2020-06-03 Nr. AB-11397-3-61-3-01055-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-367-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01055-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2; 43.5.1.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2.S-1082 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus; 2) įpareigoti prokurorą J. L. kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kuriuose apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo; 3) pripažinti pareiškėjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti kiekvienam po 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant pateikti išaiškinimus jų nurodytais klausimais. Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymus atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pridėti prie bylos ir išreikalauti bei pridėti prie bylos jų nurodytus dokumentus (duomenis).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2020 m. balandžio 14 d. skundo trūkumams pašalinti; pateikti teismui įrodymus, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjai papildė skundą prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Raštą ir įpareigoti Generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus; 2) įpareigoti prokurorą J. L. kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kuriuose apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo; 3) pripažinti pareiškėjų teisę į turtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti kiekvienam po 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir „Teisingumo teismą“ prašant pateikti išaiškinimus jų nurodytais klausimais. Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymus atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pridėti prie bylos ir išreikalauti bei pridėti prie bylos jų nurodytus dokumentus (duomenis).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus, laikė nepaduota, o skundo dalį, kuria pareiškėjai prašė teismo priteisti jiems po 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjų prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo išnagrinėjo ir nusprendė, kad pareiškėjai neatleistini nuo šio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo pareiškėjus pateikti įrodymus, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 str. 1 ir 3 d.). Pareiškėjai, šalindami skundo trūkumus, nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėjo žyminį mokestį. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus, teismas laikė nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš galbūt netinkamai ištirtų nusikalstamų veikų, priimtų apkaltinamųjų teismų nuosprendžių, teisėjų netinkamų veiksmų nagrinėjant baudžiamąsias bylas, prokurorų, pareigūnų veiksmų surašant kaltinamuosius aktus ir tiriant nusikalstamas veikas. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl teismas pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą, atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi skundo dalis laikytina nepaduota, o kitą skundo dalį atsisakytina priimti, teismas nesprendė ir pareiškėjų pareikštų prašymų (pvz., kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, išreikalauti rašytinius įrodymus).

III. Pareiškėjai padavė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, „Teisingumo teismą“, Generalinį prokurorą, psichiatrą jų nurodytais klausimais; pridėti prie bylos ir išreikalauti bei pridėti prie bylos jų nurodytus dokumentus (duomenis). Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus, laikyta nepaduota, o skundo dalis, kuria pareiškėjai prašė teismo priteisti jiems po 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamą teismo nutartį, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tai reiškia, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Taigi administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Lietuvos Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui teikto skundo kartu su jų papildytais argumentais ir reikalavimais (prašymais) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Todėl pareiškėjų skundai, o kartu ir juose suformuluoti reikalavimai nesietini su viešojo administravimo sritimi. Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų bei kitų teismų teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas visą pareiškėjų skundą (kartu su pareiškėjų papildytais argumentais ir reikalavimais (prašymais) atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šios įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjų atskiruosiuose skunduose suformuluoti prašymai (kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, „Teisingumo teismą“ ir Generalinį prokurorą, psichiatrą jų nurodytais klausimais; pridėti prie bylos ir išreikalauti bei pridėti prie bylos jų nurodytus dokumentus (duomenis) nevertintini, kadangi jie neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant pareiškėjų atskiruosius skundus dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, šiuo atveju yra pagrindas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti priimti visą pareiškėjų skundą. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą, bet yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį iš dalies, atsisakant priimti visą pareiškėjų skundą (kartu su pareiškėjų papildytais argumentais ir reikalavimais (prašymais).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti iš dalies – atsisakyti priimti pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą (kartu su pareiškėjų papildytais argumentais ir reikalavimais (prašymais).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys