2023-05-10 Nr. AB-9746-3-61-3-01273-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-973-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01273-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Gėrybė” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Gėrybė” skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Gėrybė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-2049 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3146“ (toliau – ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus skyrius) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų skyrių su prašymu išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmenims, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę, kuriuo prašė išduoti A1 pažymėjimus 6 pareiškėjo darbuotojams. Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-8196 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Bendrija, reaguodama į gautą paklausimą, 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 25 d. kartu su prašymais pateikė prašomus dokumentus. Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą, kuris VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 buvo patenkintas. Tačiau Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pakartotinai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams. Bendrija apskundė šį sprendimą VSDFV, tačiau VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, remdamasi dviem argumentais: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse 2020 metais negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos; 2) MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

3. Pareiškėjas vertino, jog tokie 2022 m. vasario 23 d. sprendimo argumentai neatitinka faktinės situacijos, yra klaidingi. Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar MB „Gėrybė“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, nepagrįstai rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E)K-14189 pateikta informacija, jog Kauno AVMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, jog šių linijų montavimo darbams atlikti samdė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, jog MB „Gėrybė“ 2020 m. neturėjo samdomų darbuotojų ir pagal Bendrijos vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Pareiškėjas teigė, jog Kauno AVMI specialistai neturi reikiamos kompetencijos spręsti apie konkretaus asmens gebėjimą atlikti tam tikrus darbus. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbai buvo atlikti, linijos yra veikiančios, užsakovas nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo. Šią aplinkybę, pasak pareiškėjo, patvirtina tiek pateiktas 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek aplinkybė, jog Kauno AVMI specialistams nuvykus į darbų atlikimo vietą, vištų girdymo ir šėrimo technologinės linijos vištidėse faktiškai buvo rastos įrengtos ir tinkamai veikiančios. Už šiuos darbus pareiškėjas gavo 4 000 Eur pajamų, o tai yra pakankama suma, jog jis būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą, nustatytą Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.4 punkte, jog darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarytų ne mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad minimo Kauno AVMI rašto turinys jam nėra žinomas, tačiau kartu su šiuo skundu Bendrija pateikė Kauno AVMI 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.45) FR1042-2326, kurioje nėra konstatuota, jog vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Bendrija atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tik, jog nebuvo deklaruota pareiškėjo veiklos vykdymo vieta – biuras. Kitų pažeidimų nenustatyta.

5. Nesutikdamas su antruoju 2022 m. vasario 23 d. sprendimo argumentu, kad Bendrija netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, pareiškėjas teigė, jog jis atsakovui pateikė sutartį, 2019 m. rugsėjo 5 d. sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“ (toliau – ir Sutartis), bei 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog jis nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą, kuris patvirtina, jog jis gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų.

6. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) įmonės AB (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra susiklostę tęstiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais yra komandiruojami dirbti į (duomenys neskelbtini). Komandiruotės laikotarpiai tiesiogiai priklauso nuo AB (duomenys neskelbtini) aptarnaujamų ūkininkų vištų auginimo planų. Bendrija, teikdama papildomus dokumentus, dar 2021 m. kovo 25 d. atsakovui nurodė, jog darbuotojai komandiruojami į (duomenys neskelbtini) 2–3 savaitėms per mėnesį. Darbuotojai keičiami. Likusį laiką jie dirba Lietuvoje. Tai reiškia, kad turint 6 darbuotojus, į vieną komandiruotę gali būti siunčiami trys ar keturi, o kiti lieka dirbti Lietuvoje, o į kitą komandiruotę – atvirkščiai. Bendrija pažymėjo, jog siunčiamų darbuotojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų poreikio AB (duomenys neskelbtini), todėl būna atvejų, kuomet visi darbuotojai yra siunčiami į komandiruotę, tačiau, grįžę iš komandiruotės, dvi–tris savaites jie tęsia darbo funkcijų atlikimą Lietuvoje. Taigi pareiškėjo veiklos specifika lemia tai, kad būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami ir Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių, teikdamas prašymą, jis neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, o juo labiau, nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklą Lietuvoje ateityje. Atitinkamai, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog, atsižvelgiant į jo veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti, jog Bendrija tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

7. Pareiškėjas nurodė darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbo funkcijas atliko Lietuvoje, teigė, kad jo darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal Sutartį, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal civilinių paslaugų sutartį veiklą Lietuvoje nuolat vykdo ir pareiškėjo direktorius, bendradarbiaudamas bei teikdamas paslaugas UAB „Agrokonsultos grupė“, o taip pat nuolat vykdydamas naujų klientų bei partnerių paiešką. Jeigu pareiškėjas nevykdytų ir netęstų veiklos Lietuvoje, Lietuvoje nebūtų gautos jokios pajamos, nebūtų sudarytos paslaugų sutartys su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir pan. Vien šios aplinkybės įrodo tai, jog pareiškėjas vykdo ir po darbuotojų komandiravimo tęsia ekonominę veiklą Lietuvoje.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas tokiomis pačiomis aplinkybėmis veikiančiai kitai bendrovei išdavė A1 pažymėjimus, todėl, palikus 2022 m. vasario 23 d. sprendimą galioti, susiklostytų tokia teisinė situacija, kuomet tos pačios teisės normos identiškais atvejais būtų taikomos skirtingai. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

9. Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų (A1 pažymėjimų) išdavimo atvejus, sąlygas ir išdavimo tvarką nustato Tvarkos aprašo 5, 7, 8 punktai. MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą šiems į (duomenys neskelbtini) siunčiamiems įmonės darbuotojams: A. A., M. B., V. P., G. P., V. Š. ir Z. K.. Vilniaus skyrius, gavęs MB „Gėrybė“ prašymą išduoti A1 pažymėjimus, nustatė, kad buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi taikytinai teisei nustatyti ir tai patvirtinantiems pažymėjimams išduoti, todėl 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-8196 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo MB „Gėrybė“ kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti: 1) VSDFV direktoriaus patvirtintos formos Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir darbuotojų siuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, patvirtintas kopijas; 3) darbuotojų sąrašą, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini), nurodant jų vardą, pavardę, pareigas ir sutartis, pagal kurias jie atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; 4) išrašytų sąskaitų-faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje. MB „Gėrybė“ 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus skyriui pateikė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; Sutartį; išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. kovo 25 d. pateikė 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus.

11. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas Vilniaus skyriui pateikė ne visus prašomus dokumentus – nebuvo pateiktas darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini), sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardus, pavardes, pareigas bei nurodant, pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbo funkcijas Lietuvoje. Todėl Vilniaus skyriui kilo abejonių, ar Bendrija vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VMI ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) su prašymu patikrinti MB „Gėrybė“ veiklą.

12. Atsakovas nurodė, kad, įvertinęs turimus ir MB „Gėrybė“ pateiktus duomenis, 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ nusprendė neišduoti Bendrijos 2021 m. sausio 26 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų. MB „Gėrybė“ apskundus šį Vilniaus skyriaus sprendimą VSDFV, VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 panaikino Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2766, nes jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Vilniaus skyrius, atsižvelgęs į VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (1.45E) I-9193 nurodytus argumentus, priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) socialinio draudimo teisės aktai.

13. Atsakovas pažymėjo, jog nustatydamas, ar pareiškėjo veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis, pagal kuriuos MB „Gėrybė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre yra įregistruota 2015 m. spalio 28 d.; 2) Registro duomenis, kuriais remiantis Bendrijoje 2020 metais įdarbintų darbuotojų nebuvo; 3) Registro duomenis, pagal kuriuos MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 8 d. buvo įdarbinti 6 darbuotojai ir pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. pateikto prašymo išduoti A1 pažymėjimus siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 2021 m. sausio 8 d. įmonėje įdarbinti 6 darbuotojai nuo 2021 m. sausio 8 d. yra išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini); 4) VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 pateiktą informaciją, kad, atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, negauta duomenų, kad įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą; 5) Kauno AVMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 pateiktą informaciją, kad Kauno AVMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti jie samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, kad MB „Gėrybė“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Gėrybė“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos.

14. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus ir pareiškėjo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo veiklos dalis Lietuvoje negali būti pripažinta didele, kadangi visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad siunčiamo asmens anketose pareiškėjas nurodė, jog visi 6 pareiškėjo darbuotojai yra siunčiami dirbti į (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to, pareiškėjas pateikė ne visą Vilniaus skyriaus prašomą informaciją – nebuvo pateiktas darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini), sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardus, pavardes ir pareigas, taip pat informacijos, pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje. Taigi Vilniaus skyrius, priimdamas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą neišduoti A1 pažymėjimų MB „Gėrybė“ darbuotojams, vertino turimus bei pareiškėjo pateiktus duomenis, pagal kuriuos nustatė, kad Bendrijos veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi pareiškėjo darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjo skundžiamas Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas (toliau abu kartu – ir Sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. VSDFV atsiliepime į skundą palaikė atsakovo poziciją byloje ir papildomai pažymėjo, kad Vilniaus skyrius priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą remdamasis jam pateiktais dokumentais ir informacija, o VSDFV nagrinėjo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo pagrįstumą, remdamasi Vilniaus skyriaus pateikta informacija. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo, gali būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad kitai bendrovei, veikiančiai analogiškomis aplinkybėmis buvo išduoti A1 pažymėjimai, VSDFV nurodė, kad toks palyginimas yra nekorektiškas, nes aplinkybės nėra visiškai identiškos ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo kitai bendrovei negali būti nagrinėjamas šios bylos kontekste. Bendrijos skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra neišsami, nes pareiškėjas nepateikė visos Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 6 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini).

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo MB „Gėrybė“ skundą.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. Pareiškėjas VSDFV Užsienio išmokų skyriui 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti pažymą (-as) / pažymėjimą (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui (-ims), siunčiamam (-iems) dirbti į užsienio valstybę laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dirbti į (duomenys neskelbtini) siunčiamiems įmonės darbuotojams: V. P., M. B., Z. K., V. Š., A. A. ir G. P. (toliau visi kartu – ir Darbuotojai), prie prašymo pridėjo siunčiamų dirbti asmenų anketas, darbo sutartis, 2019 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini) AB.

18.2. Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-8196 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo MB „Gėrybė“ paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, reikalingus prašymui dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėti: 1) VSDFV direktoriaus patvirtintos formos Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir darbuotojų siuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, patvirtintas kopijas; 3) darbuotojų sąrašą, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini), nurodant jų vardą, pavardę, pareigas ir sutartis, pagal kurias jie atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; 4) išrašytų sąskaitų-faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje.

18.3. Bendrija 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus skyriui pateikė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; Sutartį, išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. kovo 25 d. pateikė 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus.

18.4. Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VMI ir VDI su prašymu patikrinti MB „Gėrybė“ veiklą. VMI 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R-1774 informavo Vilniaus skyrių, kad buvo priimtas sprendimas dėl MB „Gėrybė“ atlikti kontrolės veiksmus ir, kad apie atliktų veiksmų rezultatus informuos Kauno AVMI. Kauno AVMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1E) K-14189 informavo, kad Kauno AVMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti jie samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, kad MB „Gėrybė“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Gėrybė“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos, tačiau nepavyko nustatyti paneigiančių faktų. VDI Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-2-9066 informavo Vilniaus skyrių, kad, atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, negauta duomenų, kad įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą. MB „Gėrybė“ vadovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė 2020 metais paslaugas teikė, taip pat kad visas paslaugas 2020 metais teikė pati įmonės vadovė.

18.5. Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems Darbuotojams A1 pažymėjimų.

18.6. Bendrija apskundė šį Vilniaus skyriaus sprendimą VSDFV. VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 panaikino Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2766, nes jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą.

18.7. Vilniaus skyrius, vykdydamas VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-9193, 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems Darbuotojams A1 pažymėjimų.

18.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pateikė skundą VSDFV, kuri 2022 m. vasario 23 d. sprendimu MB „Gėrybė“ skundą atmetė, konstatuodama, kad Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Teismas nustatė, kad ginčo santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Tvarkos aprašas (2019 m. balandžio 3 d. redakcija).

20. Teismas vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalimi, Reglamento (EB) 987/2009 14 straipsnio 1–2 dalimis, Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimo A2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo (toliau – ir Sprendimas Nr. A2) 1 punktu, Tvarkos aprašo 5, 7, 8 punktais ir priėjo prie išvados, jog nustačius bent vieną Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta kriterijų, A1 pažymėjimas negali būti išduotas. Teismas aptarė A1 pažymėjimų išdavimo tvarką (Tvarkos aprašo 25 p.) ir nustatė, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir papildomus dokumentus nusprendė neišduoti A1 pažymėjimų pareiškėjo darbuotojams, nes jų siuntimas dirbti į (duomenys neskelbtini) neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) socialinio draudimo teisės aktai. Atsakovas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo veiklos dalis Lietuvoje negali būti pripažinta didele, kadangi visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

21. Teismas analizavo Sprendimų turinį ir pripažino Bendrijos teiginius, kad jos darbuotojai (duomenys neskelbtini) dirba 2–3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštaraujančiais siunčiamo asmens anketose nurodytai informacijai, kuriose pareiškėjas deklaravo, jog visi jo darbuotojai yra siunčiami dirbti į (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.

22. Teismas kaip neinformatyvius vertino pareiškėjo pateiktus 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus. 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad vykdytojas perdavė užsakovui – (duomenys neskelbtini) įmonei AB (duomenys neskelbtini) – automatizavimo konsultacines paslaugas, biuro administravimo ir marketingo paslaugas, verslo administravimo ir konsultavimo paslaugas, tačiau nėra aišku, kur šios paslaugos buvo teikiamos, koks konkretus darbuotojas jas suteikė. Pagal 2020 m. spalio 15 d. pateiktą darbų perdavimo-priėmimo aktą buvo perduoti paukščių fermoje vištoms auginti, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti technologinės įrangos montavimo darbai, kaip numatyta techniniame projekte. Nors pareiškėjas tvirtino, kad šiuos darbus atliko direktorė, toks pareiškėjo direktorės paaiškinimas užfiksuotas Kauno AVMI atlikto patikrinimo metu, tačiau teismas vertino, jog vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbai reikalauja specialių įgūdžių, pasirengimo. Teismas nustatė, kad darbų užsakovai negalėjo įvardinti, kas šiuos darbus atliko, todėl priėjo prie išvados, jog vien pareiškėjo direktorės paaiškinimų, kad ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nepakanka, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo direktorė turėjo tam gebėjimų ir žinių.

23. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jo darbuotojai skunde nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal Sutartį, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., pripažinęs juos abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais. Teismas vertino, kad Bendrijos pateikti įrodymai apie gautas pajamas, savaime nepatvirtina, kad ji tęsia veiklą Lietuvoje. Atitinkamo pajamų dydžio gavimas – tai tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele (Tvarkos aprašo 8 p.).

24. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, laikydamasis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d. prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Atitinkamai Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus prašyme išvardintiems Darbuotojams, nurodytu laikotarpiu išsiųstiems dirbti į (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Kadangi Sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo Darbuotojams, o taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kitai bendrovei, veiklą vykdančiai tomis pačiomis aplinkybėmis, buvo išduoti A1 pažymėjimai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Sprendimai dėl A1 pažymėjimų išdavimo priimami vertinant individualias su konkrečiu ūkio subjektu susijusias aplinkybes.

III. 26. Pareiškėjas MB „Gėrybė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl A1 pažymėjimų išdavimo Bendrijos Darbuotojams.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus skyrius, vykdydamas pareigą jo prašymą išnagrinėti iš naujo, turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 31 punktu, t. y. nagrinėjamu atveju turėjo pareigą informuoti pareiškėją dar kartą apie trūkstamą informaciją apie Darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius. Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas pareiškėjui buvo siurprizinis, kadangi jis buvo priimtas itin greitai, praėjus 14 dienų (arba 10 darbo dienų) po VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog Vilniaus skyrius oficialiu paklausimu ar bent elektroniniu laišku, kaip buvo padaryta pareiškėjo partnerio MB „Pakvista“ atveju, informuos apie naujai pradėtą prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, juo labiau, jog VSDFV sprendimas neįsigalioja nuo jo priėmimo datos, o tik praėjus vieno mėnesio apskundimo terminui. Tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta nei teismui priimant skundžiamą sprendimą, nei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendime. Papildomų dokumentų pateikimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, nepaisant to, kad pareiškėjas neturėjo jokių žinių apie pakartotinį prašymo nagrinėjimo pradėjimą. Tvarkos aprašo 31 punkte taip pat numatytas 30 dienų terminas trūkstamiems dokumentams pateikti. Nors pareiškėjas ir negavo informacijos dėl trūkstamos informacijos pateikimo, tačiau akivaizdu, kad Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas buvo priimtas nesibaigus numatytam 30 dienų terminui, t. y. nesudarius ir net užkirtus kelią pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

28. Pareiškėjas pateikia Darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje: 2021 m. vasario 4 d.–2021 m. vasario 5 d. bei 2021 m. vasario 22 d.–2021 m. vasario 26 d. visi pareiškėjo darbuotojai, kurių tuo metu buvo 6, darbines funkcijas vykdė Lietuvoje; 2021 m. kovo mėn. šie pareiškėjo darbuotojai darbines funkcijas vykdė Lietuvoje: A. A. – 12–23 ir 29–31 dienomis, M. B. – 29–31 dienomis, Z. K. ir V. P. – 1–23 ir 29–31 dienomis, G. P. ir V. Š. – 8–23 ir 29–31 dienomis; 2021 m. balandžio 16 d.–2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjo darbuotojai V. P., G. P. ir V. Š. savo darbines funkcijas vykdė Lietuvoje; 2021 m. gegužės 3 d.–2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjo darbuotojai A. A., V. P. ir V. Š. savo darbines funkcijas vykdė Lietuvoje. Pareiškėjas Vilniaus skyriui yra pateikęs Sutartį, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui bendradarbiaujant su UAB „Agrokonsultos grupė“ Sutarties pagrindu pareiškėjo Darbuotojai, aukščiau nurodytais ir sekančiais laikotarpiais, dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad aukščiau nurodytas sąrašas nėra baigtinis, t. y. pareiškėjo Darbuotojai ir sekančiais mėnesiais darbo funkcijas atlikdavo Lietuvoje, skirtingais laikotarpiais.

29. Pareiškėjas pakartoja skundo teismui argumentus, susijusius su tęstiniais santykiais su (duomenys neskelbtini) įmone AB (duomenys neskelbtini), Darbuotojų komandiruočių tiesioginiu priklausymu nuo minėtos įmonės poreikio, nesamos galimybės nurodyti Darbuotojų veiklos tęsimą ateityje ir akcentuoja, kad būna atvejų, kuomet visi Darbuotojai yra siunčiami į komandiruotę, tačiau grįžę iš jos, dvi–tris savaites jie tęsia darbinių funkcijų atlikimą Lietuvoje. Analogiškas pareiškėjo bendradarbiavimas vykdomas ir su UAB „Agrokonsultos grupė“ Lietuvoje. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir pateikė prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo visiems Darbuotojams, t. y. nors ir ne visi pareiškėjo Darbuotojai tais pačiais laikotarpiais būna komandiruojami, tačiau tam tikrais laikotarpiais kiekvienas dalį darbinių funkcijų vykdo komandiruočių metu. Taigi pareiškėjo veiklos specifika lemia tai, jog būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami ir Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia pagrįstai tikėjęsis, jog, atsižvelgiant į jo veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti, jog Bendrija tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

30. Pareiškėjas nepagrįsta ir neatitinkančia byloje esančių įrodymų laiko teismo išvadą, jog nepakanka vien pareiškėjo direktorės paaiškinimų, kad ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo direktorė turėjo tam gebėjimų ir žinių, ir akcentuoja, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad, VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos, tačiau nepavyko nustatyti paneigiančių faktų. Pareiškėjas teigia, kad byloje ginčo nėra dėl to, kad Bendrija 2020 m. atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbus, gavo už tai 4 000 Eur pajamų. Tokia pajamų suma yra pakankama, jog pareiškėjas būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą, nustatytą Tvarkos aprašo 8.4 punkte. Pareiškėjas vertina, jog jis atitinka visas sąlygas ir reikalavimus dėl A1 pažymėjimo išdavimo Darbuotojams, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

31. Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas vertina, kad teismas, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti ir įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo Darbuotojams.

33. Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus dėl papildomo jo informavimo apie trūkstamus dokumentus ir nurodo, kad VSDFV, patenkindama pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. skundą, 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą dėl neatitikties administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, o ne iš naujo išnagrinėti MB „Gėrybė“ prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas. Vien lingvistinis šių dviejų sąvokų aiškinimas suponuoja išvadą, kad įpareigojimas priimti tinkamai pagrįstą sprendimą nėra tapatus įpareigojimui iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas pažymi, kad nei VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas, nei Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

34. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, kad: MB „Gėrybė“ siunčiamo asmens anketose deklaravo, kad visi jo Darbuotojai nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra siunčiami dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl Bendrijos teiginiai, kad jos Darbuotojai (duomenys neskelbtini) dirba 2–3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai; pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje; įrodymai apie gautas pajamas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas tęsia veiklą Lietuvoje; vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu, atitinkamo pajamų dydžio gavimas yra tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele.

35. Atsakovas vertina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, išsamiai išanalizavo ir nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes, susiedamas jas su ginčo santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje nustatytus faktus ir pagrindė savo išvadas, t. y. laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusią situaciją vertina kitaip ir nesutinka su jam nepalankiomis teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas priėmė, pasak pareiškėjo, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. VSDFV laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateikta informacija dėl Darbuotojų darbo Lietuvoje yra neišsami, nes pareiškėjas taip ir nepateikė visos Vilniaus skyriaus prašomos informacijos t. y. nenurodė pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 6 Darbuotojai yra išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (1.45E) I-2049 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3146“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su tuo susijusių reikalavimų.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d. prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo Bendrijos Darbuotojams ir padarė pagrįstą išvadą, kad MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi Darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), po Darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, ir pagrįstai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus prašyme išvardintiems Bendrijos Darbuotojams, nurodytu laikotarpiu išsiųstiems dirbti į (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo turėjęs pagrįstą lūkestį, jog atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą iš naujo, paprašys pateikti trūkstamus dokumentus apie darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, jog, atsižvelgiant į Bendrijos veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti, jog Bendrija tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, jis atitinka Tvarkos aprašo 8.4 punkte įtvirtintą reikalavimą bei visas sąlygas ir reikalavimus dėl A1 pažymėjimo išdavimo Darbuotojams.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad Bendrija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

45. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

46. Reglamente (EB) Nr. 987/2004 nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 1 d.). Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 2 d.).

47. Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytos A1 pažymėjimų išdavimo sąlygos, keliamos darbdaviui, siunčiančiam darbuotojus laikinai dirbti į kitą valstybę narę dirbti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarp kurių yra ir sąlyga siunčiančiam darbdaviui didelę veiklos dalį vykdyti Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 p.).

48. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (Tvarkos aprašo 8.1 p.); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (Tvarkos aprašo 8.2 p.); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (Tvarkos aprašo 8.3 p.); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (Tvarkos aprašo 8.4 p.).

49. Ginčijamas Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas buvo priimtas nustačius, kad MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į (duomenys neskelbtini), po darbuotojų išsiuntimo pareiškėjas netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

50. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl darbuotojų ir jų darbo laikotarpių Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodyta, kad Bendrija nepateikė darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami draudėjo ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini) sąrašo, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje. Ši aplinkybė nei skunde, nei apeliaciniame skunde niekaip nepaneigta. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė konkrečius Darbuotojų laikotarpius, kada jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, akcentavo Tarpininkavimo paslaugų sutartį, 2019 m. rugsėjo 5 d. sudarytą tarp Bendrijos ir UAB „Agrokonsultos grupė“, tačiau teismui šių savo argumentų nepagrindė konkrečiais įrodymais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atitinkami Darbuotojai, pagal su Bendrija sudarytas Darbo sutartis, savo darbines funkcijas (vairuotojai, aukšto slėgio inžinierius ir mechanikas) realiai atliko Lietuvoje. Minėta Sutartis, kuria Bendrija įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas tarp UAB „Agrokonsultos grupė“ ir Lietuvos ūkininkų (Sutarties 1.2 p.), taip pat nepatvirtina, jog Bendrijos Darbuotojai dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje, nes byloje nėra sutarčių, pavedimų, įsakymų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu Darbuotojams pavedami atlikti pagalbiniai darbai. Taigi nei atsakovui, nei teismui nepateikta vienareikšmiškų įrodymų, o byloje esančių įrodymų visuma (ne atskiri įrodymai) nepatvirtina išdavos apie likusių Bendrijos Darbuotojų realų savo darbinių funkcijų atlikimą Lietuvoje. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti lūkesčiai, jog Bendrijos veiklos specifika Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas faktui, jog Bendrija tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje, konstatuoti.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrija 2020 m. atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbus, gavo už tai 4 000 Eur pajamų, o tokia pajamų suma yra pakankama, jog pareiškėjas būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą, nustatytą Tvarkos aprašo 8.4 punkte. Kaip jau buvo minėta, Tvarkos aprašo 8 punktas reglamentuoja aplinkybes, kurias nustačius sprendžiama, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, o Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytos A1 pažymėjimų išdavimo sąlygos, tarp kurių yra ir sąlyga siunčiančiam darbdaviui didelę veiklos dalį vykdyti Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 p.). Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atitinkamo dydžio pajamų gavimas yra tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele.

52. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl papildomo jo informavimo apie naujai pradėtą jo prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus (žr. nutarties 27 p.), nes pareiškėjui susipažinus su VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu, nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui pačiam teikti Vilniaus skyriui trūkstamus dokumentus apie Darbuotojų darbo funkcijų atlikimo laikotarpius Lietuvoje, tačiau tai nebuvo padaryta.

53. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Gėrybė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis