2021-02-17 Nr. AB-3572-3-62-3-01276-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1455-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01276-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. R. ir M. J.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą bei priimti sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Alytaus rajono savivaldybės administracijai 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pagalbinėse ūkio patalpose, priklausančiose A. R., įkurtos akmens dirbtuvės, jose vykdoma veikla ne pagal pastato naudojimo paskirtį, prašė nutraukti akmens apdirbimo veiklą. Alytaus rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 23 d. lankėsi A. R. ir pareiškėjo sodybose. Apsilankymo metu Komisijai pareiškėjas įteikė rašytinį paaiškinimą, tačiau Administracija netyrė jo pranešimo dėl galimos savavališkos statybos ir kitų jo nurodytų pažeidimų.

2.2. Komisija nurodė, kad A. R. nuosavybės teise priklausančioms patalpoms nėra taikomi statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, aplinkos apsauga“ reikalavimai, tačiau nenurodė, kokio konkrečiai kito statybos techninio reglamento ar kito įstatymo reikalavimai A. R. gamybinėms patalpoms taikomi, ar pastatai atitinka vykdomai veiklai keliamus reikalavimus, dėl to neatliko tyrimo, nenustatė objektyvių faktinių duomenų, ar pastatas pritaikytas gamybinei veiklai, nepagrįstai netaikė administracinės atsakomybės.

2.3. Administracija vilkina nustatyti, ar patalpos faktiškai atitinka joms keliamus statybos techninių reglamentų reikalavimus, atimdama iš pareiškėjo galimybę kreiptis su objektyviais duomenimis dėl akmens apdirbimo veiklos į teismą. Administracijos veiksmai netiriant, ar pastatas (1980 m. pastatyta daržinė šienui sukrauti), jame neatlikus jokių statybos darbų, gamybinei veiklai naudojamas pagal paskirtį tam pritaikytose patalpose, pažeidžia jo teisę į sveiką ir švarią aplinką.

2.4. Administracija, netirdama pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių apie savavališką statybą ir kitus pažeidimus bei nepersiųsdama jo kompetentingam viešojo administravimo subjektui, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) numatytą vieno langelio principą.

2.5. Komisijai 2019 m. balandžio 23 d. atsisakius supažindinti pareiškėją su Administracijos direktoriaus įsakymu dėl jos sudarymo, taip pat nesupažindinus pareiškėjo su faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktu, neleidžiant teikti paaiškinimo dėl faktinių aplinkybių skundo tyrimo metu, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimai.

2.6. Administracija neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1371-5562/2018 išdėstytų nurodymų išsiaiškinti, ar gamybinė veikla vykdoma tam pritaikytose patalpose, ir dėl to priimti sprendimą.

3. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Administracijai gavus pareiškėjo žodinį prašymą pakartotinai sudaryti komisiją jo keliamiems klausimams dėl akmens apdirbimo veiklos kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-224 buvo sudaryta komisija, į kurią įtraukti kompetentingų institucijų atstovai. Komisijai, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo nusiskundimus, Administracija 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (3.7) K26-1497 informavo jį apie atliktą tyrimą. Tyrimo rezultatus Komisija užfiksavo 2019 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir 2019 m. gegužės 15 d. išvadose. Komisijai pasiūlius, pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. pateikė raštišką paaiškinimą (registruotas 2019 m. balandžio 23 d. Nr. K28-442). Reikalavimo dėl pakartotinio triukšmo nustatymo pareiškėjas atsisakė, nes tokie tyrimai buvo atlikti kelis kartus, jų atlikimo metu leistinos triukšmo ribos nebuvo viršytos, nebuvo nustatyta pažeidimų.

3.2. Administracija, surašiusi 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“, įvertino situaciją vietoje ir papildomus pareiškėjo paaiškinimus, vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, tinkamai atliko savo funkcijas ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į kompetentingų institucijų tyrimus ir atsakymus pagal ankstesnius pareiškėjo prašymus, kuriuose jau pasisakyta dėl tų pačių aplinkybių, kompetentingų institucijų pažeidimų ginčo patalpose iš esmės nebuvo nustatyta. Administracija pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte jai priskirtą kompetenciją statinių naudojimo priežiūros srityje yra patikrinusi ginčo patalpų paskirtį ir konstatavusi, jog gamybinių dirbtuvių naudojimas atitinka statiniui nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui buvo išaiškinta dėl 2019 m. balandžio 23 d. jo paaiškinime nurodytų pažeidimų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuriai priskirta pagal kompetenciją nagrinėti šio pobūdžio klausimus, taip pat išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes Administracija neturi kompetencijos A. R. sklype uždrausti vykdomos gamybinės veiklos. Savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (3.7) K26-513 pareiškėjui buvo nurodyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis įvykdyta, todėl jis nepagrįstai iš naujo kelia tuos pačius klausimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą pritardamas atsakovo nurodytai pozicijai.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens M. J. atstovė su skundu nesutiko. Nurodė, jog M. J. pagal panaudos sutartį neatlyginamai naudojasi A. R. priklausančiu ūkiniu pastatu, kuriame vykdoma akmens apdirbimo veikla. Akmens apdirbimo veikla vykdoma tik vienoje patalpoje, kurios paskirtis yra gamybos (pramonės). Pareiškėjas kelia klausimus dėl netinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties įvykdymo, tačiau ji įvykdyta Administracijos priimtu 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (3.7) K26-513, kurio pareiškėjas neskundė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovui pateikė prašymą / skundą, kuriame nurodė, jog kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. priklausančiose pastatuose įkurtos paminklų gamybos dirbtuvės, jose vykdoma veikla ne pagal pastato naudojimo paskirtį, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo reikalavimų. Pareiškėjas prašė užtikrinti, kad akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veikla A. R. priklausančios sodybos teritorijoje būtų nutraukta. Administracijos direktorius 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-593 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme / skunde išdėstytiems faktams išnagrinėti. Komisija 2016 m. liepos 19 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Administracijos direktorius 2016 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (3.7)K26-2375 pareiškėjo prašymo netenkino, konstatuodamas, kad statinių naudojimas atitinka statiniams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas minėtą Administracijos 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (3.7)K26-2375 ginčijo teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1371-556/2018 iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino Alytaus rajono savivaldybės 2016 m. liepos 26 d. raštą Nr. (3.7) K26-2375 ir įpareigojo Alytaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą.

8. Pareiškėjas su 2019 m. vasario 4 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties vykdymo, klausdamas, kuriam administravimo subjektui persiųstas jo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymas / skundas, kada, vykdant minėtą teismo sprendimą, bus atliekamas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje ir nustatyta, ar veikla vykdoma tam pritaikytose patalpose. Minėtame prašyme pareiškėjas pageidavo dalyvauti atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, prašė suteikti galimybę jį išklausyti ir pateikti rašytinį paaiškinimą. Atsakydama pareiškėjui į 2019 m. vasario 4 d. prašymą Administracija 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (3.7) K26-513 informavo jį, jog, jos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis yra įvykdyta, todėl atsisakė atlikti pakartotinį patikrinimą vietoje, nurodydama, jog Administracija yra patikrinusi ginčo patalpų paskirtį, statinių naudojimas atitinka jų nustatytą pagrindinę paskirtį. Administracija neturi kompetencijos uždrausti A. R. priklausančios sodybos teritorijoje vykdomos akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklos.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. (3.7) K26-513 būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog 2019 m. vasario 4 d. buvo kreiptasi į atsakovą tik dėl informacijos suteikimo, todėl atsakymas jam nesukelia esminių pasekmių. Iš atsakymo turinio akivaizdu, jog atsakovas juo atsisakė tenkinti 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl akmens pjaustymo, tašymo, apdailinimo veiklos nutraukimo A. R. priklausančios sodybos teritorijoje, atsisakymas yra administracinis sprendimas, priimtas 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymo pagrindu, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymas pakartotinai buvo išnagrinėtas Administracijai priėmus šioje administracinėje byloje skundžiamą 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (3.7) K26-1497. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad skundžiamas Administracijos 2019 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (3.7) K26-1497 buvo priimtas pagal pareiškėjo 2019 m. kovo mėn. pabaigoje pareikštą žodinį kreipimąsi į Administraciją sudaryti komisiją atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą kaimyniniame sklype ir patikrinimo metu 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjo paaiškinime Komisijai pateiktus prašymus. Bylos duomenimis nustatyta, jog Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-224 buvo sudaryta komisija pakartotinai ištirti pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su akmens apdirbimo veiklos vykdymu kaimyniniame sklype, dėl keliamo triukšmo, teršiamos aplinkos. Šioje byloje skundžiamu 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (3.7) K26-1497 Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus. Minėtas raštas parengtas po Komisijos 2019 m. balandžio 23 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje, minėtos dienos surašyto patikrinimo akto ir 2019 m. gegužės 15 d. išvadų pagrindu.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Komisija neatliko objektyvaus jo skundo tyrimo, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas procedūras, netikrino, ar A. R. priklausančios akmens dirbtuvės naudojamos pagal paskirtį, netyrė jo nurodytų teisės aktų pažeidimų, nenustatė faktinių duomenų, ar pastatas pritaikytas gamybinei veiklai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 21 punktu, Statybos įstatymo 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techniniu reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 106.3, 108.3, 108.4.1, 108.4.3 papunkčiais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad Administracija pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją reagavo į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytą aplinkybę dėl gamybinės veiklos vykdymo ir pastato naudojimo ne pagal paskirtį. Administracijos veiksmais statinių naudojimo priežiūros procese buvo pakeista ginčo pastato paskirtis (to siekė pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymu).

13. Teismas vertino, kad ginčijamu Raštu Administracija motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl A. R. priklausančios sodybos teritorijoje vykdomos akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklos nutraukimo, motyvuodama tuo, kad Komisija, sudaryta iš kompetentingų institucijų atstovų, į kurią buvo įtraukti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai, nenustatė esminių pažeidimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. J. vykdomos akmens apdirbimo veiklos kaimyniniame sklype. Darydama tokią išvadą Administracija taip pat atsižvelgė į kompetentingų institucijų tyrimus ir atsakymus pagal ankstesnius pareiškėjo prašymus, kuriais pažeidimų dėl grėsmės jo saugumui, sveikatai ar aplinkai nebuvo konstatuota. Teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų institucijų išvadomis. Pareiškėjo įrodymai (kompaktinis diskas), kuriame triukšmo įrašas padarytas po skundžiamo sprendimo priėmimo, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumo vertinimui.

14. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog Administracijai nesuteikta kompetencija spręsti dėl gamybinės veiklos apribojimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju viešojo administravimo subjektui, neturint objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statinio būklė kelia pavojų pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sveikatai ar aplinkai (šios aplinkybės būtų pagrindas Statinių naudojimo priežiūrą atliekančiam subjektui pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikalauti uždrausti veiklą), nebuvo pagrindo tenkinti tokio pobūdžio pareiškėjo prašymą.

15. Teismas pažymėjo, kad Administracija ginčijamame Rašte pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ji neturi kompetencijos tikrinti statybos užbaigimo deklaracijos teisėtumo, jos atitikties teisės aktų reikalavimams, priimti sprendimų dėl deklaracijos panaikinimo (atšaukimo), taip pat neturi kompetencijos nagrinėti savavališkos statybos, spręsti su statybos reikalavimų (statybos techninių reglamentų) pažeidimais susijusių klausimų, todėl motyvuotai atsisakė tai atlikti, pareiškėjui išaiškindama jo teises dėl 2019 m. balandžio 23 d. pareikštų prašymų kreiptis į kompetentingą instituciją.

16. Teismo vertinimu, ginčijamame Rašte Administracija abstrakčiai nurodė, jog pateiktas derinti pagalbinio ūkio pastato paskirties keitimo į gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektas buvo parengtas vadovaujantis pagrindiniais normatyviniais dokumentais ir teisės aktais, kuriuos išvardijo, tačiau konkrečiai neišdėstė, kokie reikalavimai buvo numatyti projekte ir atitinkamai, kaip jų laikomasi naudojant statinį konkrečių teisės aktais įtvirtintų reikalavimų požiūriu, todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad projektas yra tarpinis dokumentas, o ginčo pastato paskirties keitimo ir įregistravimo viešame registre teisinis pagrindas yra 2016 m. kovo 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, teismas nurodytus Rašto trūkumus pripažino neesminiais, nesudarančiais pagrindo skundą tenkinti, nes argumentus dėl projekto trūkumų pareiškėjas gali išdėstyti, kreipdamasis į kompetentingą instituciją dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, o iš ginčo pobūdžio matyti, jog pareiškėjas to ir siekia. Nurodyti ginčijamo Rašto trūkumai neužkerta pareiškėjui galimybės įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

17. Teismas nurodė, kad Administracija, konstatavusi, jog skunde keliami klausimai nepriskirti jos kompetencijai, nepersiuntė pareiškėjo skundo kompetentingam viešojo administravimo subjektui (Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos), todėl pažeidė gero administravimo principą. Teismas atkreipė dėmesį, kad konkrečiu atveju priimtas skundžiamas Raštas neužkerta pareiškėjui galimybės kreiptis pačiam į kompetentingą instituciją (institucijas), todėl minėti atsakovo gero administravimo principo pažeidimai laikytini neesminiais, nesudarančiais pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, nes Komisija 2019 m. balandžio 23 d. atsisakė jį supažindinti su Administracijos direktoriaus įsakymu dėl Komisijos sudarymo, nesupažindino jo su faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktu, neleido dalyvauti ir teikti paaiškinimo dėl faktinių aplinkybių skundo tyrimo metu, teismas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atliekant ginčo teritorijos faktinių aplinkybių patikrinimą (nesutinkant privačios sodybos teritorijos savininkui), tačiau pareiškėjui suteikta teisė pateikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, jis išklausytas, siekiant išsiaiškinti ginčijamų klausimų esmę. Į bylą pateiktas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir Komisijos išvados. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai, į bylą taip pat buvo pateiktas įsakymas dėl Komisijos sudarymo, pareiškėjui teisme suteikta galimybė duoti paaiškinimus, be kita ko, ir dėl aplinkybių, susijusių su patikrinimo procedūromis, todėl darytina išvada, jog, jei ir buvo padaryti procedūrinio pobūdžio Komisijos pažeidimai, tai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, nes jie mažareikšmiai ir nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti.

19. Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad šio skundo netenkinimas netrukdo jam kreiptis į kompetentingas institucijas, konkrečiai ir aiškiai formuluojant prašymus, skundžiant teismui pareiškėjo netenkinančius jų atsakymus, taip pat kreiptis ir į bendrosios kompetencijos teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, naudojantis visomis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir įrodymų pateikimą.

III. 20. Pareiškėjas A. A. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) įpareigoti atsakovą kartu su atsiliepimu pateikti įrodymus: A. R. priklausančio pagalbinio ūkio paskirties pastato keitimo į gamybos paskirties pastatą 2016 m. Techninį projektą, dokumentą su projektui pritarusių valstybinių institucijų atžymomis, patvirtinančiomis pritarimą projekto sprendiniams; A. R. užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą; Alytaus rajono savivaldybės 2015 m. gruodžio 16 d. mero potvarkį Nr. K2-161 „Dėl A. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo keitimo“ ir visus su mero potvarkiu susijusius dokumentus; 4) pridėti prie bylos 2017 m. kovo 22 d. skundą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 30 d. atsakymą Nr. 2D-4148-(15.2) į skundą; kompaktinį diską.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma:

21.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1371-556/2018 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priėmė naują sprendimą – panaikino atsakovo 2016 m. liepos 26 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiriant pareiškėjo skundą atsakovui reikia nustatyti, kokio pobūdžio veikla ir kokia teisine forma veikla yra vykdoma A. R. sodyboje. Nustačius tokias aplinkybes, išsiaiškinti, ar pastatas atitinka jam keliamus reikalavimus; ar atsakovas kompetentingas nagrinėti iškelto pobūdžio klausimą. Iki šios dienos atsakovas nėra tinkamai įvykdęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog, atsakovo nuomone, 2019 m. balandžio 13 d. informacinis raštas Nr. (3.7)K26-513 patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties įvykdymą, nes 2019 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (3.7)K26-513 yra teisėtas, kol nenuginčytas. Minėtas atsakovo atsakymas į pareiškėjo paklausimą dėl informacijos suteikimo nėra tinkamas nutarties įvykdymas, nes atsakovas teismo nurodymų išsiaiškinti, ar veikla vykdoma tam pritaikytose patalpose, neįvykdė, naujo sprendimo nepriėmė.

21.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslaus pareiškėjo skundo siekio, ginčo esme nurodydamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimą, kai tuo tarpu ginčo esmė – gamybinės veiklos vykdymo – akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo nutraukimas, kadangi kaimyniniame sklype vykdoma ūkinė veikla, nesilaikant keliamų įstatymų reikalavimų, kenkia aplinkai ir sveikatai (ypatingai dėl keliamo triukšmo ir akmens masės dulkių).

21.3. Atsakovo Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Jį priimant taip pat buvo pažeistas gero administravimo, teisėtų lūkesčių principai. Teismas nepagrįstai nustatytus atsakovo Rašto trūkumus pripažino neesminiais ar mažareikšmiais. Nustatęs, kad ginčijamas Raštas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, teismas turėjo Raštą panaikinti.

21.4. Atsakovas 2019 m. gegužės 15 d. išvadose nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl pakartotinio triukšmo nustatymo, nes tokie tyrimai buvo atlikti kelis kartus. Tokia atsakovui naudinga aplinkybė buvo užfiksuota nesupažindinus pareiškėjo su Komisijos išvada. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų netaikė ir neaiškino. Triukšmo valdymo įstatymo nuostatos įpareigoja Administraciją imtis priemonių, susijusių su triukšmo prevencija, tačiau atsakovas nesiėmė jokių viešų priemonių triukšmui sumažinti.

21.5. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti reikšmingus įrodymus (žr. nutarties 20 punkto 3 papunktį), todėl šioje byloje nebuvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Teismas formaliai įvertino pareiškėjo Administracijai pateiktą kompaktinį diską, patvirtinantį triukšmo ir dulkių sklidimą prie ginčo pastato 2016 – 2018 m. laikotarpiu, o kompaktinį diską, kuriame užfiksuoti didelio triukšmo garsai ir dulkių kamuoliai, sklindantys iš gretimos teritorijos 2015 m. lapkričio 2 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 30 d., teismas atsisakė pridėti prie bylos. Teismas taip pat netyrė pareiškėjo pateikto kompaktinio disko su melioracijos įrenginių schema ir nuotraukomis.

22. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

22.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamus reikalavimus, posėdžio metu buvo prašoma juo detalizuoti. Pareiškėjo skundo dalykas buvo išsamiai išanalizuotas teismo posėdžio metu ir įvertintas priimant teismo sprendimą. Teismas sprendime aiškiai nurodė pareiškėjo reikalavimus, jo dėstomos aplinkybės, argumentus.

22.2. Atitinkamos institucijos pagal savo kompetenciją atlikę tyrimus / patikrinimus nenustatė esminių pažeidimų dėl M. J. vykdomos akmens apdirbimo veiklos ir netaikė tokių teisinio poveikio priemonių, kurių pasėkoje būtų galėję svarstyti sustabdyti ar nutraukti vykdomą akmens apdirbimo veiklą.

22.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad jis 2017 m. kovo 22 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl projekto galimų trūkumų ir deklaracijos statybos užbaigimo teisėtumo, tačiau skundas buvo persiųstas nagrinėti Alytaus rajono savivaldybės administracijai. Pareiškėjui į šį raštą buvo atsakyta, jis atsakymo neskundė, todėl yra praleistas terminas skundui dėl šio rašto panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“ nurodyto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Bylos duomenimis, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-1371-556/2018, panaikinus Alytaus rajono savivaldybės 2016 m. liepos 26 d. dokumentą (raštą) Nr. (3.7) K26-2375 bei įpareigojus Alytaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą / skundą, kuriuo buvo prašoma nutraukti akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklą A. R. priklausančios sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), besiribojančioje su pareiškėjui priklausančiu sklypu, Alytaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama šį teismo sprendimą, pareiškėjui 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (3.7) K26-513 pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad neturi kompetencijos uždrausti ūkinės veiklos, nebent būtų nustatyti vykdomos veiklos pažeidimai, kurie pažeidžia teises į gyvenimo sąlygas, ramią aplinką, privatumą, dėl ko būtų galimybę kreiptis į teismą.

25. Byloje ginčijamas Administracijos 2019 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (3.7) K26-1497 parengtas pagal pareiškėjo 2019 m. kovo mėn. pabaigoje pareikštą žodinį kreipimąsi, įvertinus Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-224 sudarytos komisijos pakartotinai ištirti pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su akmens apdirbimo veiklos vykdymu kaimyniniame sklype, dėl keliamo triukšmo, teršiamos aplinkos, išvadas, kuriuo (raštu) pareiškėjas informuotas apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes Administracijos kompetencijai priskirtais klausimais (vykdant statinių naudojimo priežiūrą), taip pat, kad sprendimą dėl akmens apdirbimo veiklos vykdymo uždraudimo, esant objektyviems faktiniams duomenims, nustačius esminius tokios veiklos vykdymo pažeidimus, galėtų priimti tik teismas.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2019 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (3.7) K26-1497 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs: Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl A. R. priklausančios sodybos teritorijoje vykdomos akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklos nutraukimo, motyvuodama tuo, kad Komisija, sudaryta iš kompetentingų institucijų atstovų, į kurią buvo įtraukti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai, nenustatė esminių pažeidimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. J. vykdomos akmens apdirbimo veiklos kaimyniniame sklype; ši išvada padaryta atsižvelgiant ir į kompetentingų institucijų tyrimus ir atsakymus pagal ankstesnius pareiškėjo prašymus, kuriais pažeidimų dėl grėsmės pareiškėjo saugumui, sveikatai ar aplinkai nebuvo konstatuota; pareiškėjo įrodymai (kompaktinis diskas), kuriame triukšmo įrašas padarytas po skundžiamo sprendimo priėmimo, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumo vertinimui; nors teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog Administracijai nesuteikta kompetencija spręsti dėl gamybinės veiklos apribojimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju viešojo administravimo subjektui, neturint objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statinio būklė kelia pavojų pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sveikatai ar aplinkai (šios aplinkybės būtų pagrindas Statinių naudojimo priežiūrą atliekančiam subjektui pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikalauti uždrausti veiklą), nebuvo pagrindo tenkinti tokio pobūdžio pareiškėjo prašymą, dėl ko Administracija skundžiamu Raštu, nors ir ne visai tiksliais motyvais, padarė teisingą išvadą, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą.

27. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas.

28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo prašymų priimti naujus įrodymus ir įpareigoti atsakovą pateikti papildomus įrodymus.

31. Taip pat nevertinami apeliacinio skundo argumentai, susiję su nurodomomis aplinkybėmis, kad atsakovas 2019 m. gegužės 15 d. išvadose nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl pakartotinio triukšmo nustatymo: tokiomis aplinkybėmis skundas pirmosios instancijos teismui nebuvo grindžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, aiškindamas ir taikydamas Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas.

32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, reikšmingų vertinant ginčijame Administracijos 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“ nurodyto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kontekste įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ginčo santykius reguliuojantį teisinį reguliavimą, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis nesutikti nėra pagrindo: Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl A. R. priklausančios sodybos teritorijoje vykdomos akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo veiklos nutraukimo, motyvuodama tuo, kad Komisija, sudaryta iš kompetentingų institucijų atstovų, į kurią buvo įtraukti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai, nenustatė esminių pažeidimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. J. vykdomos akmens apdirbimo veiklos kaimyniniame sklype. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei nenurodė, nei pateikė įrodymų, kurie patvirtintų šios išvados nepagrįstumą, t. y. tokios administracinės procedūros pažeidimus, kuriuos atsakovo sudaryta Komisija buvo kompetentinga ištirti. Akcentuotina ir tai, kad ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti Administracijos ir Komisijos procedūrinio pobūdžio pažeidimai (žr. nutarties 16–18 p.) yra mažareikšmiai, nesutrukdę pareiškėjui įgyvendinti teisę apskųsti Raštą teismui.

33. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirčiai į gamybos (pramonės) buvus pakeistai ir viešame registre pakeitimams esant įregistruotiems 2016 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, Administracija skundžiamame Rašte pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ji neturi kompetencijos tikrinti statybos užbaigimo deklaracijos teisėtumo, jos atitikties teisės aktų reikalavimams, priimti sprendimų dėl deklaracijos panaikinimo (atšaukimo), taip pat neturi kompetencijos nagrinėti savavališkos statybos, spręsti su statybos reikalavimų (statybos techninių reglamentų) pažeidimais susijusių klausimų, todėl motyvuotai atsisakė tai atlikti, pareiškėjui išaiškindama jo teises dėl 2019 m. balandžio 23 d. pareikštų prašymų kreiptis į kompetentingą instituciją.

34. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog kitos institucijos praeityje yra priėmusios administracinius akus, kuriais kitaip pasisakė dėl Administracijos kompetencijos tiriant jo nurodytus pažeidimus, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, kadangi šios bylos dalykas yra Administracijos 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (3.7) K26-1497 „Dėl atlikto tyrimo“ nurodyto sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkami aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė