35fbdaad-a308-4551-bc31-c8d6294b70fb · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-948-642/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00199-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Audronei Kundrotienei ir Sandrai Jonkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. B., ieÅ¡kovės I. M. atstovui V. B., ieÅ¡kovų V. B. ir I. M. atstovui advokatui T. J., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovui N. B., atsakovės akcinės bendrovės „A. G.“ atstovei advokatei S. B.-Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. B. ir I. M. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir akcinei bendrovei „A. G.“ dėl nuosavybės iÅ¡pirkimo, Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami įpareigoti:

1) Lietuvos RespublikÄ iÅ¡pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisinat ieÅ¡kovui kompensacijÄ atitinkančiÄ vidutinę žemės sklypų vertę - (duomenys neskelbtini) Eur;

2) įpareigoti Lietuvos RespublikÄ iÅ¡pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisinat ieÅ¡kovei kompensacijÄ atitinkančiÄ vidutinę žemės sklypų vertę - (duomenys neskelbtini) Eur;

3) teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ teismui kreiptis į Regionų administracinį teismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuris nebegalioja nuo 2014 m. vasario 27 d., teisėtumÄ .

2. Nurodė, kad ieškovui V. B. nuosavybės teise priklauso: 1) 0,1718 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 0,0876 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,1737 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) 0,0884 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 0,0853 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) 0,0857 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovei I. M. priklauso: 1) 0,2234 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 01060 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,1190 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,0892 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 0,0798 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) 0,1168 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Visi nurodyti žemės sklypai yra bendrame kvartale ir suformuoti detaliojo planavimo procedÅ«ros metu, pagal 2009 m. balandžio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pakeista žemės naudojimo paskirtis. IeÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų žemės naudojimo bÅ«das - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos arba gyvenamosios teritorijos arba kita, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai turi teisę statyti gyvenamuosius statinius.

4. IeÅ¡kovai siekdami įgyvendinti savo teisę statyti gyvenamuosius statinius, 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui techninio projekto parengimo su uždarÄ jÄ akcine bendrove (duomenys neskelbtini). Parengtas techninis projektas pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ institucijų kontrolės priežiÅ«rai ir derinimui.

5. Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „A. G.“, kuri yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakinga už gamtinių dujų perdavimÄ (transportavimÄ aukÅ¡to slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ ir plėtojimÄ , 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog nepritaria techninio projekto sprendiniams ir pateikė pastabas nurodydama, jog didesnioji dalis planuojamos teritorijos patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijÄ (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno aÅ¡ies), kurioje yra ribojamas pastatų ir jų aukÅ¡tų skaičius bei į magistralinio dujotiekio trečios vietovės klasės teritorijÄ (po 200 m.

į abi puses nuo vamzdyno ašies), kurioje yra ribojamas pastatų aukštų skaičius, taip pat nurodė, kad šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos klasės vienete, į kurį patenka dalis gyvenamųjų namų kvartalo, jau yra pasiektas didžiausias leistinas pastatų skaičius, todėl kvartalo dalyje, patenkančioje į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas, naujų pastatų statyba yra negalima, nurodė neprojektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų gyvenamųjų namų, patenkančių į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas (po 200 m.

į abi puses nuo vamzdyno ašies) aptarnavimui, o vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai gali būti projektuojami gyvenamiesiems namams numatomiems žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 6. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovai kreipėsi į AB „A. G.“, prašydamas detaliai pagrįsti, kodėl negalima statyti naujų statinių žemės sklypuose esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodant kaip yra paskaičiuotas statinių skaičius magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kiek yra statinių magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kokie statiniai nuo 2009 m. balandžio 30 d. magistralinio dujotiekio pirmos vietovės teritorijos ribose, kuriose skaičiuojamas statinių kiekis, yra pastatyti naujai, kokiu pagrindu šių statinių statybai suteikti pritarimai (suderinimai).

AB „A. G.“ pateikė atsakymÄ , jog ieÅ¡kovams priklausančių inžinerinių komunikacijų ir gyvenamosios paskirties sklypai patenka į esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys - Å iauliai- Klaipėda pirmos vietovės klasės ir magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trečios vietovės klasės teritorijas. Magistralinio dujotiekio Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka dalis ieÅ¡kovams priklausančių gyvenamosios paskirties sklypų, užstatymo pastatais tankis jau pasiektas, todėl bet kurio naujo pastato statyba yra negalima, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie į pirmos vietovės klasės teritorijÄ patenka tik dalinai (juose pastatų statyba yra galima tik ne arčiau nei 200 m. nuo esamo magistralinio dujotiekio vamzdyno aÅ¡ies).

AB „A. G.“ nurodė, jog tuo atveju jeigu būtų kreiptasi pastato statybai ieškovams priklausančiuose sklypuose, ji pritarimų (suderinimų) neišduotų, išskyrus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik tuo atveju jeigu statiniai butų statomi už esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribos.

7. Vadovaujantis Magistralinio dujotiekio Įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau - taisyklės, patvirtintos 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12, Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“) 18.4 punkto nuostatomis, negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, - magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t, y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant).

8. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, susiklostė tokia teisinė situacija, jog ieškovai negali jiems priklausančiuose žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, nors iki 2014 m. sausio 29 d. ieškovai galėjo juose realizuoti savo kaip savininko teisę naudotis žemės sklypais, pagal jų paskirtį. Ieškovai negali naudotis savo nuosavybe.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

10. Nors ieÅ¡kovams priklausančiuose žemės sklypuose nėra nustatyti ir vieÅ¡ame registre įregistruoti jokie individualÅ«s suvaržymai, kaip pavyzdžiui servitutai, kurie bÅ«tų susiję su magistralinio dujotiekio, kaip vieÅ¡pataujančio daikto suvaržymais žemės sklypams (tarnaujančiam daiktui), nėra ir jokių susijusių specialiųjų žemės klypo naudojimo sÄ lygų, tačiau ieÅ¡kovai dėl nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio teisinio reglamentavimo, kai buvo priimtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDÄ®) 2 straipsnio 46, 47 dalies nuostatos ir tuo pačių pakeistos Magistralinio dujotiekio Ä®rengimo ir plėtros taisyklės dėl magistralinio dujotiekio saugos kriterijų, negali naudoti žemės sklypų ir juose statyti gyvenamuosius statinius.

11. IeÅ¡kovai nekvestionuoja nustatyto teisinio reglamentavimo, t.y. įstatymo ir taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau jo kaip savininko teisės turi bÅ«ti taip pat ginamos. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant Å¡ias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi bÅ«ti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl pakeisto teisinio reglamentavimo susijusio su žemės sklypu nustatytų suvaržymu atlyginimo apskaičiavimo tvarkÄ .

12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka; žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o Å¡alims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimus susijusius su teisės naudotis žemės sklypais pagal jų tiesioginę paskirtį praradimu turi apginti teismas.

13. Ieškovų žemės sklypai, kuriems numatyta paskirtis kita, gyvenamoji teritorija, suformuoti detaliojo planavimo procedūros metu 2009 m. Detaliojo planavimo metu detaliojo plano sprendiniai suderinti su magistralinių dujotiekių tuomečiu valdytoju AB (duomenys neskelbtini). Detaliojo planavimo metu suformuoti žemės sklypai galėjo būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, t.y. gyvenamųjų namų statybai. Ieškovo teisių ribojimas atsirado vėliau, dėl nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio teisinio reglamentavimo, kai buvo priimtos GDĮ 2 straipsnio 46, 47 dalies nuostatos ir tuo pačių pakeistos Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės dėl magistralinio dujotiekio saugos kriterijų, nustatančios, jog draudžiama be magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius.

14. IeÅ¡kovo teisių ribojimas naudotis žemės sklypais atsirado vėliau, kai valstybės institucijos buvo davusios leidimÄ keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypÄ , jį padalijant, todėl sklypo savininkas (ieÅ¡kovai) turėjo teisėtÄ lÅ«kestį Å¡iuos veiksmus atlikti, o įgyvendinęs detalių į planavimÄ ir vėliau netekęs galimybės suformuotus žemės sklypus naudoti pagal paskirtį turi teisę į negautų pajamų iÅ¡ planuotos investicijos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24 punktas). Ribojimai savo esme atitinka ieÅ¡kovo nuosavybės paėmimÄ , nes ieÅ¡kovai nebegali naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį, tačiau ieÅ¡kovams už tokį paėmimÄ nėra teisingai atlyginta, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

15. Atveju, kai savininkas visiÅ¡kai negali naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį dėl to, jog jis tarnauja kitam asmeniui, daiktas turėtų bÅ«ti iÅ¡perkamas. Daikto iÅ¡pirkimas yra savininko teisių apsaugos atvejis ir pagrindÄ iÅ¡pirkti daiktÄ gali sudaryti aplinkybės, kad daikto savininko teisės ir galimybės naudotis daiktu iÅ¡ esmės suvaržomos paneigiant nuosavybės teisės esmę, todėl iÅ¡ savininko daiktas gali bÅ«t iÅ¡pirktas kompensuojant jam daikto vertę, o ne atlyginant dėl tokio suvaržymo nuostolius. Kadangi, ieÅ¡kovai dėl ribojimų negali visiÅ¡kai naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį atsakovai įpareigotini iÅ¡pirkti žemės sklypus.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai klaidingai nurodo, jog magistralinio dujotiekio (toliau - MD) savininke yra Lietuvos Respublika, veikianti per Energetikos ministerijÄ , nes tiek MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda, tiek MD Klaipėda-Kuršėnai savininke yra AB „A. G.“, kuri tuo pačiu yra atsakinga ir už saugų Å¡ių MD eksploatavimÄ . IÅ¡ byloje ieÅ¡kovų pateikto AB „A. G.“ 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių statybos (duomenys neskelbtini) matyti, kad MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti 1968 metais.

17. Energetikos ministerijos vertinimu, ieÅ¡kovų teiginiai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau - GDÄ®) 2 straipsnio pakeitimui, kuriuo Å¡is straipsnis buvo papildytas naujomis 46 ir 47 dalimis, ir Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ naujai redakcijai, jie negali žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių yra akivaizdžiai klaidingi, nes: 17.1.Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“, (toliau - Specialiosios sÄ lygos) nuo 1992 m. rugsėjo 21 d.

įsigaliojusioje 24.5 papunkčio redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad rengiantis statyti bet kurios rÅ«Å¡ies pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų nuotoliu nuo MD, prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus bei projektinę dokumentacijÄ bÅ«tina suderinti su MD eksploatuojančia organizacija. Pažymėtina, kad Specialiosiose sÄ lygose įtvirtinta nuostata, jog rengiantis statyti bet kurios rÅ«Å¡ies pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų (nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. - 200 metrų) nuotoliu nuo MD, prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ir projektinę dokumentacijÄ bÅ«tina suderinti su šį MD eksploatuojančia įmone, galiojo iki 2020 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo įgyvendinimo“ 4.1 papunkčiu buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 243 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais), 17.2.Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos tvirtina perdavimo ir paskirstymo sistemų, dujų talpyklų, suskystintų dujų įrenginių projektavimo, statybos, eksploatavimo reikalavimus nustatančius teisės aktus.

Nežymiai pakitusi Å¡i nuostata iÅ¡ esmės iÅ¡liko ir vėlesnėse GDÄ® redakcijose. 17.3.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buvo apibrėžta, kad specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Å¡ios sÄ vokos apibrėžimas buvo pakeistas į „specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių o nuo 2020 m. sausio 1 d. specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų apibrėžimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje; 17.4.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymÄ â€œ 1.1 papunkčiu Ūkio ministerijai kartu su Aplinkos ministerija buvo pavesta parengti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktus, nustatančius gamtinių dujų sistemų projektavimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimus; 17.5.Sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema.

Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės”, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 “Dėl sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” patvirtinimo” (toliau - Sritinis norminis dokumentas) 4.10 papunktyje buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo MD vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno, 4.11 papunktyje buvo numatyta, kad vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kai kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti, 4.11.1 papunktis reglamentavo, kad 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti, o 4.11.3 papunktyje buvo numatyta, kad 3 klasės vietovė yra toks vietovės klasės vienetas, kuris turi 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti, taip pat toks vietovės klasės vienetas, kur MD vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui); 17.6. 2006 m. gruodžio 1 d.

įsigaliojo Sritinio norminio dokumento 4.14 papunkčio pakeitimas, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šio Sritinio norminio dokumento įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti MD, priskiriama 1 klasei.

18. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ieÅ¡kovų teiginiai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus GDÄ® 2 straipsnio pakeitimui ir Taisyklių naujai redakcijai, jie negali žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, neatitinka tikrovės, nes iki 2017 m. liepos 1 d. bei iki Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeista ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtis į gyvenamosios teritorijos, buvęs teisinis reguliavimas iÅ¡ esmės numatė tokius pat ribojimus dėl leistino pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičiaus MD 1 klasės vietovėje, o tokioje vietoje rengiantis statyti bet kurios rÅ«Å¡ies pastatus, įrenginius ar kitus objektus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus bei projektinę dokumentacijÄ buvo bÅ«tina suderinti su MD eksploatuojančia organizacija arba kaip Å¡iuo metu numatyta Taisyklių 18 punkte yra bÅ«tina gauti MD savininkės, t. y.

AB „A. G.“ raÅ¡ytinį pritarimÄ projektinei dokumentacijai ar raÅ¡ytinį sutikimÄ .

19. IeÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtis buvo pakeista į gyvenamosios teritorijos, jau esant teisiniam reguliavimui, nustatančiam MD vietovių klases ir jose leistinÄ pastatų skaičių, taip pat pastatų aukÅ¡tų skaičių ir mažiausiÄ leistinÄ atstumÄ nuo MD iki vieÅ¡am žmonių susibÅ«rimui skirtų statinių ir įrenginių, todėl tuo atveju, jeigu AB „A. G.“ tinkamai nustatė MD vietovės klasę, kurioje yra minėti ieÅ¡kovų žemės sklypai, bei taip pat tinkamai nustatė Å¡iose vietovėse pasiektÄ užstatymo pastatais tankį, tuomet Energetikos ministerijos vertinimu, negali bÅ«ti keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, ribojant jiems teisę statyti pastatus.

Be kita ko pažymėtina, kad minėti žemės sklypų naudojimo ribojimai atsirado ne dėl 2017 m. liepos 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, kaip teigia ieškovai, bet dėl to, kad tuo metu, kai ieškovai nusprendė statyti pastatus MD 1 vietovės klasės teritorijoje jau buvo pasiektas maksimalus leistinas užstatymo pastatais tankis, kaip teigiama ir AB „A. G.“ rašte.

20. Energetikos ministerijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika nėra MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda ir MD Klaipėda-Kuršėnai savininkė ir į tai, kad tuo metu, kai buvo keičiama žemės sklypų naudojimo paskirtis į gyvenamosios teritorijos, teisės aktai numatė iÅ¡ esmės tokius pačius ribojimus dėl pastatų statymo atitinkamose MD vietovių klasėse, kokie iÅ¡liko ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus GDÄ® 2 straipsnio pakeitimui ir Taisyklių naujai redakcijai, ieÅ¡kovų reikalavimai įpareigoti Lietuvos RespublikÄ iÅ¡pirkti ieÅ¡kovams priklausančius žemės sklypus yra akivaizdžiai nepagrįsti, bei tuo pačiu pažymėtina, kad ieÅ¡kovams nepagrindus, jog bÅ«tent valstybės veiksmai (ar neveikimas) lėmė ieÅ¡kovų nuostolius, susijusius su jų teisės naudotis žemės sklypais pagal pastarųjų paskirtį praradimu, Lietuvos Respublika negali bÅ«ti laikoma tinkama atsakove Å¡ioje byloje.

21. Atsakovė AB „A. G.“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sklypuose gyvenamųjų pastatų statyba yra negalima dėl pasiekto didžiausio leistino 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičiaus MD pirmos vietovės klasės vienete. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog ginčo sklypuose pastatų statyba yra negalima bÅ«tent dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 p., įpareigojančio gauti MD savininko pritarimÄ Å¡iai statybai.

IeÅ¡kovai neneigia, neginčija ir pripažįsta, kad ginčo sklypuose pastatų statyba yra negalima. Dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, esÄ pastatų statyba ginčo sklypuose negalima bÅ«tent dėl 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 p. normos, kuri numato pareigÄ gauti MD savininko pritarimÄ (sutikimÄ ), be kita ko, statinių MD vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 m ar mažesniu atstumu nuo MD vamzdyno, projektavimo ir statybos tikslu.

22. Atsakovės AB „A. G.“ 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatų statyba ginčo sklypuose negalima, nes MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka šie sklypai, yra pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dar prieš 10 m. pasisakyta dėl pastatu statybos (ne)galimumo DP suplanuotoje teritorijoje.

Šis raštas adresuotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuri ieškovų užsakymu jų žemės sklypų vystymui dar 2010 m. rengė projektinius dokumentus. Šiame ankstesnio MD savininko rašte taip pat nurodyta, kad „Esant daugiau nei 10 pastatų, jie gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Šiuo atveju pastatai gali būti statomi trijuose suformuotuose žemės sklypuose už 200 metrų ribos“.

23. Byloje nėra ginčo, kad MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo sklypai, yra pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičius, kas ir yra tokių pastatų statybos ginčo sklypuose negalimumo priežastimi. Ginčo sklypai suformuoti mažesniu nei 200 m atstumu nuo 1968 m. statybos MD vamzdyno Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo žinoma ir Detaliojo plano (toliau – DP) rengimo metu. DP aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 41 puslapyje nurodyta, jog MD yra apie 100 m atstumu nuo planuojamo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirminis sklypas), kurį padalinus pagal DP suformuoti Žemės sklypai gyvenamajai statybai. Vadovaujantis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9 p., MD yra potencialiai pavojingas įrenginys, o pagal MD Ä®rengimo ir plėtros taisyklių 14 p. 1968 m. statybos MD vamzdynas ir teritorijÄ , esanti po 200 m į abi puses nuo jo priskiriami pirmai vietovės klasei.

24. MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo sklypai, didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičius jau yra pasiektas. Esminės MD vietovės klasių teisinio reguliavimo nuostatos įsigaliojo ne 2014 m. sausio 29 d. ir/ar 2017 m. liepos 1 d., kaip tai nepagrįstai teigia ieÅ¡kovai, o dar prieÅ¡ DP patvirtinimÄ ir Žemės sklypų gyvenamajai statybai suformavimÄ . Byloje esantys Žemės sklypų nekilnojamojo turto registrų (toliau -NTR) iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad DP pagrindu Žemės sklypai gyvenamajai statybai buvo suformuoti po DP patvirtinimo taip pat 2009 m.

Tuo metu MD vietovės klasių teritorijų teisinis režimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtintame sritiniame norminiame dokumente „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ (toliau - SND „Magistraliniai dujotiekiai“). Šiame teisės akte buvo įtvirtintos iš esmės tapačios MD vietovės klasių teritorijų teisinio režimo nuostatos, kurios vėliau įtvirtintos 2014 m. vasario 10 d.

įsigaliojusiose MD įrengimo taisyklėse bei nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiose MD įrengimo ir plėtros taisyklėse. SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.11.1 punktas taip pat nustatė didžiausia leistina 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių pirmos vietovės klasės vienete. Tapatus normatyvas buvo įtvirtintas nuo 2014 m. vasario 10 d. įsigaliojusių MD įrengimo taisyklių 29.1 punkte, o šiuo metu jis įtvirtintas MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkte ir 1 lentelėje.

SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.10 punktas tapačiai apibrėžė vietovės klasės vienetÄ , kuriame iki pat dabar taikomas tapatus didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, normatyvas. Kaip ir Å¡iuo metu galiojančio GDÄ® 2 straipsnio 47 dalis bei MD įrengimo ir plėtros taisyklių 7.4 punktas, taip ir SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.10 punktu vietovės klasės vienetas buvo apibrėžtas kaip teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo MD vamzdžio aÅ¡ies ir besitęsianti 1 600 m iÅ¡ilgai vamzdyno.

Tapatus apibrėžimas buvo įtvirtintas ir 2014 m. vasario 10 d. įsigaliojusių MD įrengimo taisyklių 27 punkte.

25. Nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. galiojusiame teisiniame reguliavime buvo įtvirtinta ir pareiga derinti prieÅ¡projektinę ir projektinę dokumentacijÄ su MD eksploatuojančia organizacija. Tokia pareiga buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau - Specialiosios sÄ lygos) 25 punkto paskutinėje pastraipoje, įsigaliojusioje dar 1992 m. rugsėjo 21 d. DP derinimo ir tvirtinimo metu galiojusi Specialiųjų sÄ lygų 25 punkto paskutinė pastraipa nustatė pareigÄ su MD eksploatuojančia organizacija derinti prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus bei projektinę dokumentacijÄ rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 m atstumu nuo MD trasos. Å i derinimo pareiga galioja iki Å¡iol ir yra įtvirtinta MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18-19 punktuose, tiesa, mažesnėje -200 m atstumu nuo MD esančioje teritorijoje.

26. IeÅ¡kovai nereiÅ¡kia jokio reikalavimo atsakovei AB „A. G.“, ieÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti Lietuvos RespublikÄ iÅ¡pirkti ginčo sklypus, priteisiant ieÅ¡kovams kompensacijÄ , atitinkančiÄ ginčo sklypų vidutinę vertę. IÅ¡ ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kaip reikėtų traktuoti „iÅ¡pirkimÄ â€œ. IeÅ¡kinio kontekste, kokio įstatymo ar kito teisės akto pagrindu ir kokia tvarka jis apskritai galėtų ir turėtų bÅ«ti vykdomas, taip pat kokiu pagrindu ir iÅ¡ ko ieÅ¡kovams priteistina jų praÅ¡oma kompensacija.

Tad ieÅ¡kinio reikalavimai yra ne tik visiÅ¡kai nepagrįsti, bet ir ydingai suformuluoti bei jokiomis sÄ lygomis negalėtų bÅ«ti tenkinami. Teismas k o n s t a t u o j a: Dėl faktinių bylos aplinkybių 27. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. B. nuosavybės teise priklauso Å¡eÅ¡i žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei I. M. nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

29. IeÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų naudojimo pobÅ«dis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pagal 2009 m. balandžio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo planavimo dokumento, kurį patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybė sprendimu (duomenys neskelbtini),, rengėjai ieÅ¡kovai ir M. J.. Detalusis planas rengtas 2008 m., patvirtintas 2009 m. balandžio 30 d. 30. 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovai sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui techninio projekto parengimo su uždarÄ jÄ akcine bendrove (duomenys neskelbtini). Parengtas techninis projektas pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ institucijų kontrolės priežiÅ«rai ir derinimui.

30. Atsakovė AB „A. G.” 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog nepritaria techninio projekto sprendiniams, nurodydama, jog didesnioji dalis planuojamos teritorijos patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijÄ (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno aÅ¡ies), kurioje yra ribojamas pastatų ir jų aukÅ¡tų skaičius bei į magistralinio dujotiekio trečios vietovės klasės teritorijÄ (po 200 m. į abi puses nuo vamzdyno aÅ¡ies), kurioje yra ribojamas pastatų aukÅ¡tų skaičius, taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu magistralinio dujotiekio pirmos klasės vienete, į kurį patenka dalis gyvenamųjų namų kvartalo, jau yra pasiektas didžiausias leistinas pastatų skaičius, todėl kvartalo dalyje, patenkančioje į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas, naujų pastatų statyba yra negalima, nurodė neprojektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų gyvenamųjų namų, patenkančių į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas (po 200 m.

į abi puses nuo vamzdyno ašies) aptarnavimui, o vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai gali būti projektuojami gyvenamiesiems namams numatomiems žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

31. AB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri ieškovų užsakymu jų žemės sklypų vystymui 2010 m. rengė projektinius dokumentus, nurodė, kad „Esant daugiau nei 10 pastatų, jie gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Šiuo atveju pastatai gali būti statomi trijuose suformuotuose žemės sklypuose už 200 metrų ribos“.

32. IÅ¡ byloje ieÅ¡kovų pateikto AB „A. G.“ 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių statybos (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti 1968 metais. Dėl nuosavybės teisės turinio ir įgyvendinimo 33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra iÅ¡plėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, bÅ«dama viena iÅ¡ prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų.

Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu bÅ«du, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciÅ¡kai svarbius tikslus.

Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).

34. Ieškovai nurodo, kad dėl nustatyto teisiniu reglamentavimo, susiklostė tokia teisinė situacija, jog ieškovai negali jiems priklausančiuose žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių.

35. Ieškovai aiškina, kad negali jiems priklausančiuose žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, nes Magistralinio dujotiekio Įrengimo ir plėtros taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12 „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“, 18.4 punkto nuostatos nustato, jog negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, - magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t, y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant).

36. Ieškovai taip pat aiškina, kad negali jiems priklausančiuose žemės sklypuose statyti gyvenamųjų statinių, nes dėl nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio GDĮ 2 straipsnio 46, 47 dalies nuostatų ir tuo pačiu pakeistų Magistralinio dujotiekio Įrengimo ir plėtros taisyklių dėl magistralinio dujotiekio saugos kriterijų, negali naudoti žemės sklypų ir juose statyti gyvenamuosius statinius.

37. Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovai savo teises naudoti žemės sklypus, juose statant gyvenamuosius statinius, pradėjo realizuoti 2018 m. rugpjūčio 9 d., kuomet ieÅ¡kovai sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui techninio projekto parengimo su uždarÄ jÄ akcine bendrove (duomenys neskelbtini). Buvo parengtas techninis projektas, pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ institucijų kontrolės priežiÅ«rai ir derinimui.

Atsakovė AB „A. G.” 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog nepritaria techninio projekto sprendiniams, nurodydama nepritarimo priežastis. IÅ¡ Å¡ių įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, rengdami techninį projektÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti apie projekto rengimo metu galiojančius teisės aktus, t.y. Magistralinio dujotiekio Ä®rengimo ir plėtros taisykles, patvirtintas 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12 „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ bei 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusį GDÄ® 2 straipsnio 46, 47 dalies nuostatas ir tuo pačiu pakeistas Magistralinio dujotiekio Ä®rengimo ir plėtros taisykles. Kitaip tariant, ieÅ¡kovai žinojo ar turėjo žinoti, jog reikalinga gauti magistralinio dujotiekio savininko raÅ¡ytinį pritarimÄ projektinei dokumentacijai. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 21 d. raÅ¡to 2010 metais žinojo apie pastatų statybos (ne)galimumÄ DP suplanuotoje teritorijoje. Kita vertus, “ieÅ¡kovai nekvestionuoja nustatyto teisinio reglamentavimo, t.y.

įstatymo ir taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo“.

38. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad teisės aktai, nustatantys ribojimus dėl leistino pastatų, skirtų žmonėms bÅ«ti, skaičiaus MD 1 klasės vietovėje, galioja jau nuo 2001 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymÄ â€œ 1.1 papunkčiu Ūkio ministerijai kartu su Aplinkos ministerija buvo pavesta parengti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktus, nustatančius gamtinių dujų sistemų projektavimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimus Sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema.

Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės”, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 “Dėl sritinio norminio dokumento “Dujų Sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” patvirtinimo” 4.10 papunktyje buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo MD vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno, 4.11 papunktyje buvo numatyta, kad vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kai kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti, 4.11.1 papunktis reglamentavo, kad 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti, o 4.11.3 papunktyje buvo numatyta, kad 3 klasės vietovė yra toks vietovės klasės vienetas, kuris turi 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti, taip pat toks vietovės klasės vienetas, kur MD vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui). 2006 m. gruodžio 1 d.

įsigaliojo Sritinio norminio dokumento 4.14 papunkčio pakeitimas, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šio Sritinio norminio dokumento įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti MD, priskiriama 1 klasei.

39. Taip pat akcentuotina tai, kad MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti 1968 metais. IeÅ¡kovas V. B., kaip pats paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu yra profesionalus verslininkas, veikos pobÅ«dis – gyvenamųjų namų statyba. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad Å¡alia perkamų žemės sklypų nutiestas MD Panevėžys-Å iauliai-Klaipėda, žinojo ar turėjo žinoti apie gyvenamųjų namų statybų ribojimÄ MD vietovėse.

40. Minėta, nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. IÅ¡analizavus nurodytus teisės aktus teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teisės (konkrečiau, naudojimo teisės) apribojimas (t.y. teisė statyti gyvenamuosius namus jiems priklausančiuose žemės sklypuose) yra galimas, nes remiasi įstatymu. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovų žemės sklypų daiktinės teisės (iÅ¡skyrus teisę naudoti žemės sklypÄ pagal jos paskirtį) nėra apribotos. IeÅ¡kovai gali naudoti žemės sklypus (pakeitę jų paskirtį), juos valdyti, disponuoti.

41. Teismas Å¡ioje byloje turi spręsti ieÅ¡kovų reikalavimÄ atlyginti nuostolius dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisės apribojimo. Dėl Å¡io reikalavimo pasisakytina taip. IeÅ¡kovų dalis teisių naudoti žemės sklypus pagal jos paskirtį apribota pagal įstatymÄ , kitos žemės sklypų daiktinės teisės nėra apribotos, be to, ieÅ¡kovai turi galimybę pakeisti žemės sklypų paskirtį. Be to, GDÄ® 13 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant Å¡ias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi bÅ«ti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, MD Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti 1968 metais, t.y. MD nėra naujai įrengtas, todėl nuostoliai negali būti priteistini. Nuostoliai negali būti priteistini ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalį, nes minėta teisės norma neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. (2019 06 06 įstatymu Nr. XIII-2193 (nuo 2020 01 01).

42. Pasisakant dėl ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti Lietuvos RespublikÄ iÅ¡pirkti ieÅ¡kovams priklausančius žemės sklypus, teismas konstatuoja, kad teisės aktai nenumato prievolės Valstybei iÅ¡pirkti iÅ¡ privačių asmenų jų praÅ¡ymu privačiÄ Å¾emę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovai neįrodė, kad valstybei yra visuomenės poreikis paimti iÅ¡ ieÅ¡kovų jų privačiÄ Å¾emę ir už jÄ atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmestinas (CPK 179, 270). Dėl ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymo, pateikto teismo posėdžio metu keiptis į Regionų administracinį teismÄ .

44. IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui praÅ¡ymÄ â€žKreiptis į Regionų administracinį teismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar 2001 m. kovo 9 d. įsakymas „Dėl SND Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės patvirtinimo” ta apimtimi, kuriÄ riboja vietovės klasės teritorijoje statyti gyvenamuosius pastatus, neprieÅ¡tarauja CK 4.39 straipsnio 1 daliai, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik įstatymu ir neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisiniam valstybės principui”.

45. Regionų administracinį teismai nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.

46. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų atstovas praÅ¡o iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuris nebegalioja nuo 2014 m. vasario 27 d., teisėtumÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. IeÅ¡kovų atstovas nepraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ , o be to, 2001 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 86/146 patvirtintos taisyklės „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba“ nebegali bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje, nes nebegalioja.

47. Remiantis išdėstytu, prašymas atmestinas (CPK 3 straipsnio 4 dalis, 245 straipsnis).

48. Prašymas atmestinas dar ir dėl to, kad ieškovai, kaip nurodė ieškinyje, nekvestionuoja nustatyto teisinio reglamentavimo, t.y. įstatymo ir taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 49. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, jiems nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovė AB „A. G.” pateikė įrodymus apie patirtas 2207,04 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės teiktos teisinės pagalbos. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, iš ieškovų atsakovei AB „A. G.” lygiomis dalimis priteistinos 2207,04 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: atmesti ieškovų V.

B. ir I. M. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir akcinei bendrovei „A. G.“ dėl nuosavybės iÅ¡pirkimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. B. ir I. M. lygiomis dalimis atsakovei akcinei bendrovei „A. G.“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovei akcinei bendrovei „A. G.“ priteisti 1103,52 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ tris eurus 52 centus) ir iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. atsakovei akcinei bendrovei „A.

G.“ priteisti 1103,52 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ tris eurus 52 centus). Atmesti ieÅ¡kovų V. B. ir I. M. atstovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Regionų administracinį teismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar 2001 m. kovo 9 d. įsakymas „Dėl SND Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės patvirtinimo” ta apimtimi, kuriÄ riboja vietovės klasės teritorijoje statyti gyvenamuosius pastatus, neprieÅ¡tarauja CK 4.39 straipsnio 1 daliai, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik įstatymu ir neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisiniam valstybės principui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė