2018-01-23 Nr. AB-1617-3-61-3-03979-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-56-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03979-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 27 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–12), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. BR6-2092211 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. BR6-2130194 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ bei priteisti jo naudai iš NMA bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad skundas teikiamas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui pateikti, pareiškėjas prašė skundo padavimo terminą atnaujinti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su skundžiamais sprendimais susipažino tik 2017 m. lapkričio mėn., apsilankęs Agentūros informaciniame portale. Pareiškėjo teigimu, Agentūra apie minėtus sprendimus jo neinformavo papildomai pageidaujamu būdu, todėl pažeidė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, įtvirtintą nuostatą, kad NMA skelbia informaciją Portale, praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu. Tuo pačiu Agentūra pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją jo pageidaujamu būdu (elektroniniu paštu) ir pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Taigi, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju laikytina, kad apie skundžiamus sprendimus jis sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėn., o tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad terminas vis tik praleistas, pareiškėjas pabrėžė, kad jis praleistas tik dėl Agentūros tinkamų veiksmų neatlikimo ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, bet ne dėl pareiškėjo neveikimo.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi (b. l. 73–76) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. lapkričio 27 d., grąžinti pareiškėjui.

4. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

5. Šiame kontekste teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti teismui duomenis ir tai patvirtinančius įrodymus, kada ir kokiu būdu pareiškėjui ar jo atstovui buvo išsiųsti ir įteikti ginčijami sprendimai. Agentūra 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. BR6-12747 teismui pateikė prašomą informaciją ir tai pagrindžiančius dokumentus. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjas 2014 m. birželio 15 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje nurodė, kad pageidauja informaciją gauti elektroniniu paštu.

Agentūra teismui pateikė išrašus iš sistemos, kurie, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. BR6-2092211 buvo išsiųstas jo nurodytu elektroniniu paštu 2017 m. rugsėjo 5 d., o 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. BR6-2130194 – 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu. Nors Agentūra nepateikė įrodymų apie šių sprendimų įteikimą, nes tokių duomenų neturi, teismas sprendė, kad dokumentų išsiuntimas elektroninėmis priemonėmis yra tinkamas informavimo būdas, siekiant operatyviai informuoti suinteresuotą proceso dalyvį apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus, be to, tokį siuntimo būdą ir elektroninio pašto adresą nurodė pats pareiškėjas Agentūrai, teikdamas 2014 m. birželio 15 d.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad skundžiami sprendimai pareiškėjui įteikti 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d., todėl būtent nuo šių datų turi būti pradedamas skaičiuoti sprendimų apskundimo terminas pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Nors pareiškėjas prie skundo teismui pridėjo išrašą iš elektroninio pašto dėžutės kaip pagrindimą, kad jis iš Agentūros negavo skundžiamų sprendimų elektroniniu paštu, teismo vertinimu, šie pareiškėjo pateikti įrodymai ir argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikytini kaip nenuginčijami, nes elektroninio pašto duomenys gali būti koreguojami, pvz., ištrynus gautus elektroninius laiškus.

Tai įvertinęs, pareiškėjo argumentus, kad jis elektroniniu paštu iš Agentūros negavo skundžiamų sprendimų, teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nepateikti objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėjas realiai negavo skundžiamų sprendimų elektroniniu paštu, kurio adresą nurodė pats pareiškėjas, pripažįstantis, kad visada informaciją iš Agentūros gaudavo. Tuo tarpu Agentūra, priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismui pateikė įrodymus, kad skundžiami sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu.

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Agentūros pateiktais duomenimis. Papildomai akcentavo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo.

6. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Taigi, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti. Be to, teismas pabrėžė, kad ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba kai jie grąžinami pareiškėjui, grąžinamas ir sumokėtas žyminis mokestis.

III. 7. Pareiškėjas Ž. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78–81), kuriame prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują sprendimą – tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad skundas teikiamas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui pateikti, šį terminą atnaujinti ir skundą priimti.

8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikytini kaip nenuginčijami. Šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis siekia apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl tuo atveju, jeigu skundžiamus Agentūros sprendimus būtų gavęs tuo metu, kai Agentūra juos išsiuntė, jis būtų teikęs analogišką skundą. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo ir nebūtų turėjęs jokio intereso ar naudos trinti gautus elektroninius laiškus, tačiau neturi galimybės kitaip pagrįsti aplinkybes dėl skundžiamų sprendimų negavimo elektroniniu paštu. Pareiškėjo manymu, jo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai yra tinkami ir pakankami minėtoms aplinkybėms patvirtinti. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad pati Agentūra teismui nurodė, jog neturi duomenų apie ginčijamų sprendimų įteikimą pareiškėjui. Tuo tarpu visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl NMA 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. BR6-2092211 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. BR6-2130194 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

11. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 15 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje nurodė, jog pageidauja informaciją gauti elektroniniu paštu. Agentūra kartu su 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. BR6-12747 pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš NMA informacinio portalo (sistemos), kurie patvirtina, kad pareiškėjui NMA 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. BR6-2092211 jo nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 5 d., o 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. BR6-2130194 – 2017 m. rugsėjo 6 d. Pabrėžtina, jog šių duomenų pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad jis nurodytu elektroninio pašto adresu minėtų sprendimų negavo, ir pateikė tai patvirtinančius elektroninio pašto dėžutės gautų laiškų išrašus. Nors minėti duomenys, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomi nenuginčijamais, nes gali būti koreguojami (pvz., ištrynus gautus elektroninius laiškus), atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati Agentūra minėtame 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. BR6-12747 informavo pirmosios instancijos teismą, jog neturi duomenų apie ginčijamų sprendimų įteikimą pareiškėjui. Tuo tarpu minėtų sprendimų išsiuntimas pareiškėjui elektroniniu paštu savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas šiuos sprendimus gavo. Taigi, šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neabejotinai paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad jis negavo elektroniniu paštu jam siųstų NMA 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. BR6-2092211 ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. BR6-2130194, o su jais susipažino tik 2017 m. lapkričio mėn., apsilankęs Agentūros informaciniame portale. Todėl, įvertinusi visumą bylos duomenų, byloje nesant minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais.

13. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie ginčijamus Agentūros sprendimus teigia sužinojęs tik 2017 m. lapkričio mėn., o skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. tą patį mėnesį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šiuo atveju ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui dėl NMA 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. BR6-2092211 ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. BR6-2130194 paduoti nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs teise paduoti skundą, ar kad žinodamas apie priimtus Agentūros sprendimus sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, buvo nesąžiningas, nepakankamai rūpestingas ar atidus.

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus minėtą teismo nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Ž. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas