Legislator Case Law & Legislation
35fe8afe-5c47-445d-8fe4-086cb36ceed3 AI generated

35fe8afe-5c47-445d-8fe4-086cb36ceed3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 35fe8afe-5c47-445d-8fe4-086cb36ceed3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. R. 2021 m. vasario 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d., 6 val. 26 min., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, į spynas pripildamas klijų ir prikiÅ¡damas dantų krapÅ¡tukų, apgadino kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto durų spynas, tokiais veiksmais padarydamas 100 Eur turtinį nuostolį, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnyje.

Legislator headnote

AI generated

35fe8afe-5c47-445d-8fe4-086cb36ceed3 · Vilniaus apygardos teismas: V. R. 2021 m. vasario 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d., 6 val. 26 min., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, į spynas pripildamas klijų ir prikiÅ¡damas dantų krapÅ¡tukų, apgadino kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto durų spynas, tokiais veiksmais padarydamas 100 Eur turtinį nuostolį, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-456-908/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00691-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. (V. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 25 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda bei įpareigotas atlyginti M. K. 100 Eur turtinę žalÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. V. R. 2021 m. vasario 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d., 6 val. 26 min., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, į spynas pripildamas klijų ir prikiÅ¡damas dantų krapÅ¡tukų, apgadino kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto durų spynas, tokiais veiksmais padarydamas 100 Eur turtinį nuostolį, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patikslino Nutarimo dalį: „ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“, nurodydamas „115 straipsnis“, V. R. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino Nutarimo dalį, kuria V. R. įpareigotas atlyginti M. K. 100 Eur turtinę žalÄ , klausimÄ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtÄ . LikusiÄ Nutarimo dalį paliko nepakeistÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra logiškai nenuosekli ir teisiškai nepagrįsta, teismas padarė daugybę procesinių pažeidimų.

3.2. PareiÅ¡kėjo teigimu, skunde pirmosios instancijos teismui jis nurodė tris argumentus: 1) jis nedarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo; 2) M. K., kuris vienintelis teigia, kad pareiÅ¡kėjas padarė administracinį nusižengimÄ , jį apkalba, nes jų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki; 3) bÅ«tina imtis visų priemonių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp pareiÅ¡kėjo ir M. K. parodymų, o to nepadarius, vadovautis nekaltumo prezumpcija. Apelianto vertinimu, Å¡ie argumentai pirmosios instancijos teisme pasitvirtino arba nebuvo paneigti, todėl administracinio nusižengimo teisena turėjo bÅ«ti nutraukta.

3.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp pareiÅ¡kėjo ir nukentėjusiojo parodymų, tačiau to padaryti nepavyko, o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo kaltę, byloje neatsirado, todėl byla turėjo bÅ«ti nutraukta ANK 566 straipsnio pagrindu. Nepaisydamas to teismas jo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, kurie nebuvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Argumentas, kad V. K. 2021 m. vasario 13 d., apie 4 val., kvietė policijÄ dėl pareiÅ¡kėjo, todėl Å¡is kerÅ¡ydamas sugadino V. K. buto durų spynas, nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paties V. R. parodymai visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s, o aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nas skambino jam į duris, kurių jis neatidarė, nereiÅ¡kia, kad girdėjo durų skambutį, kuris galimai net neveikė, bei žinojo, kad atvyko pareigÅ«nai, kuriuos iÅ¡kvietė bÅ«tent V. K..

3.4. V. R., vadovaudamasis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, akcentuoja, kad teismas privalo rinkti ne tik asmens kaltę pagrindžiančius, tačiau ir teisinančius įrodymus, tačiau Å¡iuo atveju tai padaryta nebuvo. Skunde pabrėžiama, kad jo kaltumas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Apelianto vertinimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad duodamas parodymus teisme A. D. iÅ¡ esmės pripažino, kad suraÅ¡ydamas NutarimÄ jis V. R. kaltę preziumavo (b. l. 35). Apelianto nuomone, byloje neatskleistas ir su žala susijęs veikos požymis.

3.5. Apelianto nuomone, tai, kad jis garsiai klauso muzikos, neturi nieko bendro su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡kvietė ir apklausė kaimynus, kurie nematė įvykio ir galėjo tik atpasakoti tai, kÄ jiems sakė M. K.. Tokie teismo veiksmai suponuoja Å¡aliÅ¡kumÄ ir siekį priimti jam nepalankų sprendimÄ , todėl jis pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , nurodydamas ir daugiau teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių aplinkybių: 1) pirmojo posėdžio metu jis buvo įžeistas M. K., tačiau teismas pastarojo nesudrausmino; 2) A. D. apklausos metu teismas nepasiteiravo, ar V. R. turi Å¡iam asmeniui klausimų, o papraÅ¡ius leisti užduoti klausimus, teisėja piktai klausė, kokius jis klausimus norintis užduoti; 3) vieno posėdžio metu teisėja jo paklausė, ar Å¡is yra blaivus, taip pažemino jį prieÅ¡ kitus proceso dalyvius (jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens blaivumo, jis gali imtis priemonių tai patikrinti); 4) teismas nesugebėjo tinkamai nustatyti liudytojos tapatybės, nes patikrinęs asmens dokumentÄ , nepaprašė nusiimti kaukę ir parodyti veidÄ . Skunde nurodyti teismo veiksmai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas V. R. atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas.

4. Atsiliepimu į skundÄ Institucijos atstovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o V. R. skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindÄ pakeisti nutarimÄ ar atnaujinti bylÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. skunde nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir teigia, jog buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.

Dėl V. R. kaltės pagal ANK 115 straipsnį.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Vadovaudamiesi Å¡io straipsnio 5 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

8. Susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. R. padarė ANK 115 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutartį, nenustatė apelianto nurodytų, jo manymu, akivaizdžių skundžiamos nutarties trÅ«kumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė jam nepalankias iÅ¡vadas dėl kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

9. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , kai nukentėjusiajam padaryta žala nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad V. R. kaltę apgadinus nukentėjusiajam M. K. priklausančių durų spynas ir taip padarius ANK 115 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma:

1) BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, patvirtinantys, kad 2021 m. vasario 13 d., 6.26 val., M. K. pranešė, jog kaimynas V. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) kerÅ¡taudamas pripylė klijų į jo durų spynos skylę ir prikiÅ¡o dantų krapÅ¡tukų (b. l. 6); 2) byloje esantis vaizdo įraÅ¡as VLN_PR_608C82 2021/02/13 iÅ¡ kurio matyti, kad pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ pareigÅ«nas paklausia M. K., kas nutiko, o Å¡is rodydamas į V. R. buto duris sako: „užtikau mielÄ draugÄ klijus pilant“ ir rodo į savo durų spynÄ .

PareigÅ«nui paklausus: „iÅ¡ kur žinote, kad tai jis“, M. K. atsako, kad matė. PareigÅ«nui patikslinus, ar per akutę, Å¡is užtikrintai tai patvirtina. Vėliau pareigÅ«nui dar kartÄ perklausus, ar jis tikrai matė, Å¡is dar kartÄ patvirtina, jog taip. Nuo pat pradžių nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad matė V. R., darantį administracinį nusižengimÄ ; 3) 2021 m. vasario 13 d. M. K. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad iÅ¡girdo, kaip kaimynas V. R. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto dažnai darinėja buto duris, girdisi krebždėjimas, pažiÅ«rėjęs pro akutę pamatė kaimynÄ , palinkusį prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, pradarius duris kaimynas pabėgo į savo butÄ , apžiÅ«rėjęs duris pamatė, kad į spynas prikiÅ¡ta dantų krapÅ¡tukų ir pripilta greitai stingstančių klijų, spynos sugadintos, neužsirakina (b. l. 7);

4) nukentėjusiojo 2021 m. vasario 17 d. apklausos protokole užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime;

5) teisiamojo posėdžio metu duoti pareigÅ«no M. M. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl konflikto su kaimynu, kuris galimai apgadino spynÄ . Kiek liudytojas pamena, raktas į spynÄ nebeįsidėjo, pranešėjas buvo įsitikinęs dėl įtariamo asmens (b. l. 53);

6) pareigÅ«nų įvykio vietos apžiÅ«ros metu padarytos nuotraukos, kuriose matyti, kad į nukentėjusiojo durų spynÄ pripilta klijų (b. l. 10).

11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadoms, kad nesiremti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, šiuo atveju nesudaro pagrindo jais nesivadovauti ir spręsti, kad nukentėjusysis apkalba V. R.. Byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad V. R. atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, apgadindamas nukentėjusiojo durų spynas. Jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su M. K. padaryta turtine žala, kuri pagal ANK 115 straipsnio prasmę neturi viršyti trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

12. Skunde nurodytas apelianto teiginys, kad A. D., duodamas parodymus, pripažino, jog priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ V. R. kaltę preziumavo, nepagrįstas. Teismų informacinėje sistemoje esantis 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as, kuris laikomas bylos dalimi, patvirtina, kad teisme liudytoju apklausiant M. D., V. R. uždavė klausimÄ , kodėl administracinio nusižengimo protokole esant tiek jo, tiek M. K. parodymams, suraÅ¡ant nutarimÄ jo parodymai buvo atmesti (posėdžio garso įraÅ¡o 24.24 min). Atsakydamas į šį klausimÄ A. D. nurodė, kad, jo manymu, administracinio nusižengimo byloje užtenka įrodymų V. R. kaltei pagrįsti (posėdžio garso įraÅ¡o 25.00 min). Tada V. R. klausia, ar Institucija jo kaltinimÄ preziumuoja ar įrodinėja; piktinasi, kad Institucijai užtenka manymo, jog jis kaltas. Garso įraÅ¡e girdėti, kaip teisėja nurodo, jog Institucijos atstovas jau atsakė, kad pakako duomenų. Tada apeliantas klausia, apie kokius duomenis kalba A. D., į tai Å¡is atsako, kad priimdami nutarimÄ jie vadovavosi pareiÅ¡kimu ir nukentėjusiojo parodymais. Darytina iÅ¡vada, kad apklausos metu A. D. neteigė, jog V. R. kaltė buvo preziumuojama, o taip posėdžio metu samprotavo pats apeliantas.

Dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo.

13. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien ta aplinkybė, jog teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

14. Apeliantas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia, jo manymu, tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, tačiau Å¡iame kontekste pastebėtina tai, kad, remiantis teismų praktika, neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad bÅ«tų konstatuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks manymas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vertinant byloje esančius įrodymus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nesuteikia pagrindo teigti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

15. Apeliantas argumentus dėl teismo šališkumo iš esmės grindžia tuo, kad teismas iškvietė ir apklausė liudytojais kaimynus, kurie nėra susiję su šioje byloje padarytu administraciniu nusižengimu. Pažymėtina tai, kad kaimynai buvo apklausiami ne tik dėl aplinkybių, susijusių su girdimu triukšmu, tačiau ir dėl M. K. durų spynos apgadinimo. Minėtais veiksmais teismas ėmėsi visų priemonių, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus (šiam teiginiui skunde pritaria ir apeliantas).

Skunde teismo Å¡aliÅ¡kumas motyvuojamas A. D. apklausos metu padarytais procesiniais pažeidimais, sudarant kliÅ«tis V. R. dalyvauti įrodymų tyrime. Pagal teismų praktikÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pažeidžiamas ir tais atvejais, kai teismas nesuteikia proceso Å¡alims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). 2021 m. balandžio 7 d. posėdžio, kuriame buvo apklaustas A. D., garso įraÅ¡u nustatyta, kad teismui uždavus klausimus A.

D. (posėdžio garso įraÅ¡o 24.07 min), nebuvo pasiteirauta proceso dalyvių, ar Å¡ie turės klausimų Å¡iam liudytojui, o nuspręsta iÅ¡ karto pereiti prie nukentėjusiojo M. K. apklausos. Tada (garso įraÅ¡o 24.12 min) V. R. atsipraÅ¡ydamas pertraukia teisėjÄ , nurodydamas, kad nori A. D. užduoti klausimÄ . Teisėja teiraujasi V. R., kokį klausimÄ Å¡is norintis užduoti, ir jis užduoda Å¡ios nutarties 9 punkte aptartus klausimus dėl Nutarimo suraÅ¡ymo. Sutiktina, kad teismas, baigęs liudytojo apklausÄ , nepasiteiravo proceso dalyvių, ar Å¡ie turi liudytojui klausimų, tačiau, pareiÅ¡kėjui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ užduoti klausimus, tai jam buvo leista padaryti, be to, įraÅ¡e girdėti, kad teismas, pareiÅ¡kėjui užduodant klausimus A.

D., buvo aktyvus: ragino liudytojÄ atsakyti į pareiÅ¡kėjo klausimus, teiravosi, ar liudytojas klausimÄ suprato. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtais veiksmais teismas nesuteikė galimybės užduoti klausimus visiems proceso dalyviams, o ne vien administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sÄ moningai sudarė kliÅ«tis V. R. dalyvauti tiriant įrodymus, t. y. buvo Å¡aliÅ¡kas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008).

16. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ .

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. skunde neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismo vertinimu, jam paskirta mažesnė, nei ANK 115 straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, bauda, yra tinkamai individualizuota, taip pat proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga. Atsižvelgdamas į apelianto pozicijÄ , apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistÄ ir V. R. (V. R.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Eglė Gruodienė