2013-12-04 Nr. AB-9383-3-62-3-01070-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-925/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01070-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ritorema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ritorema“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Ritorema“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15.2)2D-14162 bei 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20130619-00052 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15.2)2D-14162, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20130619-00052 ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog, nors pareiškėjas skunde nenurodė, kada jam buvo įteiktas Inspekcijos 2013 m. liepos 17 d. raštas Nr. (15.2)-2D-11477, kuriame minimas ginčijamas šioje byloje 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktas bei nurodytas jo turinys, tačiau iš pareiškėjo 2013 m. liepos 30 d. prašymo Inspekcijai matyti, kad šio prašymo rengimo metu pareiškėjas jau tikrai žinojo apie 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto turinį, tačiau skundą pareiškėjas teismui pateikė paštu tik 2013 m. rugsėjo 7 d., t. y. 7 dienomis praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Teismas skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20130619-00052 ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Ritorema“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Ritorema“ skundo dalį, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. 2013 m. liepos 17 d. pranešimu atsakovas pareiškėją tik formaliai informavo apie priimtą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20130619-00052. Tikslus savavališkos statybos akto turinys pareiškėjui nėra žinomas iki šiol. Nėra tiksliai žinoma, kokios teisės bei pareigos nustatytos nurodytu aktu. Būtent tą ir siekė išsiaiškinti pareiškėjas, pateikdamas atsakovui 2013 m. liepos 30 d. prašymą. Pareiškėjo teigimu, savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20130619-00052 bei jo priėmimo aplinkybės yra reikšmingi civilinei bylai Nr. 2-69-598/2013 nagrinėti. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo atveju terminas turi būti skaičiuojamas nuo individualaus akto įteikimo dienos. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo 2013 m. rugsėjo 4 d. raštas pareiškėją pasiekė faksu tik 2013 m. rugsėjo 6 d. ir tik po to, kai pareiškėjo atstovas to pareikalavo. 2013 m. rugsėjo 6 d. gavęs atsakovo raštą Nr. (15.2)-2D-14162, pareiškėjas net ir nesusipažinęs su tiksliu statybos akto Nr. SSA-20130619-00052 turiniu tą pačią dieną kreipėsi į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nepateikė svarių motyvų, pateisinančių pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimo. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas susipažinti su 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20130619-00052, ir tik dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas iki šiol nėra gavęs 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20130619-00052, o atsakymą, kuriuo atsisakoma pateikti informaciją, atsakovas pateikė pavėluotai. Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutarties dalis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ABTĮ 5 straipsnio 1 daliai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Atsakovas Inspekcija, atstovaujama Inspekcijos Kauno skyriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo pareiškėjas gavo susipažinęs su Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 17 d. raštu Nr. (15.2)-2D-11477 „Dėl 2013-05-30 prašymo“, kadangi rašte išsamiai išdėstyta, kokiu pagrindu ir dėl kokių teisės aktų pažeidimų buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas statytojui D. V., rašte aiškiai įvardyta, kad buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Taip pat iš pareiškėjo 2013 m. liepos 30 d. rašto „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ matyti, kad pareiškėjas žinojo, jog 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-130619-00052 buvo surašytas dėl to, kad sandėlis pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pastatytas didesnis nei nurodyta projekte. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas ne pareiškėjui, o trečiajam asmeniui D. V., kad pareiškėjas nenurodė, kaip savavališkos statybos aktas pažeidžia jo subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl D. V. surašyto savavališkos statybos akto panaikinimo. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas UAB „Ritorema“ atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.).

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savavališkos statybos aktai, kuriuose nustatyti valinio pobūdžio patvarkymai, pavyzdžiui, sustabdyti statybos darbus, gali būti administracinės bylos dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2012 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-175/2012, kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. (15.2)-2D-11477 „Dėl 2013-05-30 prašymo“ (b. l. 11–12) nurodyta, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2013 m. birželio 18 d. atliko statybos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas ūkio pastatas, kurio išmatavimai yra 29,80 m x 36 m. Patikrinimo metu statytojas D. V. pateikė UAB „Architektų pastogė“ projekto vadovės V. J. 2010 metų ūkio pastato naujos statybos projektą (toliau – ir Projektas), pagal kurį Jonavos rajono savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 23 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-25-110523-00043. Vizualiai apžiūrėjus ūkio pastatą nustatyta, kad pastato plotis neatitinka nurodyto projektinio pločio (Projekte pastato plotis 28,66 m, faktiškai – 29,80 m). D. V. 2013 m. birželio 19 d. paaiškinime teigė, kad ūkio pastatas pastatytas 2009 metais. Kauno skyrius nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 93 dalies nuostatomis, pažeisti esminiai statinio Projekto sprendiniai. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, 23 punktu, Inspekcijos Kauno skyrius D. V. 2013 m. birželio 19 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130619-00052 dėl savavališkai pastatyto ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtame rašte pažymėta, jog toliau savavališkos statybos padarinių šalinimas bus vykdomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo skundžiamas Savavališkos statybos aktas buvo surašytas ne jam, o trečiajam asmeniui D. V.. Iš Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 17 d. rašto Nr. (15.2)-2D-11477 matyti, kad ūkio pastatas, dėl kurio surašytas Savavališkos statybos aktas, pastatytas 2009 metais. Pagal minėtą raštą pareiškėjo ginčijamas Savavališkos statybos aktas buvo surašytas, kai ūkio pastatas jau buvo pastatytas ir nebebuvo vykdomi jokie statybos darbai, Savavališkos statybos aktu nebuvo duotas privalomasis nurodymas – sustabdyti ūkio pastato statybos darbus ar kt. Pareiškėjas nenurodo ir iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte buvo nustatytas D. V. ar pareiškėjui koks nors privalomojo pobūdžio patvarkymas, kurio įvykdymas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa tai, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte yra aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) ir kad skundžiamas aktas pats savaime pareiškėjui gali sukelti kokių nors materialinių teisinių pasekmių, konstatuoja, kad skundžiamas Savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai. Nors pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nustatęs, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, tačiau šiuo atveju, įvertinus tai, kad yra kitas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atsisakyti priimti minėtą pareiškėjo skundo dalį, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai, paliekama nepakeista, patikslinant šios nutarties dalies priėmimo teisinį pagrindą, t. y. nurodant, kad ši nutarties dalis priimama vadovaujantis ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Ritorema“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Ritorema“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20130619-00052 ir sandėlio statybos ir eksploatacijos patikrinimą atlikti pakartotinai kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas)“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė