdymo iki Å¡iol jaučia iÅ¡gÄ stį, stresÄ , fizinį skausmÄ , smÅ«gis buvo suduotas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį - galvÄ , negali pilnai valdyti kairės rankos.

Teigiama, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikÅ¡mės jo gyvenimo kokybei. Pažymima, kad A. P. M. tyčia J. J. sudavė 5 (penkis) smÅ«gius uosine lenta. Nurodoma, kad tyčinį ir sÄ moningÄ sveikatos sužalojimÄ A. P. M. vertina 5000 Eur (po 1000 Eur už smÅ«gį), nes grėsė matomumo netekimas, be to, J. J. mušė A. P. M. dienos metu matant praeinantiems pro Å¡alį (duomenys neskelbtini) gatve keturiems asmenims, tuo siekdamas pažeminti jo garbę ir orumÄ . Teigiama, kad prieÅ¡ sumuÅ¡imÄ ir muÅ¡imo metu J.

J., girdint M. K. bei praeinant pro Å¡alį keturiems asmenims, keikė necenzÅ«riniais žodžiais A. P. M., viso ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (135 dienos), A. P. M., kaip fizinis asmuo ir kaip neetatinis žurnalistas, jautė J. J. jam padaryta dvasinę skriaudÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , galimÄ persekiojimÄ , pažįstami asmenys paÅ¡aipiai primindavo jam 2015 m. rugsėjo 9 d.

įvykius. Nurodoma, kad A. P. M. teko raÅ¡yti įvairius procesinius dokumentus, atsakymus į raÅ¡tus prokurorei D. S., kasdien teko eiti į paÅ¡tÄ dėl gaunamų raÅ¡tų, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo negalėjo niekur iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, savo gyvenimo, asmens pažeminimo, bendravimo ir dvasinės bÅ«senos pablogėjimÄ A. P. M. vertina 50 Eur parai, t. y. padaryta žalÄ Ä¯vertino 6750 Eur (50 Eur x 135 d.). Nukentėjusysis A. P. M. padaryta neturtinę žalÄ Ä¯vertino 11750 Eur.

Teigiama, kad atsižvelgus į nukentėjusiojo A. P. M. sužalojimo aplinkybių visetÄ , neigiamus padarinius jo sveikatai, nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsiliepimu į J. J. apeliacinį skundÄ A. P. M. nesutinka su J. J. pateiktu apeliaciniu skundu. Teigiama, kad Å¡ioje A. P. M. privataus kaltinimo byloje užtenka duomenų įrodymui, kad J. J. 5-kiais smÅ«giais uosine lenta sužalojo A.

P. M.. Pažymi, kad nei jokių griuvimų, nei lentų garaže nebuvo. tai tik J. J. melagingi sapaliojimai, kuriais labai tiki teisėjai.Reikalaujama pateikti teismo posėdžio 2017 m. balandžio 12 d. 10 val. diktofono įraÅ¡us, nes juose J. J. įvardino kad rankose turėjo uosinę lentÄ su kuria nukentėjusį sumušė. PraÅ¡o teismo nuteistÄ jį J. J. ir jo gynėjÄ V. L. supažindinti su Skundu 2017 m. spalio 6 d. Nr. APB-45 -9 lapų sudėtyje; įriÅ¡tas ir plombuotas; bÅ«tiniausiai su Skundu 2017 m. rugsėjo 7 d.

Nr.DOK- 3980. Atsiliepimu į J. J. apeliacinį skundÄ A. P. M. atstovas advokatas V. P. praÅ¡o J. J. apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1453/15(04) nurodoma, kad iÅ¡ užduoties, t. y. 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 14.40, (duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo, J. J. suduodamas kelis smÅ«gius medine lenta į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, sumušė A. P. M., darytina iÅ¡vada: A. P. M. padaryti sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kairiame antakyje, kairio dilbio sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas;

A. P. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Nurodoma, kad įvertinus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1453/15(04) nustatytus nukentėjusiojo A. P. M. sužalojimus, pagrįstai galima konstatuoti, kad sužalojimai pilnai atitinka nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad J. J. paėmęs medinę (uosinę) lentÄ trenkė ne mažiau 5 kartus A.

P. M. per kairę rankÄ ir galvÄ . Pažymima, kad J. J. veiksmai buvo puolamojo pobÅ«džio turint iÅ¡ ankstinį tikslÄ sužaloti A. P. M.. Nurodoma, kad J. J. apeliacinio skundo teiginys, kad nėra patikimų įrodymų apie tai, kad mesdamas lentÄ , su ja pataikė į A. P. M., yra apelianto niekuo nepagrįstas mėginimas sau naudingai traktuoti faktines įvykio aplinkybes siaurinant kaltinimÄ . Teigiama, kad liudytojų M. A., J. D., R. Č., M. K. ir M. R. parodymai atitinka 2015 m. rugsėjo 9 d. 14.40 valandos faktines aplinkybes, t. y., kad J.

J. sumušė A. P. M. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nurodoma, kad teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad sužalojimas nukentėjusiajam A. P. M. buvo padarytas J. J. nusikalstama veika. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis A. P. M. pats susižalojo griÅ«damas ir atsitrenkdamas į garažo viduje buvusias lentas yra apelianto J. J. mėginimas iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymima, kad teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde J. J. teiginiai, kad A. P. M. atliko provokuojančius veiksmus ir pats save susižalojo visiÅ¡kai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių (A.

P. M. padaryta 2017 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio stenograma pridedama). Mano, kad teismas tinkamai įvertino įrodymų visetÄ ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad J. J. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas J. J. kaltu, JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, o privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. P. M. ir jo atstovas advokatas V. P. prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkintis, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. P. M. ir jo atstovo advokato V.

P. apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas J. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė.

Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniški, teismo padarytos išvados nelogiškos, padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos J.

J. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus. Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas yra pagrįstas, o privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei jo atstovo advokato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo J. J. iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 22 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. P. M. ir jo atstovo advokato pareiÅ¡kimas privataus kaltinimo tvarka, kaltinant J. J. tuo, kad jis 2015 m. rugsėjo 9 d. 14.40 val., A. P. M. garaže, esančiame garažo masyve (duomenys neskelbtini) mieste, prieÅ¡prieÅ¡iais gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, tyčia ne mažiau 5 kartų medine lenta sumušė A. P. M., jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y., J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (bylos medžiaga Nr. 1-18-3-00006-2017-9, b. l. 1-6).

Vis dėl to, J. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, mesdamas lentÄ Ä¯ A. P. M. priklausantį garaÅ¾Ä , padarė A. P. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas susiaurino kaltinimo apimtį ir nusprendė, kad J. J. 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), mesdamas lentÄ Ä¯ A.

P. M. priklausantį garaÅ¾Ä , padarė A. P. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada. Privataus kaltinimo bylose, kaltinimo ribas nustato bÅ«tent privataus kaltintojo pateiktas skundas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne susiaurino kaltinimo apimtį, tačiau A. P. M. pateiktame skunde privataus kaltinimo tvarka nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeitė iÅ¡ esmės skirtingomis, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkas, remiantis tik prielaidomis ir tokiu bÅ«du pažeisdamas J.

J. teisę į gynybÄ , todėl vien jau dėl Å¡ių aplinkybių skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybÄ , konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.).

Klausimas, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, sprendžiamas atsižvelgiant į minėtÄ normų paskirtį. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ . Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008).Kaltinamojo teisė į gynybÄ paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ar kitÄ teisinį požymį, bÅ«tinÄ kaltininko veikÄ pripažinti nusikalstama.

Taigi tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007).Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiÅ¡kinama, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ ; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pakeitė nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , t. y.

A. P. M. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, jog J. J. tyčia ne mažiau 5 kartų medine lenta sumušė A. P. M., jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o pirmosios instancijos teismas kaltinimÄ pakeitė, nurodydamas, kad J. J. mesdamas lentÄ Ä¯ A. P. M. priklausantį garaÅ¾Ä , padarė A. P. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, apygardos teismo vertinimu, Å¡ios faktinės aplinkybės laikytinos skirtingomis.

Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, teismas apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas bÅ«tų iÅ¡ anksto informavęs proceso dalyvius, apie faktinių aplinkybių pakeitimo iÅ¡ esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, galimybę, taip pažeisdamas J. J. teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, be to, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu minėtos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis nepagrįstai.Pažymėtina, kad BPK 408 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis, teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje privataus kaltintojo statusÄ turi A. P. M., todėl jam Å¡iame procese teko įrodinėjimo pareiga, t. y. bÅ«tent jis turi įrodyti, kad J. J. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų J.

J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tiek dėl A. P. M. privataus kaltinimo tvarka suformuluotame skunde nurodytų aplinkybių, tiek dėl pirmosios instancijos teisme pakeistų faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad J. J. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. A. P. M. J. J. puolė su lenta, o J. J. tÄ lentÄ iÅ¡ A. P. M. atėmė ir tada A. P. M. pradėjo bėgti į savo garaÅ¾Ä atgal ir garaže apvirto; J. J. matė kaip A.

P. M. paslydo, sumojavo ir nuvirto garaže ant buvusių pagalių, lentų; kol dar A. P. M. buvo nuvirtęs savo garaže, J. J. iÅ¡ pastarojo atimtÄ lentÄ metė į A. P. M. garaÅ¾Ä ; neneigia, kad A. P. M. galėjo kliÅ«ti mesta lenta, tačiau, ar minėta lenta pataikė į A. P. M., J. J. nematė, be to, nurodė, kad su minėta lenta jokių smÅ«gių, kaip nurodyta pateiktame privataus kaltintojo skunde, A. P. M. netrenkė; įvykio metu žmonių aplinkui nebuvo; J. J. taip pat nurodė, kad įvairÅ«s konfliktai su A.

P. M. jau vyksta ne vieni metai (bylos medžiaga Nr. 1-18-3-00006-2017-9, b. l. 89-90). A. P. M. pirmosios instancijos posėdžio metu nurodė, iÅ¡ esmės prieÅ¡ingas aplinkybes, nei J. J., teigdamas, kad bÅ«tent J. J. pradėjo konfliktÄ , jis paėmė uosinę lentÄ , buvusiÄ prie A. P. M. garažo durų ir pradėjo A. P. M. smÅ«giuoti; pirmus du smÅ«gius pataikė į A. P. M. priklausančio garažo durų sÄ ramÄ , o kitus 5 smÅ«gius pataikė A. P. M. į rankÄ , alkÅ«nę, galvÄ ; nurodė, kad su J.

J. nekonfliktuoja, jokių reikalų neturi, pažymėjo, kad A. P. M. garaže esantys daiktai sudėti tvarkingai (bylos medžiaga Nr. 1-18-3-00006-2017-9, b. l. 90-91).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant konfliktinei situacijai ir įtemtiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.

Todėl tokiais atvejais ypatingÄ reikÅ¡mę turi įrodymai, kurie gali objektyviai pagrįsti proceso dalyvių parodymus. Apygardos teismas pažymi, kad byloje esantys liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, neabejotinai nepatvirtina J. J. pateikto kaltinimo aplinkybių. Pažymėtina, kad liudytojas M. K., kuris įvykio metu buvo netoli įvykio vietos, tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ nurodė nematęs paties įvykio, nematęs, kas galėjo sužaloti A. P. M. (bylos medžiaga Nr. 1-18-3-00006-2017-9, b. l. 123; bylos medžiaga Nr. 01-1-52161-2015, 1 t., b. l. 86, 100-101), kitų byloje esančių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina, kad bÅ«tent J.

J. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios A. P. M. ir pateikė skundÄ privataus kaltinimo tvarka. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, t. y. R. G., M. A., J. D., R. D., A. P. M. matė sužalotu veidu, tačiau kaip A. P. M. buvo padaryti sužalojimai, nematė, todėl jų parodymai, nesant kitų byloje objektyvių įrodymų, nėra pakankami sprendžiant dėl J. J. kaltės, nes jie nepaneigia J. J. įvykio versijos, be to nesudaro vientisos loginės sekos, su kitais byloje esančiai įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad tyrimo metu, siekiant nustatyti 2015 m. rugsėjo 9 d. įvykio liudininkus, nes A. P. M. teigė, jog įvykį matė praeinanti moteris su vaiku, dvi mergaitės bei dviračiu važiavęs paauglys, laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡spausdintas praÅ¡ymas atsiliepti asmenis, galėjusius matyti konfliktÄ tarp J. J. ir A. P. M., tačiau jokie asmenys į praÅ¡ymÄ neatsiliepė (bylos medžiaga Nr. 01-1-52161-2015, 1 t., b. l. 138, 139). Taigi, proceso metu buvo iÅ¡naudotos visos protingos galimybės nustatyti galimus įvykio liudininkus, tačiau to nepavyko padaryti.

Teisėjų kolegija atkreipia A. P. M. dėmesį, kad A. P. M. skundo argumentai, jog apylinkės teismas atmetė praÅ¡ymus perklausyti CD-R esantį garso įraÅ¡Ä yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes minimas garso įraÅ¡as buvo iÅ¡klausytas apylinkės teismo posėdžio metu, dalyvaujant tiek J. J., tiek ir privačiam kaltintojui su savo atstovu (bylos medžiaga Nr. 01-1-52161-2015, 1 t., b. l. 115), be to, minėtas įraÅ¡as yra niekaip nesusijęs su 2015 m. rugsėjo 9 d. įvykiais, kadangi, kaip pats A.

P. M. nurodė, minėtas garso įrašas buvo darytas dvi dienas prieš įvykį, todėl negali būti laikomas įrodymu byloje, turinčiu reikšmės bylai teisingai išspręsti. Byloje esančios specialisto išvados taip pat nėra kategoriškos, nes specialisto išvadoje Nr. G1453/15(04) nurodyta, jog A. P. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairiame antakyje, kairio dilbio sumušimas su odos nubrozdinimu, kairės plaštakos sumušimas, kairės akies obuolio sumušimas, šie sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, padaryta išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu (bylos medžiaga Nr. 01-1-52161-2015, 1 t., b. l. 62-63).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG91/15-1453(04) nurodyta, kad sužalojimai, A. P. M., galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginių traumų poveikių pasėkoje suduodant lenta, tiek griuviminės traumos metu kaire kÅ«no puse kontaktuojant su kietais bukais pavirÅ¡iais (bylos medžiaga Nr. 01-1-52161-2015, 1 t., b. l. 66). Taigi, privataus kaltinimo byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų A. P. M. suformuluoto kaltinimo aplinkybes ir paneigtų J. J. pateiktÄ versijÄ , kad A. P. M. sužalojimus patyrė nuvirtęs savo garaže.Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis J.

J. 2015 m. rugsėjo 9 d. padarė nusikalstamÄ veikÄ , abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma – nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina J.

J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad J. J. mesdamas lentÄ Ä¯ A. P. M. garaÅ¾Ä , ir pastarajam pataikė į veidÄ , tuo padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ yra nelogiÅ¡ka, jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip konkrečiai teismas nustatė, kad bÅ«tent metant lenta buvo pataikyta į A.

P. M. veidÄ , o ne į kuriÄ nors kitÄ kÅ«no dalį, ir ar apskritai su minėta lenta buvo pataikyta į A. P. M., todėl minėta iÅ¡vada yra padaryta remiantis tik prielaida, todėl remiantis tokia iÅ¡vada yra negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad J. J. iÅ¡teisinamas, kadangi byloje nėra įrodyta, jog apskritai nusikalstama veika buvo padaryta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad bÅ«tent J.

J. veiksmai nulėmė nežymų sveikatos sutrikdymÄ A. P. M., todėl A. P. M. civilinis ieÅ¡kinys atmetamas.Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinė lenta grÄ Å¾intina A. P. M.. A. P. M. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatsiėmus medinės lentos, ji sunaikintina. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo2018 m. sausio 4 d. Å iaulių apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas valstybės naudai iÅ¡ J.

J. priteisti 313,18 eurų dydžio sumÄ , susidariusiÄ dėl advokato V. P. nukentėjusiajam A. P. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-167/2018. Apygardos teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, nes pirma – J. J. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, antra – pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik jo turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, o nagrinėjamu atveju pats A. P. M. tiesiogiai minėtų išlaidų nepatyrė, nes jam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e d ž i a:

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. P. M. ir jo atstovo advokato V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.A. P. M. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas atmestinas.Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinę lentÄ grÄ Å¾inti A.

P. M.. A. P. M. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatsiėmus medinės lentos, jÄ sunaikinti.                          Teisėjai                                                                                     Alfredas Vilbikas                                                                                                                                         Boleslovas Kalainis                                                                                                                                          Laisvydas ZederÅ¡tremas