35f6ae37-eee7-4103-b2d8-91a17ceff34f · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-576/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05047-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin,

nukentėjusiajam M. T. (M. T.), jo atstovui advokatui Faustui Vrubliauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo M. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo M. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam priteista iÅ¡ V. K. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Priteista iÅ¡ V. K. 2 350 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2021 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. Sietyno gatvėje, Vilniuje, prie vieÅ¡bučio „Green Vilnius Hotel“, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir tyčia automobilio priekine dalimi kliudė stovėjusį M. T., tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas rieÅ¡o ir deÅ¡inio kelio srityse, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 823/2021 (01) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismui nesutinkant su tokiu praÅ¡ymu, praÅ¡oma skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Jis neginčija aplinkybės, jog kliudė nukentėjusįjį M. T., tačiau pabrėžia, kad tai padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Ä®vykio metu kelias buvo slidus, apsnigtas, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, ir nukentėjusysis. Apelianto frazę ,,M. T. iÅ¡traukė gesintuvo dydžio aÅ¡arinių dujų balionėlį ir mano brolį pradėjo, aÅ¡ jau neiÅ¡kenčiau, brolį, jo taip“, iÅ¡sakytÄ pareigÅ«nams, pirmosios instancijos teismas interpretavo netinkamai, atsietai nuo konteksto. Jis Å¡iÄ frazę naudojo norėdamas pateisinti tai, kad pravažiavo pro raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ . Nurodyta frazė nepatvirtina, kad jis tyčia partrenkė nukentėjusįjį. Teismas galėjo iÅ¡vengti klaidingo frazės interpretavimo paskyręs lingvistinį tyrimÄ . Be to, apelianto pokalbis su pareigÅ«nais užfiksuotas kitų daiktų apžiÅ«ros protokole (3 t., b. l. 68–70). Toliau skunde nurodoma, kad apeliantas nuo proceso pradžios nurodė, jog nesuvaldė automobilio, kad nukentėjusysis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje esant slidžiai kelio dangai (tai užfiksuota vaizdo įraÅ¡e IMG_0026), nurodė, kad nukentėjusysis nesitraukė iÅ¡ kelio, prieÅ¡ingai, bandė apeliantÄ stabdyti, grasino gesintuvo dydžio dujų balionu.

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę nepagrįstai grindė minėtu vaizdo įrašu IMG_0026, nes, kaip minėta, kelias buvo slidus, apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis (tai nurodyta ir vaizdo įrašo apžiūros protokole). Be to, vaizdo įraše užfiksuota ir kita transporto priemonė – mikroautobusas, kurio judėjimo trajektorija buvo lygiai tokia pati, kaip ir apelianto automobilio, t. y. mikroautobusas taip pat apvažinėjo nukentėjusiojo ir apelianto brolio stovinčius automobilius priešinga eismo kryptimi, o po to važiavo dešiniau.

2.3. Teigiama, kad baigiamųjų kalbų metu apelianto gynėjas nurodė, kad Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės buvo eismo įvykis, nes partrenktas nukentėjusysis, o tokio pobÅ«džio bylose, kai veika kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas (BK 281 straipsnis), privalomai yra paskiriamas eismo įvykio tyrimas, kurio metu ekspertas nustatytų eismo įvykio mechanizmÄ , automobilio ir pėsčiojo judėjimo iki eismo įvykio ir po jo kryptis, visos reikÅ¡mingos aplinkybės bÅ«tų pagrįstos moksliniais tyrimais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡io gynėjo pastebėjimo, neatnaujino įrodymų tyrimo ir nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės. Pažymi, kad teismas neatlieka eksperto funkcijų, todėl jis nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje ėmė interpretuoti eismo įvykio mechanizmÄ , vertinti apelianto veiksmus Å¡iame kontekste, nors kiti įrodymai teismo nustatytas aplinkybes paneigė. Pasak apelianto, jis neginčija to, kad nukentėjusįjį partrenkė dėl neatsargumo, tačiau jei apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laikys nepagrįstais, tokiu atveju skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

2.4. Apelianto vertinimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažintinas iki 500 Eur. Šį teiginį apeliantas grindžia tuo, kad M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-322-1133/2022) buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir Å¡ioje byloje nukentėjusiajam iÅ¡ M. T. buvo priteista tik 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pastebi, kad M. T. nurodytoje byloje nukentėjusiajam tyčia iÅ¡ dujų balionėlio papurÅ¡kė pipirinių dujų į veidÄ , spyrė nukentėjusiajam koja ir dar kartÄ papurÅ¡kė dujų po visÄ kÅ«nÄ . Nurodyti M. T. veiksmai buvo daug pavojingesni nei apelianto atlikti veiksmai Å¡ioje byloje – M. T. nagrinėjamoje byloje patyrė daug mažesnius sužalojimus, į gydymo įstaigÄ iÅ¡ karto nesikreipė, taip pat nebuvo atsižvelgta į M. T. veiksmų neteisėtumÄ .

2.5. Toliau apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma BK 67 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nes bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti ir be Å¡ios priemonės taikymo. Iki įvykio, Pilaitės prospekte, ne apeliantas buvo konflikto kaltininkas, o nukentėjusysis M. T. – jis neleido apeliantui persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , dėl ko sankryžoje apeliantui nebuvo kitos galimybės, o tik stovėti deÅ¡inėje eismo juostoje ir laukti, kol užsidegs žalia Å¡viesoforo rodyklė, leidžianti sukti į deÅ¡inę. Tuo tarpu, nukentėjusysis žalios Å¡viesoforo rodyklės nesulaukė ir iÅ¡ antros eismo juostos, kuri skirta važiuoti tiesiai vieÅ¡ajam transportui, pasuko į Sietino gatvę, kur smurtavo prieÅ¡ apelianto brolį.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. T. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį: V. K. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sugriežtinti iki 1 (vienerių) metų, paliekant paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ ; baudžiamojo poveikio priemonės draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ nustatyti 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; visiÅ¡kai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ V. K. jo naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos ir 328,67 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusysis praÅ¡o V. K. paskirti papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. transporto priemonės ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ arba iÅ¡ieÅ¡koti Å¡io konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , arba paskirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl ko buvo nuspręsta nuteistajam paskirti laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė artima minimumui, t. y. Å¡i bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, o V. K. nustatytas tik 6 mėnesių bausmės terminas. Nuteistasis nepripažino kaltės, neatsiprašė apelianto, veika padaryta tyčine kaltės forma, įvykio metu buvo naudojamasi padidinto pavojaus Å¡altiniu – transporto priemone, be to, nuteistasis praeityje jau 3 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas neįvertino nuteistojo elgesio iki įvykio, jo metu ir po to, neatsižvelgė, kad tarp nuteistojo ir apelianto buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Taigi, teismas netinkamai individualizavo bausmę V. K., ir jam paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

3.2. Apelianto vertinimu, tai, kad nuteistasis viso proceso metu nepripažino savo kaltės, neatsiprašė, parodo, jog jis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina ir dėl jo nesigaili. Tyčinis apelianto partrenkimas automobiliu atskleidžia nuteistojo nepagarbÄ Å¾mogaus sveikatai ir (ar) gyvybei, jis tokiu elgesiu pademonstravo savo požiÅ«rį į moralines vertybes. V. K. baustumas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus rodo jo elgesio kryptingumÄ , polinkį nusikalsti vairuojant transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis padarė net keletÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. degant raudonam Å¡viesoforo signalui pradėjo judėti pirmyn, nesilaikė reikalavimo nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui, jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio ir tokiu padarė skunde nurodomus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliantas pažymi, kad V. K., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, netgi bėgo nuo jį bandančio pasivyti apelianto, kuris norėjo užsiraÅ¡yti nuteistojo automobilio, kuriuo buvo partrenktas, registracijos numerį. IÅ¡ to matyti, kad nuteistasis siekė iÅ¡vengti atsakomybės ir apsunkinti veikos tyrimÄ .

3.3. Apeliantas pabrėžia, kad nuteistojo veiksmai turi chuliganiÅ¡kų paskatų požymių, nes pasinaudodamas konfliktine situacija tarp jo brolio ir apelianto padarė net keletÄ grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jis sÄ moningai nukreipė transporto priemonę į stovintį apeliantÄ ir jį sužalojo partrenkdamas. Tokie veiksmai gali bÅ«ti laikomi V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3.4. Nurodoma, kad laisvės apribojimo bausmės dydis turi bÅ«ti ne mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, bausmė skiriama kartu su intensyvia priežiÅ«ra. Tas pats pasakytina ir apie draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams – Å¡is terminas minimalus (pastebi, kad BK 68 straipsnio 2 dalis nustato terminÄ nuo 1 iki 5 metų), todėl turi bÅ«ti griežtinamas ir Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nustatoma ne mažesnė nei nustatytas vidurkis. Å ių dydžių griežtinimas padėtų užtikrinti saugumÄ kelių eismo srityje.

3.5. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad veika padaryta naudojant automobilį, todėl jis turi bÅ«ti konfiskuojamas arba iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vertė. Turto konfiskavimo taikymo bÅ«tinumÄ pagrindžia ir minėtos aplinkybės dėl nuteistojo baustumo administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiant į V. K. elgesį jam gali bÅ«ti skirtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , baudžiamajame įstatyme nustatytas įmokos dydis nuo 10 iki 250 MGL padėtų tinkamai individualizuoti bausmę nuteistajam ir įgyvendinti bausmės paskirtį.

3.6. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo apeliantas nurodo, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nematyti, kokiais kriterijais remiantis teismas sprendė, jog praÅ¡omas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir mažintinas iki 1 000 Eur, teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose (tinkamam vertinimui bÅ«tina atkreipti dėmesį į ekonominio gyvenimo rodiklius, augančiÄ infliacijÄ ir kt.). Å iuo atveju turi bÅ«ti vertinama V. K. kaltė, kitos bylos aplinkybės, kurios lemtų neturtinės žalos dydžio didinimÄ ar mažinimÄ . Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis iki Å¡iol jaučia kelio skausmus, kai reikia dirbti fizinį darbÄ , negali pilnai pritÅ«pti, iki Å¡iol jaučia nerimÄ eidamas per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau teismas nepakankamai įvertino apelianto patirtus iÅ¡gyvenimus. Nurodo, kad praktika Å¡iuo klausimu yra įvairi, suma gali siekti 3 500 Eur ir daugiau (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-360/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-468/2020), tačiau bÅ«tina turėti omenyje, kad priteistinos žalos dydis yra vertinamas individualiai. Mano, kad 3 000 Eur neturtinės žalos dydis Å¡ioje byloje yra adekvatus.

3.7. Dėl turtinės žalos apeliantas nurodo, kad iÅ¡ dalies sutinka su teismu, jog atliekant veikos tyrimÄ jis ne iÅ¡kart nurodė aplinkybę apie sugadintus rÅ«bus, tačiau iÅ¡ pareigÅ«nų ,,body“ kamerų įraÅ¡o (3 t., b. l. 61-78) matyti, kad apie įvykį pranešė pats apeliantas, nurodė, kad jį partrenkė automobilis, kad jam skauda kojÄ , sutiko bÅ«ti apžiÅ«rėtas medikų. Visgi iÅ¡ pareigÅ«nų elgesio buvo matyti, kad jie nenori įforminti įvykio, nes medikų neiÅ¡kvietė dėl to, kad, pasak pareigÅ«nų, ant apelianto kÅ«no nesimatė sužalojimų, siÅ«lė pačiam apeliantui spręsti, ar nori įforminti įvykį.

Nors apelianto pareiÅ¡kimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareigÅ«nai neuždavė klausimų apie patirtus kÅ«no sužalojimus – Å¡ie klausimai buvo užduoti tik praėjus 2 mėnesiams po įvykio, be to, tik atnaujinus nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ apeliantui buvo užduoti klausimai, susiję su patirta turtine žala. Å ios apklausos metu apeliantas pareigÅ«nams nurodė, kad po partrenkimo jis nugriuvo ant kelio dangos, dėl ko buvo suplėšyti jo džinsai ir striukė. Taigi, tik praėjus 8 mėnesiams po įvykio buvo pradėtos nustatinėti aplinkybės dėl apelianto patirtos turtinės žalos.

Akivaizdu, kad apeliantas buvo partrenktas automobilio, nugriuvo ant kelio dangos, todėl drabužių plyšimas buvo neišvengiama pasekmė, kaip ir patirti kūno sužalojimai. Pastebi, kad jis nugriuvo ant automobilio variklio dangčio ir po to nuslydo bei nukrito. Praėjus 8 mėnesiams po įvykio apeliantas neišsaugojo įvykio metu sugadintų drabužių, jis nemanė, kad turi saugoti sugadintus daiktus kaip įrodymus, ypač dėl to, kad ikiteisminis tyrimas pirmiausia buvo nutrauktas. Tai nereiškia, kad jis nepatyrė nurodytos žalos, be to, byloje yra duomenys, pagrindžiantys apelianto patirtus kūno sužalojimus, taip pat nurodantys gydymo trukmę.

Aplinkybę, kad apeliantui buvo skirtas medikamentinis gydymas, o vėliau ir fizioterapinis gydymas, patvirtina medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 223-227). Be to, posėdžio metu apeliantas sutiko, kad sugadinti rūbai nebuvo nauji, tačiau mažai nešioti, todėl neginčijo sugadintų rūbų kainos mažinimo 30 proc. Ši patikslinta suma nurodoma ir apeliaciniame skunde, t. y. 328,67 Eur turi būti priteisti iš V. K..

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Dimitrijus Fomkin prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas Faustas Vrubliauskas prašė nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundÄ tenkinti, o V. K. apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė V. K. ir M. T. apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nukentėjusiojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju yra ginčijama V. K. kaltė, keliami klausimai, susiję su veikos kvalifikavimu, paskirtos bausmės dydžiu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe, baudžiamojo poveikio priemonių taikymu bei civiliniais ieÅ¡kiniais. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

6. V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir tyčia automobilio priekine dalimi kliudė stovėjusį M. T., tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį kito žmogaus nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. neginčija nusikaltimo mechanizmo, sutinka, kad jis sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tačiau ginčija kaltės formÄ , t. y. nurodo, kad jis veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jam inkriminuotas nusikaltimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas (BK 281 straipsnis).

7. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. BK 140 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo kaltės formos (tyčios ar neatsargumo) klausimÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose, jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik už nusikalstamai neatsargius KET pažeidimus, nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tyčios turinį ir kilusius padarinius, kaltininko veikia tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei. Byloje nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas kaltinime nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Atitinkamai perkvalifikuoti veiksmus pagal BK 281 straipsnį, skirti nuteistojo praÅ¡omÄ ekspertizę tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirtas, kaip nurodoma skunde, eismo įvykio mechanizmas, nėra jokio pagrindo.

9. Be kita ko, kasacinio teismo praktika, kurioje pasitaikė tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimo problemų, kai nusikalstama veika padaroma vairuojant transporto priemonę, patvirtina, kad tais atvejais, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan., t. y. abejingas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams, yra pagrindas tokius kaltininko veiksmus vertinti kaip padarytus netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2012, 2K-P-498-746/2015). Nors V. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad neturėjo tyčios automobiliu kliudyti nukentėjusiojo ir jį sužaloti, jo kaltės forma ir rÅ«Å¡is (netiesioginė tyčia) pagrįstai nustatytos remiantis ne vien tik jo paties iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį ir padarinius, kadangi kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be kaltininko paaiÅ¡kinimų, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan., t. y. apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės ir tinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. V. K. kaltę dėl minėto nusikaltimo padarymo patvirtina byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

11. Byloje nustatyta, kad dar važiuojant automobiliais tarp vairuotojų - nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo M. T. kilo konfliktinė situacija, kuri jos eigoje lietė ir kitus asmenis. Nukentėjusiojo teigimu, po konflikto su nuteistojo broliu jis norėjo eiti link savo automobilio, tačiau iÅ¡girdo variklio gausmÄ , atsisuko į Å¡io garso pusę ir pastebėjo, kad link jo greitai artėja automobilis ,,BMW“; jis buvo Å¡io automobilio partrenktas, atsidÅ«rė ant automobilio variklio dangčio ir buvo pavežtas apie du metrus, po to atsidÅ«rė ant žemės (1 t., b. l. 32; 3 t., b. l. 167–168).

Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis netikėtai iÅ¡bėgo prieÅ¡ais jo automobilį, jis nuspaudė stabdžius, tačiau kelias buvo slidus, snigo, dėl ko automobiliu kliudė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 119, 198; 3 t., b. l. 165–166). Taip pat atlikta akistata tarp M. T. ir V. K. (2 t., b. l. 181–186). Nors Å¡ios akistatos, apklausų metu abu proceso dalyviai laikėsi savo pozicijų/gynybinės versijos ir atliekant akistatÄ iÅ¡ esmės bylai reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta, jau iÅ¡ Å¡ių įrodymų, be kitų duomenų, galima spręsti apie pačiÄ konflikto esmę, įvertinti V.

K. atliktus veiksmus. Ä®vykio aplinkybių patikrinimui buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (tiek su M. T., tiek su V. K.), iÅ¡ protokolo turinio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti padaryto nusikaltimo mechanizmas, jo eiga (2 t., b. l. 150–160, 162–170), taip pat apklausti ir įvykį matę liudytojai. Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio ,,BMW“ vairuotojas (V. K.) pradėjo greitai važiuoti ir patrenkė ant kelio stovėjusį nukentėjusįjį, teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis iÅ¡girdo padidintÄ variklio gausmÄ , matė, kaip automobilis ,,BMW“ aplenkė automobilius ir kliudė nukentėjusįjį priekine automobilio dalimi (1 t., b. l. 53; 3 t., b. l. 188–189).

Liudytojas E. K. parodė, kad ant kelio išbėgo M. T., kelias buvo slidus, dėl ko nuteistasis nespėjo sustabdyti automobilio ir nukentėjusįjį kliudė automobiliu, nukentėjusysis balionu trenkė į automobilio variklio dangtį ir nugriuvo (1 t., b. l. 78; 3 t., b. l. 189), liudytojas L. P. parodė, kad V. K. automobiliu važiavo į priekį, tačiau nukentėjusysis puolė ant kelio galimai tam, kad stabdyti automobilį (1 t., b. l. 85; 4 t., b. l. 4–5). Bylos duomenimis E. K. yra nuteistojo V. K. brolis, o L.

P. – nuteistojo draugas, todėl jų duoti parodymai, kuriais tvirtinami nuteistojo parodymai, turi būti vertinami itin atidžiai ir jais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nors daugiau tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta, pažymėtina, kad objektyvus ir tiksliai įvykio aplinkybes užfiksavęs įrodymas – vaizdo įrašas pavadinimu ,,IMG_0026“apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad V. K. tyčia partrenkė nukentėjusįjį M.

T.. Å io įraÅ¡o 01:17 – 01:46 užfiksuota, kaip V. K., važiuodamos iÅ¡ paskos kito automobilio, nesustoja kartu su kitu automobiliu, o pasuka į Å¡onÄ , t. y. į ta pusę, kurioje ant kelio konfliktuoja M. T. ir jį, nelėtindamas greičio, patrenkia, po ko nukentėjusysis nugriÅ«na ant kelio. Ä®raÅ¡e taip pat matyti, kaip nuteistasis, partrenkęs nukentėjusįjį, važiuoja toliau, persirikiuoja į kitÄ eismo juostÄ ir sklandžiai apsisuka kelyje bei apsisukęs važiuoja atgal tiesiai (1 t., b. l. 19).

Skunde akcentuojama, kad netrukus po įvykio važiavęs mikroautobuso vairuotojas važiavo ta pačia trajektorija, kaip ir nuteistasis, tačiau vaizdo įraÅ¡as akivaizdžiai paneigia nurodytÄ skundo argumentÄ , be to, po mikroautobuso važiavę dar du automobiliai taip pat nenukrypo ta pačia kryptimi, kaip nuteistasis, vairuodamas savo automobilį. PrieÅ¡ingai, nuteistojo automobilio ir mikroautobuso vairuotojo (bei kitų automobilių vairuotojų) vairavimo trajektorijų skirtumas dar labiau atskleidžia V.

K. tyčinės kaltės turinį, nes mikroautobuso vairuotojas tik siekė aplenkti stovinčius automobilius, o nuteistasis akivaizdžiai vairÄ pasuko dar labiau į važiuojamÄ jÄ dangÄ tam, kad bÅ«tų kliudomas M. T.. Be to, vaizdo įraÅ¡as atitinka liudytojo T. P. ir nukentėjusiojo parodymus – įraÅ¡e užfiksuota, kaip V. K. pradeda greitai važiuoti link nukentėjusiojo, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

12. Vertinant nuteistojo kaltės turinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis M. T., prieÅ¡ingai nei teigė nuteistasis, jo brolis bei draugas, važiuojamoje dalyje neatsidÅ«rė staiga, tačiau nepaisant to, nuteistasis vis tiek nusprendė važiuoti. Pats nuteistasis taip pat neneigė, kad nukentėjusįjį matė prieÅ¡ais savo automobilį. Taigi, byloje nustatyta, kad V. K. pradėjo važiuoti, kai nukentėjusysis jau stovėjo prieÅ¡ nuteistojo automobilį, tačiau, matydamas priekyje stovintį žmogų, vis tiek važiavo. Nenumatyti, kad nuteistojo veiksmai – sÄ moningas važiavimas į ant kelio prieÅ¡ automobilį stovinį žmogų – sukels pasekmes nukentėjusiajam, neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K., veikdamas tyčia, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pradėjo važiuoti į prieÅ¡ jo automobilį stovėjusį nukentėjusįjį ir jį kliudė, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių (nukentėjusiojo sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokius nuteistojo veiksmus, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad V. K. pagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį, kuris akcentuojamas nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis, sutikdamas su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir įpareigojimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. paskirtos bausmės terminas turėtų bÅ«ti didinamas iki 1 (vienerių) metų. Šį praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad nuteistasis nepripažino kaltės, neatsiprašė nukentėjusiojo, veika padaryta tyčine kaltės forma, įvykio metu buvo naudojamasi padidinto pavojaus Å¡altiniu – transporto priemone, be to, nuteistasis praeityje yra tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo elgesio iki įvykio, jo metu ir po to, neatsižvelgė, kad tarp nuteistojo ir apelianto buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Taip pat skunde nurodoma, kad V. K. turėtų bÅ«ti nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

15. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus konstatuotina, kad sprendžiant skirtinos bausmės klausimÄ , remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatytos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad V. K. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , jis nukentėjusiojo neatsiprašė, taip pat tai, kad V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė, kad V. K. yra jauno amžiaus, dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, kad dėl V. K. panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio nukentėjusiajam M. T. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai, tačiau sužalojimas jam padarytas didesnio pavojaus Å¡altiniu. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės apribojimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ - neiÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad į M. T. nurodomas apeliaciniame skunde aplinkybes pirmosios instancijos atsižvelgė, tai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio.

16. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, bausmės skyrimÄ reglamentuojančios įstatymo nuostatos, pirmosios instancijos teismo įvertintos tinkamai, o paskirtoji 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

17. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. turi bÅ«ti nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija pastebi, kad chuliganiÅ¡kos paskatos - tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad nusikalstamus veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatytas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kumas, prieÅ¡iÅ¡kumas bei agresija, peržengianti racionalius visuomenėje egzistuojančius konfliktų sprendimo bÅ«dus ir ribas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki M. T. kliudymo automobiliu ,,BMW“ tarp V. K. ir M. T. kilo konfliktas, kuris prasidėjo dar prieÅ¡ automobiliams nusukant į Sietyno gatvę. Konfliktas kilo dėl vairuotojų elgesio kelyje: pirmas į Sietyno gatvę nusuko M. T., jis priėjo prie E. K. (nuteistojo brolio), papurÅ¡kė jam iÅ¡ dujų balionėlio, tada spyrė koja E. K. į kojÄ , purÅ¡kė dujomis visÄ kÅ«nÄ . Kai tarp M. T. ir E. K. gatvėje vyko konfliktas, nuteistasis V. K. savo vairuojamame automobilyje ,,BMW“ stovėjo prie Å¡viesoforo prie įsukimo į Sietyno gatvę, kurioje ir vyko nurodytas konfliktas. Jis, bÅ«damas automobilyje, matė konfliktÄ tarp M. T. ir savo brolio E. K.. Nuteistasis parodė, kad minėtu dujų balionu ir agresyviu elgesiu M. T. kėlė grėsmę jo broliui, jam ir aplinkiniams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kaip iÅ¡ karto po įvykio V. K. policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad M. T. iÅ¡traukė gesintuvo dydžio aÅ¡arinių dujų balionėlį ir jis nebeiÅ¡kentė, kad taip elgiamasi su jo broliu. Taigi, nuteistojo elgesį lėmė asmeninės paskatos.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo elgesio Å¡ioje byloje negalima traktuoti kaip chuliganiÅ¡ko – Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatoma, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

19. Nuteistasis V. K. praÅ¡o, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bÅ«tų panaikinta, o nukentėjusysis M. T. praÅ¡o pailginti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ .

20. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-252-677/2015, 2K-309-699/2018), jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.Â

21. Kaip minėta pirmiau, V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį tyčia iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir tyčia automobilio priekine dalimi kliudė stovėjusį M. T., tačiau nuteistajam neinkriminuojamas joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Å iuo atveju V. K. automobilis buvo priemonė nusikaltimui – nežymiam sveikatos sutrikdymui padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. K. nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar kitų aplinkybių, kurios suponuotų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ .

Atsižvelgiant į tyčios turinį ir kilusius padarinius, kaltininko veikia tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei. Taigi, įvertinusi jau aptartas aplinkybes, kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nėra susijęs su draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ tokiu bÅ«du, kuris negali bÅ«ti priskiriamas nusikalstamoms veikoms transporto eismo saugumui.

PareikÅ¡tame kaltinime nėra inkriminuota, kad darydamas nusikalstamus veiksmus V. K. pažeidė KET taisykles, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis nesiderina su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, jo mechanizmu. Teisėjų kolegija pastebi, kad svarstant klausimÄ , ar nuteistasis veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, ar ne, formalus požiÅ«ris yra ydingas – bÅ«tina įvertinti visas faktines aplinkybes, pačio įvykio esmę, kaltininko veiksmų kryptį, jo siekius.

Akivaizdu, kad V. K., veikdamas tyčia, siekė sutrikdyti M. T. sveikatÄ , jo tyčia buvo nukreipta bÅ«tent į sveikatos sutrikdymÄ , tam panaudojant, ne kaip teismų praktikoje įprasta, peilį, ginklÄ ar kitÄ Ä¯rankį, priemonę, o savo automobilį. Pažymėtina, kad nepanaudojus transporto priemonės nuteistasis kaltinime nurodytu bÅ«du nebÅ«tų galėjęs nukentėjusiajam padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo.

22. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra keistinas, o nukentėjusiojo praÅ¡ymas griežtinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ netenkinamas.

23. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžtas bausmės nuteistajam proporcingumas. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, Å¡ios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . IÅ¡ teisingumo principo kylantis reikalavimas kaltininkui paskirti bausmę, proporcingÄ ne tik jo asmenybei, bet ir padarytai veikai. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl paskirtos bausmės – laisvės apribojimo su įpareigojimu V. K. patirs suvaržymÄ , proporcingÄ jo padarytam nusikaltimui. Å i bausmė yra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir sulaikyti V. K. nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje. Nukentėjusiojo siÅ«lomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas bÅ«tų perteklinis, pažeistų teisingumo principÄ nubaudžiant asmenį griežčiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje, todėl pagrindo skirti nukentėjusiojo skunde nurodomas papildomas baudžiamojo poveikio priemones teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

24. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis apeliaciniais skundais kelia klausimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių. Nukentėjusysis M. T. teigia, kad jo civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, nurodo, kad jam turi bÅ«ti atlyginta 3 000 Eur dydžio neturtinė žala, taip pat nurodo mažesnį nei civiliniame ieÅ¡kinyje turtinės žalos dydį – 328,67 Eur, kurį taip pat praÅ¡o priteisti. Nuteistasis, prieÅ¡ingai nei nukentėjusysis, praÅ¡o sumažinti M. T. priteistos neturtinės žalos dydį.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar žalÄ patyręs asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. T. nepateikė jo gydymosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Be to, nukentėjusysis nepateikė dokumentų, įrodančių jo sugadintų rÅ«bų vertę. Å ias aplinkybes nukentėjusysis nurodo ir apeliaciniame skunde, t. y. kad jis nemanė, jog reikės saugoti sugadintus daiktus kaip įrodymus. Apeliacines instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusysis turtinę žalÄ grindžia ne įrodymais (pažymėtina, kad kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikti kasos kvitai nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių), o bylos faktinėmis aplinkybėmis. M. T. nukrypsta nuo bendrųjų baudžiamosios teisės, proceso nuostatų, principų, apskritai įrodinėjimo taisyklių, turtinės žalos dydį grįsdamas tuo, kad jį kliudė V. K. automobilis, kad jis nugriuvo, apskritai, nukentėjusysis remiasi deklaratyviais teiginiais dėl pareigÅ«nų prieÅ¡iÅ¡kumo jo atžvilgiu ir kt. Tokie nukentėjusiojo samprotavimai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažinti tinkamais sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ pagal apeliacinius skundus. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad M. T. nurodomos aplinkybės dėl laikino nedarbingumo, vaistų vartojimo ir rÅ«bų sugadinimo yra neįrodytos. Vien M. T. nurodomos aplinkybės, kad jis nedirbo, naudojo vaistus, buvo sugadinti jo rÅ«bai, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis patyrė turtinės žalos, nesant tai pagrindžiančių duomenų. Nors nukentėjusysis buvo nedarbingas, tačiau nėra duomenų apie jo netektų pajamų dydį. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti M. T. negautų pajamų realumÄ . Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių vaistų už 5,79 Eur įsigijimÄ . Ä®vertinusi nukentėjusiojo pateiktus kvitus, kitų turtinę žalÄ pagrindžiančių duomenų trÅ«kumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad turtinė žala Å¡ioje byloje yra neįrodyta.

26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. T. priteisė 1 000 Eur neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis su Å¡iuo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu praÅ¡o jam priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , t. y. jį didinti, o nuteistasis praÅ¡o prieÅ¡ingai – mažinti neturtinės žalos dydį.

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl V. K.nusikalstamos veikos M. T. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji iÅ¡gyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų M. T.nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, kaip minėta, M. T. priėjo prie E. K. (nuteistojo brolio), papurÅ¡kė jam iÅ¡ dujų balionėlio, tada spyrė koja E. K. į kojÄ , purÅ¡kė dujomis visÄ kÅ«nÄ , šį konfliktÄ matė nuteistasis V. K.. Nors nuteistasis Å¡ioje byloje iÅ¡ tiesų atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio bÅ«tina įvertinti ir paties nukentėjusiojo M. T. veiksmus, kurie. gali bÅ«ti vertinami kaip nepriimtini visuomenėje, prieÅ¡taraujantys nusistovėjusioms nuostatoms. IÅ¡ įvykių sekos matyti, kad M. T. atliko smurtinius veiksmus nuteistojo V. K. brolio atžvilgiu, kas turėjo įtakos ir nuteistojo pasirinkatm elgesio variantui. Be kita ko, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžių yra selektyvi, iÅ¡ praktikos matyti, kad kaltininkų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį, taip pat kai kur neturtinės žalos dydžiai nurodomi dar litais, o ne eurais. Dėl Å¡ios priežasties remtis pateikta praktika nėra jokio pagrindo.

29. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajam iÅ¡ V. K. priteistinas 800 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, bÅ«tent Å¡is neturtinės žalos dydis Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks kaltininko padarytų veikų pavojingumÄ , jų intensyvumÄ ir kilusius padarinius, taip pat V. K. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad patirtos 500 Eur iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti (4 t., b. l. 114–115). SÄ skaitoje nurodoma, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro susipažinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, konsultacija dėl apeliacinio skundo dalyko ir apeliacinio skundo parengimas.

32.  Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

33. Byla apeliacine tvarka, be nuteistojo apeliacinio skundo, buvo nagrinėjama ir pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ . Netenkinus M. T. apeliacinio skundo, iÅ¡laidos, kurias jis patyrė dėl jo atstovo advokato dalyvavimo procese, iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį:

panaikinti V. K. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams;

iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo M. T. naudai priteistos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nepriteisti nukentėjusiajam M. T. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Ieva Gavelytė-Kalytienė

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Nida Vigelienė