35f5bb58-edf1-4301-bbc4-e48a368e61b4 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-917-780/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00742-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5. (S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å¡arka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovui Almantui Padimanskui, suinteresuoto asmens E. K. atstovui advokatui Jonui AmÅ¡iejui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo E. K. buvo pripa­Å¾in­tas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys E. K., D.

K..Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o peržiÅ«rėti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-487-743/2010, kuriuo E. K. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.PareiÅ¡kimo reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Neveiksniu pripažinto E. K. sveikata nepagerėjo, jis yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ir 20 procentų darbingumas.

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad E. K. laike nesiorientuoja, skaityti, raÅ¡yti, skaičiuoti nemoka, pagal savo sveikatos bÅ«klę nesugeba tvarkytis visose turtinių bei neturtinių santykių srityse. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. K. dėmesio ilgam nesutelkia, jo kalbÄ sunku suprasti, pinigų vertės nesuvokia, todėl negali savarankiÅ¡kai jais disponuoti, nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų, pats nepasigamina maisto, gyvenamÄ ja aplinka ir savo higiena pats nesirÅ«pina, tai daro tik raginamas, nesuvokia savo sveiktos bÅ«klės, vaistus vartoja tik prižiÅ«rimas artimųjų, savarankiÅ¡kai lankytis gydymo įstaigose nesugeba.

Jam reikalinga kito asmens pagalba ir globa visose srityse. Suinteresuoto asmens E. K. atstovas advokatas Jonas Amšiejus sutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo pripažinti E. K. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo atstovaujamasis savarankiškai negali priimti jokių sprendimų nei vienoje srityje, kadangi yra neįgalus nuo vaikystės, jo psichinė liga yra sunkis ir sveikatos būklė negerėja, todėl tik pripažinus jį neveiksniu bus apsaugotos jo teisės. Suinteresuotas asmuo E. K. teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės ir nebuvo išklaustas, nes ne tik nesuvokia savo veisimų esmės, bet ir iš esmės nekalba, todėl jo išklausyti nebūtų įmanoma.

Teismas K o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-487-743/2010 E. K. pripažintas neveiksniu. Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ E. K. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei bÅ«klei nustatyti. IÅ¡ civilinėje byloje Nr. 2-487-743/2010 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad E. K. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, kuris priskiriamas prie sunkių sveikatos sutrikimų, ir jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi bÅ«ti peržiÅ«rėti per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas.

Jei per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis E. K. buvo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose E. K. yra neveiksnus.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos bÅ«klė ir dėl Å¡io sveikatos pagerėjimo jis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad E. K. aplinka mažai domisi, kontaktas apsunkintas, jis kalba sunkiai, pažįsta tik kai kurias raides, skaičiuoti, nesugeba, nepaskaito, interesų neturi, stebimas intelekto defektas, jo socialiniai įgÅ«džiai nesusiformavę, dėmesio nekoncentruoja ir neiÅ¡laiko, dažnai bÅ«na agresyvus, jam konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog E. K. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Byloje pateiktas 2017-07-12 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad E. K. neįgalus nuo vaikystės, nuo 3 metų jam nustatyta diagnozė – cerebrinis paralyžius, o vėliau ir vidutinis protinis atsilikimas, laike jis nesiorientuoja, skaityti, rašyti, skaičiuoti nemoka, pinigų paskirties nežino, pagal savo sveikatos būklę nesugeba tvarkytis visose turtinių bei neturtinių santykių srityse, jam konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio surikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

Byloje nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto E. K. sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės iÅ¡vada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-487-743/2010 (CPK 469 str. 1 d.).IÅ¡ byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad E. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ir 20 procentų darbingumas.

Ä® bylÄ pateikta 2017-09-11 VÅ¡Ä® Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo iÅ¡vada Nr. VI-28 dėl E. K. gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jis dėmesio ilgam nesutelkia, skaityti ir raÅ¡yti nemoka, jo kalbÄ sunku suprasti, nesiorientuoja laike ir nepažįstamoje aplinkoje, pinigų vertės nesuvokia, todėl negali savarankiÅ¡kai jais disponuoti, nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų, pats nepasigamina maisto, gyvenamÄ ja aplinka ir savo higiena pats rÅ«pintis nenori, tai daro tik raginamas, nesuvokia savo sveiktos bÅ«klės, vaistus vartoja tik prižiÅ«rimas artimųjų, savarankiÅ¡kai lankytis gydymo įstaigose nesugeba.Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto E. K. sveiktos bÅ«klė nepagerėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiÅ¡kai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiÅ¡kai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinkÄ ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau.

Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimÄ priimamų sprendimų rizikÄ , ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, E. K. dėl savo sveikatos bÅ«klės savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiÅ¡kai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , teismo sprendimas pripažinti E. K. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiÅ¡kas neveiksnumas pagal naujÄ teisinį reguliavimÄ negalimas.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi bÅ«ti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumÄ visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi bÅ«ti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems, t. y. asmenų veiksnumas Å¡iose srityse apskritai neturi bÅ«ti ribojamas.

Taip pat nurodoma, kad neturi bÅ«ti ribojama asmenų teisė į Å¡eimÄ , teisė sudaryti santuokÄ . Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip Å¡eimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiÅ¡kia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutÄ yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovÄ . Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos bÅ«klės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ , ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuokÄ , rinkimų teisė), jos ir neturėtų bÅ«ti ribojamos.

Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad E. K. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 20 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo.

Todėl pripažinti jį neveiksniu Å¡ioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra bÅ«tinybės. Tuo tarpu riboti E. K. veiksnumÄ Å¡eimos ir politinių santykių srityse prieÅ¡tarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ â€“ globėjÄ . Taip pat nėra prasmės riboti E. K. veiksnumÄ gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad Å¡ioje srityje E. K. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebÅ«tų apribotas.

Asmens tinkamumÄ eiti globėjo ar rÅ«pintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad E. K. pagal savo sveiktos bÅ«klę galėtų bÅ«ti paskirtas kito asmens globėju (rÅ«pintoju) ar notaro patvirtina sutartimi bÅ«tų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Dėl savo psichikos sutrikimų E. K. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, jis nesuvokia pinigų paskirties ir vertės, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nežino kai tai padaryti, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam.

Todėl Å¡iose srityse E. K. pripažintinas neveiksniu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiÅ«rint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiÅ«rėjimÄ reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rÅ«pyba. PeržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä , anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau iÅ¡lieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nuÅ¡alinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Å ioje byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas nuÅ¡alinti ar atleisti E. K. globėjÄ nuo Å¡ių pareigų, jokių pagrindų tokiam nuÅ¡alinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa iÅ¡lieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-487-743/2010, kuriuo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik Å¡iose srityse:- turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

5) paveldėjimo teisiniai santykiai;

6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;- asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) savitvarkos įgūdžių sritis;

2) sveikatos priežiÅ«ros sritis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                          RamÅ«nas Å arka