35fa2ebb-9599-4b99-a4f6-243d2a350ddd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-671-910/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieÅ¡kinį atsakovei Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3303,25 Eur skolÄ , 120,24 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2013 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais sutartį Nr. J-198 (toliau – ir Sutartis). 2017 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. (25.3.5)R14-1 Å venčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyrius pateikė ieÅ¡kovei ginčijamÄ Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) bei Å venčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d.

Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutų Å venčionys – SvitailiÅ¡kė – Å venčionys, Pabradė – Prienai – Pabradė ir Å venčionys – Pabradė – Vilnius – Pabradė – Å venčionys patikrinimo akto Nr. (25.8.5)A4-954 kopijÄ (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3. Ginčijamu Įsakymu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius skyrė ieškovei šias sankcijas:

1) nekompensuoti (neiÅ¡mokėti) nepagrįstai praÅ¡omų atlyginti nuostolių – 581,01 Eur sumÄ dėl 22 neįvykdytų reisų, 45 nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų ir 20 reisų, kai nepagrįstai priskaičiuoja nulinė rida (Ä®sakymo 1.1 punktas);

2) skirti po 28,96 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ pažeidimÄ (marÅ¡rute Å venčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Å venčionys reisu 6.30 val. d. d. Å venčionys-Pabradė-Å venčionys 8 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį)) ir kituose marÅ¡rutuose 86 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ arba nesugrįžo į pradinę stotelę po iÅ¡vykimo į reisÄ (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį); iÅ¡ viso 94 reisai, bendra baudų suma – 2722,24 Eur (Ä®sakymo 1.2 punktas).

Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457.

4. Ieškovės teigimu, Įsakyme nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jai buvo skirtos sankcijos, yra nepagrįstos (neįrodytos). Įsakyme pateikti motyvai – pernelyg abstraktūs ir nepakankami. Be to, Įsakymu skirtos sankcijos ieškovei neparemtos patikrintais (objektyviais) faktais, o tik klaidingomis duomenų interpretacijomis, neatitinkančiomis tikrovės. Ieškovei net nebuvo sudaryta galimybių susipažinti su Patikrinimo akto projektu ar pačiu Patikrinimo aktu bei atsikirsti į jame nurodytus tariamus pažeidimus.

Atsakovė, atsižvelgdama į Patikrinimo aktÄ , priėmė Ä®sakymÄ ir skyrė ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nepagrįstas sankcijas, tačiau Patikrinimo akte pateikta informacija iÅ¡ esmės neatitinka objektyvumo kriterijų. Be to, Ä®sakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovė nesilaikė kitų teisės aktuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų, jų tiksliai nenurodant. Patikrinimo akte nustatyta, kad buvo atliktas 2016 metų gegužės mėnesio marÅ¡rutų patikrinimas. IeÅ¡kovės teigimu, vadovaujantis ApraÅ¡o ir Sutarties nuostatomis, atsakovė, vykdydama iÅ¡ Sutarties kylančias pareigas kontroliuoti Sutarties vykdymÄ , negalėjo taikyti sankcijų už senesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį.

5. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi atsakovė turėjo suteikti jai teisę susipažinti su Ä®sakymo projektu, prieÅ¡ jį priimant, ar pateikti jau priimtÄ Patikrinimo aktÄ atsikirtimams pateikti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Å¡alių sudarytoje Sutartyje nenustatytas sankcijų skyrimo laikotarpis ir draudimas taikyti sankcijas dėl jau iÅ¡mokėtų kompensacijų.

Sutartyje taip pat nenumatyta, kad atsakovei būtų draudžiama nustatyti ankstesnių laikotarpių, už kuriuos jau sumokėta kompensacija, ieškovės padarytus pažeidimus. Joks teisės aktas taip pat nenustato, kad atsakovė neturi teisės peržiūrėti ankstesnių laikotarpių ieškovės suteiktų paslaugų atitikties Sutarties ir teisės aktų nuostatoms ar jog sankcijos ieškovei kaip vežėjai gali būti skiriamos tik už 2 mėnesių laikotarpį. Pagal Sutartį mokama tik už suteiktas paslaugas, o už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas gali būti taikomos sankcijos.

Atsakovės teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga rinkti, kaupti ir pateikti iÅ¡samius, objektyvius ir teisingus duomenis, pagrindžiančius atsakovės pareigÄ ieÅ¡kovei mokėti kompensacijÄ . Dėl to atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ atsisakyti kompensuoti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas, taip pat taikyti baudÄ už Sutarties pažeidimus (ApraÅ¡o 12-13 punktai, Sutarties 12.4 punktas). Anot atsakovės, Patikrinimo akte iÅ¡samiai nurodyti ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai ir argumentai, kuriems paneigti ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų.

6. Dublike ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, nurodydama, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį jų nepaneigė. Akcentavo, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ Ä®sakymÄ , nesilaikė sutrumpinto Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovės nuomone, pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminui, atsakovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo (ar iÅ¡skaičiavimo) tapo nebevykdytinu, todėl, praleidus įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovė neturėjo teisės atlikti vienaÅ¡alio įskaitymo.

Remdamasi kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad, vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumÄ , svarbu nustatyti, ar įskaitymai atlikti iki ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė ne įskaitytų, o reikÅ¡tų ieÅ¡kinį dėl jų įskaitymo), ar po jo, nes reikalavimas sumokėti delspinigių sumÄ , apskaičiuotÄ neatsižvelgiant į suėjusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , negali bÅ«ti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu.

7. Triplike atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės dublike nurodytais argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Ä®sakyme nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas, ir bÅ«tent dėl jame nustatytų pažeidimų atsakovė skyrė sankcijas ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės padaryti pažeidimai paaiÅ¡kėjo tik atlikto patikrinimo metu, todėl laikytina, kad atsakovė apie ieÅ¡kovės padarytus Sutarties pažeidimus ir atitinkamai savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., ir tik nuo Å¡ios dienos atsakovė galėjo ginti savo pažeistas teises.

Gindama savo pažeistas teises, atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuris priimtas praėjus 10 dienų nuo Patikrinimo akto suraÅ¡ymo, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2395,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuria ieškovė įsipareigojo teikti keleivių vežimo paslaugas atsakovės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal atsakovės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus.

Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. surašė „Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutų Å venčionys-SvitailiÅ¡kė-Å venčionys, Pabradė-Prienai-Pabradė ir Å venčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Å venčionys“ patikrinimo aktÄ Nr. (25.8.5)A4-954. Patikrinimo tikslas – įvertinti vežėjo UAB „Svirka“ pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio Keleivių vežimo marÅ¡rutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų ir Å venčionių autobusų stoties pateiktų praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus teisingumÄ .

Patikrinimo akte konstatuoti įvairÅ«s ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai. Patikrinimo akto pagrindu Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“, kuriuo ieÅ¡kovei paskirtos sankcijos.

10. Ä®vertinęs Å¡alių sudarytos Sutarties ir ApraÅ¡o nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė jas traktuoja neteisingai. Savivaldybė ar kitos kompetentingos įstaigos įprastai iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo. Kilus neaiÅ¡kumų, kompetentingos įstaigos gali pareikalauti iÅ¡ vežėjų papildomų ataskaitų ar dokumentų ir tokiu atveju jos gali, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių, užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimÄ tam, kad patikrintų Å¡iuos dokumentus.

ApraÅ¡o 13 punkte neįtvirtintas laikotarpis, per kurį savivaldybė (kompetentinga įstaiga) gali taikyti Å¡iame punkte nustatytÄ sankcijÄ , t. y. nenustatyta, už kokių laikotarpių buvusius ataskaitinius mėnesius padaryti pažeidimai ir kada gali bÅ«ti nustatyti. Tokių pažeidimų nustatymas nėra ir negali bÅ«ti ribojamas 2 mėnesių terminu. PrieÅ¡ingu atveju tai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Taigi atsakovė galėjo atlikti pateiktų duomenų teisingumo patikrinimÄ už 2016 m. gegužės mėnesį.

11. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir nesutinka su nustatytais pažeidimais, tačiau visgi pripažįsta, jog kai kurie pažeidimai buvo padaryti, pavyzdžiui, dėl kasos aparato netinkamo naudojimo.

12. Teismas taip pat nurodė, kad nustatyti ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai detaliai apraÅ¡yti Patikrinimo akte, kuris yra sudėtinė Ä®sakymo dalis, ja konstatuojamas faktinis atsakomybės pagrindas. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad nėra gavusi skundų iÅ¡ keleivių, tai nepaneigia, jog keleivių nusiskundimų bÅ«ta. IÅ¡ teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. B. ir V. P. paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å venčionių autobusų stoties dispečerės yra gavusios žodinių ir telefoninių keleivių nusiskundimų dėl neįvykusių, vėluojančių autobusų reisų, Å venčionių autobusų stotis savivaldybės administracijai pateikė informacijÄ apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus.

Å ios liudytojos nurodė, kad fiksavo atvejus, kai autobusai prieÅ¡ reisÄ ir po reiso neatvykdavo į Å venčionių autobusų stotį, ir apie tai informuodavo ieÅ¡kovės dispečerinę, pažeidimai buvo fiksuojami tik jų darbo metu. Teismas rėmėsi Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimais, nurodydamas, kad neturi pagrindo jais netikėti, nes liudytojos nėra susijusios nei su ieÅ¡kove, nei su atsakove darbo santykiais ar kitais pagrindais, jos dirba UAB „Švenčionių Å¡vara“, kuri administruoja Å venčionių autobusų stotį.

Liudytojos iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie fiksuojamus autobusų reisus, nuokrypius nuo tvarkaraščių, gaunamus keleivių skundus. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, nei atsakovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tam tikrų objektyvių sÄ lygų ar aplinkybių, tam tikrais atvejais galėjo bÅ«ti nesilaikoma tvarkaraščių, kad autobusai buvo atvykę į autobusų stotį.

13. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo 94 pažeidimų, už kuriuos paskirtos sankcijos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Sutarties 2.1 punkto nuostatų, įpareigojančių organizuoti darbÄ ir vežti keleivius griežtai laikantis eismo tvarkaraščių ir marÅ¡rutų trasų. Teismas nurodė, kad pareigÄ vežėjui vežti keleivius nustatytu marÅ¡rutu, laiku ir dažnumu, nurodytais leidime ir tvarkaraÅ¡tyje, nustato Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d.

įsakymu Nr. 3-62, 29 punkto nuostatos. Vadovaudamasis Sutarties 12.4 punktu, pagal kurį, jeigu vežėjas nesilaiko Å¡ios sutarties 2.1 punkto sÄ lygų, vežėjas moka savivaldybei po 100 Lt (28,96 Eur) dydžio baudÄ už kiekvienÄ pažeidimÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei pagrįstai paskirta 2722,24 Eur bauda.

14. Teismas, nekartodamas Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių ir sutikdamas su jų vertinimu, konstatavo, kad ieškovė pažeidė Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklėse, patvirtintose Susisiekimo ministerijos 1997 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 443, asmeniui, dirbančiam su bilietų kasos aparatu, nustatytas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad kompensacijos išmokėjimui tokiu atveju nebuvo pagrindo.

15. Teismas pažymėjo, kad Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų Å«kio taisyklių 5.12.2 punkte nustatyta, jog asmuo, dirbantis su bilietų kasos aparatu, privalo įjungti bilietų kasos aparatÄ ir patikrinti jo darbÄ , todėl tai, kad ieÅ¡kovės darbuotojai Å¡ios pareigos neatliko ir dirbo su netinkamai sureguliuotu kasos aparatu, nepanaikina jos atsakomybės ir nesudaro pagrindo teismui vertinti nustatytas aplinkybes kitaip, nei jas vertino atsakovė. Partikrinimo akte nurodyta, kad marÅ¡rute Å venčionys-SvitaliÅ¡kė-Å venčionys vežėjas, aptarnaudamas reisus SvitaliÅ¡kė-Å venčionys 6.50 val. d. d. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00010) ir Vidutinė-Å venčionys 7.15 val. d. d. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00008), daugeliu atvejų nesilaikė nustatytų reisų eismo tvarkaraščio ir marÅ¡ruto trasos – iÅ¡ viso 28 reisai, nepateikė 2016 m. gegužės 26 d. reiso 7.15 val. ir 6.50 val. ataskaitų ir dėl to nepagrįstai praÅ¡o 165,99 Eur kompensacijos.

IeÅ¡kovė, aptarnaudama reisÄ Å venčionys-SvitaliÅ¡kė-Å venčionys 13.00 val. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00012 (pirmyn) ir marÅ¡ruto reiso Nr. 0009 (atgal), 2016 m. gegužės 4 ir 11 d. įvykdė ne pagal nustatytÄ eismo tvarkaraščio trasÄ (marÅ¡ruto reiso Nr. 00009 pirmyn ir atgal) ir dėl to nepagrįstai praÅ¡oma 8,11 Eur kompensacijos. IeÅ¡kovė nuostolių ataskaitoje pateikė 20 reisų Å venčionys-SvitaliÅ¡kė 15.10 val. d. d. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00009) iÅ¡laidas, bet nepateikė kasos aparato ataskaitų dėl Å¡io reiso, todėl nepagrįstai praÅ¡o 299,94 Eur kompensacijos.

IeÅ¡kovė, aptarnaudama reisÄ Å venčionys-SvitaliÅ¡kė-Å venčionys 15.10 val. d. d. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00010 (pirmyn) ir Nr. 00009 (atgal), 2016 m. gegužės 2, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 16 d. autobusas pirmyn važiavo sutrumpinta trasa reiso Nr. 00011, o gegužės 30 ir 31 d. autobusas reisu pirmyn važiavo sutrumpinta trasa reiso Nr. 00009, todėl nepagrįstai praÅ¡o 69,70 Eur kompensacijos. Vežėjas, aptarnaudamas reisÄ Å venčionys-SvitaliÅ¡kė 17.20 val. pn. (marÅ¡ruto reiso Nr. 00011 (pirmyn)) 2016 m. gegužės 6 ir 13 d.

įvykdė ne pagal nustatytÄ eismo tvarkaraščio trasÄ (marÅ¡ruto reiso Nr. 00009), todėl nepagrįstai praÅ¡o 13,19 Eur kompensacijos. MarÅ¡rute Pabradė-Prienai-Pabradė vežėjas nepagrįstai praÅ¡o už 20 reisų 7.30 val. d. d. dėl nulinės ridos paskaičiuotų iÅ¡laidų 28,98 Eur dydžio kompensacijos, nes nulinės ridos iÅ¡laidos minusuojamos atsižvelgiant į tai, kad tas pats autobusas Nr. 000663 aptarnavo reisÄ 6.20 val. d. d. ir reisÄ 7.30 val. d. d.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Patikrinimo akte nurodytos išvados padarytos išanalizavus ieškovės pateiktus nurodytų maršrutų visų vykdomų reisų vairuotojų konduktorių kasos aparato ataskaitas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad patikrinimo akte nurodytų 20 reisų 15.10 val. ataskaitos neatspausdintos, bet nurodė, jog reisai iš tiesų buvo vykdomi.

Taip pat iÅ¡ esmės pripažino, kad marÅ¡ruto reiso numeriai buvo netinkamai užfiksuoti, bet nurodė, jog ieÅ¡kovė laikosi marÅ¡ruto trasų. Pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties 2.6.1 punktÄ vežėjas įsipareigoja, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikti Savivaldybei Keleivinio transporto vežėjų iÅ¡laidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos apraÅ¡o 3 priede nustatytos formos ataskaitÄ apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutais bilietus ir sÄ skaitÄ ; pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikti Savivaldybei Važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo mokiniams ir vaikų globos įstaigų gyventojams tvarkos apraÅ¡o 1 priede nustatytos formos ataskaitÄ apie mokinių nemokamÄ važiavimÄ keleiviniu transportu ir sÄ skaitÄ (Sutarties 2.6.2 punktas); pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 20 dienos pateikti Savivaldybei Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimu, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodytus dokumentus bei jo 2 priede nustatytos formos atskaitÄ ir sÄ skaitÄ (Sutarties 2.7 punktas).

Ieškovė turi pateikti teisingai užpildytus dokumentus. Tai, kad dalis pateiktų dokumentų yra užpildyta neteisingai, ar dokumentai nepateikiami, yra ieškovės atsakomybė. Be to, ieškovė nurodydama, kad iš tiesų reisai buvo vykdomi pagal patvirtintus maršrutus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad maršrute Pabradė-Prienai-Pabradė nulinė rida susidaro dėl to, jog autobusas vyksta nuo autobuso stovėjimo vietos iki Pabradės sustojimo.

Patikrinimo akte nurodyta, kad MarÅ¡rute Pabradė-Prienai-Pabradė vežėjas nepagrįstai praÅ¡o už 20 reisų 7.30 val. d. d. dėl nulinės ridos apskaičiuotų iÅ¡laidų 28,98 Eur dydžio kompensacijos, nes nulinės ridos iÅ¡laidos minusuojamos atsižvelgiant į tai, kad tas pats autobusas Nr. 000663 aptarnavo reisÄ 6.20 val. d. d. ir reisÄ 7.30 val. d. d. PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nepateikta.

17. Teismas laikė, kad pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir bylos aplinkybes matyti, jog su ieÅ¡kove sudaryta Sutartis ir po to iÅ¡duoti leidimai vežti keleivius Sutartyje nurodytais marÅ¡rutais. IeÅ¡kovei poveikio priemonės taikytos dėl to, kad ieÅ¡kovė nevykdė savo įsipareigojimų, pažeidė ApraÅ¡o reikalavimus. Patikrinimo akte iÅ¡samiai aptartos ginčo aplinkybės, pagrįstos teisės aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuota surinkta medžiaga. Ä®sakymo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai yra aiÅ¡kÅ«s, jame nurodytos aiÅ¡kios teisės normos, suteikiančios teisę atsakovui taikyti poveikio priemones dėl Sutarties pažeidimo, nurodyta apskundimo tvarka, ginčijamas Ä®sakymas pasiraÅ¡ytas įstaigos vadovo. Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kad priimtas Ä®sakymas dėl poveikio priemonių taikymo yra neteisėtas ir naikintinas, nepagrįsti.

18. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo teismas savo iniciatyva Å¡alių sudarytÄ Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, yra neįsiteisėjęs.

19. Teismas nurodė, kad atsakovė apie ieÅ¡kovės padarytus Sutarties pažeidimus ir atitinkamai savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., ir tik nuo Å¡ios dienos ji galėjo ginti savo pažeistas teises. Gindama savo pažeistas teises, atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuris buvo priimtas praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo Patikrinimo akto priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė, priimdama Ä®sakymÄ ir apskaičiuodama jame nurodytas sankcijas, praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

20. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas, teismas sutiko su Patikrinimo akto iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė pažeidė Sutarties 2 punktÄ , Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo taisyklių 29 punktÄ , Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų Å«kio taisyklių nuostatas. Patikrinimo akte iÅ¡samiai aptartos ginčo aplinkybės, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuota surinkta medžiaga.

Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Patikrinimo aktu, Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus pateiktu paskaičiavimu dėl neįvykdytų reisų sumų pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Atsakovė, nustačiusi pažeidimus, vadovaudamasi ApraÅ¡o ir Sutarties nuostatomis, turėjo teisę pritaikyti sankcijas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei skirtos sankcijos yra pagrįstos ir proporcingos padarytiems pažeidimams, todėl Ä®sakymas yra teisėtas bei pagrįstas, o ieÅ¡kovės reikalavimas jį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atmestinas.

21. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų pažeidimų atsakovė ieÅ¡kovei pagrįstai taikė sankcijas, numatytas ApraÅ¡o 12 ir 13 punktuose bei Sutarties 12.4 punkte, todėl ieÅ¡kovei neįrodžius, kad ji paslaugas suteikė tinkamai, Ä®sakymÄ pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nėra pagrindo. Dėl to teismas atmetė ir ieÅ¡kovės reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Teismas netinkamai nustatė atsakovės sužinojimo apie galimai pažeistas teises datÄ , tiesiog konstatuodamas, kad atsakovė apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., tačiau visiÅ¡kai nedetalizavo ir nepaaiÅ¡kino, kodėl bÅ«tent Å¡i diena turėtų bÅ«ti laikoma atsakovės sužinojimo apie teisių pažeidimÄ diena.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Å venčionių autobusų stoties 2016 m. birželio 1 d. praneÅ¡imÄ apie galimus ieÅ¡kovės padarytus pažeidimus gavo 2016 m. birželio 7 d., todėl bÅ«tent Å¡i diena turėtų bÅ«ti laikoma atsakovės sužinojimo apie teisės pažeidimÄ diena. 22.2. Pagal Sutarties 3.8 punktÄ atsakovė įsipareigojo kontroliuoti, kaip autobusų ekipažai laikosi Sutarties, patvirtintų eismo tvarkaraščių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto ir kitų taisyklių reikalavimų, tikrinti keleivių aptarnavimo kokybę, be to, pagal Sutarties 3.9 punktÄ atsakovė įsipareigojo informuoti ieÅ¡kovę apie pastebėtus jo veiklos trÅ«kumus.

Taigi atsakovė apie tariamai ieÅ¡kovės atliktus Sutarties pažeidimus turėjo sužinoti ne tada, kai pati nusprendė atlikti patikrinimus, bet reguliariai, kiekvienÄ mėnesį tikrindama ieÅ¡kovės teikiamus dokumentus ir ataskaitas apie įvykdytus marÅ¡rutus. 22.3. Atsakovė nebuvo ir iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl sankcijų (netesybų) priteisimo. Atsakovės veiksmai apsiribojo tik Patikrinimo akto ir Ä®sakymo priėmimu. IeÅ¡kovei nesikreipus į teismÄ dėl sankcijų (netesybų) atsakovei taikymo, ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas pasibaigusiu, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė prarado galimybę iÅ¡sireikalauti sankcijų (netesybų) iÅ¡ ieÅ¡kovės. 22.4.

Ginčijamu Ä®sakymu atsakovė neteisėtai atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ . Atsakovės atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kas įskaitymas yra neteisėtas dėl dviejų priežasčių: 22.4.1. Atsakovė įskaitymÄ atliko praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl sankcijų skyrimo (reikalavimo mokėti netesybas). Pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminui, atsakovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo (ar iÅ¡skaičiavimo) tapo nebevykdytinu, todėl praleidus įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovė neturėjo teisės atlikti vienaÅ¡aliÅ¡ko įskaitymo.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumÄ , svarbu nustatyti, ar įskaitymai buvo atlikti iki ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė ne įskaitytų, o reikÅ¡tų ieÅ¡kinį dėl jų įskaitymo) ar po jo, kadangi reikalavimas sumokėti delspinigių sumÄ , apskaičiuotÄ neatsižvelgiant į suėjusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , negali bÅ«ti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-177-516/2016). 22.4.2. Atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko įstatymuose nustatytų privalomųjų sÄ lygų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 624/2006).

Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei dėl netesybų sumokėjimo (sankcijų taikymo) negali bÅ«ti laikomas nei galiojančiu, nei vykdytinu. Be to, atsakovės atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kas įskaitymas neatitinka reikalavimo, kad abu reikalavimai bÅ«tų apibrėžti. Å iuo atveju Ä®sakyme nėra nurodyta, su kokiu konkrečiai ieÅ¡kovės piniginiu reikalavimu atsakovė įskaito savo piniginį reikalavimÄ dėl netesybų sumokėjimo. 22.5. IeÅ¡kinys privalėjo bÅ«ti patenkintas ir dėl tos priežasties, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijos niekinės (negaliojančios ab initio) Sutarties pagrindu.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo teismas savo iniciatyva Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. SprendimÄ nurodytoje byloje priėmė tos pačios sudėties teismas kaip ir nagrinėjantis Å¡iÄ bylÄ . Tas pats teismas negali tuo pačiu klausimu priimti visiÅ¡kai prieÅ¡ingų sprendimų: 2018 m. kovo 6 d. sprendimu konstatuoti, kad konkreti sutartis yra niekinė ab initio, o 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatuoti, kad ta pati Sutartis yra teisėta. 22.6.

Sutartis laikytina niekine ab initio dėl to, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S- 7/2015 pripažino Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais sutarties“ 1 ir 2 punktus ir Å¡io sprendimo pagrindu sudarytÄ Sutartį pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Å iuo nutarimu Konkurencijos taryba įpareigojo Å venčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir Å¡io sprendimo pagrindu sudarytÄ Sutartį.

Nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantis. Konkurencijos taryba konstatavo, kad Sutartimi be konkurencijos procedÅ«ros UAB „Svirka“ buvo pavesta iÅ¡imtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais paslaugas iki 2018 m. birželio 10 d., tuo privilegijuojant UAB „Svirka“ kitų Å«kio subjektų, galinčių teikti analogiÅ¡kas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sÄ lygas. Tokie savivaldybės sprendimai iÅ¡ esmės eliminavo konkurencijÄ iÅ¡ atitinkamos keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais savivaldybės teritorijoje paslaugų rinkos, nors toks konkurencijos ribojimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. 22.7.

Ä®siteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 konstatavus, kad atsakovė pažeidė imperatyvias Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojus atsakovę nutraukti ginčo Sutartį, nors ir nebuvo pareikÅ¡tas toks reikalavimas, teismas savo iniciatyva, tarp Å¡alių 2013 m. birželio 7 d. sudarytÄ Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Dėl to tarp Å¡alių sudaryta Sutartis laikytina negalioja nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Atsakovė iÅ¡ esmės siekia taikyti sankcijas ieÅ¡kovei pagal negaliojančios Sutarties sÄ lygas (Sutarties 12.4 punktÄ ), todėl sankcijų palikimas galioti reikÅ¡tų negaliojančios sutarties legalizavimÄ . 22.8. Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas už 2016 m. gegužės mėnesio marÅ¡rutus, tačiau iÅ¡analizavus su atliktu patikrinimu susijusius teisės aktus (ApraÅ¡o ir Sutarties nuostatas), darytina iÅ¡vada, kad atsakovė negali taikyti sankcijų už senesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį.

Nors ApraÅ¡o 12 punkte, kuris reguliuoja sankcijų taikymÄ , ir nėra nustatyta sankcijų taikymo laikotarpio, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sankcijos gali bÅ«ti taikomos už neribotÄ terminÄ . Teisės aktai yra taikomi ne tik lingvistiÅ¡kai, bet ir sistemiÅ¡kai, todėl ApraÅ¡o 12 punkte įtvirtinta sankcija nekompensuoti vežėjo patirtų nuostolių gali bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į ApraÅ¡o 7 ir 8 punkto nuostatas, t. y. per du mėnesius nuo vežėjo ataskaitos gavimo dienos. BÅ«tent per Å¡iuos du mėnesius savivaldybei kyla pareiga patikrinti vežėjo pateiktų dokumentų teisingumÄ bei Sutarties vykdymo tinkamumÄ .

ApraÅ¡e yra nustatyta, kad savivaldybės turi pareigÄ atsiskaityti ir kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius per vienÄ mėnesį, o kai reikia patikrinti papildomus dokumentus – ne ilgiau kaip per 2 mėnesius, tačiau aptariamu atveju savivaldybė (atsakovė) taiko ieÅ¡kovei (vežėjui) sankcijas (nekompensuoja dalies patirtų nuostolių) už senesnius kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių įvykius. Dėl to laikytina, kad atsakovė gerokai praleido ApraÅ¡o 7 ir 8 punkte nustatytus terminus. 22.9. Patikrinimo akte yra remiamasi Å venčionių autobusų stoties praneÅ¡imais apie autobusų važiavimo eismo tvarkaraščių pažeidimus, tačiau Å venčionių autobusų stoties darbuotojų pateikta informacija apie autobusų tvarkaraščio pažeidimus nėra raÅ¡tiÅ¡kai įforminta ir patvirtinta dviejų Å¡alių paraÅ¡ais. 22.10.

Å venčionių autobusų stoties darbuotojos, teikusios žodinius paaiÅ¡kinimus byloje, pateikė prieÅ¡taringÄ informacijÄ . Pavyzdžiui, D. B. paaiÅ¡kino, kad grįždami autobusai atvyksta į iÅ¡laipinimo aikÅ¡telę. Aplinkybę, kad stotyje yra atvykimo aikÅ¡telė, ji patvirtino kelis kartus ir paaiÅ¡kino, kad atvykimo vieta žymima 10 metrų ilgio geltona juosta, pažymėta ant Å¡aligatvio. Tuo tarpu V. P. paaiÅ¡kino prieÅ¡ingai – kad autobusai grįždami ne visada užvažiuoja į stotį – jeigu nėra keleivių, autobusas pravažiuoja Stoties gatve ir neužvažiuoja į stotį.

Papildomai V. P. pažymėjo, kad skirtingų bendrovių autobusai grįžta skirtingai: ieÅ¡kovės autobusai iÅ¡leidžia keleivius privažiuodami, o kitų vežėjų autobusai grįžta atvažiavę į iÅ¡vykimo peronus, t. y. ne prie geltonos juostos pažymėto Å¡aligatvio. Pasiteiravus, kaip ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia keleivius, V. P. atsakė, kad autobusas keleivius iÅ¡leidžia prie Å¡aligatvio, kuris nėra niekaip pažymėtas. V. P. paaiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai autobusai, neturintys keleivių, grįždami pravažiuoja pro stotį į jÄ neužvažiavę, registracijos lapuose nežymi pažeidimų.

IÅ¡ tokių liudytojų paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai autobusai turi grįžti ir kur konkrečiai sustoti. Taip pat akivaizdu, kad autobusams, kurie grįždami neturi keleivių, nėra pareigos užvažiuoti į pačiÄ Å venčionių autobusų stotį. 22.11. Itin didelė dalis tariamai nustatytų pažeidimų buvo dėl to, kad neva ieÅ¡kovės autobusai grįždami neužsuko į Å venčionių autobusų stotį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų, bÅ«na atvejų, kad autobusai grįžta tuÅ¡ti (be keleivių), ir tokiu atveju autobusai gali neužvažiuoti į stotį, ir apie tai nežymima ataskaitose.

Å ie liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti skirtos sankcijos už tai, kad grįždami autobusai neužvažiuoja į pačiÄ stotį. 22.12. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 patvirtintų Autobusų stočių veiklos nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.) 19 punktÄ , praneÅ¡imai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismÄ kartÄ per mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos perduodami atitinkamam vežėjui.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad autobusų stotis kiekvienÄ mėnesį turi imperatyviÄ pareigÄ informuoti vežėjus apie padarytus pažeidimus, t. y. nereguliarų autobusų eismÄ . IÅ¡ Patikrinimo akto ir Ä®sakymo turinio matyti, kad atsakovė sankcijas ieÅ¡kovei skyrė iÅ¡ esmės dėl Å venčionių autobusų stočių gautų praneÅ¡imų apie ieÅ¡kovės neva padarytus pažeidimus. Tokie Å venčionių autobusų stočių praneÅ¡imai pirmiausia privalėjo bÅ«ti teikiami pačiam vežėjui, tačiau nė vienas iÅ¡ minėtų praneÅ¡imų ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas.

Tik itin operatyviai pateikus duomenis apie įvykdytus pažeidimus vežėjas turi galimybę apsiginti, surinkti įrodymus ir taip įrodyti, jog pažeidimų nebuvo (arba kad pažeidimų buvo mažiau nei užfiksuota). Bylos nagrinėjimo metu Švenčionių autobusų stoties darbuotoja V. P. patvirtino, kad ataskaitas apie įvykdytus ir neįvykdytus reisus ieškovei pradėjo siųsti tik nuo 2017 metų. Liudytoja paaiškino, kad tai, jog iki tol ieškovei nesiuntė ataskaitų, buvo „mūsų klaida, kad nesiuntėme, nes tiesiog nežinojome, kad tai reikia daryti“. 22.13.

Pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kreditoriaus pareigÄ taip pat ne kartÄ yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės Å¡alis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

Å iuo konkrečiu atveju atsakovė ne tik nebendradarbiavo su ieÅ¡kove (gavusi informacijos apie galimus pažeidimus, sÄ moningai neinformavo apie tai ieÅ¡kovės), tačiau ir pažeidė atitinkamus teisės aktus, reikalaujančius reguliariai ir laiku suteikti tokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovei. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovei reguliariai (kas mėnesį) neteikiant informacijos apie pastebėtus ieÅ¡kovės pažeidimus, vėlesnėje stadijoje atsakovė nebeturi teisės remtis tais pažeidimais, apie kuriuos ieÅ¡kovė nebuvo laiku informuota. 22.14.

Atsakovės atlikto patikrinimo apimtis apėmė laikotarpį už 2016 m. gegužės mėnesį, tačiau sankcijos atsakovei buvo skirtos už gerokai ilgesnį laikotarpį, t. y. už 2016 m. gegužės – lapkričio mėnesiais padarytus tariamus pažeidimus. Atsakovė neturėjo teisės viršyti savo pačios nustatytų patikrinimo ribų. Jeigu atsakovė tyrė vieno mėnesio laikotarpį (2016 m. gegužės mėnesį), ji neturėjo teisės skirti nuobaudų už ilgesnį laikotarpį, kuris nebuvo tiriamas. 22.15.

Byloje yra pateiktos ieÅ¡kovės marÅ¡rutų ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio. Å ie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neva neatvyko ar neužvažiavo į stotį. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai ignoravo ieÅ¡kovės pateiktas marÅ¡rutų ataskaitas, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino. Tokiu bÅ«du teismas byloje neįvertino didelės dalies itin svarbių įrodymų, o tai galėjo lemti teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ .

Ieškovės pateiktose maršruto ataskaitose matyti konkretūs vykdyti reisai, jų valanda ir kita reikšminga informacija. Maršruto ataskaitos patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė maršrutus bei suteikė keleivių vežimo paslaugas. 22.16. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė nesuteikė paslaugų ar jas suteikė netinkamai. Ieškovė nėra gavusi, o atsakovė nepateikė teismui nė vieno keleivio skundo – tai patvirtina, kad visi reisai buvo įvykdyti.

Byloje taip pat nėra nei vieno raÅ¡ytinio keleivio skundo, kad ieÅ¡kovė keleivių vežimo paslaugas bÅ«tų suteiktos netinkamai. Sankcijos ieÅ¡kovei gali bÅ«ti skirtos tik tuomet, kai yra neabejojama, jog pažeidimai padaryti. Å iuo atveju atsakovės pateiktuose dokumentuose (autobusų stoties darbo ataskaitose ir praneÅ¡imuose apie autobusų tvarkaraščio pažeidimus) užfiksuotÄ informacijÄ paneigia ieÅ¡kovės pateikti dokumentai (marÅ¡ruto ataskaitos). 22.17. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad autobusų registracijos lapai, kuriais remiantis buvo suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas ir priimtas Ä®sakymas, yra galimai suklastoti, nes suraÅ¡yti tuomet, kai dispečerės apskritai nedirbo (neatliko darbo funkcijų).

Dėl to Å venčionių autobusų stoties dokumentais Å¡ioje byloje nesiremtina, nes tokie įrodymai laikytini nepatikimais ir neatitinkančiais tikrovės. 22.18. Pirmosios instancijos eismas, nustatęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovei buvo skirtos sankcijos ne už visus nustatytus tariamus pažeidimus, nenustatė, už kokius konkrečiai galimus pažeidimus buvo skirta sankcija – ar tai buvo ieÅ¡kovės galimi pažeidimai už 2016 m. gegužės mėnesį, ar vėlesnius mėnesius (tai gali turėti reikÅ¡mės taikant ieÅ¡kinio senaties terminus); ar tai buvo už autobusų neužvažiavimÄ Ä¯ stotį prieÅ¡ reisÄ , ar po reiso (tai gali turėti reikÅ¡mės, nes byloje buvo nustatyta, kad po reiso autobusas, kuriame nėra keleivių, nebÅ«tinai turi grįžti į stotį ir už tai nėra fiksuojami pažeidimai); taip pat už kokius konkrečiai marÅ¡rutus buvo skirtos sankcijos, bei ar tiems marÅ¡rutams pagrįsti yra pateiktos ieÅ¡kovės marÅ¡rutų ataskaitos (tai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant, ar reisai faktiÅ¡kai buvo įvykdyti).

23. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Pagal Ä®sakymo 1.1 punktÄ nuspręsta nekompensuoti (neiÅ¡mokėti) nepagrįstai praÅ¡omų atlyginti 581,01 Eur nuostolių sumÄ dėl neįvykdytų reisų, nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų ir reisų, kai nepagrįstai priskaičiuota nulinė rida, o pagal Ä®sakymo 1.2 punktÄ skirtos baudos už kiekvienÄ Å¡iame Ä®sakymo punkte nurodytÄ pažeidimÄ .

Taigi pagal Ä®sakymo 1.1 punktÄ atsakovė atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti pastarosios nepagrįstai praÅ¡omas iÅ¡mokėti pinigų sumas, o Ä®sakymo 1.2 punktu taikytos baudos bendrai 2 722,24 Eur sumai pagal Sutarties 12.4 punkto nuostatas. Vadinasi, dėl Ä®sakymo 1.1 punkte nurodytos 581,01 Eur sumos nėra taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. 23.2. Nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, ir dėl Ä®sakymo 1.2 punkte nurodytų pažeidimų.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, teismas sprendime nurodė dėl ko ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 19 d. – sprendime teismas aiÅ¡kiai iÅ¡skyrė, kad atsakovės sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentÄ sieja su Patikrinimo akto priėmimu. Tik nuo Å¡ios dienos atsakovė sužinojo apie ieÅ¡kovės padarytus pažeidimus, dėl to ir Ä®sakyme, ir skundžiamame sprendime remiamasi Patikrinimo aktu. BÅ«tent dėl Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų atsakovė ir skyrė sankcijas ieÅ¡kovei. 23.3.

Ieškovės laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada atsakovė neva turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus – 2016 m. birželio 1 d. pranešimo, kurį atsakovė gavo iš Švenčionių autobusų stoties, tačiau ieškovė nepagrindžia, kodėl būtent nuo pirmojo Švenčionių autobusų stoties pranešimo skaičiuojamas senaties terminas, nes, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, Švenčionių autobusų stotis atsakovei pateikė pranešimus ir 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 1 d., 2016 m. gruodžio 1 d.

Kaip nurodoma Patikrinimo akte, patikrinimo tikslas buvo įvertinti ieÅ¡kovės pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio keleivių vežimo marÅ¡rutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir Å venčionių autobusų stoties pateiktų praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus. Atsakovas negalėjo taikyti sankcijų remiantis tik vienu Å venčionių autobusų stoties praneÅ¡imu, nes siekė tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ ir nustatyti visus, o ne pavienį, ieÅ¡kovės daromus pažeidimus bei tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . 23.4.

Sutartyje įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja kontroliuoti kaip ieÅ¡kovė laikosi Sutarties ir eismo tvarkaraščių, tačiau nedetalizuojama kaip atsakovė privalo tai padaryti. Atsakovės kontrolė apima ne tik ieÅ¡kovės pateiktų, tačiau ir kitų duomenų, tikrinimÄ . Atsakovė, siekdama tinkamai įvertinti ir ieÅ¡kovės pateikiamus duomenis, ir kitus gautus duomenis, be kita ko, ir iÅ¡ Å venčionių autobusų stoties, turi juos vertinti kartu neatsiejamai nuo kitų. Be to, nustatęs tam tikrus pažeidimus ar duomenų neatitikimus, atsakovė turi juos tinkamai užfiksuoti.

Nagrinėjamu atveju tam ir buvo pasirinktas ieÅ¡kovės teikiamų duomenų ir kitos gautos informacijos tikrinimas atliekant patikrinimÄ ir priimant Patikrinimo aktÄ , nes buvo tikrinami ne tik pačios ieÅ¡kovės, bet ir kitų asmenų pateikiami duomenys. 23.5. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nesirėmė aplinkybėmis dėl nepagrįsto įskaitymo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios paminėtos ieÅ¡kinyje kaip ieÅ¡kinio pagrindas, o ne vėliau iÅ¡keltos pasirengimo nagrinėti bylÄ ir nagrinėjimo metu.

Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aplinkybėmis dėl pagrindo taikyti įskaitymÄ nebuvimo nepasisakė, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 23.6. ApraÅ¡as imperatyviai reglamentuoja, kad, vežėjui pažeidus sudarytas sutartis ar pateikus neteisingus duomenis, vežėjo patirti nuostoliai nekompensuojami arba, jei nuostoliai jau buvo kompensuoti, jie iÅ¡skaičiuotini iÅ¡ bÅ«simų kompensacijų, be to, kompetentinga įstaiga turi teisę taikyti ir kitas sankcijas.

Taigi atsakovė ne atliko įskaitymÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu remdamasis CK 6.130 straipsniu, o taikė ApraÅ¡o 13 punkte numatytas teisines pasekmes ieÅ¡kovei pažeidus sutartį. 23.7. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tuo pagrindu, kad teismas neva nesilaikė savo paties sukurto precedento. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo precedentas reiÅ¡kia įsiteisėjusį teismo sprendimÄ kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Taigi teismas pagrįstai nesirėmė sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka ir gali bÅ«ti panaikintas. 23.8. IeÅ¡kovės pozicija ne tik nenuosekli ir prieÅ¡taringa skirtingose bylose, tačiau ir nelogiÅ¡ka. IeÅ¡kovė teigia, kad Sutartis niekinė ir negaliojanti, todėl atsakovė negalėjo jos pagrindu taikyti sankcijų bei atsisakyti kompensuoti nuostolius, ir tuo pačiu visa apimtimi palaiko ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Sutarties pagrindu priteisti skolÄ dėl neiÅ¡mokėtų nuostolių atlyginimo ir delspinigius.

Be to, Ä®sakymas priimtas dar iki 2018 m. kovo 6 d. teismo sprendimo. 23.9. IeÅ¡kovė siekia remtis Sutarties negaliojimu ab initio visa apimtimi kiek jam yra naudinga, t. y. ginčijant paskirtas baudas teigia, kad Sutartis negalioja visa apimtimi ir sankcijų taikymas reikÅ¡tų niekinio sandorio legalizavimÄ , tačiau sÄ moningai nutyli, jog laikant Sutartį niekine visa apimtimi, ji turėtų bÅ«ti vertinama kaip negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir ieÅ¡kovė restitucijos pagrindu turėtų grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusi pagal Sutartį.

Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad Sutartis Konkurencijos tarybos sprendimu pripažinta prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tik ta apimtimi, kuria nustatytas Sutarties terminas. 23.10. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijų už ankstesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį. Kaip nurodė tiek ieškovė, tiek ir teismas sprendime, ieškovės nurodomos Aprašo 7 ir 8 punktų nuostatos reglamentuoja kompensacijos vežėjui išmokėjimo terminus.

Dėl terminų kompensacijai iÅ¡mokėti laikymosi ginčo Å¡ioje byloje nebuvo. Å ios nuostatos neturi jokios reikÅ¡mės vertinant sankcijų vežėjui skyrimo terminus. Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartyje nėra nustatytas sankcijų taikymo laikotarpis ir draudimas taikyti sankcijas dėl jau iÅ¡mokėtų kompensacijÄ . Sutartyje taip pat nėra numatyta, kad atsakovei bÅ«tų draudžiama nustatyti ankstesnių laikotarpių, už kuriuos jau sumokėta kompensacija, ieÅ¡kovės padarytus pažeidimus.

Joks teisės aktas taip pat nenumato, kad atsakovė neturi teisės peržiūrėti ankstesnių laikotarpių ieškovės suteiktų paslaugų atitikimo Sutarties ir teisės aktų nuostatoms ar jog sankcijos vežėjui gali būti skiriamos tik už dviejų mėnesių laikotarpį. Sutartis taip pat nenumato, kad atsakovė turi ieškovei mokėti už nesuteiktas paslaugas. Priešingai, pagal Sutartį galima mokėti tik už suteiktas paslaugas, o už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas gali būti taikomos sankcijos. 23.11.

IeÅ¡kovė neatsižvelgė į ApraÅ¡o 13 punktÄ numatantį, kad kompetentingos įstaigos, nustačiusios, kad vežėjai padarė Å¡io tvarkos apraÅ¡o 12 punkte minimus pažeidimus, bet jiems už ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas (-ai), jau buvo iÅ¡mokėta patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) marÅ¡rutais kompensacija, Å¡ios iÅ¡mokėtos kompensacijos sumÄ iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ numatomos už kitÄ ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) iÅ¡mokėti kompensacijos bei gali pagal savo kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti Å¡iems vežėjams iÅ¡duotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu.

Å ioje nuostatoje vartojamos formuluotės „kompensacijos sumÄ iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ numatomos už kitÄ ataskaitinį mėnesį ir kitus ataskaitinius mėnesius“ patvirtina, kad pažeidimai gali bÅ«ti nustatomi ir vėlesniais laikotarpiais ir kad, nustačius tokius pažeidimus, sankcijos gali bÅ«ti taikomos ir po kompensacijų iÅ¡mokėjimo. 23.12. IeÅ¡kovės pateikiamas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad jo padarytiems pažeidimams paaiÅ¡kėjus vėliau jai netaikytina jokia atsakomybė. Tačiau nei teisės aktai, nei Sutartis, nei ApraÅ¡as nenustato pagrindo atleisti ieÅ¡kovę nuo atsakomybės dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų teisę naudoti savivaldybės lėšas neefektyviai ir apmokėti už nesuteiktas arba netinkamai suteiktas paslaugas. 23.13. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi liudytojų parodymais, pagrįstai konstatuodamas, kad neturi pagrindo netikėti Å¡iais parodymais. Liudytojos posėdžio metu iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie fiksuojamus autobusų reisus, fiksuojamus nukrypimus nuo tvarkaraščių, gaunamus keleivių skundus. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pateikė subjektyvų savo vertinimÄ dėl liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo, tačiau liudytojų parodymai galėjo nesutapti tik dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės užduodamų techninių klausimų, pavyzdžiui, kuriai kategorijai priklauso autobusų stotis, į kurį peronÄ (kokiu pavadinimu) atvažiuoja autobusai ir panaÅ¡iai.

Akivaizdu, kad tai nebuvo esminės bylos aplinkybės. 23.14. Liudytoja V. P. paaiškino, kad nefiksuoja pažeidimų autobusams neužvažiuojant į stotį tik tada, kai autobusai įvykdė reisus ir jos tuo įsitikina, nes turi galimybę matyti ar yra keleivių, ar ne. Taip pat nurodė, kad kiekvienos įmonės autobusų pažeidimai yra fiksuojami atskirai. Apeliaciniame skunde išdėstyti neatitikimai tarp liudytojų parodymų dėl autobusų stoties vietos, kurioje yra išlaipinimo aikštelė bei aplinkybės, kurie autobusai užvažiuoja į autobusų stotį, o kurie ne, yra nesusiję.

Ieškovė savo padarytus pažeidimus autobusams neužvažiuojant į Švenčionių autobusų stotį bando pateisinti remdamasis kitų įmonių autobusų užvažiavimo / neužvažiavimo atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs būtent dėl ieškovės padarytų pažeidimų ir jų fiksavimo, todėl kitų autobusų galimi pažeidimai nėra susiję. 23.15. Ieškovė nurodo, kad Švenčionių autobusų stoties dispečerinė (o ne atsakovė) pažeidžia teisės aktus, neteikia ieškovei būtinos informacijos, tačiau Švenčionių autobusų stotis nėra šios bylos šalis.

Bet kokias pretenzijas ar reikalavimus ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti tiesiogiai Å venčionių autobusų stočiai, todėl autobusų stoties įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo klausimas nelaikytinas Å¡ios bylos dalyku ir negali bÅ«ti nagrinėjamas Å¡ioje byloje. Be to, liudytoja D. B. posėdžio metu patvirtino, kad vežėjai apie padarytus pažeidimus yra informuojami telefonu nedelsiant, taip pat patvirtino, kad nuolat skambino ir į ieÅ¡kovės dispečerinę. 23.16. Atsakovė turi pareigÄ remtis Å venčionių autobusų stoties pateiktais dokumentais.

Pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų 14.2 ir 14.11 papunkčius, dispečerinės tarnybos funkcijos, be kita ko, yra kontroliuoti, ar autobusai atvyksta į stotį laiku, ar laiku pastatomi į aikÅ¡teles ir iÅ¡vyksta pagal numatytÄ tvarkaraÅ¡tį ir registruoti duomenis apie eismo reguliarumÄ eismo registracijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir iÅ¡vykimo laikus kelionės lapuose. BÅ«tent Å¡iÄ informacijÄ Å venčionių autobusų stotis ir užfiksavo dokumentuose bei apie juos informavo atsakovę. 23.17.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad sankcijos jai galėjo bÅ«ti skirtos tik už pažeidimus, kurie buvo padaryti 2016 metų gegužės mėnesį, taip pat, kad atsakovės išėjo už patikrinimo ribų. Patikrinimo akte nurodyta, kad jo tikslas – įvertinti ieÅ¡kovės pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio keleivių vežimo marÅ¡rutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir Å venčionių autobusų stoties pateiktų praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus.

Patikrinimo akte taip pat yra iÅ¡skirta atskira patikrinimo dalis – Å venčionių autobusų stoties pateiktų praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus analizė, kurioje nagrinėjami ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai, remiantis Å venčionių autobusų stoties 2016 m. birželio – gruodžio praneÅ¡imais. Taigi tiek Ä®sakyme, tiek Patikrinimo akte buvo nurodyti ir tirti ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai už visÄ laikotarpį, t. y. už 2016 m. gegužės – lapkričio mėnesius. 23.18.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje ieÅ¡kovės pateiktos marÅ¡ruto ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio neva patvirtina, jog ieÅ¡kovė nėra padariusi jokių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime Å¡iuos įrodymus ignoravo. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu tik dėl to, kad teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės pateikta versija dėl įrodymų reikÅ¡mės, tačiau teismas vertina ne atskirus byloje esančius įrodymus, bet jų visumÄ , kuri, nagrinėjamu atveju, teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepaneigė padarytų keleivių vežimo paslaugų teikimo pažeidimų.

Nė vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų nepatvirtina, kad savivaldybės konstatuoti pažeidimai nebuvo padaryti. Atsakovė sankcijas skyrė už tokio pobūdžio pažeidimus:

1) nesilaikymÄ eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį) arba nesugrįžo į pradinę stotelę po iÅ¡vykimo (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį);

2) nepagrįstÄ nulinės ridos taikymÄ . Nė iÅ¡ vieno ieÅ¡kovės nurodomo dokumento negalima konstatuoti, kad ieÅ¡kovės darbuotojų vairuojamas autobusas atvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ (užvažiavo į Å venčionių autobusų stotį) arba kad sugrįžo į pradinę stotelę po iÅ¡vykimo (užvažiavo į Å venčionių autobusų stotį), arba kad nepažeidė tvarkaraščio (iÅ¡vyko per vėlai arba per anksti). Taigi ieÅ¡kovės pateikti dokumentai nepaneigia Å venčionių autobusų stoties pateiktos informacijos, kuriÄ patvirtina autobusų eismo registravimo lapai ir Å venčionių autobusų stoties darbo ataskaitos.

Be to, sprendime teismas rėmėsi ir liudytojų pateiktais paaiÅ¡kinimai, kad dėl ieÅ¡kovės padarytų pažeidimų keleiviai ne kartÄ skundėsi žodžiu. 23.19. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės į bylÄ pateikti dokumentai yra suraÅ¡yti galimai neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡sklaidyti visas abejones dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančių neatitikimų į teismo posėdį buvo Å¡auktos Å venčionių autobusų stoties dispečerės, kurios teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pažeidimai buvo fiksuoti tik jų darbo metu, o jos dirba kiekvienÄ dienÄ (ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, ir Å¡venčių dienomis).

Dėl to teismas pagrįstai atmetė ieškovės versijas dėl galimai neteisėtų įrodymų ar jų klastojimo. Šiuo atveju darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įsivėlusi akivaizdi klaida, tačiau tai nepaneigia nei aplinkybių, kad, kaip patvirtino liudytojos, jos dirbo tuo metu, kai buvo užfiksuoti pažeidimai, nei aplinkybių, jog ieškovė šiuos pažeidimus padarė. 23.20. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, jog ieškovei buvo skirtos sankcijos ne už visus nustatytus pažeidimus, nenustatė už kokius konkrečiai pažeidimus buvo skirtos sankcijos.

Visi ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai iÅ¡samiai apraÅ¡yti Patikrinimo akte, kuriuo rėmėsi tiek atsakovė, tiek teismas, todėl pakartotinis kiekvieno pažeidimo tyrimas teismo sprendime bÅ«tų perteklinis. Teismas byloje tyrė, ar Patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai iÅ¡ tikrųjų buvo padaryti ir kokie kiti byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Nustačius, kad įrodymų visuma byloje patvirtina ieÅ¡kovės padarytus pažeidimus, o ieÅ¡kovė neįrodė, jog yra prieÅ¡ingai, teismas neprivalėjo pagal ieÅ¡kovės pageidavimus sprendime apraÅ¡yti kiekvienÄ iÅ¡ 136 padarytų pažeidimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybės 26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuria ieškovė įsipareigojo teikti keleivių vežimo paslaugas atsakovės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal atsakovės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus.

27. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. surašė Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutų Å venčionys-SvitailiÅ¡kė-Å venčionys, Pabradė-Prienai-Pabradė ir Å venčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Å venčionys“ patikrinimo aktÄ Nr. (25.8.5)A4-954. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti vežėjo UAB „Svirka“ pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio Keleivių vežimo marÅ¡rutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų ir Å venčionių autobusų stoties pateiktų praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus teisingumÄ . Patikrinimo akte konstatuoti įvairÅ«s ieÅ¡kovės padaryti Sutarties pažeidimai.

28. Patikrinimo akto pagrindu Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“, kuriuo buvo nutarta ieÅ¡kovei paskirti Å¡ias sankcijas: 28.1. Nekompensuoti (neiÅ¡mokėti) nepagrįstai praÅ¡omų atlyginti nuostolių – 581,01 Eur sumos (dėl 22 neįvykdytų reisų, 45 reisų, įvykdytų nesilaikant eismo tvarkaraščio, ir 20 reisų, kai nepagrįstai paskaičiuota nulinė rida (1.1 punktas); 28.2.

Skirti po 28,96 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ pažeidimÄ (marÅ¡rute Å venčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Å venčionys reisu 6.30 val. d. d. Å venčionys-Pabradė-Å venčionys 8 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį)) ir kituose marÅ¡rutuose 86 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ reisÄ arba nesugrįžo į pradinę stotelę po iÅ¡vykimo į reisÄ (neužvažiavo į Å venčionių autobusų stotį).

Iš viso – 94 reisai, bendra baudų suma – 2722,24 Eur (1.2 punktas).

29. Ä®sakymo 2 punktu Savivaldybės administracijos Buhalterijos apskaitos skyriui buvo pavesta atlikti 2722,24 Eur sumos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ numatomos už 2017 m. sausio ir vėlesniais ataskaitiniais mėnesiais vežėjui UAB „Svirka“ mokėtinos kompensacijos tol, kol bus visiÅ¡kai padengta iÅ¡skaičiuotina suma. Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės 2013 m. birželio 7 d. sudarytos Sutarties galiojimo 30. IeÅ¡kovė nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovės manymu, negalima vykdyti negaliojančios sutarties nuostatų, tarp jų – ir dėl sankcijų taikymo, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kinio atmetimas ir neteisėtos Sutarties pagrindu paskirtų sankcijų palikimas galioti reikÅ¡tų negaliojančios Sutarties legalizavimÄ .

31. Pasisakydamas dėl Sutarties galiojimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, be to, Å¡alys vykdo jų pasiraÅ¡ytÄ Sutartį – ieÅ¡kovė veža keleivius, o atsakovė moka ieÅ¡kovei už keleivių pervežimÄ , todėl turi bÅ«ti vykdomos ir kitos Sutartyje nurodytos sÄ lygos, tarp jų – ir dėl sankcijų taikymo.

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018 pagal UAB „Svirka“ ieÅ¡kinį atsakovei Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties kainos pakeitimo, savo iniciatyva Å¡alių 2013 m. birželio 7 d. sudarytÄ Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. NurodytÄ sprendimÄ peržiÅ«rėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi jį paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Nurodytoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 pripažino Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais sutarties“ 1 ir 2 punktus bei Å¡io sprendimo pagrindu Å venčionių rajono savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ 2013 m. birželio 7 d. sudarytÄ Sutartį pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Å iuo nutarimu Konkurencijos taryba įpareigojo Å venčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir Å¡io sprendimo pagrindu sudarytÄ Sutartį, taip pat įpareigojo Å venčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybÄ , pateikiant įvykdymÄ patvirtinančius įrodymus.

Nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas nėra panaikintas.

34. Å iuo nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, kad Å¡alių sudaryta Sutartimi be konkurencingos procedÅ«ros UAB „Svirka“ (ieÅ¡kovei) pavesta iÅ¡imtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais paslaugas iki 2018 m. birželio 10 d., tuo privilegijuojant UAB „Svirka“ kitų Å«kio subjektų, galinčių teikti analogiÅ¡kas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sÄ lygas. Tokie savivaldybės sprendimai iÅ¡ esmės eliminavo konkurencijÄ iÅ¡ atitinkamos keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais savivaldybės teritorijoje paslaugų rinkos, nors toks konkurencijos ribojimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Tokiais sprendimais savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

35. Ä®siteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu konstatavus, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojus atsakovę nutraukti ginčo Sutartį, nors ir nebuvo pareikÅ¡tas toks reikalavimas, pirmiau nurodytoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu savo iniciatyva Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Jau nurodyta, kad Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismui jį palikus nepakeistÄ .

36. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl Sutarties negaliojimo, teigia, kad Sutartis Konkurencijos tarybos nutarimu pripažinta prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tik ta apimtimi, kuria nustatytas Sutarties terminas.

37. Toks atsakovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. PrieÅ¡ingai, nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovė, Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarime expressis verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) konstatuota, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus pažeidžia pati Sutartis, privilegijuojanti ieÅ¡kovę kitų potencialių Å¡ių paslaugų teikėjų – konkurentų atžvilgiu, o ne kuri nors atskira jos nuostata. Atitinkamai ir Vilniaus regiono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 6 d. sprendimu niekine ir negaliojančia pripažino visÄ Sutartį, o ne atskirÄ jos nuostatÄ .

Dėl ginčijamo Ä®sakymo teisėtumo 38. Jau nurodyta, kad Sutartimi ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi organizuoti darbÄ ir vežti keleivius savivaldybės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais pagal leidimuose nurodytas sÄ lygas, griežtai laikantis eismo tvarkaraščių ir marÅ¡rutų trasų, reguliariai ir nenutrÅ«kstamai teikti keleivių vežimo paslaugas (Sutarties 2.1 punktas), taip pat vykdyti kitus Sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir laikytis kitų teisės aktų, susijusių Sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymu, reikalavimų.

Sutarties 12 punkte šalys buvo susitarusios dėl sankcijų, taikytinų Sutartimi nustatytų įsipareigojimų pažeidimo atveju.

39. Siekiant įvertinti ieÅ¡kovės pateiktoje Keleivių vežimo marÅ¡rutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir praneÅ¡imų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio ieÅ¡kovės padaryti įvairÅ«s Sutarties pažeidimai. Už Å¡iuos Sutarties pažeidimus ginčijamu Ä®sakymu ieÅ¡kovei buvo paskirtos sankcijos.

40. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijų niekinės ir negaliojančios Sutarties pagrindu.

41. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ laiko pagrįstu.

42. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iÅ¡ esmės reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad jis de jure (teisiÅ¡kai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509-248/2016).

43. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad Å¡alių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, laikytina, jog Sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo Å¡alių. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio) neprivalėjo vykdyti Sutartyje nustatytų pareigų, o atsakovė neturėjo teisės už patikrinimo metu nustatytus Sutarties pažeidimus skirti ieÅ¡kovei sankcijas. Tokiu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti Ä®sakymÄ neteisėtu ir negaliojančiu laikytinas pagrįstu.

44. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Ä®sakymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ 45. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3303,25 Eur įsiskolinimÄ , kurį sudaro Ä®sakymu paskirtų sankcijų suma.

46. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Ä®sakymu ieÅ¡kovei buvo paskirtos dvejopo pobÅ«džio sankcijos: nutarta nekompensuoti ieÅ¡kovei nepagrįstai praÅ¡omų atlyginti 581,01 Eur nuostolių (Ä®sakymo 1.1 punktas), taip pat skirti po 28,96 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ pažeidimÄ , iÅ¡ viso – 2722,24 Eur (Ä®sakymo 1.2 punktas). Ä®sakymo 2 punkte Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Buhalterijos apskaitos skyriui pavesta atlikti 2722,24 Eur sumos iÅ¡skaitÄ iÅ¡ numatomos už 2017 m. sausio ir vėlesnių ataskaitinių mėnesių ieÅ¡kovei mokėtinos kompensacijos tol, kol bus visiÅ¡kai padengta iÅ¡skaičiuotina suma.

47. Sudarydamos Sutartį šalys, be kita ko, susitarė dėl ieškovės nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei reikiamus dokumentus apie nuostolius, patirtus vežant keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, o atsakovė įsipareigojo gautus dokumentus įvertinti ir per mėnesį kompensuoti (atlyginti) už praėjusį mėnesį vežėjo patirtus nuostolius (Sutarties 2.7, 3.4 punktai).

48. Aptariamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ esmės grindžiamas bÅ«tent Sutarties nuostatomis, įtvirtinančiomis ieÅ¡kovės teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės kompensuoti jos nuostolius, susidariusius teikiant vieÅ¡Ä sias keleivinio kelių transporto paslaugas.

49. Nutarties 42 punkte buvo nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog Å¡alių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, laikytina, kad Sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo Å¡alių. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįgijo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės kompensuoti nuostolius, patirtus teikiant keleivių vežimo paslaugas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančios Sutarties pagrindu. Dėl tos pačios priežasties ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės ir tų sumų, kurios buvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ numatytos už kitÄ ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) iÅ¡mokėti kompensacijos. Teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iÅ¡ niekinio sandorio, nes iÅ¡ neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalė, turinti ilgametę keleivių vežimo paslaugų teikimo patirtį, toliau teikdama paslaugas pagal Sutartį, kuri įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia imperatyviÄ Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatÄ , bei nepaisydama Konkurencijos tarybos leidimo Sutartį vykdyti ne ilgiau nei pusę metų, prisiėmė rizikÄ , kad, kilus ginčui dėl Sutarties vykdymo, apribos ar net eliminuos savo galimybę pažeistas teises ginti remdamasi Sutarties nuostatomis.

51. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , delspinigius ir procesines palÅ«kanas, paliktina nepakeista.

52. Esant nustatytai aplinkybei, kad Å¡alių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 53. Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), be to, paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme susidariusios bylinėjimosi iÅ¡laidos.

54. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3451 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 152 Eur žyminis mokestis ir 3299 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2395,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

55. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 152 Eur žyminis mokestis ir 1089 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2129,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

58. Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl Å¡alių sudarytos Sutarties vykdymo, atsakovei už ieÅ¡kovės padarytus Sutarties pažeidimus paskyrus pinigines sankcijas. Byloje buvo nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu ginčo Sutartį pripažino pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, konstatuojant, kad Å¡alių sudaryta Sutartimi be konkurencingos procedÅ«ros ieÅ¡kovei buvo pavesta iÅ¡imtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo paslaugas tuo privilegijuojant ieÅ¡kovę kitų Å«kio subjektų, galinčių teikti analogiÅ¡kas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sÄ lygas.

59. Nors poreikis ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ ir dėl to patirti iÅ¡laidų advokato pagalbai kilo dėl atsakovės neteisėtai pritaikytų sankcijų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė, nepaisydamos įsiteisėjusio Konkurencijos tarybos nutarimo ir toliau tęsdamos Sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, elgėsi nesÄ Å¾iningai, atėmė iÅ¡ kitų Å«kio subjektų galimybę varžytis dėl tokių paslaugų teikimo ir patekti į atitinkamÄ rinkÄ .

Dėl nurodytos priežasties Å¡alių ginče dėl imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančios ir dėl to niekinės Sutarties vykdymo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.

Pripažinti Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ negaliojančiu. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Teisėjai Vilija Mikuckienė Laima Ribokaitė Tomas Venckus