35f744db-aca2-4d26-93d0-17642a4eae27 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-30-744/2021 (Nr. 1-91-744/2020) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59947-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.3.6; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.9.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.3.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorėms Laimutei Martinavičienei ir Jūratei Tamašauskienei, kaltinamajam J.

L., jo gynėjams advokatams RamÅ«nui Putinui ir Viktorui Kičiatovui, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. V., specialistams L. J., L. L. ir J. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vedęs, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį – areÅ¡tu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės Kaltinamasis J. L. nužudė kitÄ Å¾mogų, tai yra 2018 m. gruodžio 19 d. apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui su V. R. (V. R.), tyčia du kartus dÅ«rė peiliu pastarajam į nugarÄ peties srityje, tuo padarydamas V. R. durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio su kepenų bendrojo tulžies latako ir vartų venos sužalojimus, kas komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, deÅ¡inės pusės pÅ«lingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko V.

R. 2019 m. vasario 8 d. 15.45 val. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini). II. Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis J. L. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad paties įvykio (kaip dÅ«rė V. R.) nepamena dėl girtumo, tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, supranta, kad daugiau niekas kitas negalėjo sužaloti V. R., tik jis. Pripažįsta, kad jis padarė Å¡itÄ nusikaltimÄ â€“ tyčia durdamas du kartus peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį V.

R.. Pripažįsta visas aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. TÄ dienÄ iÅ¡ ryto buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, nes iÅ¡ vakaro policijos pareigÅ«nų maÅ¡inoje buvo palikęs telefonÄ . PrieÅ¡ tai dvi savaites nuolat gėrė. Išėjęs iÅ¡ policijos komisariato, nuėjo pas draugÄ M. D., kur iÅ¡gėrė alaus. Po to autobusu iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Ten parduotuvėje nusipirko alaus ir sutiko J. J., kuris pasiÅ«lė nueiti pas V. Tai buvo apie 12-14 valandÄ . V. pažinojo apie mėnesį laiko, su juo susipažino „prie alaus“, tačiau pastarojo bute nebuvo buvęs, jokių piniginių reikalų su juo nebuvo turėjęs. Kiek pamena, pas V. buvo tik trise – jis, J. ir V.

Kad pas V. bÅ«tų daugiau asmenų neatsimena. Ten gėrė alų ir degtinę. Kiek pamena, jis sėdėjo prie lango, nes ant palangės buvo pasidėjęs savo mobilųjį telefonÄ . Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Pamena, jog buvo nuėjęs pas G. ir M. papraÅ¡yti cigarečių, juos taip pat pasikvietė pas V. M. ir G. buvo atėję pas V., bet labai trumpai. M. ir G. išėjus iÅ¡ V., netrukus išėjo ir J. Kai išėjo J., buvo apie 20.30 val., buvo tamsu.

Pas V. liko tik jis. Po to jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, o grįžęs rado sužalotÄ V. Jis iÅ¡kvietė „greitÄ jÄ â€œ. Medikams padėjo laÅ¡elinę laikyti, nuneÅ¡ti V. iki automobilio. Po to atvyko policijos pareigÅ«nai. Atsimena, kad viena jo ranka buvo kruvina, tačiau tai buvo ne jo, o V. kraujas, nes jis jokių sužalojimų nebuvo patyręs. Kad tÄ vakarÄ tarp jo ir V. bÅ«tų kilęs koks nors konfliktas, nepamena. Negali patvirtinti medikų nurodytos aplinkybės, kad žuvusysis nurodė jį, kaip asmenį, kuris pastarÄ jį sužalojo.

To jis iÅ¡ V. negirdėjo. Tai, kad nukentėjusysis kaltina jį, jam tÄ dienÄ pasakė policijos pareigÅ«nai. Anksčiau taip nėra buvę, kad bÅ«tų praradęs atmintį dėl girtumo. Taip buvo pirmÄ kartÄ . Apie įvykio vietoje rastÄ peilį nieko pasakyti negali. Jis to peilio niekada neturėjo ir su savimi neatsinešė, nes tÄ dienÄ vyko į policijos komisariatÄ . Ant stalo, prie kurio sėdėjo, buvo maisto, tačiau kokio konkrečiai, pasakyti negali. Jis su savimi atsinešė sÅ«rį, kurį reikėjo supjaustyti.

Pas V. buvo visokių įrankių, tačiau, kiek pamena, tokio peilio (rasto įvykio vietoje) nematė. To, kad pokalbio su liudytoju (B.) metu, pasakė, jog „policija peilio neras“, nepamena. Jis pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nams paieÅ¡koti peilio po Å¡aldytuvu, nes matė, jog ten peilio niekas neieÅ¡kojo. Jis tikrai nieko neatsiminė (kur paslėpė peilį) ir tyrėjams nesakė, kad peilį gali bÅ«ti paslėpęs po Å¡aldytuvu. Mano, kad jo DNR ant peilio galėjo atsirasti dėl to, kad jis juo pjaustė užkandÄ .

Jam nebÅ«dinga su savimi neÅ¡iotis peilį. Susitikimo su P. metu su savimi galėjo turėti tik statybinį peilį, tačiau neatsimena, kad šį peilį jai bÅ«tų rodęs, nors tÄ dienÄ buvo blaivus. Labai gailisi, kad taip pasielgė. NuoÅ¡irdžiai atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta pilnai ir stengsis kuo greičiau juos atlyginti. Ä®sipareigoja jiems padarytÄ Å¾alÄ atlyginti, pervesdamas kiekvienÄ mėnesį Ligonių kasai ir nukentėjusiajai po 500 eurų.

Po to įvykio visiÅ¡kai pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ â€“ iÅ¡vis nebegeria, vedė, turi automobilių nuomos įmonę, su visais gerai sutaria, įgijo teisę vairuoti transporto priemones. PraÅ¡o teismo leisti jam atsitiesti ir sudaryti galimybę atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusioji V. V. parodė, kad žuvusysis V. R. – jos tėvas. Jos ir tėvo santykiai buvo geri. Su tėčiu kasdien bendraudavo telefonu, per „Skype“. Atvažiuodavo pas jį kartÄ per tris mėnesius, nes mokėsi (duomenys neskelbtini), o gyveno (duomenys neskelbtini).

Mama dažniau tėvÄ aplankydavo, nes ji gyveno (duomenys neskelbtini). Su tėvu kalbėjosi telefonu ir įvykio vakarÄ . Tėvas užtikrino, kad pas jį viskas gerai. KitÄ rytÄ jai paskambino socialinė darbuotoja R. R. ir viskÄ papasakojo, kÄ Å¾inojo. Tada ji paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninę, bendravo su daktaru, kuris pasakė, kad tėvo bÅ«klė sunki. TÄ pačiÄ dienÄ aplankė tėvÄ ligoninėje. Ligoninėje iÅ¡ gydytojo sužinojo, kad tėvui buvo operuota durtinė žaizda.

TėvÄ ligoninėje lankė kiekvienÄ savaitę. Ä® reanimacijos skyrių galėdavo atvykti tik kartÄ per savaitę ir pabÅ«ti tik 10 minučių. Tėvas porÄ kartų buvo sÄ moningas, jÄ matė, bet bendrauti nepavyko. Jis tik akimis parodydavo, kad jam blogai. Klausė tėvo, ar jis kÄ pamena, tačiau tėvas parodė, kad ne. Vienu metu tėvui buvo geriau, tad ji atsivežė popieriaus lapÄ , raÅ¡iklį, bet jam nepavyko nieko užraÅ¡yti. Tėvas tris mėnesius buvo gydomas reanimacijoje, o (duomenys neskelbtini) dienÄ mirė.

Tėvas turėjo 1 grupės invalidumÄ po 2003 metais patirto insulto, jo kairė kÅ«no pusė buvo paralyžiuota, sunkiai vaikščiojo, tačiau į miestelį iÅ¡eidavo. 2018 metais tėvas patyrė du infarktus, buvo gydomas (duomenys neskelbtini), tada su juo matėsi dažniau. Po to tėvui buvo rekomenduota keisti gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nerÅ«kyti, negerti. Tėvui padėdavo socialinė darbuotoja R. R., kuri tris kartus per savaitę pas jį lankydavosi, padarydavo pavalgyti, nupirkdavo maisto produktų.

Ji R. nusiųsdavo pinigų – 30 eurų per savaitę, kad galėtų tėvui nupirkti maisto. Tėvas socialiniame bÅ«ste gyveno nuo 2015 metų. Tėvo gyvenimo bÅ«dui nepritarė, bardavo jį dėl iÅ¡gertuvių. Žinojo, kad pas tėvÄ ateidavo daug žmonių – tiek pažįstamų, tiek nepažįstamų, kurie naudodavosi tėvo gerumu, suvalgydavo socialinės darbuotojos nupirktÄ maistÄ . Ji žinojo visus peilius ir Å¡akutes, kurie buvo pas tėvÄ bute, tačiau tyrėjos jai parodyto atlenkiamo peilio pas tėvÄ tikrai nebuvo.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 21050 eurų sumai, iÅ¡ jų 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1050 eurų turtinei žalai atlyginti. Kapo sutvarkymas kainavo 500 eurų, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų. Kitos laidojimo iÅ¡laidos sudarė 550 eurų, jas patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėti kvitai. PraÅ¡o priteisti 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes tokiÄ sumÄ jai nurodė advokatė. Ji prarado artimiausiÄ Å¾mogų – tėvÄ , su kuriuo bendraudavo kiekvienÄ dienÄ .

Po tėvo mirties patyrė didelį stresÄ , emocinius sutrikimus. Tuo metu buvo nėščia. Laidotuvėmis rÅ«pinosi mama, tačiau pinigai buvo jos. IÅ¡ valstybės gavo 304 eurų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ . Liudytoja L. V. parodė, kad tÄ dienÄ gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pas sužalotÄ Å¾mogų. Jiems atvykus į nurodytÄ vietÄ , jų niekas neįsileido. Už buto durų girdėjo keiksmus, Å¡auksmus. Jiems buvo pasakyta, kad niekas jų nekvietė. Už durų girdėjo tik vieno žmogaus balsÄ .

Išėjus iÅ¡ namo ir atsisėdus į „greitosios“ automobilį, ji paskambino nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė iÅ¡ kelinto karto, paties pokalbio nepamena. Po to iÅ¡ to paties namo išėjo žmogus, kurio prašė parodyti, kur eiti. Buto viduje buvo betvarkė, užuolaidos nuplėšytos, pritaÅ¡kyta kraujo. Prie stalo ant kėdės sėdėjo nukentėjęs žmogus, jį apžiÅ«rėjo, rado durtinę žaizdÄ nugaroje. Nukentėjusįjį R. pažinojo, nes pas jį teko vykti ir anksčiau.

Jam buvo tada infarktas, Å¡irdies problemos, turėjo ir kitų somatinių ligų, buvo neįgalus, sunkiai vaikščiojo. Kol karpė drabužius, kad bÅ«tų galima apžiÅ«rėti, ji nukentėjusiojo paklausė, kas jį „pasmeigė“, į kÄ nukentėjęs pasakė „šitas“ ir parodė pirÅ¡tu į tÄ Å¾mogų, kuris juos įleido ir buvo kambaryje. Po to, vežant į ligoninę, nukentėjęs „greitosios“ automobilyje dar kartÄ pasakė, kad jį sužalojo tas, kuris buvo bute.

Nepamena, kaip tiksliai jis iÅ¡sireikė, tačiau leido suprasti, kad jį sužalojo bÅ«tent tas asmuo, kuris buvo bute. Ji kalbino nukentėjusįjį, kad jis neprarastų sÄ monės. Nukentėjęs R. visÄ laikÄ buvo sÄ moningas, tačiau buvo labai stipriai nukraujavęs. Nukentėjusį pasiguldė ant žemės, kad suteikti pagalbÄ , pastatė laÅ¡inę. Tas žmogus, kuris juos įleido, jiems padėjo – laikė fiziologinio skysčio butelį. Tas asmuo, kuris buvo bute, tai kaltinamasis. Kaltinamasis dar „mokė“ juos dirbti, komentavo, kad jie nieko nesugeba.

Kaltinamasis juos ir palydėjo į butÄ . Ji ir „greitosios“ vairuotojas V. Ž. į butÄ Ä¯Ä—jo kartu su kaltinamuoju. Bute buvo tik R., kitų asmenų nebuvo. R. nepasakojo, kaip ir kuo jis buvo sužalotas, jo apie tai neklausinėjo, nes reikėjo gelbėti gyvybę. Prie namo ir namo koridoriuje kitų asmenų taip pat nebuvo. IÅ¡neÅ¡ant sužeistÄ jį buvo tik „greitosios“ darbuotojai ir policijos pareigÅ«nai. Požymių, kad nukentėjusiajam buvo teikta pagalba, nepastebėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 118-119, 121-122), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad tÄ dienÄ gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie to buto, pasibeldė, bet durų niekas neatidarė, jos buvo užrakintos. Už durų girdėjo bildesį, tačiau jokių kalbų negirdėjo. Palaukę gal 5 minučių, grįžo į automobilį. IÅ¡einant pro laiptinės išėjimÄ iÅ¡girdo keistÄ bildesį, tarsi bÅ«tų kažkas nukritęs ant žemės. Felčerė L. V. dar bandė skambinti telefonu pranešėjui ar į (duomenys neskelbtini).

Jau jiems iÅ¡važiuojant, iÅ¡ to namo išėjo vyrukas ir pradėjo mojuoti rankomis, todėl suprato, kad juos kviečia atgal. Tada su tuo vyruku nuėjo į butÄ . Pirmojo aukÅ¡to koridoriuje, kurioje yra Å¡is butas, jokių žmonių nebuvo. Bute degė labai neryÅ¡ki Å¡viesa. Kampe ant kėdės sėdėjo žmogus, kuris buvo „permuÅ¡tas prakaito“. Kitų asmenų bute nematė. Nukentėjusysis sėdėjo prie sienos, veidu į įeinančius į butÄ . Jis buvo atsilošęs ir atsirėmęs į namo sienÄ .

Atsimena, kad nukentėjusiojo deÅ¡inėje nugaros pusėje rado durtines – pjautines žaizdas, kurių, kiek pamena, buvo dvi. Kai kirpo „maikę“ nukentėjusiajam, ant žaizdų nematė jokio tvarsčio ar ko nors panaÅ¡aus. Žaizdos niekuo nebuvo pridengtos. Nukentėjusysis kažkÄ sakė apie tai, kad jį kažkas sužalojo, bet jo žodžių atkartoti negali. Ar nukentėjusysis bandė kÄ parodyti ranka nepamena. Daiktai bute buvo iÅ¡vartyti, karnizas buvo nukritęs, vienos pusės užuolaida nusileidusi.

Neatsimena, ar buvo iÅ¡gertuvių pėdsakų. Ä® nukentėjusiojo butÄ važiavo ne pirmÄ kartÄ , anksčiau nukentėjusiajam buvo problemų su kraujotaka. Tas vaikinukas, kuris juos pasitiko, visÄ laikÄ buvo prie jų, kol jie teikė pagalbÄ nukentėjusiajam, dar padėjo palaikyti laÅ¡elinę. Tas vaikinukas, kuris panaÅ¡us į kaltinamÄ jį, elgėsi ramiai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 126-128), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Tvirtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių buvo galima suprasti, kad jį sužalojo bÅ«tent tas asmuo, kuris juos įleido į butÄ .

Liudytoja R. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų skyriuje ir V. R. teikė socialines paslaugas. Tai truko virÅ¡ dviejų metų. Pas V. lankydavosi tris kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį) po 2 valandas. Ji V., kuris buvo neįgalus ir sunkiai vaikščiojo, pagamindavo maisto, sutvarkydavo buitį, jį apipirkdavo. Artimieji lankydavo V., bet retai. Dukra atvažiuodavo, buvusi žmona irgi atvykdavo, pas gydytojus nuveždavo. Per 3 mėnesius kartÄ aplankydavo.

Su V. dukra dažnai susiskambindavo telefonu. Pas V. dažnai lankydavosi iÅ¡gerti mėgstantys asmenys, jo bute vykdavo iÅ¡gertuvės. Ä®vykio dienÄ nuo 13 val. iki 15 val. buvo pas V. V. neminėjo, kad laukia svečių. Tačiau po to, kai grįžo iÅ¡ parduotuvės, pas V. rado J. J., kurį pažinojo kaip mėgstantį iÅ¡gerti asmenį. Dar liepė J. nevesti V. „iÅ¡ kelio“, kadangi po to, kai jis ateidavo, vykdavo iÅ¡gertuvės. Apie nelaimę ji sužinojo kitos dienos ryte iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

Apklausos ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytas lenktinis peilis, tačiau V. tokio peilio niekada neturėjo. V. buvo ramus žmogus. J. J. taip pat būdavo ramus. G. išgėręs būdavo toks „šikarnas“. V., kuris gyvendavo pas V., irgi būdavo ramus, neagresyvus, jis padėdavo V. buityje. Su kaimynu G. D. V. labai mažai tebendravo. Iš tame name gyvenusių kaimynų agresyvių nebuvo. V. nesiskundė, kad kas nors jį skriaudžia. Liudytojas A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniuoju tyrėju.

Datos nepamena, pagal iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautÄ praneÅ¡imÄ apie sužalotÄ asmenį nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) gatvę. Nurodytame bute rado nukentėjusįjį, kuriam medikai suteikinėjo pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Buvo atvykę du greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Jiems su nukentėjusiuoju pabendrauti nepavyko dėl sunkios pastarojo bÅ«senos. Ä®vykio vietoje buvo ir kaltinamasis, kuris ir pranešė apie įvykį.

Be nukentėjusiojo, kaltinamojo ir medikų daugiau asmenų tame bute nebuvo. Kadangi kaltinamasis neaiÅ¡kiai pasakojo įvykio aplinkybes, jas keitė, elgėsi keistai, todėl pastarÄ jį sulaikė kaip įtariamÄ jį ir perdavė kitam policijos ekipažui, kad pristatytų į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ . Kaltinamasis buvo neblaivus. Po to kartu su ekspertu apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , bandė rasti nusikalstamos veikos įrankį – peilį ar kitÄ smailų daiktÄ su kraujo žymėmis, tačiau, kiek pamena, pirmos apžiÅ«ros metu to įrankio rasti nepavyko.

IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos medikės sužinojo, kad nukentėjusysis prasitarė, jog bÅ«tent kaltinamasis pastarÄ jį sužeidė kažkokiu aÅ¡triu daiktu. Tačiau kada ir kokiu bÅ«du apie tai sužinojo tiksliai pasakyti negali, nepamena. IÅ¡ įvykio vietos nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten kolega apklausė tÄ medikę ir pastaroji nurodė, kÄ sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 169-170), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

PaaiÅ¡kino, kad tikrai ne įvykio vietoje medikai nurodė, kad nukentėjusįjį sužaloję ten buvęs J. L.. J. L. sulaikė tik dėl jo nenuoseklių minčių, elgesio, atrodė, kad jis kažkÄ slepia. Liudytojas P. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pamena, kad tÄ vakarÄ su kolega, galimai A. K., atvyko į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) miestelio centre.

Žmogus buvo „padurtas“ ar sužalotas kažkokiu tai daiktu. Nepamena, ar medikai jau buvo atvykę, ar atvyko vėliau, bet jie tikrai buvo. Taip pat buvo ir kaltinamasis, kuris nurodė, kad svečiavosi pas nukentėjusįjį. AiÅ¡kinantis aplinkybes, nukentėjusysis ar tai pasakė kaltinamojo vardÄ , ar tai parodė pirÅ¡tu į pastarÄ jį, ir jie suvokė, kad tai gali bÅ«ti tas asmuo (kuris sužalojo nukentėjusįjį). Jis pats asmeniÅ¡kai klausė nukentėjusiojo, kas nutiko, kas sužalojo.

Nukentėjusysis bendravo, atsakė į kelis klausimus. Kiek pamena, pats kaltinamasis neprisipažino, kad bÅ«tų padaręs nusikaltimÄ . KaltinamÄ jį sulaikė ir iÅ¡sivežė į areÅ¡tinę. Sulaikymo pagrindas buvo nukentėjusiojo pateikti duomenys. Ä®vykio vietoje ieÅ¡kojo daikto, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. IÅ¡ medikų turėjo informacijos, kad nukentėjusiajam buvo durta smailiu daiktu. Kiek pamena, nusikaltimo įrankį rado kitÄ dienÄ , atliekant papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ .

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 159-160, 164-165), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Nurodė, jog po įvykio raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime kaltinamojo vardÄ ir pavardę įrašė tuo pagrindu, kad nukentėjusysis pastarÄ jį nurodė. Liudytojos L. V. parodymus surašė iÅ¡ jos žodžių. Liudytojas A. M. parodė, kad, kiek pamena, V. R. į priėmimo skyrių buvo atvežtas sunkios bÅ«klės ir iÅ¡ karto buvo stacionarizuotas į reanimacinį skyrių.

Stabilizavus bÅ«klei nukentėjusysis buvo operuotas dėl vidinio kraujavimo, kurį sukėlė durtinės žaizdos. Operacija praėjo sklandžiai, tačiau pooperaciniu periodu iÅ¡sivystė pakartotinas kraujavimas iÅ¡ paliktų drenų ir ligonis buvo dar kartÄ operuotas. Operacinis laikotarpis vyko labai vangiai, ligonis sunkiai sveiko, bÅ«klė buvo komplikuota, atsirado plaučiuose pÅ«liniai ir jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 145-146), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad Å¡iuos parodymus davė naudodamasis (medicininiais) įraÅ¡ais.

Visus duomenis į medicininius dokumentus parašė iÅ¡ ligonio žodžių. V. R. jam apie tai, kad girtavo socialiniame bÅ«ste su dviem asmenimis, kad buvo sužeistas atsuktuvu, papasakojo tik atvežus pastarÄ jį į skyrių, dar jam nepaskyrus vaistų. Ligonis tuo metu dar nebuvo gavęs nei narkotinių analgetikų, nei benzodiazepinų. Ligonio nurodyta aplinkybė, kad žaizdos pastarajam buvo padarytos atsuktuvu, sukėlė abejonių, bet jis užrašė taip, kaip sakė ligonis. Jo nuomone, žaizdos nukentėjusiajam greičiausiai buvo padarytos peiliu.

Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio dienÄ pas V. (V. R.) atėjo apie 14-15 val., dar buvo Å¡viesu. IÅ¡ pradžių pas V. buvo vienas, po to atėjo G. (A. G.) ir V. (V. V.). Po to, jam išėjus į parduotuvę nupirkti alaus, prie parduotuvės sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ J. L., kurį taip pat pakvietė pas V. J. sutikus, jie kartu nuėjo pas V. Nežino, ar L. ir V. buvo pažįstami. PrieÅ¡ tai jis nupirko dvi „pÅ«sles“ alaus, J. L. taip pat su savimi turėjo „pÅ«slę“ alaus.

Pas V. gėrė. Jis gėrė tik alų, nors buvo ir degtinės. Pasigėrė ir išėjo namo. V. klausė, ar galėtų pas pastarÄ jį permiegoti, bet pastarasis nesutiko. IÅ¡ V. jis išėjo apie 19-21 valandÄ . Tuo metu jau buvo tamsu. Jam iÅ¡einant, pas V. liko tik L., nes G. ir V. jau buvo išėję prieÅ¡ valandÄ . Vienu metu trumpam buvo atėjęs kaimynas G. (D.), tačiau pastarasis buvo labai neilgai – iÅ¡gėrė vienÄ stiklinę ir išėjo. Kol jis buvo bute, jokių konfliktų nebuvo, apie jokias skolas kalbama nebuvo.

Jis sėdėjo ant dvivietės sofos, o kiti sėdėjo ant prie stalo buvusių kėdžių. Ant stalo buvo daktariÅ¡kos deÅ¡ros, tačiau peilio nematė. DeÅ¡ra jau buvo supjaustyta. Apie tai, kad sužalotas V., jis sužinojo iÅ¡ ryto. Jam kažkas paskambino ir pasakė, kad V. „padÅ«rė“, sakė, kad dvi durtinės žaizdos. Jo įsitikinimu, V. sužaloti galėjo tik L. SekančiÄ dienÄ visi (duomenys neskelbtini) taip kalbėjo. Be to, L. buvo sukonfliktavęs su G. dėl cigarečių, buvo susinervinęs. Kai sutiko L. prie parduotuvės, pastarasis jau buvo iÅ¡gėręs, bet nelabai stipriai.

Kai jis išeidinėjo iš V., L. jau buvo labai girtas, V. irgi buvo „įkalęs“ (išgėręs). Pas V. nėra matęs lenktinio peilio. Jam išeinant iš V., ant stalo peilio, kurį jam tyrimo metu parodė policijos pareigūnai, nebuvo. Išeidamas namo kvietė L. eiti kartu, nes jau išgerti (alkoholio) nebebuvo, bet L. pasakė, kad pasiliks miegoti ant sofos. Ar V. leido L. likti miegoti nežino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 7-9, 10-12), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas V. V. parodė, kad žuvusįjį V. R. pažinojo senai, pas jį dažnai lankydavosi, bÅ«davo, kad pas pastarÄ jį ir pernakvodavo. TÄ paskutinį vakarÄ pas V. atėjo kartu su A. G.. Tuo metu buvo 17-17.30 val. Tuo metu pas V. jau buvo J. J., kuris jiems atėjus išėjo. Su A. atsinešė butelį degtinės ir visi trys iÅ¡gėrinėjo. Apie 18-18.30 val. grįžo J. J.. Grįžo ne vienas, o su kaltinamuoju, kurį tada matė pirmÄ kartÄ . J. jau buvo iÅ¡gėręs, o apie kaltinamÄ jį nieko negali pasakyti, nes jį matė pirmÄ kartÄ .

Kiek pamena, J. ir kaltinamasis su savimi nieko neatsinešė. Netrukus jis iÅ¡ V. buto išėjo, ten palikdamas patį V., A. G., J. J. ir kaltinamÄ jį. Išėjo, nes jam nepatiko kompanija. Kol jis buvo bute, jokių konfliktų nekilo. TÄ 25 minučių laikotarpį, kai jie visi penki buvo bute, jis sėdėjo ant dviviečio fotelio, Å¡alia sėdėjo J. J., prie stalo, arčiau lango – V. R., o už stalo galo – A. G.. Kaltinamasis iÅ¡ pradžių niekur nesėdėjo, vaikščiojo, o paskui atsisėdo prie A.

G.. Tuo metu, kai atėjo J. su kaltinamuoju, degtinės jie dar nebuvo iÅ¡gėrę, kiek pamena, jÄ iÅ¡sinešė. A. taip pat netrukus išėjo iÅ¡ V. buto, nes su juo susitiko miestelyje. Apie tai, kas nutiko, sužinojo kitos dienos rytÄ iÅ¡ savo tetos, kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir V. Ėjo pas tetÄ ir pamatė užantspauduotas V. buto duris. IÅ¡ tetos sužinojo, kad buvo „greitoji“, kuri iÅ¡sivežė V., o po to iÅ¡ miestelio gyventojų sužinojo, kad V. buvo subadytas. Nežino, kas tai galėjo padaryti, nes to nematė.

Jam būnant pas V. G. D. ir M. B. nematė. Ant stalo matė užkandos, tačiau peilio nematė. Anksčiau pas V. R. lenktinio peilio taip pat nėra matęs. V. buvo svetingas žmogus, priimdavo išgerti tiek pažįstamus, tiek ir nepažįstamus. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 145-146), liudytojas juos iš esmės patvirtino, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neminėjo aplinkybės, kad kaltinamasis buvo agresyvus. Liudytojas A.

G. parodė, kad kaltinamojo J. L. iki įvykio nepažinojo, įvykio metu jį matė pirmÄ kartÄ . Su žuvusiuoju V. R. santykiai buvo geri, kartu iÅ¡gerdavo. Pastarojo dukters nepažįsta. TÄ dienÄ , kai paskutinį kartÄ matė V. R., su V. (V.) V. ėjo pro Å¡alį, ir į langÄ pabeldęs R. paprašė jų nupirkti degtinės. Jis nupirko pusės litro talpos butelį degtinės „TėviÅ¡kė“ ir su V. grįžo pas R. Tuo metu jau buvo pavakarys, apie 16.30 val. Pastarojo bute jau buvo J.

J. ir jiedu gurkÅ¡nojo alų. J. buvo jau pakankamai „paėmęs“, o R. – Å¡iek tiek. Jiedu turėjo pora butelių (litrinių) alaus. Jis su V. ir R. gėrė atsineÅ¡tÄ degtinę, o J. gėrė alų. Praėjus apie pusvalandžiui J. išėjo į miestÄ ir grįžo kartu su kaltinamuoju, kurį pristatė kaip J. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo. J. buvo iÅ¡gėręs. J. su J. atsinešė „tašę“ alaus. Jis su V. dar iÅ¡gėrė pora „čierkų“ iÅ¡ išėjo.

V. išėjo šiek tiek anksčiau, o jis po kelių minučių. Tuo metu buvo apie 18 val. Kol pas R. buvo visi kartu, jokių konfliktų nebuvo, tik J. su J. kažko ginčijosi dėl alaus, tačiau nepiktai. Jam asmeniškai J. pasirodė „kažkoks neaiškus, gal koks narkomanas“, nes pastarojo akys buvo „stiklinės“. J. bute elgėsi gan grubokai, matėsi, kad jis „gerokai paėmęs“. Pas V. ant stalo buvo užkandos – raikytos „bulkos“, daugiau nieko nebuvo. Jokių įrankių ant stalo nematė.

Pas R. bute peilio, kurį jam parodė tyrėja, nėra matęs. Mano, kad tÄ peilį galėjo turėti J. J. pastoviai pas R. „atvilkdavo kokį valkatÄ â€œ. Jis sakydavo V., kad neleistų J. vestis nepažįstamus asmenis. Jo nuomone, viskas įvyko dėl nakvynės – jie (J. ir J.) gal norėjo ten miegoti, o V. juos „gynė“ lauk, kilo ginčas, todėl viskas taip ir pasibaigė. R. buvo labai draugiÅ¡kas, iÅ¡gėręs nebÅ«davo agresyvus. Apie tai, kas atsitiko tÄ vakarÄ , sužinojo kitÄ dienÄ bÅ«damas bare.

Ten girdėjo, kaip J. kažkam pasakojo apie tai, kad „vienÄ kartÄ dėjo“, tačiau neiÅ¡girdo, nei kas „dėjo“, nei kam „dėjo“. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 33-34, 35-36), liudytojas juos patvirtino. Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, o su V. R. buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame name yra socialiniai bÅ«stai. V. R. gyveno 1 bute, o jis 2.

Jų butų durys buvo Å¡alia. Apie įvykį pamena tik tiek, kad tÄ dienÄ apie 21 val. trumpam buvo užėjęs pas V. R. į butÄ . J. jį pasikvietė alaus atsigerti. Tame bute iÅ¡gėrė vos pora puodukų alaus ir išėjo. Bute, be V. ir J., daugiau nieko nebuvo. Tiek V., tiek J. buvo jau „normaliai“ iÅ¡gėrę. J. nebuvo agresyvus. IÅ¡eidamas iÅ¡ buto jame paliko tik V. ir J. Kol jis buvo bute, jokių pykčių tarp V. ir J. nebuvo, V. nebuvo sužalotas. Be alaus kitų alkoholinių gėrimų pas V. bute nebuvo.

Maisto taip pat nebuvo. Bute jokių įrankių, peilių nematė. Kalbos apie peilį nebuvo. Jam išėjus, po kokio pusvalandžio pamatė greitosios pagalbos automobilio Å¡vyturėlius. Per tÄ laikÄ , kuris praėjo nuo jo išėjimo iki greitosios pagalbos automobilio atvykimo, namuose žiÅ«rėjo televizorių, pas V. bute girdėjo tik bruzdesį, tarsi bÅ«tų stumdomi baldai. Jokių Å¡auksmų, daiktų kritimo garsų negirdėjo. Pamatęs greitosios pagalbos automobilį iÅ¡ savo buto išėjęs nebuvo.

Pas R. dažnai atvykdavo „greitoji“. TÄ patį vakarÄ pas jį atėjo policininkas ir pasakė, kad buvo sužalotas V., o J. jie sulaikė. Kodėl J. jį pasikvietė pas R. į butÄ nežino. PrieÅ¡ tai kaltinamasis buvo atėjęs į jo butÄ papraÅ¡yti cigarečių. Jis kaltinamajam pasakė, kad nerÅ«ko. Po to dar kartÄ kaltinamasis buvo atėjęs cigarečių, baladojosi į duris, tada jis ir nuėjo pas R. Tuo metu namuose buvo vienas, M. B. jo namuose jau nebebuvo. Ar M. B. buvo nuėjęs pas V.

R. nežino. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 57-59, 65-66), liudytojas nurodė, kad visas įvykio aplinkybes atsimena. Jam iÅ¡einant iÅ¡ V. R. buto, bute liko tik J. ir V. Liudytojas M. B. parodė, kad tÄ dienÄ J. L. (kurį pažinojo iÅ¡ matymo, tačiau nebendraudavo) sutiko koridoriuje, davė jam cigaretę, o pats nuėjo pas G. D.. L. išėjo iÅ¡ V. (V. R.) buto. L. buvo iÅ¡gėręs, bet sÄ moningas. Daugiau su L. nebendravo ir su pastaruoju susitikęs nebuvo.

Su D. gėrė alų. L. vėliau buvo atėjęs pas D., pabarÅ¡kino į duris, norėjo dar vienos cigaretės, bet D. pasakė, kad nieko neduos ir viskas. Praėjus gal pusvalandžiui, L. dar kartÄ atėjo, bet G. nedavė, pasakė: „viskas, užtenka“. Pats G. nerÅ«ko. Jis tÄ dienÄ pas V. į butÄ buvo užėjęs apie 9 val. Tuo metu V. buvo vienas. Vakare, kai V. bute jau buvo L., ten nebuvo nuėjęs. TÄ tvirtina. Kodėl akistatos su J. L. sakė kitaip, nurodyti negali. IÅ¡ G. D. buto išėjo, kai jau buvo prietema, bet dar nebuvo tamsu.

Kad V. sužalotas, sužinojo iÅ¡ miestelėnų, o D. tai patvirtino. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 41-43, 46-47, 50-52), liudytojas patvirtino, kad įvykio vakarÄ pas V. R. nuėjęs nebuvo. Liudytoja R. P. parodė, kad ji su sugyventiniu A. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynas V. R. gyveno to paties namo pirmame bute. Jų butas yra antrame aukÅ¡te, o V. R. – pirmame aukÅ¡te, pirmas butas kairėje pusėje, žiÅ«rint nuo lauko durų.

Su V. jie nebendraudavo, tik pasisveikindavo. Pas V. lankydavosi įvairios kompanijos – vieni ateidavo, kiti iÅ¡eidavo. Jos nuomone, tie žmonės ateidavo iÅ¡gerti. Pats R. buvo ramaus bÅ«do, o iÅ¡gėrusio jo neteko matyti. V. buvo neįgalus, tačiau pats judėdavo. TÄ vakarÄ , kai buvo sužalotas V., ji su sugyventiniu buvo savo bute, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris sklido iÅ¡ V. buto. Tai buvo panaÅ¡u į žmogaus kritimÄ . Tačiau jokių pagalbos Å¡Å«ksnių negirdėjo. Kiek valandų buvo ji pasakyti negali, bet jau buvo tamsu.

Netrukus ji su A. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Eidami į laukÄ , praėjo pro V. buto duris, tačiau jos buvo uždarytos, triukÅ¡mo (bute) nesigirdėjo. BÅ«dami lauke matė, kad V. bute dega Å¡viesa, pastebėjo, kad jo buto langų (virtuvės ir kito kambario) žaliuzės nutrauktos, jos vos kabėjo ant kampelio, o tai buvo neįprasta. Tai pat neryÅ¡kiai matėsi, kad kambaryje dar sėdi kažkoks žmogus. Jie pagalvojo, kad tai V., tačiau tyrėja jiems pasakė, kad ten buvo „dar kažkas“.

Tik jiems išėjus į kiemÄ , iÅ¡ V. buto į laukÄ išėjo iki tol jai nematytas vaikinas, apie 30 metų amžiaus, smulkaus sudėjimo, kuris paprašė pavaiÅ¡inti jį cigarete. Jai pasakius, jog rÅ«ko paskutinę cigaretę, tas vaikinas pradėjo pasakoti, kad atėjo senų skolų „iÅ¡muÅ¡inėti“. Tas vaikinas dar sakė, kad jam neatidarė durų, o kai atidarė, kažkam vienÄ kartÄ smogė. Vaikinas labai keistai žiÅ«rėjo, jo kalba buvo neriÅ¡li. A. jai sakė, kad tas vaikinas kažko „apsivartojęs“, tai matėsi ir iÅ¡ jo akių.

Tuo metu nei policijos, nei „greitosios“ lauke dar nebuvo. ParÅ«kę jie grįžo į savo butÄ . Praėjus apie 30 minučių, per langÄ pamatė, kad atvažiavo „greitoji“. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir ji su A. vėl išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Ėjo pro R. butÄ , bet jo durys buvo uždarytos ir kas ten vyksta nematė. Lauke buvo tas pats vaikinas, kuris prieÅ¡ tai jų prašė cigarečių. Tas vaikinas jų vėl prašė cigaretės, be to, prašė policijos pareigÅ«nų leisti jam nusipirkti cigarečių, tačiau policijos pareigÅ«nai jo neleido.

Policijos pareigÅ«nai dar klausė jų, ar jie pažįsta tÄ vaikinÄ , jie atsakė, jog nepažįsta. Kai lauke liko tik jie trys – ji, A. ir tas vaikinas, vaikinas jiems pasakė: „„mentai“ peilio neras, jis gerai paslėpė“. To daugiau niekas negirdėjo. Ji pagalvojo, kad kas nors atsitiko, tačiau į tai nesigilino ir su A. nuėjo į savo butÄ . Po to per langÄ matė, kaip V. iÅ¡vežė „greitosios“ automobiliu, kaip policijos pareigÅ«nai sulaikė tÄ vaikinÄ , kuris jų prašė cigarečių ir kalbėjo apie peilį, tačiau į laukÄ daugiau nebuvo išėję.

TÄ vakarÄ abu su A. buvo blaivÅ«s. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 197-198; t. 2, b. l. 1-2), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Papildomai nurodė, kad dar iki tol, kol jie su A. pirmÄ kartÄ nuėjo į laukÄ parÅ«kyti ir bendravo su tuo vaikinu, per langÄ matė, kaip iÅ¡ namo per lauko duris išėjo kažkoks žmogus. Be to, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji, bÅ«dama antro aukÅ¡to laiptinėje, matė, kad prieÅ¡ tam vaikinui (kuris jų prašė rÅ«kyti) ir medikams įeinant į V. butÄ , iÅ¡ pastarojo buto išėjo kažkoks vyras, tačiau to vyro požymių neįžiÅ«rėjo, nes buvo tamsu.

Tas vyras labai greitai prasmuko, todėl greitosios pagalbos darbuotojai galėjo jo ir nepastebėti. Liudytojas A. B. iš esmės parodė taip pat, kaip liudytoja R. P.. Jis patvirtino, kad tas jam iki tol nematytas vaikinas, kuris jų prašė cigarečių, ir kuris buvo vėliau policijos pareigūnų sulaikytas, jam ir R. sakė, kad „peilį numetė ir jo niekas neras“. Papildomai nurodė, kad kai prie namo atvyko medikai, jis, būdamas laiptinėje, matė, jog seselė daužo V. buto duris, bet jų niekas neatidaro.

Jam grįžus savo į butÄ , matė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis jau juda link iÅ¡važiavimo, kai kažkoks asmuo pribėga prie medikų ir visi jie nueina į namo vidų. Tuo metu, kai atvyko medikai ir policijos pareigÅ«nai, jokių kitų asmenų, įeinančių ar iÅ¡einančių iÅ¡ V. R. buto, nematė. R. galėjo matyti, nes ji dažniau ėjo į laukÄ , į koridorių. Ikiteisminio tyrimo metu paminėjo trečiÄ asmenį, nes per užuolaidas matėsi, jog bute yra tikrai ne du asmenys, o daugiau.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 182-184, 191-192), liudytojas nurodė, kad jie „kažkokie sumaišyti“, gal tyrėja ne taip užrašė. Tačiau esmines aplinkybes patvirtino. Tikrai girdėjo, kaip tas jaunuolis, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kalbėjo apie peilį, kurį paslėpė. Liudytoja D. Ž. parodė, kad, kiek pamena, tai buvo gruodžio mėnesį, maždaug savaitė prieš Kalėdas.

Apie 20 val. su kaimyne J. J. ėjo pasivaikščioti, Å¡uniukÄ pavedžioti. IÅ¡eidamos kaimyno V. R. bute triukÅ¡mo negirdėjo. Girdėjo, kad to bute Å¡nekasi, todėl suprato, jog kažkas ten geria. PrieÅ¡ 21 val., grįžus po pasivaikščiojimo, matė, kad prie V. buto durų rÅ«kė kažkoks vyras. Tai jokio įtarimo jai nesukėlė, nes pas V. ėjo, kas tik norėjo, nakvojo, kas norėjo. Tuo metu jokių garsų V. bute negirdėjo, jo buto durys buvo uždarytos. KitÄ dienÄ sužinojo, kad V. sužalotas.

V. buvo „pijokas“, bet nebuvo agresyvus, kaip kaimynas tikrai draugiÅ¡kas buvo. Jis buvo neįgalus, bet iki parduotuvės nueidavo, iÅ¡eidavo iÅ¡ buto. TÄ vakarÄ nei greitosios, nei policijos pareigÅ«nų nematė. Apie 23.30 val. ėjo uždaryti lauko durų ir iÅ¡ lauke alų gėrusių vyrų sužinojo, kad V. iÅ¡vežė į ligoninę. Po įvykio miestelyje žmonės Å¡nekėjo, kad J. pas V. atėjo su kažkokiu vyru, kažkas susipyko ir V. įdÅ«rė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 91-92), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Nurodė, kad policija pas jÄ buvo, galėjo bÅ«ti ir tÄ patį vakarÄ . Liudytoja J. J. parodė taip pat, kaip liudytoja D. Ž.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 100-101), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Liudytoja R. Ž. parodė, kad su V. R. buvo pažįstami apie porÄ metų, kartais socialinės darbuotojos praÅ¡ymu ateidavo pas jį, pagamindavo valgyti, kambarį sutvarkydavo. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo praėjus dviem dienoms po V. mirties iÅ¡ G.

D.. Pastarasis pasakė, kad nudÅ«rė V., bet kas tai padarė – nesakė. Ä®vykio dienÄ pas V. ji nebuvo. Paskutinį kartÄ V. bute buvo 1-2 savaitės iki įvykio. Ji rÅ«ko, todėl galėjo bÅ«ti rasta jos DNR ant cigaretės. V. R. buvo ramaus bÅ«do. Tekdavo su juo ir iÅ¡gerti, bet ir iÅ¡gėręs V. likdavo ramus. Atlenkiamo peilio pas R. tikrai nematė, maistÄ jam gamindavo naudodamasi virtuviniu peiliu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 71-73), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas M. D. parodė, kad su kaltinamuoju J. L. yra draugai. KaltinamÄ jį galėtų apibÅ«dinti kaip žmogų, kuris iÅ¡gėręs mėgsta garsiau muzikÄ â€žpasileisti“, bet kad pastarasis bÅ«tų agresyvus, nėra pastebėjęs. Jis nežino, kaip ir kas ten įvyko. IÅ¡ tardytojos žodžių suprato, kad jam tÄ vakarÄ J. skambino, tačiau jis to nepamena. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 142-143), nurodė, kad pasakydamas tyrėjai, jog J. iÅ¡gėręs „tapdavo agresyvesnis“, tik norėjo pasakyti, jog jis iÅ¡gėręs mėgdavo garsinti muzikÄ .

Tapdavo linksmesnis. Prie kitų žmonių nekibdavo, nesimuÅ¡davo, bent jau prie jo. Jau po apklausos jis paskambino tyrėjai ir pasakė, jog sakydamas, kad J. iÅ¡gėręs tapdavo agresyvesnis, ne tÄ norėjo pasakyti, bet jo papildomai nebeapklausė. Apie peilį yra girdėjęs vienÄ kartÄ , bet pats jo nėra matęs. Liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamuoju J. L. susipažino ir bendravo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vykio dienÄ su J. L. nebuvo susitikusi, nors jis jai iki vėlumos skambinėjo, siÅ«lė susitikti.

Paskui ji jam nebekėlė ragelio. Su J. L. buvo susitikusi vienÄ vakarÄ prieÅ¡ tai (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ji buvo pas ten gyvenančiÄ močiutę. Su J. tada buvo bendravę per „(duomenys neskelbtini)“ apie savaitę laiko. J. turėjo degtinės, alaus, ir stipriai prisigėrė. Ji gėrė mažai, nes buvo su sÅ«numi. IÅ¡gėręs J. pradėjo rodyti peilį, prožektorių, minėjo, kad peilį su savimi visada neÅ¡iojasi savigynai, jeigu jį kas nors pultų. Peilis buvo atlenkiamas, nedidelis.

J. buvo atlenkęs peilio geležtę. Jai pasidarė baugu, todėl su vaiku išėjo namo. Su L. tÄ vakarÄ kartu prabuvo ne daugiau pusantros valandos. Jai pasirodė nenormalu, kad J. rodė peilį, nes ji buvo su vaiku ir vaikas iÅ¡sigando. Jai su vaiku einant namo, J. ėjo jiems iÅ¡ paskos. Sekdamas juos J. sudaužė degtinės butelį. SekančiÄ dienÄ J. daug kartų jai skambino, matė, kaip jis vaikščiojo dienos metu prie parduotuvės. Ji iÅ¡ pradžių neatsiliepė, tačiau vakare atsiliepė ir susitarė su J. susitikti, tačiau pastarasis neatėjo.

R. ji pažinojo, yra pas jį buvusi, nunešdavo jam cigarečių. Jis buvo neįgalus, labai geras žmogus, niekada nėra mačiusi jo agresyvaus. R. buvo išgeriantis ir pas jį eidavo, kas tik norėjo pagerti. „Lipdavo“ tam žmogeliui ant galvos. Jai nėra žinoma, ar J. L. anksčiau lankydavosi pas V. R., nes ji L. pažinojo vos dvi dienas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 146-147), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Nurodė, kad, jos nuomone, peilis, kuris buvo nuotraukose, yra tas pats, kurį matė pas J.

L.. Liudytoja J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate, Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . Kiek pamena, po J. L. apklausos jis geranoriÅ¡kai sutiko vykti į įvykio vietÄ su tikslu surasti peilį. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu peilio nerado, nors jo ieÅ¡kojo tiek jie, tiek pats J. L.. Vykstant atgal į policijos komisariatÄ J. L. pasiÅ«lė pažiÅ«rėti po Å¡aldytuvu. Tada ji paskambino įvykio vietoje likusiems pareigÅ«nams ir jie tÄ peilį rado.

Todėl Å¡ie L. veiksmai padėjo surasti nusikaltimo įrankį. Nuo pat pradžių L. neneigė įvykdęs tÄ nusikaltimÄ , bet visada sakė, kad buvo girtas ir nieko nepamena, todėl negali paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių. L. sakė, kad įvykio vietoje be jo ir nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo, todėl „greičiausiai“ jis tai padarė. Liudytojas M. D. labai neigiamai apie L. atsiliepė, sakė, kad L. iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus. Å is liudytojas po to, kai J. L. buvo leista susipažinti su byla, jai skambino ir prašė iÅ¡trinti „tÄ paskutinį sakinį“.

D. paminėjo, kad kaip ir bijÄ s L., nenorįs jo apkalbėti. Liudytojų parodymus raÅ¡o pirmuoju asmeniui, todėl, kÄ liudytojas sako, tÄ ji ir užraÅ¡o. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. J. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog tÄ dienÄ 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, nenustatytu įrankiu galimai sužalojo V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) diagnozuoti hipovoleminis Å¡okas bei 2 durtinės žaizdos kairės pusės mentės srityje, nukentėjęs asmuo paguldytas į reanimacijos skyrių (t. 1, b. l. 1).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) val. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė reanimacijos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad mirė V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19). Iš policijos veikų registracijos sistemos išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 21.14 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate registruotas telefoninis pranešimas, kad sužalotas vyras, kuriam padarytos dvi pjautinės žaizdos, reikia siūti.

PraneÅ¡a J. L.. Policijos pagalbos atsisako. Taip pat Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nurodytos kitos, vėliau nustatytos, Å¡io įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 43-47). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie virtuvinio stalo ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant prie virtuvinio stalo stovinčios kėdės užkloto rasta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Kraujo dėmės (tiÅ¡kalai) rasti ant sienų bei grindų.

Po virtuviniu stalu rasti tušti plastikiniai buteliai. Ant fotelio pakibęs iš sienose įmontuoto užuolaidų karnizo laikiklio ištrūkęs užuolaidų bėgelis su dienine užuolaida. Ant palangės rastos lėkštės šukės. Apžiūros metu paimti daiktai ir objektai, nurodyti protokole (t. 1, b. l. 48-82). Iš 2018 m. gruodžio 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai buvo apžiūrėti bute esantys baldai – spinta ir komoda. Apžiūros metu paimti atsuktuvai ir kaltas (t. 1, b. l. 83-88).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 20 d. – 2018 m. gruodžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu po Å¡aldytuvu buvo rastas ir paimtas peilis. Peilio geležtė užlenkta. Peilis metalinis, padengtas juodos spalvos dažais. Peilio ilgis iki 22 cm., geležtės ilgis iki 9,6 cm, geležtės plotis iki 2,2 cm. Ant peilio geležtės matomi rusvos spalvos sutepimai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ . ApžiÅ«rint peilį ant jo buvo rastas ir nufotografuotas rankos pirÅ¡to pėdsakas (t. 1, b. l. 90-95).

IÅ¡ 2019 m. liepos 9 d. akistatos protokolo matyti, kokius parodymus davė akistaton suvesti liudytojas M. B. ir įtariamasis J. L. (t. 2, b. l. 50-51). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 27 d. akistatos protokolo matyti, kokius parodymus davė akistaton suvesti liudytojas G. D. ir įtariamasis J. L. (t. 2, b. l. 61-62). IÅ¡ 2019 m. birželio 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad juo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl J. L. veiksmų artimojoje aplinkoje, tai yra jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Nutarime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. 2.01 val. policijoje registruotas J. L. (kaltinamojo J. L. tėvo) praneÅ¡imas, kad namuose neblaivus sÅ«nus J. L. (kaltinamasis) garsiai leidžia muzikÄ , trukdo namiÅ¡kiams ilsėtis. Ä® įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai rado akivaizdžiai neblaivų J. L. (kaltinamÄ jį), kuris necenzÅ«riniais žodžiais žemino policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , dėl ko jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ protokolo suraÅ¡ymui. 2018 m. lapkričio 25 d. 4.19 val. policijoje registruotas praneÅ¡imas, kad J.

L. (kaltinamasis) namuose vartoja alkoholinius gėrimus, garsiai leidžia muzikÄ , trukdo namiÅ¡kiams ilsėtis. Ä® vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai J. L. (kaltinamÄ jį) rado stovintį ant važiuojamosios kelio dalies, jam buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas. 2018 m. gruodžio 8 d. 2.27 val. policijoje registruotas R. L. (kaltinamojo J. L. sesers) praneÅ¡imas, kad neblaivus J. L. (kaltinamasis) iÅ¡daužė du namo langus. Ä® vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai J. L. (kaltinamÄ jį) rado kieme, jam buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas. 2018 m. gruodžio 15 d. 23.53 val. policijoje registruotas praneÅ¡imas, kad neblaivus J.

L. (kaltinamasis) elgiasi agresyviai, triukÅ¡mauja. Ä® vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai aplinkoje nesiorientuojantį J. L. (kaltinamÄ jį) rado kieme, jam buvo nustatytas 3,26 promilių girtumas. J. L. (kaltinamasis) necenzÅ«riniais žodžiais žemino policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ . Aplinkybių patikslinimo metu buvo apklausti R. L. (kaltinamojo J. L. sesuo) ir J. L. (kaltinamojo J. L. tėvas), kurie nurodė, kad J. L. (kaltinamasis), grįžęs iÅ¡ užsienio, nuolat girtavo (praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ ), neblaivus keldavo konfliktus, garsiais klausydavosi muzikos.

R. L. nurodė, kad konfliktų metu J. L. (kaltinamasis) smurtavo jos atžvilgiu, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, pretenzijų jam neturi. J. L. (kaltinamojo J. L. tėvas) nurodė, kad konfliktų metu buvo susikibęs su sÅ«numi, tačiau fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas, pretenzijų sÅ«nui neturi. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo nuspręsta todėl, kad J. L. (kaltinamojo) veiksmais jo artimiesiems nebuvo sukeltas fizinis skausmas (t. 2, b. l. 122-125). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad už V.

R., kuris dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, suteiktas medicinines paslaugas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 20657,83 Eur (t. 2, b. l. 165-169). Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 21.10 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad šis abonentas priklauso kaltinamajam J.

L.), dėl kūno sužalojimo adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 177). Iš 2019 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyti ir užfiksuoti (surašant stenogramas) Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus ir VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti telefoniniai pokalbiai, susiję su 2018 m. gruodžio 19 d. įvykiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J.

L.) buvo skambinta į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotį. Pokalbį galimai pradeda V. R., kuris nurodo, kad su Å¡irdimi blogai ir nurodo adresÄ , kuriuo reikia atvykti, tačiau pokalbio eigoje pokalbį po ilgos pauzės tęsia jau kitas asmuo. Galimai kalba du skirtingi asmenys. Pauzės metu fone girdimi keiksmažodžiai, grasinimai „neik prieÅ¡ mano geležtę“, „kÄ aÅ¡ norėjau n... pamokint bliad Å¡iame gyvenime, n... aÅ¡ čia galvoji čia grįžau, atsiskaityt su kažkuom“, „aÅ¡ niekur neisiu“, „pas mane pjaun gerai“.

Po to pokalbį tęsia vėl nukentėjusysis V. R., nurodydamas kad problema Å¡irdis ir vėl nurodo adresÄ , kuriuo atvykti. Po to, vėl girdima pauzė, Å¡lamesys kurios metu niekas nekalba, tačiau fone girdimi du vyriÅ¡ki ir vienas moteriÅ¡kas balsas. 2018 m. gruodžio 19 d. 21.10 val. iÅ¡ abonento (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J. L.) buvo skambinta į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Pokalbyje galimai dalyvauja J. L., kuris nurodo, kad sumuÅ¡tas vyras, kad yra dvi pjautinės žaizdos, nurodo, kad nukentėjusysis nesako, kas jam nutiko, nurodo, kad nereikia policijos, o tik greitosios, kad apstabdė kraujavimÄ , nurodo, kad sužeistajam 54 metai, kad reikia „aÅ¡tuonias siÅ«les daryti“, kad nukentėjusysis yra iÅ¡gėręs. Nenorėdamas, tačiau prisistato, kad yra J.

L.. 2018 m. gruodžio 19 d. 21.15 val. fiksuotas telefoninis pokalbis tarp VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojo, vykusio į iÅ¡kvietimÄ . 2018 m. gruodžio 19 d. 21.18 val. iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties skambinama abonentui (duomenys neskelbtini) (priklausančiam kaltinamajam J. L.). Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja praÅ¡o atsiliepusio asmens (galimai J. L.) patikslinti adresÄ , kuriuo kviečiama medicinos pagalba.

PaÅ¡nekovas (galimai J. L.) nurodo, kad nesupranta, nes kÄ tik iÅ¡ lauko parėjo. Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai nurodžius, kad gal jis telefonÄ buvo palikęs ir ne jis kvietė pagalbÄ , paÅ¡nekovas (galimai J. L.) nurodė, kad telefonÄ buvo palikęs. Po to girdisi, kaip telefonu atsiliepęs asmuo (galimai J. L.) kreipiasi į Å¡alia esantį žmogų (galimai nukentėjusįjį V. R.) ir klausia jo, ar jam reikia greitosios. Po to nurodoma, kad reikia, pasakomas adresas. Paklaustas kas atsitiko, paÅ¡nekovas nurodo, kad „Sugrįžau atiduot savo senos skolos“ ir padeda ragelį. 2018 m. gruodžio 19 d. 21.18 val. abonentui (duomenys neskelbtini) (priklausančiam kaltinamajam J.

L.) skambina medicinos pagalbos darbuotojas, tačiau niekas neatsiliepia. 2018 m. gruodžio 19 d. 21.20 val. iÅ¡ abonento (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J. L.) skambinama į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotį, ir paskambinęs vyriÅ¡kis nurodo, kad kviesti ne porÄ , o kokius tris medikus, kažkam duoda nurodymÄ â€žtylėk“. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai paklausus, kas atsitiko, paÅ¡nekovas nurodo, kad jeigu čia pradės dar brautis per duris, tai bus daugiau aukų, negu naudos.

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodžius, kad nieko nesupranta, pašnekovas nusijuokia, girdisi kaip kažkam, esančiam šalia, nurodo „tu dar, suslike, bliad dar pasvaidysi, na“. Operatorei paklausus, ar yra atvykusi greitoji, pašnekovas nurodo, kad ne, ir baigia pokalbį nurodęs, kad jam kažkas skambina (t. 2, b. l. 182-193). Iš 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoniniame pokalbyje užfiksuoti ne mažiau trijų vyrų balsai, moteriškas balsas yra greitosios pagalbos operatorės pusėje, bet užfiksuotų asmenų balsai netinka asmens identifikavimui; 2018 m. gruodžio 19 d. 21.10 val. telefoniniame pokalbyje vieno iš pokalbio dalyvių balsas ir kalba yra įtariamojo J.

L.; 2018 m. gruodžio 19 d. 21.18 val. telefoniniame pokalbyje yra užfiksuoti ne mažiau kaip dviejų vyrų balsai, bei nurodyta, kad vieno balsas ir kalba yra įtariamojo J. L.; 2018 m. gruodžio 19 d. 21.20 val. telefoniniame pokalbyje yra užfiksuoti ne mažiau kaip dviejų vyrų balsai, bet užfiksuotų asmenų balsai netinka asmens identifikavimui (t. 3, b. l. 17-39). Iš 2018 m. gruodžio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. (VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus darbuotoja) policijos pareigūnui pateikė daiktus ir rūbus, kuriuos vilkėjo arba turėjo su savimi sužalotasis V.

R. (t. 3, b. l. 60-61A). Iš 2019 m. sausio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti V. R. rūbai ir daiktais, paimti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus. Apžiūros metu ant V. R. kelnių ir kelnaičių kraujo dėmių nerasta. Ant pagalvės užkloto (ant kurio nukentėjęs buvo paguldytas) rasta sukrešėjusio kraujo dėmė. Marškinėlių nugarinėje dalyje matyti pažeidimas (įpjova) ir aplinkui sukrešėjusio kraujo dėmė (t. 3, b. l. 62-67).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 20 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. L. policijos pareigÅ«nui pateikė rÅ«bus, batus bei mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (t. 3, b. l. 68-69). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 15 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas 2018 m. gruodžio 20 d. iÅ¡ J. L. paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia (duomenys neskelbtini) (R-1011)“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini)). ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pirmÄ kartÄ iÅ¡ Å¡io abonento buvo skambinta 10.15 val.; pirmÄ kartÄ iÅ¡ Å¡io abonento buvo skambinta (jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini)) 15.20 val.; 20.59 val. iÅ¡ Å¡io abonento buvo skambinta į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotį, 21.10 val. iÅ¡ Å¡io abonento buvo skambinta į BendrÄ jį pagalbos centrÄ .

TÄ dienÄ Å¡iuo abonentu buvo naudotasi iki 23.49 val. Po skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , J. L. dar skambino motinai S. L., seseriai R. L., draugui M. D., bei V. P. (t. 3, b. l. 72-74, 76-83). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jame nurodyta, jog parodymų patikrinimo metu įtariamasis J. L. nurodė, kad ieÅ¡kant peilio (nusikaltimo įrankio) reikia „patikrinti po Å¡aldytuvu“.

Atliekant papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , peilis su galimai kraujo dėmėmis bei ryÅ¡kiais pirÅ¡tų antspaudais buvo surastas – jis buvo paslėptas Å¡aldytuvo viduje (jo mechaninėje dalyje) (t. 3, b. l. 163-164). IÅ¡ 2020 m. birželio 3 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant mobilaus ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. L., elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2020 m. gegužės 11 d. 17.45 val. užfiksuotas pokalbis tarp J.

L. ir V. L. (abonento numeris (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu V. L. klausia J. L., ar pastarasis prieÅ¡ tyrimÄ (psichofiziologinį) iÅ¡gėrė vaistų, į kÄ J. L. atsakė, kad vaistų buvo iÅ¡gėręs, tačiau jie nepadėjo. 2020 m. gegužės 11 d. 19.05 val. užfiksuotas pokalbis tarp J. L. ir abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi J. L. svainis D. C. (t. 5, b. l. 87A)). Pokalbio metu J. L. nurodo, kad neiÅ¡laikė testo (psichofiziologinio) sakydamas „susimoviau n..... vienu žodžiu“, „vienÄ kabliukÄ , k...., rado ir ant to pačio, k...., užkliuvau, n.....“ (t. 5, b. l. 86-89).

IÅ¡ 2019 m. vasario 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo, į tai nurodo durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimai, katamnezės ir medicininių dokumentų duomenys.

Tai komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, dešinės pusės pūlingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. Sužalojimai V. R. padaryti prieš jam kreipiantis medicinos pagalbos 2018 m. gruodžio 19 d. Sužalojimai padaryti paveikus su duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais) (t. 5, b. l. 161-164). Iš 2020 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. konstatuoti sužalojimai padaryti paveikus su duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais).

Atsuktuvas, atsižvelgus į sužalojimo padarymo mechanizmÄ ir kuria jo dalimi padaromas sužalojimas bei pagal žalojančių daiktų rÅ«Å¡inę priklausomybę, įprastai priskiriamas duriančių savybių turinčiam ar kietam bukam daiktui. Pasisakyti, kiek tiksliai praėjo laiko nuo sužalojimų konstatuotų V. R. padarymo iki jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, nėra galimybės. V. R. lavone konstatuotų žaizdų kanalų kryptys pagal strėlinę ašį buvo iÅ¡ nugaros į priekį, tiksliau pasisakyti į kuriÄ pusę buvo pakreipta kanalų eiga, pagal horizontaliÄ ir vertikaliÄ ašį remiantis turimais duomenimis nėra galimybės (t. 5, b. l. 171-172).

Iš 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. L. kūne nustatyti sužalojimai: dešiniojo riešo odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos žaizda. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais 3-14 parų laikotarpyje iki apžiūros ir su užduotyje nurodytu įvykiu nesusiję (t. 5, b. l. 178).

Specialistas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. buvo atlikta J. L. kūno apžiūra. Specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai, kurie buvo nustatyti J. L. rankose. Rasti sužalojimai nesusiję su įvykių dėl to, kad jie yra senesni nei pats įvykis. Iš 2020 m. gegužės 12 d. specialisto išvados matyti, kad ištyrus įvykio vietos apžiūros metu ant nusikaltimo įrankio – peilio, rastus rankų pėdsakus, nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas asmeniui identifikuoti tinka, šis rankos piršto pėdsakas paliktas, tikėtina, vieno asmens.  Šis rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne J.

L. deÅ¡inės rankos nykščiu, didžiuoju, bevardžiu, mažyliu pirÅ¡tais ir ne kairės rankos pirÅ¡tais. Duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is rankos pirÅ¡to pėdsakas yra paliktas J. L. deÅ¡inės rankos smiliumi, arba, kad Å¡is pėdsakas nėra paliktas J. L. deÅ¡inės rankos smiliumi, specialistai negali, nes tarp Å¡io pėdsako ir J. L. deÅ¡inės rankos smiliaus atspaudo yra nustatyti ne tik sutapimai, bet ir skirtumai, kurie, tikėtina, atsirado dėl daugybinių pėdsako deformacijų (t. 6, b. l. 1-10).

Specialistė L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko tyrimÄ Å¡ioje byloje dėl pirÅ¡to pėdsako. Pėdsakas turėjo požymių, rodančių, kad jis galimai buvo deformuotas ir ne vienÄ sykį, todėl ir negalėjo duoti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados. Mano, kad dalis deformacijų galėjo atsirasti ir dėl valymo. Deformacija taip pat galėjo atsirasti dėl to, kad pirÅ¡tas su peiliu galimai kontaktavo du kartus – po pirmo karto pirÅ¡tas galimai buvo pakeltas ir vėl po vėl kontaktavo, arba dėl to, kad pirÅ¡tas kontakto metu pasislinko.

IÅ¡ 2019 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo peilio, rasto apžiÅ«rint įvykio vietÄ , geležtės, rasta susimaiÅ¡iusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant tampono su nuoplova nuo peilio geležtės gautas miÅ¡rus DNR profilis sutampa su sudėtiniu J. L. ir V. R. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant tampono su nuoplova nuo peilio geležtės nustatytų alelių rinkiniu, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000006 procento.

Ant tirti pateiktos J. L. batų poros dešinės kojos bato rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Vieno asmens genotipas sutampa su V. R. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su J. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. R. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinumo sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000002 procento (t. 6, b. l. 21-24).

Specialistė J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo peilio nuimtoje nuoplovoje buvo nustatytas dviejų asmenų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) susimaiÅ¡iusios alelės. Tiesiog ant to pavirÅ¡iaus, nuo kurio buvo padaryta nuoplova, buvo vieno ir kito asmens biologinių pėdsakų. Pažymi, kad tai gali bÅ«ti nebÅ«tinai abiejų asmenų kraujas, gali bÅ«ti, kad vieno iÅ¡ asmenų yra kraujas, o kito – kažkokie kiti biologiniai pėdsakai, arba abiejų asmenų kraujas. IÅ¡ 2019 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo peilio, rasto apžiÅ«rint įvykio vietÄ , žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo J.

L. dešinės ir kairės rankų žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų J. L. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000006 procento (t. 6, b. l. 29-30). Iš 2019 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų marškinėlių nugarinio paviršiaus kairėje pusėje yra vienas kiauryminis durtinis – pjautinis pažeidimas.

Pažeidimas padarytas duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščiÄ geležtę su aÅ¡menimis, tikėtina peiliu. Požymių, individualizuojančių tirti pateiktÄ peilį, nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateiktų marÅ¡kinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu, negalima. Tirti pateiktų marÅ¡kinėlių durtinis – pjautinis pažeidimas atitinka vienÄ iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje nurodytų V. R. kÅ«no sužalojimų. Nustatyti, kurį nugarinio pavirÅ¡iaus sužalojimÄ atitinka marÅ¡kinėlių pažeidimas, negalima (t. 6, b. l. 37-40).

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto atsuktuvo, paimto įvykio vietos apžiūros metu, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant atsuktuvo gautas mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu V. R. ir J. L. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant atsuktuvo mėginyje nustatytų alelių rinkiniu, tai yra atsitiktinumo sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3x10-28. Ant tirti pateiktų cigarečių nuorūkų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių asmens biologinių pėdsakų genotipai sutampa su J.

L., V. R., A. G., V. V., J. J., R. Ž.. Ant tirti pateiktų butelių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių asmens biologinių pėdsakų genotipai sutampa su J. L. ir V. R. (t. 6, b. l. 48-60). Iš 2019 m. gruodžio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų cigarečių nuorūkų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rastų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių asmens biologinių pėdsakų genotipai sutampa su V.

R., A. G., V. V., J. J., R. Ž. (t. 6, b. l. 74-77). IÅ¡ 2020 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimo poligrafu metu J. L. nurodė, kad pas V. atvyko su J. J.. IÅ¡gėrinėjo. KompanijÄ kažkuriuo metu papildė G. ir M. Po kurio laiko visi išėjo, jis liko vienas su V. Vėliau išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Grįždamas dar parÅ«kė su antro aukÅ¡to kaimynais. PrieÅ¡ grįždamas pas V. iÅ¡ jo buto pamatė iÅ¡einantį kažkokį asmenį. Grįžęs į tÄ butÄ , rado V. sužalotÄ ir iÅ¡kvietė pagalbÄ .

Ä®tariamajam J. L. atsakant „ne“ į visus tikrinamuosius klausimus – ar JÅ«s dÅ«rėte V. į nugarÄ tÄ vakarÄ ?; ar JÅ«s paslėpėte V. sužaloti naudotÄ peilį tame bute?; ar tas už Å¡aldytuvo V. bute po jo sužalojimo rastas peilis priklauso Jums?, buvo gauta neigiama iÅ¡vada – UZCT testo metu tiriamasis J. L. į jam Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesÄ (t. 6, b. l. 93-96). IÅ¡ 2020 m. birželio 4 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimo poligrafu metu tiriamasis (liudytojas) J.

J. nurodė, kad tÄ dienÄ paskambino V. ir pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Å iam sutikus, nupirko alaus ir nuvyko pas V. į butÄ . Pasibaigus alui, išėjo dar nupirkti, prie „kebabinės“ sutiko J. L., su juo grįžo pas V. Toliau gėrė. IÅ¡gertuvėse dalyvavo dar ir „G.“, „M.“, buvo trumpam užėjęs G. D.. Vėliau kompanija pradėjo skirstytis ir kai jis išėjo , bute liko tik J. ir V. Išėjęs iÅ¡ to buto nuėjo miegoti. Vėliau jam paskambino M. ir pasakė, kad kiemas pilnas „mentų“, kad sužalotas V.

Kol jis buvo bute, V. niekas nežalojo. J. J. atsakant „ne“ į visus tikrinamuosius klausimus – ar JÅ«s matėte, kaip J. peiliu dÅ«rė V.?; ar JÅ«s išėjote iÅ¡ to buto po V. sužalojimo tÄ vakarÄ ?; ar JÅ«s matėte, kaip buvo paslėptas peilis, kuriuo buvo badomas V.?, buvo gauta teigiama iÅ¡vada – UZCT testo metu tiriamasis J. J. į jam Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ (t. 6, b. l. 111-114). IÅ¡ 2020 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimo poligrafu metu tiriamasis (liudytojas) G.

D. nurodė, kad V. bute buvo atėjęs kartu su J. L. trumpam, net nebuvo prisėdęs, iÅ¡gėrė porÄ â€žkrÅ«zų“ alaus ir išėjo, nes jam nepatiko ten bÅ«ti. Tuo metu, kai buvo bute, ten dar buvo J. L. ir V. Kol buvo bute, jokių konfliktų nebuvo, V. buvo sveikas. G. D. atsakant „ne“ į visus tikrinamuosius klausimus – ar JÅ«s matėte, kaip J. peiliu dÅ«rė V.?; ar JÅ«s išėjote iÅ¡ to buto po V. sužalojimo tÄ vakarÄ ?; ar JÅ«s matėte, kaip buvo paslėptas peilis, kuriuo buvo badomas V.?, buvo gauta iÅ¡vada – nustatyti ar tiriamasis G.

D. sakė tiesÄ ar netiesÄ , atsakydamas į jam Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus, negalima, nes gautas rezultatas nėra statiÅ¡kai reikÅ¡mingas tiesios ar netiesos sakymui (t. 6, b. l. 130-133). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 21 d. praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., Å¡ios bendrovės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), cigaretės „LD“ ir „Rothmans“ parduotos nebuvo (t. 7, b. l. 73).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis J. L. parodė, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. R., duris. Buto viduje J. L. parodė vietÄ , kur kabėjo užuolaidos, kurias nuplėšė. Parodė vietÄ ant sofos, kur jis sėdėjo; parodė vietÄ , kur sėdėjo V. ApžiÅ«ros J. L. vardino vietas, kur galėjo paslėpti įrankį, kuriuo galėjo durti nukentėjusiajam.

Vardino elektros skydinę, televizorių, spintelę, tačiau apžiÅ«rėjus Å¡ias vietas, galimas nusikaltimo įrankis nebuvo surastas. Baigus parodymų patikrinimÄ vietoje ir vykstant į policijos komisariatÄ J. L. nurodė, kad reikia gerai pažiÅ«rėti po Å¡aldytuvu, nes galėjo peilį paslėpti ten. Susiekus su įvykio vietoje likusiu policijos pareigÅ«nu T. T. ir jam praneÅ¡us įtariamojo J. L. nurodytÄ aplinkybę, peilis, ant kurio buvo matomos galimai kraujo dėmės, buvo surastas ir paimtas (t. 7, b. l. 83-89).

IÅ¡ asmens blaivumo nustatymo alkotesteriu kvito matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 22.31 val. J. L. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (t. 7, b. l. 93). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 21 d. asmens apžiÅ«ros protokolo matyti, kokie duomenys buvo nustatyti, apžiÅ«rėjus sulaikytojo J. L. kÅ«nÄ (t. 7, b. l. 95-101). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad J. L., teisme nagrinėjant prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl suėmimo jam paskyrimo, nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 7, b. l. 109-110).

IÅ¡ nukentėjusiosios V. V. ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kokias iÅ¡laidas ji turėjo laidojant tėvÄ V. R. (t. 9, b. l. 53-59). IÅ¡ liudytojo J. L. 2020 m. spalio 12 d. praneÅ¡imo matyti, kad jis atsisako liudyti teisme, nes kaltinamasis J. L. yra jo sÅ«nus (t. 9, b. l. 119). IÅ¡ liudytojos R. L. 2020 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imo matyti, kad ji atsisako liudyti teisme, nes kaltinamasis J. L. yra jos brolis (t. 9, b. l. 151). IÅ¡ liudytojos S. L. 2020 m. lapkričio 4 d. praneÅ¡imo matyti, kad ji atsisako liudyti teisme, nes kaltinamasis J.

L. yra jos sÅ«nus (t. 9, b. l. 152). IÅ¡ banko „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡rašų bei nukentėjusiosios V. V. susiraÅ¡inėjimo su prokurore matyti, kad J. L. nukentėjusiajai V. V. pervedė 2100 Eur: 2020 m. lapkričio 13 d. – 500 Eur, 2020 m. gruodžio 20 d. – 200 Eur, 2021 m. sausio 14 d. – 200 Eur, 2021 m. vasario 6 d. – 400 Eur, 2021 m. vasario 10 d. – 100 Eur, 2021 m. kovo 25 d. – 300 Eur, 2021 m. balandžio 15 d. – 200 Eur ir 2021 m. gegužės 12 d. – 200 Eur (t. 10, b. l. 2; t. 11, b. l. 72-85).

IÅ¡ banko „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. L. 2020 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai pervedė 500 Eur (t. 10, b. l. 3). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pažymos matyti, kad R. R. (nukentėjusiosios V. V. motinai) 2019 m. vasario 14 d. sprendimu paskirta laidojimo paÅ¡alpa – 304 Eur (t. 10, b. l. 40, 108; t. 11, b. l. 71). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 7 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.

R. už granitinį paminklÄ su borteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 700 Eur (t. 10, b. l. 109-110; t. 11, b. l. 70). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo J. L. kaltė konflikto metu peiliu sužalojus V. R., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) val. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ mirė, yra visiÅ¡kai įrodyta.

Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019).

NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir panaÅ¡iai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kaltinamasis J. L. bylÄ nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tačiau nurodė, kad paties V. R. sužalojimo momento visiÅ¡kai neatsimena dėl girtumo.

Kaltinamojo tvirtinimu, niekas kitas negalėjo peiliu sužaloti V. R., tik jis, nes įvykio metu V. R. bute buvo tik jis ir V. R.. Kaltinamasis J. L. teisme nurodė, kad pripažįsta visas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad durdamas du kartus peiliu mirtinai sužalojo V. R.. Tuo pačiu kaltinamasis nurodė, kad įvykio vietoje po Å¡aldytuvu rastas peilis (nusikaltimo įrankis) jam nepriklauso ir Å¡io peilio jis į įvykio vietÄ neatsinešė. Nors kaltinamasis J. L. nurodė dėl girtumo neatsimenÄ s, kaip peiliu sužalojo V.

R., nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nematė, kaip buvo sužalotas V. R. (o tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo J. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo), tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog V. R. peiliu mirtinai sužalojo bÅ«tent kaltinamasis J. L.. Visų pirma, tiek kaltinamojo J. L., tiek liudytojų J. J., V. V., A. G. ir G. D. (tai asmenų, kurie įvykio dienÄ iÅ¡gėrinėjo su nužudytuoju V.

R.) parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai peiliu buvo sužalotas V. R., nužudytojo V. R. bute buvo tik V. R. ir kaltinamasis J. L.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais (kad V. R. sužalojimo metu jų pastarojo bute nebuvo ir jie nematė, kaip buvo sužalotas V. R., kad jiems išėjus iÅ¡ V. R. buto, su pastaruoju liko tik J. L., kad jiems iÅ¡einant V. R. buvo nesužalotas) teismas neturi jokio pagrindo, nes jų parodymai yra iÅ¡ esmės vienodi (tam tikri neesminiai neatitikimai paaiÅ¡kintini tuo, kad Å¡ie liudytojai įvykio dienÄ buvo apsvaigę nuo alkoholio, be to, praėjo ilgas laiko tarpas nuo įvykio iki Å¡ių liudytojų apklausos teisme), nuoseklÅ«s (iÅ¡ esmės sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), parodymus Å¡ie liudytojai davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, Å¡ių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojo M.

B. parodymai, specialisto iÅ¡vada dėl liudytojo J. J. tyrimo poligrafu (liudytojas J. J. sakė tiesÄ , kad nematė, kaip buvo sužalotas V. R., kaip buvo paslėptas peilis) (t. 6, b. l. 111-114). Tai, kad be sužaloto V. R. ir juos pasitikusio J. L., kitų asmenų bute, kuriame buvo sužalotasis, nebuvo, patvirtino ir pirmieji į įvykio vietÄ atvykę medikai – liudytojai L. V. ir V. Ž.. Nors 2019 m. spalio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoniniame pokalbyje (tarp abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J.

L.) ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos, kurį galimai pradeda V. R., kuris nurodo, kad su Å¡irdimi blogai ir nurodo adresÄ , kuriuo reikia atvykti, tačiau pokalbio eigoje pokalbį po ilgos pauzės tęsia jau kitas asmuo, o pauzės metu fone girdimi keiksmažodžiai bei grasinimai, galiausiai pokalbį vėl tęsia galimai V. R., nurodydamas, kad problema – Å¡irdis (t. 2, b. l. 182-193), užfiksuoti ne mažiau trijų vyrų balsai, o moteriÅ¡kas balsas yra greitosios pagalbos operatorės pusėje (t. 3, b. l. 17-39), tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad V.

R. sužalojimo momentu pastarojo bute buvo tik pastarasis ir kaltinamasis J. L., nes Å¡io telefoninio pokalbio metu kalbama tik apie V. R. problemÄ su Å¡irdimi, tačiau nei pats V. R., nei kitas pokalbį tęsęs asmuo (galimai J. L.) net neužsimena apie peiliu padarytus sužalojimus (skirtingai nuo sekančio – 2018 m. gruodžio 19 d. 21.10 val. telefoninio pokalbio (tarp abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J. L.), ir Bendrojo pagalbos centro operatorės), kurio metu J. L. nurodo, kad yra „sumuÅ¡tas vyras, yra dvi pjautinės žaizdos, kad apstabdė kraujavimÄ â€œ, kad sužalotajam reikia „aÅ¡tuonias siÅ«les daryti“ (t. 2, b. l. 182-193)), todėl konstatuotina, jog to pirmojo skambučio metu (20.59 val.) V.

R. dar nebuvo sužalotas peiliu, tačiau tuo metu jau buvo kilusi konfliktinė situacija tarp bute buvusių asmenų. Kaltinamojo J. L. bei liudytojų J. J. ir G. D. parodymai leidžia manyti, kad tuo metu V. R. bute, be pastarojo ir J. L., dar buvo J. J. arba G. D. (abu nurodo, kad panašiu laiku išėjo iš V. R. buto), tačiau jie (kaltinamasis J. L. ir trečiasis bute buvęs asmuo (J. J. arba G. D.)) minėtos aplinkybės (skambučio į VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotį bei kylančio konflikto) neatsimena dėl girtumo.

Nors asmens, 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoninio pokalbio metu pasakiusio žodžius – „neik prieÅ¡ mano geležtę“, „kÄ aÅ¡ norėjau n... pamokint bliad Å¡iame gyvenime, n... aÅ¡ čia galvoji čia grįžau, atsiskaityt su kažkuom“, „aÅ¡ niekur neisiu“, „pas mane pjaun gerai“, specialistui identifikuoti nepavyko (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, įvertinus kitus byloje surinktus duomenis (kaltinamojo J. L. ir minėtų liudytojų parodymus, kitų telefoninių pokalbių tarp abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J.

L.), ir Bendrojo pagalbos centro operatorės bei VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos turinį, o taip pat duomenis, patvirtinančius, kad peilį, kuriuo buvo sužalotas V. R., turėjo ir jį panaudojo J. L. (šių duomenų analizė žemiau), konstatuotina, kad minėtus žodžius pasakė būtent kaltinamasis J. L.. Teismas nesivadovauja liudytojos R. P. parodymais, kad tuo momentu, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji, būdama antro aukšto laiptinėje, matė, kad prieš vaikinui, kuris jos ir A.

B. prašė rÅ«kyti (tai yra kaltinamajam J. L.), ir medikams įeinant į V. R. butÄ , iÅ¡ pastarojo buto išėjo kažkoks vyras, kurio požymių ji neįžiÅ«rėjo dėl tamsos ir kurio greitosios pagalbos darbuotojai galėjo nepastebėti, nes Å¡ių liudytojos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenis (net kartu su liudytoja R. P. buvęs liudytojas A. B.), o juos paneigia liudytojų L. V. ir V. Ž. parodymai, kad tuo metu, kai jie įeidinėjo į V. R. butÄ , jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus sužalotÄ jį V.

R. ir juos pasitikusį vaikinÄ (kaltinamÄ jį J. L.) nei V. R. bute, nei pirmo aukÅ¡to koridoriuje (kuriame yra V. R. butas) nebuvo. Netikėti Å¡iais liudytojų L. V. ir V. Ž. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie yra vienodi bei nuoseklÅ«s (Å¡ia aplinkybę jie vienodai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), Å¡iuos liudytojų parodymus patvirtina ir kaltinamojo J. L. parodymai. Be to, neįtikėtina, kad net trys asmenys (iÅ¡ kurių du – blaivÅ«s medikai) nepastebėtų pro pat juos iÅ¡ V.

R. buto iÅ¡einančio asmens. Gi liudytojos R. P. parodymai dėl minėtos aplinkybės yra prieÅ¡taringi – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ (2019 m. gegužės 8 d.) ji nurodė, kad, jos žiniomis, V. R. bute buvo trys asmenys – be pastarojo ir vaikino, vėliau sulaikyto policijos pareigÅ«nų (J. L.), dar buvo apie 30 metų amžiaus vyras, kuris iÅ¡ V. R. buto išėjo prieÅ¡ atvykstant greitosios pagalbos automobiliui, daugiau asmenų ji nematė (t. 1, b. l. 197-198); apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai (2019 m. gruodžio 14 d.) liudytoja R.

P. parodė, kad rÅ«kydama lauke matė, kaip tuo metu, kai greitosios pagalbos darbuotoja ir vėliau policijos pareigÅ«nų sulaikytas vaikinas (J. L.) įėjo į V. R. butÄ , iÅ¡ Å¡io buto pasiÅ¡alino apie 30-45 metų amžiaus vyras (t. 2, b. l. 1-2); o apklausiama teisme, kaip jau buvo minėta, liudytoja R. P. nurodė, kad iÅ¡ V. R. buto iÅ¡einantį asmenį matė bÅ«dama antro aukÅ¡to laiptinėje (o ne rÅ«kydama lauke, kaip nurodė 2019 m. gruodžio 14 d. apklausoje). Teismo įsitikinimu, liudytoja R.

P., nurodydama apie vyrÄ , kuris, greitosios pagalbos medikams ir kaltinamajam J. L. įeinant į V. R. butÄ , iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, suklydo ir šį suklydimÄ lėmė tai, kad ji buvo apklausiama ne iÅ¡kart po įvykio, o praėjus gana reikÅ¡mingam laiko tarpui (pirmÄ kartÄ buvo apklausta praėjus beveik penkiems mėnesiams po įvykio, o antrÄ â€“ praėjus beveik metams po įvykio). Tuo pačiu teismas pažymi, kad nesivadovauja liudytojos R. P. parodymais tik dėl Å¡ios aplinkybės, kitais Å¡ios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Antra, kaltinamojo J. L. kaltę peiliu sužalojus V. R., patvirtina liudytojų L. V. ir V. Ž. (greitosios pagalbos darbuotojų, teikusių pagalbÄ V. R.) bei P. J. ir A. K. (policijos pareigÅ«nų, dirbusių įvykio vietoje) parodymai, kad sužalotajam V. R. įvykio vietoje suteikinėjant medicininę pagalbÄ ir paklausus, kas jį sužalojo, V. R. nurodė, kad tai padarė vaikinas, pasitikęs medikus ir buvęs įvykio vietoje (tai yra kaltinamasis J. L.). Netikėti Å¡iais liudytojų L. V., V. Ž., P. J. ir A.

K. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, vienodi, Å¡ie liudytojai iki įvykio kaltinamojo J. L. nepažinojo, todėl neturi pagrindo jį apkalbėti, Å¡ie liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo ir todėl, kad juos patvirtina ir kiti bylos duomenys – to paties policijos pareigÅ«no P. J. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 1), kaltinamojo J.

L. parodymai, jog jis negali patvirtinti medikų nurodytos aplinkybės, kad žuvusysis nurodė jį, kaip asmenį, kuris pastarÄ jį sužalojo, tačiau tai, kad nukentėjusysis kaltina bÅ«tent jį, tÄ pačiÄ dienÄ jam pasakė policijos pareigÅ«nai (vadinasi, policijos pareigÅ«nams aplinkybė, kad V. R. nurodė J. L., kaip jį sužalojusį asmenį, tuo momentu jau buvo žinoma). Svarbu ir tai, kad tuo metu V. R. dar buvo sÄ moningas (liudytojų L. V., V. Ž., P. J., A. K. ir A. M. parodymai). Trečia, kaltinamojo J.

L. kaltę įrodo ir liudytojų A. B. bei R. P. parodymai, kad berūkant lauke, vaikinas, kuris po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų (tai yra kaltinamasis J. L.), jiems pasakė, kad policijos pareigūnai („mentai“) peilio neras, nes jis gerai paslėpė, kad jis buvo atėjęs skolų „išmušinėti“, jam neatidarė durų, todėl jis kažkam smogė. Teismas netikėti šiais liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo, nes jie yra vienodi ir nuoseklūs (kas liečia aplinkybes dėl peilio paslėpimo ir skolų „išmušinėjimo“), šie liudytojai iki įvykio kaltinamojo J.

L. nepažinojo, todėl neturi pagrindo jį apkalbėti, parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės melagingų parodymų davimÄ . Be to, Å¡iuos liudytojų A. B. bei R. P. parodymus patvirtina ir tai, kad peilis (nusikaltimo įrankis) iÅ¡ tikrųjų buvo rastas paslėptas už Å¡aldytuvo, ir Å¡i aplinkybė minėtiems liudytojams tikrai negalėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡kart po įvykio (liudytojas A. B. pirmÄ kartÄ buvo apklaustas 2018 m. gruodžio 21 d. (t. 1, b. l. 182-184), tai yra tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo rastas minėtas peilis (t. 1, b. l. 90-95)).

Ketvirta, kaltinamojo J. L. kaltę patvirtina ir tai, kad būtent jis po jo parodymų patikrinimo vietoje nurodė policijos tyrėjai, kad peilio (galimo nusikaltimo įrankio) reikėtų ieškoti po šaldytuvu, kur papildomos įvykio vietos apžiūros metu ir buvo rastas peilis, kuriuo buvo sužalotas V. R. (liudytojos J. K. parodymai, įtariamojo J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 7, b. l. 83-89), papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 90-95)). Ši aplinkybė bei liudytojų A.

B. bei R. P. parodymai, kad kaltinamasis jiems sakęs, jog policijos pareigÅ«nai peilio neras, nes jis gerai paslėpė, leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis J. L. minėtÄ peilį (nusikaltimo įrankį) po Å¡aldytuvu ir paslėpė. Penkta, kaltinamojo J. L. kaltę patvirtina ir specialistų iÅ¡vados, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis savo rankose turėjo peilį, kuriuo buvo sužalotas V. R. – nustatyta, kad ant Å¡io peilio rastas vienas rankos pirÅ¡to pėdsakas galimai paliktas J. L. deÅ¡inės rankos smiliumi (t. 6, b. l. 1-10), be to, ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo peilio, paimto įvykio vietos apžiÅ«ros metu, geležtės rasta susimaiÅ¡iusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų ir žmogaus kraujo, kurių miÅ¡rus DNR profilis sutampa su sudėtiniu J.

L. ir V. R. genotipus sudarančių alelių rinkiniu (t. 6, b. l. 21-24). Teismas nesivadovauja kaltinamojo J. L. parodymais, kad jis įvykio vietoje rasto peilio (kuriuo buvo sužalotas V. R.) niekada neturėjo ir su savimi neatsinešė, su juo nebent pjaustė užkandÄ , kadangi Å¡ie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis – liudytojos V. P. parodymais, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį susitikimo su J. L. metu pastarasis jai rodė atlenkiamÄ peilį (panašų į įvykio vietoje rastÄ peilį (įvykio vietoje rastas peilis Å¡iai liudytojai buvo parodytas ikiteisminio tyrimo metu)) ir minėjo, kad peilį su savimi visada neÅ¡iojasi savigynai, o taip pat nukentėjusiosios V.

V. ir liudytojos R. R. parodymais, kad įvykio vietoje rasto peilio (kuriuo buvo sužalotas V. R.) V. R. neturėjo, bei liudytojų A. G., V. V., J. J. ir G. D. parodymais, kad įvykio dienÄ jie, bÅ«dami V. R. bute, peilio, kuriuo buvo sužalotas V. R., nematė, maisto, kurį reikėtų pjaustyti peiliu, nematė. Be to, Å¡iuos kaltinamojo J. L. parodymus paneigia ir jau aptarti liudytojų A. B. bei R. P. parodymai apie kaltinamojo paslėptÄ peilį, o taip pat 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoninio pokalbio turinys (fone girdimi, kaip nustatyta, J.

L. žodžiai „pas mane pjaun gerai“), iÅ¡ kurio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis kalba apie jo su savimi turimo peilio savybes. Kaltinamojo J. L. parodymus, kad jis įvykio vietoje rasto peilio niekada neturėjo ir su savimi neatsinešė, paneigia (o tuo pačiu ir jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtina) ir tyrimas poligrafu, kurio metu J. L. atsakydamas „ne“ į tris jam užduotus klausimus (ar JÅ«s dÅ«rėte V. į nugarÄ tÄ vakarÄ ?; ar JÅ«s paslėpėte V. sužaloti naudotÄ peilį tame bute?; ar tas už Å¡aldytuvo V. bute po jo sužalojimo rastas peilis priklauso Jums?), sakė netiesÄ (t. 6, b. l. 93-96).

Teismas taip pat nesivadovauja kaltinamojo J. L. parodymais, kad po to, kai iÅ¡ V. R. buto išėjo J. J. (tai yra apie 20.30 val.), jis buvo nuėjęs į parduotuvę, kur nusipirko cigarečių, o grįžęs rado sužalotÄ V., kadangi Å¡ie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imu, kad 2018 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., Å¡ios bendrovės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), cigaretės „LD“ ir „Rothmans“ (tokios, kurias J.

L. nurodė ikiteisminio tyrimo metu) parduotos nebuvo (t. 7, b. l. 73); liudytojų A. B. bei R. P. parodymais, kad po įvykio J. L. jų prašė cigarečių, be to, prašė policijos pareigūnų jį išleisti nusipirkti cigarečių (kas įrodo, jog tuo metu J. L. su savimi cigarečių neturėjo); liudytojo G. D. parodymais, kad jis apie 21 val. buvo V. R. bute, pastarasis tuo metu dar nebuvo sužalotas, bute buvo ir J. L.; 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoniniu pokalbiu (tarp abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (priklausančio kaltinamajam J.

L.) ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos, iÅ¡ kurio matyti, kad tuo metu V. R. dar buvo gyvas ir apie sužalojimus medikams nieko nesakė. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis J. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), konflikto metu 2 kartus dÅ«rė peiliu V. R. į nugarÄ peties srityje, tuo pastarajam padarydamas kaltinime nurodytas durtines – pjautines žaizdas, kas komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, deÅ¡inės pusės pÅ«lingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko V.

R. (duomenys neskelbtini) val. ligoninėje mirė. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas Kaltinamasis J. L. nužudė V. R., nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Priežastinis ryÅ¡ys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. L. 2018 m. gruodžio 19 d. apie 21 val. konflikto metu 2 kartus dÅ«rė peiliu V. R. į nugarÄ peties srityje, tuo padarydamas pastarajam durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio su kepenų bendrojo tulžies latako ir vartų venos sužalojimus, kas komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, deÅ¡inės pusės pÅ«lingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko V.

R. (duomenys neskelbtini) val. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ mirė. Todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo J. L. veiksmų (dviejų dÅ«rių peiliu V. R. į nugarÄ ) ir pasekmių – V. R. padarytų sužalojimų (durtinių – pjautinių žaizdų krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio su kepenų bendrojo tulžies latako ir vartų venos sužalojimų) bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Konstatuotina, kad kaltinamojo J. L. veiksmai (du dÅ«riai peiliu V. R. į nugarÄ ) buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmėms (V. R. mirčiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis J. L. nebÅ«tų du kartus dÅ«ręs peiliu V. R. į nugarÄ , pastarasis nebÅ«tų patyręs kaltinime nurodytų sužalojimų, kurie komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, deÅ¡inės pusės pÅ«lingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko V. R. mirė.

Å iuo atveju nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėjo sÄ lygoti V. R. mirtį. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.).

IÅ¡ 2019 m. vasario 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. mirė nuo kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo, į tai nurodo durtinė – pjautinė žaizda krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimai, katamnezės ir medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, deÅ¡inės pusės pÅ«lingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies funkcijos nepakankamumu (t. 5, b. l. 161-164).

Nors tai ir neturi jokios įtakos kaltinamojo J. L. veiksmų kvalifikavimui pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nenustatyta V. R. netinkamo gydymo faktų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltinamasis J. L., bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, durdamas du kartus peiliu V. R. į nugarÄ , suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (dÅ«rių peiliu į nugarÄ ) V.

R. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti (kadangi dÅ«riais peiliu į nugarÄ dažniausia pažeidžiami ir gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s vidaus organai), ir, nors jis nebuvo suinteresuotas V. R. mirtimi (tokių duomenų byloje nėra), tačiau sÄ moningai nenutraukė tokių savo veiksmų (dÅ«rių peiliu), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tikslintinas kaltinimas J. L., nurodant, kad jis du kartus peiliu dÅ«rė V.

R. į nugarÄ peties srityje (kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis peiliu dÅ«rė ne mažiau kaip du kartus), kadangi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad J. L. peiliu dÅ«rė V. R. tik du kartus (nei daugiau, nei mažiau). Be to, tikslintina nusikaltimo padarymo vieta, nurodant, kad jis buvo įvykdytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje (o ne namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaip nurodyta kaltinamajame akte), kadangi nustatyta, kad V. R. gyveno daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat tikslintinas ligonės, kurioje V. R. (duomenys neskelbtini) val. mirė, pavadinimas – VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“, nes būtent toks yra šios ligoninės oficialus pavadinimas. Toks kaltinimo patikslinimas teisme galimas, nes faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis). IV. Bausmės skyrimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų (BK 129 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau iÅ¡kvietė gydytojÄ , kad iÅ¡vengtų sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti keliÄ nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi bÅ«ti formali ir jos suteikimas turi bÅ«ti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Byloje nustatyta, kad J.

L. iÅ¡ karto po to, kai konflikto metu du kartus dÅ«rė peiliu V. R. į nugarÄ peties srityje, tuo padarydamas pastarajam durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje (sužalojimus, pavojingus nukentėjusiojo gyvybei), paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , telefoninio pokalbio nurodė nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį (kas sudarė galimybę Bendrajam pagalbos centrui tinkamai sureaguoti į iÅ¡kvietimÄ ), įvykio vietoje sulaukė medikų ir net jiems padėjo teikti pagalbÄ V.

R. (laikė laÅ¡elinę). Jei kaltinamasis nebÅ«tų iÅ¡kvietęs medikų, V. R. galėjo nukraujuoti ir mirti vietoje (nes be kaltinamojo ir nukentėjusiojo bute daugiau nieko nebuvo, nukentėjusysis dėl savo sveikatos bÅ«klės pats pagalbos nebÅ«tų iÅ¡sikvietęs, be to, buvo vėlus metas, todėl maža tikimybė, kad kas tokiu laiku bÅ«tų atėjęs pas nukentėjusįjį). Nors nustatyta, kad J. L. ne iÅ¡ karto į nukentėjusiojo butÄ Ä¯leido greitosios pagalbos medikus (Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kintina J.

L. neblaivumu), Å¡i aplinkybė nepaneigia, kad kaltinamasis visgi aktyviai bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių – jo sužaloto V. R. mirties. Be to, kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Kartu tai reiÅ¡kia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir panaÅ¡iai. Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? Kaltinamasis J.

L. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paties momento, kaip dūrė V. R., nepamena dėl girtumo, tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, supranta, kad daugiau niekas kitas negalėjo sužaloti V. R., tik jis (t. 10, b. l. 60-63). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymus kaltinamasis davė net nebaigus visų liudytojų (tame tarpe ir tų, kurių parodymais buvo įrodinėjama jo kaltė). Iš esmės tokius pačius parodymus J. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 47-48, 61-62, 71-72, 76, 79, 109-110).

Svarbu ir tai, kad apklausiamas iÅ¡kart po įvykio (kai dar negalėjo žinoti apie jokius jo kaltę patvirtinančius įrodymus) J. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad girtavo pas V. R., buvo girtas, tad visų aplinkybių tiksliai nepamena; žino, kad iÅ¡ V. R. namų išėjus sugėrovui J., jis ir V. R. liko dviese, po to įvykio eigos nepamena ir jau prisimena, kad mato V. R. gulintį ant žemės kruvinÄ ; nors, kaip dÅ«rė V. R. nepamena, tačiau galvoja, kad niekas kitas nukentėjusiojo sužaloti negalėjo, nes buvo tik dviese (t. 7, b. l. 47-48).

Šie kaltinamojo J. L. parodymai ir pozicija dėl kaltės nurodyti ir prokurorės surašytame kaltinamajame akte (t. 9, b. l. 3). Teismo įsitikinimu, kaltinamojo J. L. parodymai, kad įvykio vietoje, be jo ir nukentėjusiojo, daugiau nieko nebuvo ir niekas kitas negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. L. kaltę, byloje išvis nėra, kaltinamojo kaltė įrodinėjama vien netiesioginiais įrodymais, be to, ikiteisminio tyrimo metu ilgai buvo tiriama versija, kad nusikaltimo padarymo metu V.

R. bute, be pastarojo ir J. L., buvo dar bent vienas asmuo, kuris taip pat galėjo nužudyti V. R. ir kurio tapatybę ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai bandė nustatyti (ši versija kilo po 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 20.59 val. telefoniniame pokalbyje buvo užfiksuoti ne mažiau trijų vyrų balsai (t. 3, b. l. 17-39)). Akivaizdu, kad teismui būtų daug sunkiau apsispręsti dėl kaltinamojo J. L. kaltės, jei ji būtų įrodinėjama tik nusikaltimo įrankio – peilio suradimo faktu (kurį, beje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo surasti pats kaltinamasis), aplinkybe, kad ant nusikaltimo įrankio rastas kaltinamojo piršto pėdsakas ir DNR (tai nebūtinai kaltinamojo kraujas, kaip baigiamojoje kalboje minėjo prokurorė), liudytojų A.

B. ir R. P. parodymais (apie tai, kad J. L. jiems minėjo, kad paslėpė peilį) bei liudytojų L. V., V. Ž., P. J. ir A. K. parodymais (kad V. R. jiems nurodė J. L., kaip jį sužalojusį asmenį). Be to, kaip jau minėta, J. L. parodymų patikrinimo vietoje metu aktyviai padėjo policijos pareigūnams ieškoti jo įvykdyto nusikaltimo įrankio – peilio, kuriuo buvo sužalotas V. R., ir būtent kaltinamojo nurodytoje vietoje peilis buvo rastas (t. 7, b. l. 83-89, liudytojos J. K. parodymai). Todėl konstatuotina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis J.

L. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ (nes peilis tapo vienu iÅ¡ pagrindinių jo kaltės įrodymų). Nors kaltinamasis J. L. neigė teismo nustatytÄ aplinkybę, kad jis įvykio vietoje rasto peilio (kuriuo buvo sužalotas V. R.) niekada neturėjo ir su savimi į nukentėjusiojo butÄ neatsinešė (teismas Å¡iais kaltinamojo parodymais nesivadovavo, nes jie paneigti kitais bylos duomenimis), tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina esmine, kadangi ji nėra nurodyta J. L. suformuluotame kaltinime ir neturi jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui ar jo atsakomybei.

Kaip esmine nelaikytina ir kita kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti cigarečių, o grįžęs rado sužalotÄ V. R. (Å¡iais kaltinamojo parodymais teismas taip pat nesivadovavo), nes Å¡i aplinkybė taip pat nėra nurodyta kaltinime ir neturi jokios įtakos J. L. veiksmų kvalifikavimui ar jo atsakomybei. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir panaÅ¡iai).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir panaÅ¡iai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-372-697/2017, 2K-78-648/2020). Å i aplinkybė iÅ¡ esmės parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir yra apibÅ«dinama kaip vienas iÅ¡ svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas aiÅ¡kiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-78-648/2020). Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis J. L. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti ne tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, tačiau ir iÅ¡ jo elgesio po įvykio – iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ (vedė, susirado darbÄ , visiÅ¡kai atsisakė alkoholio, kas, reikia pripažinti, ne kiekvienam to siekiančiam pavyksta), visiÅ¡kai pripažino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, neginčydamas net neturtinės žalos dydžio (kurį nustato tik teismas ir kuris yra didesnis nei teismų priteisiamas nužudytų asmenų artimiesiems (apie tai nuosprendžio dalyje, kuriame teismas pasisakys dėl neturtinės žalos dydžio)) ir stengėsi atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (iki baigiamųjų kalbų pervedė nukentėjusiajai V.

V. 2100 Eur žalos atlyginimo, o (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 1220 Eur žalos atlyginimo), teismo posėdžio metu viešai atsiprašė nukentėjusiosios (t. 10, b. l. 60), pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, kritiškai vertina savo elgesį (t. 10, b. l. 63). Tai, kad kaltinamasis J. L. nuoširdžiai gailisi, teismo įsitikinimu, patvirtina ir pastarojo tinkamas procesinis elgesys (dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nors tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo griežti suvaržymai dėl įvesto karantino, laisvanoriškai sutiko su tuo, kad dalis proceso dalyvių (tame tarpe ir liudytojų) dalyvautų teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu (per „ZOOM“ programėlę), taip prisidėdamas prie spartesnio bylos išnagrinėjimo).

Nors kaltinamasis J. L. atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos (nukentėjusiajai V. V. pervedė 2100 Eur žalos atlyginimo, o (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai pervedė 1220 Eur žalos atlyginimo), tai nepripažintina savarankiÅ¡ka jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to baigiamosiose kalbose prašė kaltinamojo gynėjas. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ kaltininkas turi atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-75-222/2020). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019, 2K-75-222/2020).??? Tačiau dalinis žalos atlyginimas laikomas tinkamu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme tik iÅ¡imtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-222/2020).??? Nors kaltinamasis J.

L. per gana trumpÄ laikÄ (pusę metų) žalos atlyginimui pervedė 3320 Eur, tai yra Å¡iam tikslui skyrė daugiau nei pusę savo gauto darbo užmokesčio (t. 11, b. l. 53-54), tačiau jo atlygintos žalos dalis yra per menka (sudaro vos 10,03 procento nukentėjusiosios V. V. praÅ¡omo priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio (2100 Eur iÅ¡ 20946 Eur) ir 5,91 procento žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1220 Eur iÅ¡ 20657,83 Eur), kad Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų galima pripažinti savarankiÅ¡ka jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. L. savo teisiamajame posėdyje iÅ¡sakyto pažado – mokėti nukentėjusiajai ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai po 500 Eur per mėnesį žalos atlyginimo, neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių (Å¡iuo metu galiojančio karantino), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nuo nusikaltimo įvykdymo praėjo beveik pustrečių metų, todėl kaltinamasis turėjo pakankamai laiko, kad atlygintų didesnę dalį jo nusikaltimu padarytos žalos, tačiau beveik du metus (iki 2020 metų lapkričio mėnesio) nesiėmė jokių priemonių žalai atlyginti (nors nukentėjusioji iki 2020 m. rugsėjo 11 d. nebuvo pateikusi civilinio ieÅ¡kinio, tačiau kaltinamajam turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad žala jo veiksmais tikrai padaryta, todėl jis galėjo susirasti nukentėjusiÄ jÄ ir susitarti dėl žalos atlyginimo dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, be to, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ieÅ¡kinį buvo pareiÅ¡kusi dar ikiteisminio tyrimo metu).

Pastarosios aplinkybės ir tai, kad kaltinamajam gresia ilga laisvės atėmimo bausmė, nesudaro prielaidų nukentėjusiajai ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Be to, teismas jau atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis J. L. atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, svarstydamas klausimÄ dėl kitos kaltinamojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo. Kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Byloje esantys duomenys (paties kaltinamojo J. L. parodymai, liudytojų parodymai, o taip pat asmens blaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 22.31 val. (pusantros valandos po įvykio) J. L. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (t. 7, b. l. 93)) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis J. L. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tiek, kad net nepamena įvykio aplinkybių), kas ne tik, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iÅ¡ esmės jÄ ir nulėmė.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-231-495/2019). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima. Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-231-495/2019). Nustatyta, kad J.

L. nusikaltimo, už kurį teisiamas, įvykdymo metu (2018 m. gruodžio 19 d.) teistas nebuvo (jis vienintelį kartÄ teistas jau po Å¡io nusikaltimo įvykdymo – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį)), tai yra jis nebuvo recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kaltinamasis J. L. įvykdė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusi negrįžtamus padarinius (nuo nusikaltimo metu patirtų sužalojimų V.

R. mirė), jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), nusikaltimÄ Ä¯vykdė vienas, nusikaltimo įvykdymui buvo panaudotas peilis (tai yra daiktas, kuriuo lengviau padaryti žmogui sunkius ir pavojingus sužalojimus), kuriuo buvo smogta ne vienÄ , o du kartus. Vertinant kaltinamojo J. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, iÅ¡ anksto jo neplanavus ir neturėjus tikslo nužudyti.

Skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis J. L. teisiamas antrÄ kartÄ (anksčiau teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areÅ¡tu 40 parų (t. 10, b. l. 119-121), bausmę atlikęs (jÄ baigė atlikti 2019 m. liepos 21 d.) (t. 10, b. l. 155), tačiau jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo (BK 97 straipsnis), be to, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 straipsnis) (t. 7, b. l. 1-5; t. 10, b. l. 115-118; t. 11, b. l. 64-67), baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 6-21; t. 10, b. l. 122-135; t. 11, b. l. 55-63), nėra registruotas narkologo ar psichiatro įskaitoje (t. 7, b. l. 34), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Vertinant kaltinamojo J. L. asmenybę, bÅ«tina atsižvelgti ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, o jis tikrai nepriekaiÅ¡tingas – po nusikaltimo kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik pustrečių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. L. visiÅ¡kai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ â€“ įvertinęs, kad pagrindinės jo elgesio problemos kyla dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kreipėsi į medikus dėl prieÅ¡alkoholinio gydymo (t. 7, b. l. 196) ir Å¡iuo metu visiÅ¡kai nevartoja alkoholio (paties kaltinamojo parodymai teisme, kuriuos paneigiančių duomenų byloje nėra), vedė, nuo 2020 m. balandžio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 35; t. 8, b. l. 77-79; t. 10, b. l. 113-114; t. 11, b. l. 53-54)), kuriai paskutiniu metu vadovauja, nuo 2021 m. balandžio 14 d. dirba darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b. l. 53-54, 87), prieÅ¡ tai ieÅ¡kojo darbo per Užimtumo tarnybÄ (t. 7, b. l. 36), jokių skundų dėl jo elgesio negauta, darbovietėse, verslo partnerių ir kaimynų charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 86-87, 89-91).

Be to, kaip jau buvo minėta, J. L. tiek duodamas parodymus, tiek paskutinio žodžio metu vieÅ¡ai atsiprašė nukentėjusiosios, visiÅ¡kai pripažino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį ir stengėsi atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. Skiriant bausmę kaltinamajam J. L., atsižvelgtina ir pakankamai ilgÄ procesÄ (nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik pustrečių metų), nors jis ir užtruko dėl objektyvių priežasčių (bylos sudėtingumo, didelio kiekio įvairių specialistų tyrimų, griežtų suvaržymų dėl įvesto karantino, proceso dalyvių ligų), o taip pat į tai, kad viso Å¡io proceso metu kaltinamojo J.

L. laisvė buvo stipriai suvaržyta – nuo 2018 m. gruodžio 19 d., kada jis buvo sulaikytas (t. 7, b. l.

91) iki 2019 m. liepos 21 d. (tai yra, daugiau nei septynis mėnesius) jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2019 m. liepos 21 d. iki pat nuosprendžio priėmimo (beveik dvejus metus) jam taikoma kita griežta kardomoji priemonė, stipriai varžanti jo teises, – intensyvi priežiÅ«ra (BPK 1311 straipsnis), kurios laikas (skirtingai nei suėmimo) į bausmės laikÄ nėra įskaitomas. Svarbu ir tai, kad J. L. visÄ Å¡Ä¯ pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , kai jam buvo taikoma intensyvi priežiÅ«ra, iÅ¡ esmės laikėsi Å¡ios kardomosios priemonės sÄ lygų, dėl ko jos nuolat buvo Å¡velninamos.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam J. L. už jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus bausmę, artimÄ BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui – laisvės atėmimÄ septyniems metams devyniems mėnesiams (BK 50 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Griežtesnės, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiÅ«lytos laisvės atėmimo bausmės, paskyrimas prieÅ¡tarautų proporcingumo principui.

Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Be to, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiÅ«lytas laisvės atėmimo bausmės dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismų praktikai tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (teismui iÅ¡analizavus įsiteisėjusius teismo sprendimus 2018-2021 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose, Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose bei apygardų teismuose pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinėtose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nužudymÄ be kvalifikuojančių aplinkybių (BK 129 straipsnio 1 dalį), nustatyta, kad kaltininkams už Å¡iuos nusikaltimus pagrinde buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-697/2018, 2K-241-789/2019;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-370-487/2019, 1A-318-870/2020; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-875/2021; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-485/2019, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-768/2020 ir kiti) iki dvylikos metų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330-788/2018, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-354/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-926/2020 ir kiti).

Ir tik pavieniais atvejais buvo skiriama švelnesnė nei septynerių metų ar griežtesnė nei dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dažniausiai buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių iki devynerių metų (priklausomai nuo to, ar nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių), o nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių – laisvės atėmimas nuo devynerių iki dvylikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dešimties – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė dažniausiai buvo skiriama recidyvistams, kurie nužudymus įvykdydavo esant sunkinančiomis aplinkybėmis.

Skirti dar Å¡velnesnę (minimaliÄ sankcijoje numatytÄ ) laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į jo elgesį iki nusikaltimo įvykdymo (ne kartÄ baustas administracine tvarka, 2018 metų birželio mėnesį įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dar anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu), nėra pagrindo, nes tokia bausmė, teismo įsitikinimu, bÅ«tų per Å¡velni.

Kaltinamojo J. L. gynėjas advokatas RamÅ«nas Putinas baigiamosiose kalbose prašė jo ginamajam J. L. skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sÄ lygas:

1) nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sÄ lygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. J. L. atveju nėra nustatyta vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sÄ lygų, tai yra, kad jis bÅ«tų pats savo noru atvykęs į atitinkamÄ valstybės institucijÄ ar jai pranešęs apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. L. iÅ¡kart po įvykio, tai yra 2018 m. gruodžio 19 d. 21.10 val., paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie sužalotÄ jį V. R., tačiau nenurodė, kad pats jį sužalojo (t. 2, b. l. 182-193). Apie tai, kad jis sužalojo V. R., J. L. nenurodė ir pirmiesiems į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams A. K. bei P. J.. Todėl nėra teisinio pagrindo J. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Kaip ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepaÅ¡alina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, paskirti Å¡velnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos).

Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o bÅ«tent iÅ¡vados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , bendrininkavimo formÄ , bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje.

Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui – kaip jau minėta, J. L. įvykdė tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusi negrįžtamus padarinius, nusikaltimo įvykdymui buvo panaudotas peilis, kuriuo buvo smogta du kartus, kaltinamasis anksčiau jau buvo įvykdęs nusikaltimus (dėl mažiausiai vieno nusikaltimo, įvykdyto 2015 metais, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, o už 2018 metų birželio mėnesį įvykdytÄ vagystę jis buvo nubaustas areÅ¡tu), buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka.

Å velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pakyrimas už vienÄ sunkiausių nusikaltimų – nužudymÄ , nesant kažkokių tai ypatingų aplinkybių, ženkliai mažinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ arba ypač teigiamai apibÅ«dinančių kaltininkÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų nukentėjusiųjų bei visos visuomenės interesams. Teismui informacinėje sistemoje „LITEKO“ peržiÅ«rėjus 2019-2021 metais teismų priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nužudymÄ be kvalifikuojančių aplinkybių, nustatyti tik du atvejai, kai kaltininkui buvo paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau jose faktinė situacija buvo visiÅ¡kai kitokia (Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-485/2019 D.

B. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) 5 metų laisvės atėmimo bausme (nustatytos dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltininkas charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, augina mažametį vaikÄ , veikÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys); Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-574/2019 (peržiÅ«rėtu apeliacine ir kasacine tvarka) V.

K. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) 5 metų laisvės atėmimo bausme (nustatytos dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, savo pavojingumu mažesnė nei kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamos veikos (buvo suduotas vienintelis smÅ«gis ranka nukentėjusiajam į veidÄ , po ko pastarasis griuvo ir trenkėsi galva į grindinį, darant nusikaltimÄ nepanaudoti jokie įrankiai, priemonės), kaltininkas anksčiau neteistas, dirba, atlygino visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ir susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. L. už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kadangi kaltinamasis J. L. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis). Kadangi kaltinamasis J. L. nusikaltimÄ , už kurį teisiamas, įvykdė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo bÅ«du (kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J.

L. buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, o dabar teisiamas už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje) subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta areÅ¡to bausme (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Bausmės pradžia nustatytina nuo J. L. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. birželio 11 d. imtinai (t. 7, b. l. 91-92, 111-113, 122-123, 137-139, 152-155), bei bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis), tai yra nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 21 d. imtinai (40 dienų) (t. 10, b. l. 155).

Nors J. L. kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiama ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 21 d. imtinai (t. 7, b. l. 137-139, 152-155; t. 11, b. l. 25, 27), tačiau Å¡is laikotarpis į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ neįskaitytinas, nes bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu J. L. atliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ 40 parų areÅ¡to bausmę (t. 10, b. l. 155). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje iÅ¡bÅ«tas laikas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į subendrintÄ bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant iÅ¡vadÄ , kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-147-628/2019).

Kaltinamojo J. L. įvykdyto nusikaltimo metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir jÄ lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam J. L. Å¡iuo nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį laisvės atėmimo bausmę jis turėtų atlikti kalėjime. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konkretaus nuteistojo (kaltinamojo) už labai sunkų nusikaltimÄ požiÅ«riu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs Å¡iÄ dalį pripažinus netekusia galios, nes iki 2020 m. liepos 1 d. (kada neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis) teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimÄ , vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , turėjo teisę parinkti pataisos įstaigos rūšį (ne tik kalėjimÄ ), kai tuo tarpu pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimÄ nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimÄ visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei Å¡iÄ bausmę atliekančiųjų kalėjime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021).

Kadangi J. L. labai sunkų nusikaltimÄ Ä¯vykdė 2018 m. gruodžio 19 d., tai yra iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turi teisę nuspręsti dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nors J. L. įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau, atsižvelgus į tai, kad jis iki Å¡io nusikaltimo teistas nebuvo, anksčiau laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs, taip pat į jo pastangas pasitaisyti bei teigiamus jo gyvenimo pokyčius, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)). Skirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kaip to baigiamosiose kalbose prašė kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo, nes nusikaltimo įvykdymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numatė, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę gali atlikti tik už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys (BVK 90 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija)), kai tuo tarpu J.

L., kaip jau minėta, įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ . Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios (sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį) J. L. paliktina galioti kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra, paliekant Å iaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytas sÄ lygas, iÅ¡skyrus pareigÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ Klaipėdos rajono teritorijos, kadangi, įvertinus tai, kad byla jau iÅ¡nagrinėta, o kaltinamajam dėl darbo funkcijų vykdymo nuolat reikia iÅ¡vykti iÅ¡ Klaipėdos rajono, konstatuotina, kad Å¡i intensyviosios priežiÅ«ros sÄ lyga tapo nereikalinga.

Ir be Å¡ios sÄ lygos nuosprendžio įvykdymas bus užtikrintas, nes J. L. privalės nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose. V. Civilinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. V. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo J. L. priteisti 1050 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 9, b. l. 53-55). PrieÅ¡ 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdį nukentėjusioji elektroniniu laiÅ¡ku patikslino civilinio ieÅ¡kinio dydį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo priteisti 946 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 11, b. l. 69). Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdyje iÅ¡sakytÄ prokurorės, kaltinamojo ir jo gynėjo nuomonę, protokoline nutartimi šį nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo priėmė (t. 11, b. l.

93) ir nukentėjusiosios ieÅ¡kinį nagrinėja Å¡ioje apimtyje. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. V. civiliniame ieÅ¡kinyje ir elektroniniame laiÅ¡ke dėl ieÅ¡kinio patikslinimo nurodyta, kad ji dėl tėvo V. R. mirties patyrė 1250 Eur iÅ¡laidų – 550 Eur iÅ¡leido laidotuvėms, o 700 Eur kainavo kapavietės sutvarkymas (granitinio paminklo restauravimas ir borteliai). IÅ¡ Å¡ios sumos ji atėmė 304 Eur dydžio laidojimÄ paÅ¡alpÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ savivaldybės. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad ji prarado artimiausiÄ Å¾mogų – tėvÄ , o tai sukėlė didžiulį stresÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , tuo labiau, kad tėvo netektis buvo netikėta.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20000 Eur (t. 9, b. l. 53-55; t. 11, b. l. 69). IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nukentėjusioji V. V. nurodė ir apklausiama teismo posėdyje (t. 9, b. l. 170-173). Nukentėjusioji nurodė, kad jos santykiai su tėvu buvo labai artimi, su juo bendraudavo kasdien, juo rÅ«pindavosi, po tėvo sužalojimo lankė jį ligoninėse. Tėvo laidotuvėms iÅ¡leido daug daugiau, nei pagrindė kvitais. Laidotuvėmis rÅ«pinosi motina, tačiau pinigai buvo jos. Ji įvykio metu buvo nėščia, jai pasidarė bloga, turėjo dėl to kreiptis į ligoninę.

Civilinis ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo J. L. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 20657,83 Eur, nes tiek buvo sumokėta už V. R., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo J. L. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (t. 2, b. l. 165-166). (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos praÅ¡yme, kuris teisme buvo gautas 2021 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad kaltinamasis J.

L. atlygino dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, tai yra 1220 Eur, todėl praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dydį – 19437,83 Eur (t. 11, b. l. 68). Kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ieÅ¡kovės V. V. ir civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius pripažino visiÅ¡kai, jų dydžių neginčijo. Dėl turtinės žalos atlyginimo Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis).

Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo bÅ«ti įrodytos. Civilinis ieÅ¡kovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. V. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo J. L. priteisti 946 Eur turtinės žalos (laidojimo iÅ¡laidų) atlyginimo.

Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos. Å ios kategorijos bylose atlyginamos tik bÅ«tinos, įprastos, vidutinės iÅ¡laidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias iÅ¡laidas (atskaičius laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalÄ .

Byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiosios V. V. parodymais, išlaidas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais) neabejotinai nustatyta, kad V. V. dėl tėvo V. R. mirties turėjo 1250 Eur išlaidų laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui (t. 9, b. l. 58-59, 109-110; t. 11, b. l. 70), todėl nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas įrodytu. Be to, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažino ir kaltinamasis J.

L., o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji V. V. gavo 304 Eur dydžio laidojimÄ paÅ¡alpÄ , kuria sumažino praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, todėl konstatuotina, kad Å¡ios nukentėjusiosios dėl tėvo mirties patirtos turtinės žalos dydis yra 946 Eur (1250-304). Civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iÅ¡ kurio 20657,83 Eur buvo sumokėti už V.

R., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo J. L. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas dokumentais (t. 2, b. l. 169; t. 11, b. l. 68), be to, šį ieÅ¡kinį teisme pripažino ir kaltinamasis J. L., o tai yra jo teisė, todėl tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo J. L. priteisiant likusiÄ neatlygintÄ Å¾alÄ (t. 11, b. l.

68) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tai yra 19437,83 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo J. L., nes ji buvo padaryta neteisėtais Å¡io kaltinamojo veiksmais. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teritorinių ligonių kasų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam asmeniui suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nagrinėjami baudžiamosiose bylose ir priteisiami iÅ¡ kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas atlygina institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogacijÄ ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kitos, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-518/2017).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lotyniÅ¡kai restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Akivaizdu, kad dėl V.

R. sužalojimų, pakankamai ilgo jo gydymo stacionare bei netikėtos mirties jo dukra V. V. patyrė neturtinę žalÄ â€“ artimo žmogaus (tėvo) netektį, stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo procese. Be to, nukentėjusioji V. V. tuo metu buvo nėščia, kas dar labiau komplikavo jos emocinę bÅ«senÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinęs aukščiau paminėtas nukentėjusiajai V. V. padarytos neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo J.

L. kaltės formÄ (padarytas tyčinis nusikaltimas), jo turtinę padėtį (yra darbingas, dirba dviejose darbovietėse, iÅ¡laikytinių neturi, nekilnojamojo ir registruojamo kilnojamo turto neturi (t. 7, b. l. 37-38)), taip pat atsižvelgęs į tai, kad jokių duomenų apie tai, jog žuvusiojo V. R. veiksmai bÅ«tų turėję kokios nors įtakos kaltinamojo J. L. veiksmams, kad pats žuvusysis bÅ«tų iÅ¡provokavęs konfliktÄ ar elgęsis neatsargiai, byloje nėra, bei į tai, kad, kaip jau minėta, kaltinamasis J.

L. nukentėjusiosios V. V. praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo, jos civilinį ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, o tai yra jo teisė (CPK 140 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. V. neturtinės žalos dėl tėvo V. R. sužalojimo ir mirties dydis yra 20000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks neturtinės žalos dydis tiktai nėra per didelis ir atitinka tiek sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, nes bylose dėl nužudymų žuvusiojo artimiesiems dažniausiai priteisiama nuo 5000 iki 30000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kitos;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020 ir kitos). Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo J. L. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. V. dėl jos tėvo V. R. sužalojimo ir mirties padaryta 20946 Eur dydžio žala (946 Eur turtinė žala ir 20000 Eur neturtinė), todėl nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai iš kaltinamojo J. L. priteistina 18846 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamasis J.

L. iki įrodymų tyrimo šioje byloje pabaigos nukentėjusiajai savo noru sumokėjo 2100 Eur, taip atlygindamas dalį jo nusikaltimu padarytos žalos (BPK 115 straipsnio 1 dalis). VI. Daiktai, proceso išlaidos Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o (4 punktas); kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iÅ¡ asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Daiktai – du užklotai (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), du rankšluosčiai (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuoplovos nuo sienos (5 konteineriai) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kraujo nuoplovos (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), peleninė (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), peiliai (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), degtukų pagaliukai (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), cigarečių nuorūkos (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), plastikiniai alaus buteliai (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), vienkartinis stikliukas (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), stiklinė (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), keturi žiebtuvėliai (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), cigarečių pakelis (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), stiklinis butelis (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), paimti 2018 m. gruodžio 20 d.

įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 48-82); šeši atsuktuvai (paketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kaltas (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), paimti 2018 m. gruodžio 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 83-88); peilis, paimtas 2018 m. gruodžio 20 d. – 2018 m. gruodžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (1 vokas) (t. 1, b. l. 90-95); pagalvės užvalkalas (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), užklotas (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kelnės (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kelnaitės (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir marškinėliai, paimti 2018 m. gruodžio 20 d. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ priėmimo skyriaus (t. 3, b. l. 60-61A); striukė, kelnės, megztinis ir batų pora, paimti 2018 m. gruodžio 20 d. iš J.

L. (t. 3, b. l. 68-69); V. R., A. P., R. Ž., G. D., M. B., J. J., V. V. ir A. G. seilių pavyzdžiai, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 159; kvito Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 166; kvito Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 169), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 2018 m. gruodžio 20 d. paimtas iš J.

L. (t. 3, b. l. 68-69) ir nutarimu jam grÄ Å¾intas saugoti iki kol byla bus iÅ¡nagrinėta (t. 3, b. l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai J. L. nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). 18 skaitmeninių laikmenų su jose įraÅ¡yta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos. IÅ¡laidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo J.

L., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta areÅ¡to bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo J.

L. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. birželio 11 d. imtinai ir bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ (vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), – nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 21 d. imtinai (40 dienų). Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (sulaikymo, vykdant nuosprendį) J.

L. palikti kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant Å¡ias intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygas:

1) nesilankyti viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu;

2) nuo 22 valandos iki 6 valandos bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Apie tai nedelsiant praneÅ¡ti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę kontroliuojančiai policijos įstaigai. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo J. L. priteisti 18846 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kovo – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo J.

L. priteisti 19437,83 Eur (devyniolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 83 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidų, patirtų už V. R. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo. Daiktus – du užklotus (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), du rankÅ¡luosčius (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), nuoplovas nuo sienos (penki konteineriai) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kraujo nuoplovas (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), peleninę (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), peilius (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), degtukų pagaliukus (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), cigarečių nuorÅ«kas (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), plastikinius alaus butelius (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), vienkartinį stikliukÄ (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), stiklinę (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), keturis žiebtuvėlius (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), cigarečių pakelį (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), stiklinį butelį (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtus 2018 m. gruodžio 20 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu; Å¡eÅ¡is atsuktuvus (paketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kaltÄ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtus 2018 m. gruodžio 20 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu; peilį, paimtÄ 2018 m. gruodžio 20 d. – 2018 m. gruodžio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 vokas); pagalvės užvalkalÄ (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), užklotÄ (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kelnes (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), kelnaites (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir marÅ¡kinėlius, paimtus 2018 m. gruodžio 20 d. iÅ¡ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ priėmimo skyriaus; striukę, kelnes, megztinį ir batų porÄ , paimtus 2018 m. gruodžio 20 d. iÅ¡ J.

L.; V. R., A. P., R. Ž., G. D., M. B., J. J., V. V. ir A. G. seilių pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, tai pavedant padaryti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 2018 m. gruodžio 20 d. paimtÄ iÅ¡ J. L. ir nutarimu jam grÄ Å¾intÄ saugoti iki kol byla bus iÅ¡nagrinėta, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai J.

L. nuosavybėn. 18 (aÅ¡tuoniolika) skaitmeninių laikmenų su jose įraÅ¡yta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančių byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas