2025-06-11 Nr. AB-10282-3-61-3-03695-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-53-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03695-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) architektų dirbtuvės“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2D-13325 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SD-1987-(8.52 E.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) bei priteisti teismo išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra detaliojo plano „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas inicijavimo sutarties pagrindu“ (TPD Nr. K-VT-13-22-193) (toliau – ir detalusis planas) pakeitimo iniciatorė. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-298-1097/2022 NŽT kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Inspekcijai, R. J. ir valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui dėl viešojo intereso gynimo, tretiesiems asmenims O.

R. ir A. R.. Civilinės bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad ginčo dalyku esančius statinius O. R. ir A. R. 2015 m. gegužės 20 d. nusipirko iš J. K., pastarasis juos 2011 m. vasario 14 d. gavo dovanų iš O. K. ir V. K., kurie statinius 2003 m. gruodžio 12 d. nupirko iš R. J. ir A. J., kurie statinius 2002 m. birželio 21 d. nupirko iš J. Š., kuri 2002 m. birželio 21 d. tuos statinius buvo nupirkusi iš tų pačių asmenų, kuriems po to pardavė (R. J. ir A. J.). Minėtoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad statiniai iš dalies yra pastatyti ir valstybinėje žemėje, tačiau tokie statiniai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre statybų valstybinės priežiūros institucijos sudaryto 2002 m. balandžio 8 d.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 pagrindu, dėl kurio jie tapo teisėtais civilinės apyvartos objektais. Statytojas R. J. nurodė, kad statydamas statinius jis vadovavosi ne savo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribomis, bet parengtu detaliuoju planu (patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 30-253), kurio sprendiniuose numatyta suformuoti naują 280 kv. m ploto kitos paskirties valstybinį žemės sklypą (indeksas plane 1b) ir prijungti jį prie esamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (indeksas plane 1a).

Šio plano pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-261 patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr.

1) duomenis: 1 156 kv. m ploto žemės sklypo ribas, kurios prie įsakymo pridėtoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtos taškais 1–9, įskaitant papildomai priskirtą 280 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais 5–9, prie 876 kv. m ploto privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto taškais 1–5, 9. Tačiau po detaliojo plano patvirtinimo naujasis žemės sklypo savininkas neužbaigė detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo formavimo ir įsigijimo procedūrų, todėl dalis statinių liko valstybinėje žemėje, kuri buvo suformuota kaip įsiterpęs žemės sklypas detaliuoju planu, tačiau šis žemės sklypas nebuvo įregistruotas, nebuvo parduotas ir atitinkamai nebuvo prijungtas prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sužinojusi šią informaciją, tiek nauji žemės sklypo savininkai, tiek Šedbaro advokatų profesinė bendrija keletą kartų kreipėsi su prašymais į NŽT, prašydami parduoti jiems detaliuoju planu suprojektuotą 280 kv. m ploto kitos paskirties valstybinį žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius šių prašymų netenkino. Siekdama išspręsti statytojo ir statybų valstybinės priežiūros institucijos neteisėtais veiksmais sukurtą situaciją, pareiškėja inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 30-253 patvirtinto Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano pakeitimą, kurio tikslas – pakeisti detaliuoju planu suformuoto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą ir ribas, pagal nustatytas ir įregistruotas žemės sklypų ribas bei (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas. Tuo tikslu pareiškėja pirmiausia inicijavo (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų nustatymą, tam, kad teritorija atitiktų įsiterpusios žemės požymius. Tuomet pareiškėja inicijavo detaliojo plano rengimą, kurio sprendiniams pritarė visos reikalavimus išduodančios ir derinančios institucijos, įskaitant NŽT.

Atliekant detaliojo plano tikrinimo procedūrą Inspekcija, esant NŽT Vilniaus miesto skyriaus detaliojo plano sprendinių suderinimui, nusprendė sustabdyti detaliojo plano tikrinimo procedūrą ir kreiptis tarnybinės pagalbos į NŽT, nes Inspekcijai kilo abejonių dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692, Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimams.

Apie tokius sprendimus Inspekcija 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2D-13325 informavo detaliojo plano rengėją, kuriame nurodė, kad gavę NŽT išvadas, informuos papildomai raštu. Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 2D-14274 informavo detaliojo plano rengėją, kad NŽT, gavusi Inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. raštą Nr. 2D-13306, įvertino detaliojo plano sprendinius ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1SD-1987-(8.52 E.) informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje ir panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą Nr. REG226081 detaliojo plano sprendiniams.

NŽT apie tokius savo sprendimus pareiškėjos ir detaliojo plano rengėjo neinformavo, todėl apie atšauktą (panaikintą) detaliojo plano sprendinių suderinimą pareiškėja žino tik iš Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 2D-14274.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje dar 2021 m. liepos 15 d. nutartimi įpareigojo NŽT ir Inspekciją pateikti pozicijas dėl to, ar, šių proceso dalyvių vertinimu, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų pakeitimas ir po jo atliekamas detaliojo plano pakeitimas pagal trečiojo asmens prašymą (siekiant išpirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą) būtų iš esmės, bendrai vertinant, įmanomas ir ar tai išspręstų byloje kylančią nagrinėjamą problemą bei leistų ginčą baigti taikiu susitarimu, t. y. ar šioje byloje nagrinėjami klausimai (jų sprendimas) sietini su trečiojo asmens siūlomu detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu.

Abi institucijos iš esmės vengė pateikti aiškų atsakymą į labai aiškų klausimą, kuris sudaro ginčo esmę šioje byloje, t. y. kaip institucijos supranta, aiškina ir taiko įsiterpusios žemės požymius. Detaliojo plano rengimo metu pagal jam teisės aktuose nustatytą kompetenciją veikęs NŽT Vilniaus miesto skyrius išdavė reikalavimus detaliojo plano rengimui, kurio tikslas įsiterpusio valstybinio žemės sklypo suformavimas, ir suderino parengto detaliojo plano sprendinius, kaip ir kitos suinteresuotos institucijos. Detaliojo plano tikrinimo procedūrą atlikusi Inspekcija skundžiamu Sprendimu Nr. 1 nusprendė nutraukti detaliojo plano tikrinimą ir kreiptis tarnybinės pagalbos į NŽT.

Gavusi NŽT atsakymą Inspekcija nepriėmė jokio sprendimo. Pareiškėja nuo pat pradžių nesutiko su tokiu Sprendimu Nr. 1, tačiau neskundė šio sprendimo, nes sprendimą priėmusi Inspekcijos darbuotoja paaiškino, kad jos priimtas sprendimas yra tik procedūrinis (tarpinis) ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kad galutinis sprendimas dėl detaliojo plano derinimo ar nederinimo bus priimtas gavus atsakymą iš NŽT. Tokią išvadą iš tikrųjų galima daryti atsižvelgiant į minėtą rašto turinį. Gavusi NŽT Sprendimą Nr. 2, kuriuo NŽT informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje, panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą Nr. REG226081 detaliojo plano sprendiniams, Inspekcija jokio naujo sprendimo dėl detaliojo plano tikrinimo nepriėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą Inspekcija gali priimti tik dvejopo pobūdžio tikrinimo aktą: suderinti jai pateiktą detalųjį planą arba atsisakyti jį suderinti. Toks sprendimas kaip detaliojo plano tikrinimo procedūros nutraukimas nėra numatytas ir atitinkamai nėra galimas, jis iš esmės reiškia teritorijų planavimo proceso sustabdymą, kas pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus. Tokiu būdu, pareiškėjai iš detaliojo plano rengėjos gavus Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštą, tapo aišku, kad Inspekcijos Sprendimas Nr. 1 sukelia pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, t. y.

Inspekcijai nutraukus detaliojo plano tikrinimą tolesnis detaliojo plano rengimas ir jo patvirtinimas yra negalimas. NŽT Sprendimu Nr. 2 iš esmės atsisako savo anksčiau atlikto detaliojo plano sprendinių derinimo ir teigia, kad detaliojo plano sprendiniai neva prieštarauja teisės aktuose nustatytiems įsiterpusios valstybinės žemės požymiams. Pareiškėja akcentavo, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė tokios procedūros ir sprendimo, kaip detaliojo plano derinimo atsisakymas ir atšaukimas. Taip pat toks sprendimas turi būti atitinkamai įformintas ir turėtų būti adresuotas detaliojo plano rengimo organizatoriui, iniciatoriui ir rengėjui.

Šiuo atveju pareiškėja apie tokius sprendimus sužinojo iš Inspekcijai adresuoto informacinio pobūdžio rašto. Toks NŽT rašto turinys taip pat yra pagrindas Inspekcijai nutraukti pareiškėjos detaliojo plano tikrinimo procedūrą.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad iš skundžiamo NŽT Sprendimo Nr. 2 buvo matyti, jog Nutarimo 2.15 papunkčio norma aiškinama taip, kad norint tam tikrą teritoriją vertinti kaip įsiterpusią kitos paskirties žemę ji turi atitikti du požymius: 1) teritorijos plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha; 2) teritorijos plotis turi būti ne didesnis kaip 10 metrų. Tačiau toks minėtos teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas nei lingvistiniu, nei loginiu, nei sisteminiu teisės aiškinimo metodu. Pareiškėjos inicijuoto detaliojo plano sprendiniuose įsiterpusios teritorijos plotas neviršija 0,04 ha ir planuojama teritorija atitinka bendrąją taisyklę, todėl šios taisyklės išimtis, kuri skirta reglamentuoti tuos atvejus, kuomet įsiterpusia teritorija gali būti pripažinta ir didesnio kaip 0,04 ha ploto teritorija, nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktuali. Jeigu atsakovai būtų bent pabandę šį teisinį reguliavimą vertinti sistemiškai jie greičiausiai būtų nustatę, kad įsiterpusios teritorijos plotas 0,04 ha yra nustatytas dėl to, kad mažesnio ploto teritorija gyvenamajai paskirčiai negali būti formuojama pagal teisės aktus. Pagal STR „Vienbučiai ir dvibučiai pastatai“ minimalus plotas tokios paskirties žemės sklypui yra būtent 0,04 ha, vadinasi 0,39 ha ploto sklypas tokiose teritorijose negalėtų būti suformuotas ir tai atitinkamai reiškia, kad valstybė negalėtų tokio sklypo nei parduoti, nei atkurti kažkam nuosavybės teise, nei kitaip juo disponuoti. Dėl to ir tokia sąlyga, kuri visiškai nepriklauso nuo to koks tos teritorijos plotas. Kai teritorijos plotas yra didesnis kaip 0,04 ha, t. y. teoriškai vertinant pagal STR vienbučiai ir dvibučiai čia galėtų būti suformuotas savarankiškas sklypas. Tačiau kuomet tos teritorijos plotas susidaro dėl jos didelio ilgio, bet jos plotis labai siauras, tokios teritorijos vis tiek neišeina formuotu atskiru žemės sklypu, nes joje nebūtų galima vykdyti jokio užstatymo (pagal tą patį STR reikia išlaikyti po trims metrus nuo statinio sklypo ribos) ir tokios sklypo suformavimas neturi logikos.

5. Pareiškėjos teigimu, atsakovai priimdami skundžiamus sprendimus pažeidė savo kompetencijos ribas ir viešojo administravimo principus. NŽT šiame procese turėjo dvi funkcijas:

1) išduoti planavimo sąlygas, 2) suderinti parengto dokumento sprendinius. Pastarąją funkciją įgyvendino 2022 m. gegužės 27 d., kuomet raštu Nr. 49SD-5529-(14.49.136 E.) suderino detaliojo plano sprendinius. Inspekcija šiame procese veikė kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, atliekanti detaliojo plano tikrinimo procedūrą, kurios esmė yra detaliojo plano ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties vertinimas, taip pat detaliojo plano rengimo ir viešimo atitikimas teisės aktuose nustatytoms procedūroms.

Dėl detaliojo plano tikslų ir uždavinių atitikimo teisės aktų reikalavimams buvo sprendžiama priimant sprendimą rengti detalųjį planą ir išduodant planavimo sąlygas, o tokius sprendimu priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir NŽT Vilniaus miesto skyrius. Tokie sprendimai yra pagrįsti, teisėti, nėra nuginčyti teismine tvarka ir nėra panaikinti administracine tvarka. Pareiškėja pažymėjo, kad dar iki detaliojo plano rengimo iniciavimo Vilniaus miesto apylinkės civilinėje byloje, kurioje dalyvauja abu atsakovai, iškėlė klausimą dėl tokio detaliojo plano rengimo ir teismas įpareigojo tiek NŽT, tiek Inspekciją pateikti savo poziciją dėl šiam ginčui aktualių teisės normų turinio.

Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme teismui perrašė teisės aktuose nustatytą detaliojo plano rengimo tvarką ir nurodė, kad „tiek savivaldybės, tiek NŽT, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, savarankiškai priima sprendimus teritorijų planavimo srityje. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nesant aukščiau išvardintų teisės aktuose nustatytų sprendimų ir atliktų procedūrų, Inspekcija negali pilnai įvertinti visos situacijos ir atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų pakeitimas ir po jo atliekamas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-22 įsakymu Nr. 30-253 keitimas (kai nėra suformuluotų konkrečių tikslų) būtų iš esmės įmanomas ir galimai nepažeis teisės aktų reikalavimų.“ Kaip buvo matyti iš šioje byloje skundžiamo Inspekcijos Sprendimo Nr. 1, nepaisant teismui išdėstytos pozicijos, t. y. esant tiek savivaldybės, tiek NŽT sprendimams dėl detaliojo plano sprendinių, kurie savarankiškai priėmė sprendimus savo kompetencijos srityse, Inspekcija iš esmės ėmėsi kvestionuoti jau suderintus detaliojo plano sprendinius, nors tam jokios kompetencijos, o kaip matome ir reikiamų teisės aiškinimo žinių, neturėjo.

NŽT teismui taip pat nurodė, kad tokius detaliojo plano pakeitimus ji gali vertinti tik pagal nustatytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrą, gavusi prašymą išduoti sąlygas detaliojo plano rengimui ir prašymą suderinti detalųjį planą. Kuomet NŽT atitinkamus prašymus gavo ji sąlygas išdavė ir planą suderino. Tačiau gavusi iš Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, kurio turinys iš esmės nesiskiria nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, NŽT nematė problemos išeiti iš teisės aktuose nustatytos detaliojo plano derinimo tvarkos ir pateikti skundžiamame rašte nurodytą informaciją.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Inspekcija paaiškino, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) 2022 m. birželio 29 d. pateikė prašymą Nr. REG230807 dėl detaliojo plano. Nagrinėjamojo detaliojo plano darbų programoje nustatytas vienas iš planavimo tikslų ir uždavinių: koreguoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano (registro Nr. T00054806), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 30-253 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“, sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu: pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

Detaliojo plano sprendiniuose formuojamas sklypas brėžinyje pažymėtas Nr.

1. Teritorija formuojama naikinant, sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (brėžinyje žymimas Nr.1a), ribą ir prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą (394 kv.

m) brėžinyje pažymėtą Nr. 1b. Prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp minėto privataus žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Įsiterpusio žemės sklypo plotis pagal preliminarius matavimus yra apie 11 metrų. Inspekcijai, nagrinėjant pateiktą tikrinti detalųjį planas, kilo abejonių dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo atitikimo Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimams, todėl 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2D-13306 Inspekcija kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos, prašydama įvertinti detaliojo plano sprendinių atitikimą aukščiau minėtoms taisyklėms.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta ir tai, kad trūko duomenų išvadai parengti, detaliojo plano tikrinimas buvo nutrauktas. NŽT informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje, ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą Nr. REG226081 detaliojo plano sprendiniams.

8. Inspekcija nurodė neturėjusi pagrindo abejoti NŽT skundžiamu Sprendimu Nr. 2, vykdydama jai teisės aktų priskirtas funkcijas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procese. Inspekcija veikdama savo kompetencijos ribose detaliojo plano tikrinimo procese suabejojusi teikiamo tvirtinti detaliojo plano sprendinių atitiktimi Nutarimo 2.15 punkto reikalavimams, pagrįstai kreipėsi dėl informacijos pateikimo į instituciją, kuri pagal minėtus teisės aktus yra valstybinės žemės patikėtinis ir kuriai priskirta valstybinės žemės perleidimo teisė, taip pat teritorijų planavimo dokumentų derinimo pareiga.

Šiuo atveju, pareiškėja nepagrįstai siekė panaikinti Inspekcijos raštą, nors teisės aktai nenumatė jokio ribojimo Inspekcijai, vykdant savo funkcijas ir vertinant teikiamo tikrinti detaliojo plano sprendinius, kreiptis tarnybinės pagalbos. Inspekcija laikėsi pozicijos, kad vykdydama teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkciją turėjo patikrinti, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Inspekcijos abejonė, kad detaliojo plano sprendiniai galimai neatitiko Nutarimo 2.15 nustatytų reikalavimų pasitvirtino ir NŽT skundžiamu Sprendimu Nr. 2 panaikino detaliojo plano derinimą, pripažindama, kad šiuo atveju valstybinės žemės plotas, esantis greta 0,0876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio planuojamas plotas – 0,0394 ha, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kadangi vakarinėje pusėje esančios formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme ir jo plotis viršija 10 metrų, todėl nelaikytina, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje, todėl buvo nurodyta, kad NŽT 2022 m. gegužės 27 d. pritarimas sprendimui derinti Nr. REG226081 nepagrįstas ir buvo prašoma laikyti Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą sprendimui derinti Nr. REG226081 negaliojančiu.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos veiksmai ne tik buvo pagrįsti, bet leido laiku sustabdyti pažeidžiančią teisės aktus detaliojo planavimo procedūrą. Sprendime Nr. 1 nurodytos aplinkybės pagrįstos teisės aktų normomis. Inspekcija darė išvadą, jog skundžiamas Sprendimas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai nurodytos su nagrinėjamuoju atveju susijusios ir su jų nustatymu susiję teisės aktai, tai, kad pareiškėja su raštu nesutiko, nes buvo nutraukta detaliojo plano tikrinimo procedūra, nesudarė pagrindo konstatuoti Inspekcijos rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pareiškėja subjektyviai suvokė ir vertino situaciją, kas lėmė neteisingų argumentų ir išvadų išdėstymą patikslintame skunde. Inspekcijos nuomone, pareiškėja pareiškė skundo reikalavimus nenurodydama, kokiomis pagrįstomis aplinkybėmis teikia savo reikalavimus, todėl darė išvadą, kad Inspekcijos skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai pagrįsti teisės aktais, t. y. motyvuoti ir teisėti.

9. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad 2001 m. rugpjūčio 9 d. statybos leidimu Nr. N01-223 R. J. leista statyti gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) pagal UAB „Renova“ parengtą projektą (suderintas savivaldybėje 2001 m. liepos 25 d. Nr. 28, Reg. Nr. 01-1634). 2001 m. vasario 28 d. parengta statinių kadastro duomenų byla. 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 376 pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodyti kartu pastatyti priklausiniai – ūkio pastatas; pastatyti pagal 2001 m. rugpjūčio 9 d. statytos leidimą Nr. N01-223, statytojas R. J.. 2002 m. gegužės 17 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys bei į šiuos statinius įregistruotos R. J. ir A. J. nuosavybės teisės. Šis nekilnojamasis turtas buvo perleistas keliais sandoriais ir nuo 2002 m. balandžio 8 d. iki 2002 m. birželio 21 d. nuosavybės teise priklausė R. J. bei A. J.; nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 12 d. nuosavybės teise priklausė J. Š.; nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. sausio 10 d. nuosavybės teise priklausė R. J. ir A. J.; nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklausė O. K. ir V. K.; nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. nuosavybės teise priklausė J. K.. 2015 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko baseinas), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims O. R. ir A. R..

11. NŽT pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-787 NŽT nustatė, kad šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esanti tvora, šuns voljeras ir dalis ūkinio pastato užima valstybinę žemę. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 49SJN-3018-(14.49.105.) informavo Inspekciją, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-787, kuriame nustatė, jog žemės sklypas aptvertas tvoromis, kurios pastatytos už žemės sklypo ribų ir užima valstybinę žemę, taip pat valstybinėje žemėje įrengta dalis pastato ir voljeras.

Rašte taip pat nurodoma, kad iš žemės sklypo savininkės pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog kiemo ūkinis pastatas ir tvora yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija 2018 m. sausio 15 d. raštu dėl tarnybinės pagalbos Nr. (23.2)2D-597 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama informuoti, kokiu pagrindu buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini), ir pateikti nekilnojamųjų daiktų (statinių) kadastro duomenų bylos bei įregistravimo pagrindo – statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kopijas.

VĮ Registrų centras prašomą informaciją ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų dokumentų bylos, akto kopijas pateikė 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-218. Inspekcija 2018 m. sausio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-150(23.2) fiksavo, kad teisiškai registruota tvora, dalis ūkinio pastato yra valstybinėje žemėje. Inspekcija 2018 m. vasario 2 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-77 įpareigojo pareiškėją pašalinti metalinius ir mūrinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu, šuns voljerą, pastatytus valstybinėje žemėje, esančioje šalia trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio privalomojo nurodymo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-29985-862/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-23833-2018-9); Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį (civilinė byla Nr. e3K-3-254-421/2020).

NŽT 2020 m. gegužės 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-246-(14.49.81) ir jo pagrindu parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) nurodė, kad šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje yra objektai: dalis ūkinio pastato, tvoros, aikštelės. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr. e2-298-1097/2022, kuriuo ieškovės NŽT ieškinį atmetė. Byloje yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas.

12. NŽT pažymėjo, kad įsiterpęs žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 10 metrų. NŽT priimdama skundžiamą Sprendimą Nr. 2, veikė savo kompetencijų ribose bei vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarinėje dalyje žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų.

13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

14. Administracija paaiškino, kad atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstą valstybiniame žemės plote neracionalu ir negalima suformuoti atskiro savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju Valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinėje pusėje – (duomenys neskelbtini) gatvės rekomendacinės raudonosios linijos, rekreacinių miškų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje pusėje – sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdas. Įsiterpęs plotas yra 0,0394 ha ir neviršija leistino 0,04 ha ploto. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nagrinėjamu atveju sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,876 ha, o valstybinės žemės plotas, kurį planuojama prijungti – 0,0394 ha. Administracija įvertinusi sąlygų visumą, nenustatė galimų prieštaravimų Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

16. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

16.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1031 pritarė prašymui parduoti 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį prie 876 kv. m nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

16.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 49SFN-2653-(14.49.104.), 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 49SFN-2099-(14.49.104.), 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 49SFN-2709-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad prašomo parduoti sklypo plotas viršija 10 metrų, todėl jos prašymai netenkinti.

16.3. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2022 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A30-232/22 leido koreguoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano (registro Nr. T00054806), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 30-253 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“, sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu: pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

16.4. Pareiškėja ir A. R. 2022 m. vasario 28 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartimi Nr. A615-24/22 susitarė su Administracija dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo.

16.5. Administracija 2022 m. balandžio 5 d. Teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG218547 5.1 papunkčiu nustatė teritorijų planavimo uždavinius, t. y. koreguoti detaliojo plano sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu: pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Koreguojant detalųjį planą planuojama teritorija neatitinka kvartalo apibrėžties, nes detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija yra mažesnė kaip kvartalas, o detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Planavimo darbų programoje nurodyta nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) kvartalo apibrėžtį atitinkanti teritorija – (duomenys neskelbtini) gatvių raudonosiomis linijomis bei valstybinio miško sklypo apribota teritorija. Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepažeidžia ar nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo.

16.6. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 49SD-5529-(14.49.136 E.) derino Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimą inicijavimo sutarties pagrindu.

16.7. Inspekcija Sprendimu Nr. 1 nustatė, kad detaliojo plano darbų programoje numatyta pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Detaliojo plano sprendiniuose formuojamas sklypas brėžinyje pažymėtas Nr. 1. Teritorija formuojama naikinant, sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (brėžinyje žymimas Nr. 1a), ribą ir prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą (394 kv. m) brėžinyje pažymėtą Nr. 1b. Prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp minėto privataus žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Įsiterpusio žemės sklypo plotis pagal preliminarius matavimus yra apie 11 metrų. Inspekcijai kilo abejonių dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo atitikimo Nutarimo 2.15 punkto reikalavimams, siekiant parengti teisės aktais pagrįsta išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo galimybės (kai detalusis planas bus pateiktas pakartotinai) 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2D-13306 kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos, prašydami įvertinti detaliojo plano sprendinių atitikimą aukščiau minėtoms taisyklėms. Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta ir tai, kad trūksta duomenų išvadai parengti, detaliojo plano tikrinimas nutrauktas.

16.8. NŽT Sprendimu Nr. 2 informavo Inspekciją, kad Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje yra pažymėtos numatytos planuojamos (šalia (duomenys neskelbtini) gatvės) gatvės raudonosios linijos, kurios skaitmeniniame žemėlapyje įvardytos kaip „Schemos patvirtintos RL“, kurios nesutampa su detaliuoju planu keičiamomis žemės sklypų ribomis. Šiuo atveju valstybinės žemės plotas, esantis greta 0,0876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio planuojamas plotas – 0,0394 ha, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarinėje pusėje esančios formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme ir jo plotis viršija 10 metrų, todėl nelaikytina, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. TPDRIS pateiktame detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje Nr. REG218758 nurodoma, kad žemės sklypas Nr. 1 formuojamas panaikinant esamo sklypo Nr. 1a ribas ir sujungiant su laisvos valstybinės žemės plotu (0,0394 ha) Nr. 1b. Detaliajame plane nėra numatyta formuojamo laisvos valstybinės žemės sklypo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), todėl laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje, NŽT Vilniaus miesto skyrius nepagrįstai pritarė detaliojo plano derinimui. Prašė tikrinant detaliojo plano sprendinius atsižvelgti į šiame NŽT rašte pateiktą nuomonę derinti detalųjį planą bei laikyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą sprendimui derinti Nr. REG226081 negaliojančiu.

17. Teismas apžvelgė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas priklauso pareiškėjai ir A. R.. Šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo esanti tvora, šuns voljeras ir dalis ūkinio pastato užima valstybinę žemę. Pareiškėja siekia išsipirkti šią valstybinės žemės dalį, nes jai ir A. R. įsigyjant Žemės sklypą, nebuvo užbaigtos detaliuoju planu suformuotos žemės sklypo formavimo ir įsigijimo procedūros, todėl minėti statiniai liko valstybinėje žemėje. Nurodyti statiniai, kurie buvo likę valstybinėje žemėje, detaliuoju planu suformuotoje kaip įsiterpęs žemės sklypas. Pareiškėjai inicijuojant detaliojo plano rengimo procedūrą, jai pritarė tiek Administracija, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius. Pareiškėjai pateikus prašymą TPDRIS bei Inspekcijai atlikus detaliojo plano patikrinimą ir suabejojus įsiterpusio sklypo atitikčiai Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimams, Inspekcija kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos.

19. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu D1-904/3D-844 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, pažymėjo, kad Inspekcija turi pareigą atlikti detaliojo plano patikrinimą prieš pateikiant išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo galimybės. Nagrinėjamu atveju Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 37 straipsnį, numatyta galimybė Inspekcijai, atliekant detaliojo plano patikrinimą ir kilus abejonių (šiuo atveju dėl Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų taikymo) kreiptis tarnybinės pagalbos į NŽT, kadangi NŽT kompetencijai priskirta suformuoti ar pertvarkyti valstybinės žemės sklypus (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.). Byloje esantys duomenys patvirtino, kad tiek Administracija, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo priėmę sprendimus rengti detalųjį planą, tačiau tai nereiškė, jog Inspekcija, veikdama savo kompetencijos ribose, neturi teisės bei pareigos atlikti detaliojo plano patikrinimą prieš pateikiant išvadą dėl šio plano tvirtinimo.

Vien tai, kad Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT nereiškia, kad detaliojo plano rengimo procedūra buvo nutraukta visam laikui ir nebus priimtas galutinis sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo įvertinus Žemės sklypo atitiktį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokai pagal Nutarimo 2.15 papunktį. Sprendimu Nr. 2 nustačius, jog valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio, NŽT Vilniaus miesto skyriaus pritarimas sprendimui derinti pripažintas negaliojančiu. Sprendimu Nr. 2 pripažinta, kad Inspekcija pagrįstai suabejojo dėl Nutarimo 2.15 papunkčio atitikties Žemės sklypui, t. y. priimtas galutinis sprendimas, kuriuo panaikintas pritarimas dėl Žemės sklypo vertinimo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo.

Teismas nesutiko su tuo, kad Inspekcija kvestionavo jau suderintus detaliojo plano sprendinius, kadangi Inspekcija veikė savo kompetencijos ribose, t. y. kreipėsi tarnybinės pagalbos suabejojusi dėl Žemės sklypo vertinimo kaip įsiterpusio. Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano tikrinimo procedūra buvo nutraukta dėl to, kad Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT, o NŽT Sprendimu Nr. 2 įvertino, jog Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, kas sudarė pagrindą panaikinti sprendimą pritarti derinti detalųjį planą.

Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Inspekcija neturėjo teisės nutraukti detaliojo plano tikrinimo procedūrą, kadangi tai nėra numatyta ir nėra galima. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta Inspekcijos teisė nutraukti detaliojo plano tikrinimo procedūrą nustačius, kad detalusis planas neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Taigi Inspekcijai numatyta teisė nutraukti detaliojo plano tikrinimo procedūrą. Šiuo atveju ji buvo nutraukta kreipusis tarnybinės pagalbos, t. y. suabejojus ar Žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios Inspekcijos abejonės pasitvirtino ir NŽT nevertino, kad Žemės sklypas laikytas kaip įsiterpęs. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai nutraukė detaliojo plano tikrinimą, kadangi nustatytos abejonės pasitvirtino.

20. Teismas sprendė, kad nors pareiškėja nurodė, kad toks sprendimas turėtų būti įformintas atitinkamu sprendimu, tačiau Sprendimu Nr. 1 buvo suabejota dėl Žemės sklypo vertinimo kaip įsiterpusio, todėl detaliojo plano rengimo procedūra nutraukta, o Sprendimu Nr. 2 nustatyta, kad Žemės sklypas negali būti laikomas kaip įsiterpęs bei panaikintas pritarimas dėl detaliojo plano rengimo. Teismo nuomone, detaliojo plano rengimo procedūra buvo atšaukta ginčijamais Sprendimais, atskiro sprendimo nepriėmimas nereiškia, kad viešojo administravimo institucijos netinkamai įvertino ginčijamuose Sprendimuose nustatytas aplinkybes. Nors pareiškėja nurodė, kad apie ginčijamą Sprendimą Nr. 2 sužinojo tik iš Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 ir tai, kad ji turėjo būti atskirai informuota, teismas akcentavo, kad NŽT Sprendimas Nr. 2 priimtas dėl to, kad Inspekcija kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos. Šiuo atveju NŽT neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie priimtą Sprendimą Nr. 2, kadangi šiuo Sprendimu Nr. 2 teikiama išvada Inspekcijai, kuri vertino pareiškėjos prašymą dėl detaliojo plano derinimo ir, kuri turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą nutraukti detaliojo plano derinimo procedūrą.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju NŽT nustatė, jog detalusis planas negali būti tvirtinamas, kadangi žemės sklypas, kurį pareiškėja siekia įsigyti, nėra laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Sprendimu Nr. 2 nustatyta, kad Žemės sklypas vakarinėje pusėje esančios formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme ir jo plotis viršija 10 metrų. Valstybinės žemės plotas, kurį planuojama prijungti – 0,0394 ha. Inspekcija nustatė, kad įsiterpusio žemės sklypo plotis pagal preliminarius matavimus yra apie 11 metrų. Teismas pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 papunktyje numatyta išimtis, kai parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas, t. y., kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju NŽT nenustatė, kad Žemės sklypui būtų taikoma Nutarimo 2.15 papunktyje numatyta išimtis. Sprendimu Nr. 2 nenustatytas sąlygų visetas, jog Žemės sklypas galėtų būti laikomas kaip įsiterpęs, t. y. nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta, kadangi vakarinėje dalyje Žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų. Nenustačius sąlygų viseto, Žemės sklypas negali būti laikomas kaip įsiterpęs bei dėl šios priežasties negali būti įgyjamas nuosavybėn. Pareiškėjos teigimu, mažesnė kaip 0,04 ha ploto teritorija gyvenamajai paskirčiai negali būti formuojama. Teismo vertinimu, pareiškėja netinkamai interpretuoja Nutarimo 2.15 papunktį, siekia suformuoti 0,39 ha ploto sklypą, formuojant daugiabučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, tačiau tai nekeičia šiame sprendime nustatytų aplinkybių, kad Žemės sklypas nėra laikytinas siaura juosta, todėl valstybinės žemės sklypas nėra laikytinas kaip įsiterpęs. Byloje nebuvo nustatyta, kad Žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, detaliojo plano rengimo procedūra nutraukta pagrįstai.

22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Inspekcija ir NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, Inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 2D-13325 ir NŽT 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. 1SD-1987-(8.52 E.) palikti nepakeisti.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas gretimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas, kuriuo tikslas buvo pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas, prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, kuris buvo suderintas su NŽT, jo sprendiniams pritarė Inspekcija, nepakeičia ginčijamų sprendimų išvadų, be to, šioje byloje nebuvo ginčo dėl paminėto detalaus plano, o kiekviena byla yra individuali.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

25. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

25.1. Šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo atveju valstybei priklausančios teritorijos formavimo kaip įsiterpusio žemės sklypo darbai, rengiant detalųjį planą, buvo pradėti, siekiant prie pareiškėjos žemės sklypo prijungti valstybinio žemės sklypo teritoriją, kuri anksčiau jau buvo suformuota kaip įsiterpęs žemės sklypas, tačiau to detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti, nors buvęs žemės sklypo savininkas to detaliojo plano rengimo metu formuojamoje įsiterpusioje valstybinėje žemėje pastatė statinius, kurie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre Inspekcijos akto pagrindu.

Taigi ginčo atveju teritorijų planavimo tikslas – valstybinės žemės sklypo, turinčio įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, suformavimas, siekiant jo pardavimo be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu besiribojančio privataus žemės sklypo savininkui ir šių žemės sklypų sujungimo, taip išsprendžiant ir buvusio privataus žemės sklypo savininko ir Inspekcijos neteisėtais veiksmais sukurtą problemą dėl valstybinės žemės užstatymo. Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Nutarimo 2.15 punkte.

Kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, šioje byloje yra aktualus ginčo žemės sklypo teisinio statuso klausimas, t. y. ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius. Kasacinis teismas paminėtoje byloje pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų išaiškinimą, kuris iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas: „Iš nurodyto Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma:

1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu;

2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova. Pažymėtina, jog analogiškai Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 ir kt.).“ Paminėtas teisinis reguliavimas yra reikšmingas nagrinėjant reikalavimą ir teismo išvadas dėl NŽT Sprendimo Nr. 2 panaikinimo, nes kasacinio teismo išaiškinimai aiškiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą.

25.2. Pirmosios instancijos teismo argumentaciją galima išskirti į dvi dalis: neva nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta, kadangi vakarinėje dalyje Žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų; nors Žemės sklypas neviršija 0,04 ha ploto dydžio, šiuo aspektu nenustatytas neatitikimas, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėja neva netinkamai interpretuoja Nutarimo 2.15 papunktį, o siekia suformuoti 0,39 ha ploto sklypą, formuojant daugiabučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, tas sklypas turi būti siaura juosta, kitaip toks valstybinės žemės sklypas nėra laikytinas kaip įsiterpęs. Kadangi byloje nenustatyta, kad Žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų, teismo nuomone, detaliojo plano rengimo procedūra nutraukta pagrįstai.

Pareiškėjos vertinimu, pirmoji išvados dalis yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Teiginys, kad vakarinėje dalyje formuojamas Žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nekilnojamojo turto registro duomenimis, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nėra aišku kokiais įrodymais remdamasis teismas daro tokią išvadą. Kaip matyti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ir Vilniaus miesto skaitmeninio žemėlapio ištraukų, formuojama teritorija iš vakarų pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis, iš pietų – su valstybinės reikšmės miško žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), iš rytų – su privačiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), iš šiaurės – su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu.

Taigi vakarinėje dalyje teritorija, kurioje formuojamas įsiterpęs žemės sklypas, ribojasi ne su laisva valstybine žeme (kaip teigia teismas), bet su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis. Nors atskiras žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei ir nėra suformuotas (todėl gatvės ribos nėra matomos kadastro žemėlapio ištraukoje), (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos yra nustatytos (žr. Vilniaus miesto skaitmeninį žemėlapį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl detaliojo plano rengimo priedu esančią schemą).

Tokie detaliojo plano sprendiniai atitinka ginčui aktualią teisės normą, kurioje aiškiai nurodyta, kad teritorija gali būti įsiterpusi ne tik tarp žemės sklypų, bet ir tarp žemės sklypų bei gatvių: „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“. Pareiškėjos vertinimu, antroji teismo išvados dalis susijusi ne su faktinių aplinkybių nustatymo klaidomis, bet su nesugebėjimu lingvistiškai ir sistemiškai aiškinti ginčui aktualią teisės normą, konkrečiai, nesugebėjimu suprasti ką sakinio (teisės normos) konstrukcijoje reiškia įterpinys „išskyrus atvejus“.

Komentuojama teismo išvada perrašyta iš NŽT sprendimo argumentacijos, kurioje pateiktas subjektyvus ir nepagrįstas teisės normos aiškinimas, teismui neanalizuojant nei pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamo šios teisės normos aiškinimo, nei pačiam analizuojant aktualią teisės normą taikant teisės aiškinimo metodus. Šiuo atveju bendroji taisyklė nustato, kad įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, t. y. nustato įsiterpusios teritorijos maksimalų leistiną plotą, kas reiškia, kad taisyklės išimtis reiškia specialius atvejus, kuomet įsitepusia žeme gali būti laikoma ir teritorija, kurios plotas yra didesnis kaip 0,04 ha.

Tokie specialūs atvejai yra išvardinti po išimtį pabrėžiančio įterpinio „išskyrus atvejus“ – kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Kadangi tai nėra teisinės sąvokos, nėra teisės aktų, kurie nustatytų kas laikoma pvz. siaura juosta, norint per požymį „siaura juosta“ apibrėžti bendros disponavimo įsiterpusia valstybine žeme išimtį būtinas konkretumas – ką galima laikyti siaura juosta. Nors suprasti paminėtą teisinį reguliavimą šiuo atveju pilnai pakanka ir lingvistinio teisės aiškinimo, pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino nurodytą teisinį reguliavimą ir per sisteminį teisės aiškinimą.

Šiam teisės aiškinimo būdui galima pasitelkti ir jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotą praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. administracinė byla Nr. eA-140-552/2021). Nagrinėjamu atveju turime teritoriją, kurioje pagal bendrojo plano sprendinius turėtų būti formuojamas kitos paskirties žemės sklypas, skirtas gyvenamųjų teritorijų formavimui, t. y. vienbučių – dvibučių ar daugiabučių namų statyboms. Nagrinėjamos teritorijos plotas yra 0,39 ha. Tokioje teritorijoje negalėtų būti suformuotas žemės sklypas, kurio paskirtis atitiktų bendrojo plano sprendinius, nes pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m sklypuose.

Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai.

25.3. Teismo išvada, kad NŽT keisdama poziciją dėl anksčiau suderinto detaliojo plano galėjo nepriimti atitinkamo administracinio akto reiškia, kad viešojo administravimo institucija gali priimti atitinkamus administracinius aktus, kurie sukelia teisines pasekmes, vėliau juos gali atšaukti ir tai padaryti jai net nereikia priimti jokio administracinio akto. Užtenka surašyti raštą Inspekcijai, jame nurodyti, kad institucija apsigalvojo ir tai automatiškai reiškia, kad institucijos priimtas administracinis aktas neteko galios. Tokia teismo pozicija ir logika yra nesuderinama su Viešojo administravimo įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka bei principais.

25.4. Teismo išvada dėl Inspekcijos sprendimo yra grindžiama tuo, kad Inspekcijai kilusios abejonės buvo teisingos. Teismas nusprendė, kad teritorija neatitinka įsiterpusios žemės požymių, tai atitinkamai Inspekcijos sprendimas dėl to stabdyti tikrinimo procedūrą ir kreiptis į NŽT yra teisingas. Tačiau, kadangi kilusios abejonės buvo visiškai nepagrįstos, daromos teisės normos teisingai perskaityti nesugebančio asmens, kuris nesupranta ką reiškia įterpinys „išskyrus atvejus“, tai sprendimas sustabdyti dėl to detaliojo plano tikrinimo procedūrą buvo nepagrįstas.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. NŽT atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Nutarimo 2.15. papunkčiu, darytina išvada, kad žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra. Tačiau pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tačiau Žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 10 metrų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 4) žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų; 5) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).

Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas daro išvadą, kad tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Šiuo atveju Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarinėje dalyje Žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas atskleidė bylos esmę, įvertino ir ištyrė aplinkybes susijusias su ginču.

28. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

29. Inspekcija nurodo, kad:

29.1. Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, NŽT yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio nuostatas, NŽT tvarko laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka, o 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad NŽT: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus; parduoda valstybinės žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į Inspekcijai Priežiūros įstatymu priskirtą kompetenciją, Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti NŽT Sprendimu Nr. 1, vykdydama jai teisės aktų priskirtas funkcijas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros procese.

29.2. Priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatos suteikia Inspekcijai plačią kompetenciją teritorijų planavimo procese užtikrinant atliekamų veiksmų teisėtumą ir leidžia imtis priemonių tam, kad teritorijų planavimo dokumentas atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl nagrinėjamo ginčo atveju Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT. Šie veiksmai jokiu būdu nereiškia, kad buvo viršyti Inspekcijos įgaliojimai. Šiuo atveju, pareiškėja nepagrįstai siekia panaikinti Inspekcijos Sprendimą Nr. 1, nors teisės aktai nenumato jokio ribojimo Inspekcijai, vykdant savo funkcijas ir vertinant teikiamo tikrinti detaliojo plano sprendinius, kreiptis tarnybinės pagalbos. Inspekcija laikosi pozicijos, kad vykdydama teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkciją turi patikrinti, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 6 str. 4 d. 6 p.). Taip pat Inspekcija pastebi, jog nagrinėjamuoju atveju jos abejonė, kad detaliojo plano sprendiniai galimai neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 nustatytų reikalavimų pasitvirtino, todėl Inspekcijos veiksmai ne tik buvo pagrįsti, bet leido laiku sustabdyti pažeidžiančią teisės aktus detaliojo planavimo procedūrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nenustatė pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo. Pareiškėja subjektyviai suvokia ir vertina situaciją, kas lemia neteisingų argumentų ir išvadų išdėstymą apeliaciniame skunde, todėl atsakovas daro išvadą, kad Inspekcijos skundžiamame Sprendime Nr. 1 išdėstyti motyvai pagrįsti teisės aktais, t. y. motyvuoti ir teisėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 2D-13325 ir NŽT 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 1SD-1987-(8.52 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja Nutarimo 2.15 papunktį, o žemės sklypas nėra laikytinas siaura juosta, todėl valstybinės žemės sklypas nėra laikytinas kaip įsiterpęs. Teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, todėl detaliojo plano rengimo procedūra nutraukta pagrįstai. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija ir NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl Inspekcijos Sprendimas Nr. 1 ir NŽT Sprendimas Nr. 2 palikti nepakeisti.

31.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo pateiktu lingvistiniu ir sistemišku Nutarimo 2.15. papunkčio aiškinimu ir nurodo, kad teismo išvados yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Pareiškėjos nuomone, teismo teiginys, kad vakarinėje dalyje formuojamas Žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir jos plotis viršija 10 metrų prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nekilnojamojo turto registro duomenimis, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pareiškėja teigia, kad NŽT keisdama poziciją dėl anksčiau suderinto detaliojo plano turėjo priimti atitinkamą administracinį aktą.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

34. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1037-492/2025). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

35. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 49SD-5529-(14.49.136 E.) derino Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimą inicijavimo sutarties pagrindu. Pareiškėja TPDRIS 2022 m. birželio 29 d. pateikė prašymą Nr. REG230807 dėl teritorijų planavimo dokumento „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sklypų Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas inicijavimo sutarties pagrindu“. Inspekcijai, nagrinėjant pateiktą tikrinti detalųjį planą, kilo abejonių dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo atitikimo Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimams, todėl 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2D-13306 kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos, o kadangi trūko duomenų išvadai parengti, detaliojo plano tikrinimas buvo nutrauktas. NŽT, gavusi Inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. raštą Nr. 2D-13306, įvertino detaliojo plano sprendinius ir raštu informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje, ir panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą Nr. REG226081 detaliojo plano sprendiniams.

36. Inspekcija Sprendimu Nr. 1 nustatė, kad kilo abejonių dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimams, todėl siekdami parengti teisės aktais pagrįsta išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo galimybės (kai detalusis planas bus pateiktas pakartotinai) 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2D-13306 kreipėsi į NŽT tarnybinės pagalbos, prašydama įvertinti detaliojo plano sprendinių atitikimą aukščiau minėtam Nutarimui. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad trūksta duomenų išvadai parengti, detaliojo plano tikrinimą nutraukė.

37. NŽT Sprendimu Nr. 2 nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 27 d. pritarimu sprendimui derinti Nr. REG226081 nepagrįstai pritarė detaliojo plano derinimui. Atsižvelgiant į tai, tikrinant detaliojo plano sprendinius prašė atsižvelgti į šiame NŽT rašte pateiktą nuomonę derinti detalųjį planą bei laikyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pritarimą sprendimui derinti Nr. REG226081 negaliojančiu.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad NŽT keisdama poziciją dėl anksčiau suderinto detaliojo plano turėjo priimti atitinkamą administracinį aktą. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai teismas nusprendė, kad Inspekcijos sprendimas stabdyti tikrinimo procedūrą ir kreiptis į NŽT yra teisingas.

39. Pasisakant dėl NŽT pareigos keičiant poziciją priimti atitinkamą administracinį aktą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju NŽT savo pakeistą poziciją priėmė 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1SD-1987-(8.52 E.), kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime Nr. 2 NŽT aiškiai nurodė jo priėmimo pagrindą – Inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. raštą Nr. 2D-13306 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo Inspekcija informuoja, kad TPDRIS tikrinimui Inspekcijai pateiktas teritorijų planavimo dokumentas „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimas inicijavimo sutarties pagrindu“ (TPD Nr. K-VT-13-22-193) bei prašoma paaiškinti, „ar pagal pridedamą brėžinį, laisvos valstybinės žemės plotas (Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) laikytinas įsiterpusiu ir, ar tokie detaliojo plano keitimo sprendiniai (nurodyti brėžinyje) atitinka Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimus.“ Taigi, Sprendimu Nr. 1 buvo suabejota dėl laisvos valstybinės žemės ploto vertinimo kaip įsiterpusio, o Sprendimu Nr. 2 nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas negali būti laikomas kaip įsiterpęs bei panaikintas pritarimas dėl detaliojo plano rengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT neturėjo pareigos priimti atskirą (papildomą) sprendimą, kadangi detaliojo plano rengimo procedūra buvo atšaukta abiem ginčijamais Sprendimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, NŽT neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie priimtą Sprendimą Nr. 2, kadangi šiuo Sprendimu Nr. 2 teikiama išvada Inspekcijai, kuri vertino pareiškėjos prašymą dėl detaliojo plano derinimo ir, kuri turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą nutraukti detaliojo plano derinimo procedūrą.

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Taigi, Inspekcija turi pareigą atlikti detaliojo plano patikrinimą prieš pateikiant išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo galimybės. Nagrinėjamu atveju Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT. Pagal VAĮ 37 straipsnį, viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu: 1) administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis pats neturi; 2) reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; 3) kitais būtinais atvejais. Nurodyti teisės aktai numato galimybę Inspekcijai, atliekant detaliojo plano patikrinimą ir kilus abejonių (šiuo atveju dėl Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų taikymo) kreiptis tarnybinės pagalbos į NŽT, kadangi NŽT kompetencijai priskirta suformuoti ar pertvarkyti valstybinės žemės sklypus (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek Administracija, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo priėmęs sprendimus rengti detalųjį planą, tačiau tai nereiškia, jog Inspekcija, veikdama savo kompetencijos ribose, neturi teisės bei pareigos atlikti detaliojo plano patikrinimą prieš pateikiant išvadą dėl šio plano tvirtinimo. Vien tai, kad Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT nereiškia, kad detaliojo plano rengimo procedūra buvo nutraukta visam laikui ir nebus priimtas galutinis sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo. Taigi, detaliojo plano tikrinimo procedūra buvo nutraukta dėl to, kad Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT, o NŽT Sprendimu Nr. 2 įvertino, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, kas sudarė pagrindą panaikinti sprendimą pritarti derinti detalųjį planą.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei Inspekcijos ir NŽT veiksmus vertinant laisvos valstybinės žemės ploto (brėžinyje pažymėtą Nr. 1b) atitiktį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokai pagal Nutarimo 2.15 papunktį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta Inspekcijos teisė nutraukti detaliojo plano tikrinimo procedūrą nustačius, kad detalusis planas neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Šiuo atveju detaliojo plano tikrinimo procedūra buvo nutraukta pasikreipus tarnybinės pagalbos, t. y. suabejojus ar laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu. Taigi, Inspekcija pagrįstai nutraukė detaliojo plano tikrinimą, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcija neturėjo teisės nutraukti detaliojo plano tikrinimo procedūrą, kadangi tai nėra numatyta, yra nepagrįsti ir atmestini.

42. Pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria ginčo šalys šioje administracinėje byloje, yra tas, ar ginčo laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką Nutarimo 2.15 punkto prasme.

43. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1311 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams.

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto (2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 redakcija, galiojusi 2024 m. kovo 29 d.) pirmoji pastraipa nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto nutarimo 2.15 punkto (2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 redakcija, galiojusi 2024 m. kovo 29 d.) antrojoje pastraipoje buvo numatyta, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra pažymėjęs, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1047/2024). Visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-880-821/2022).

46. Byloje nustatyta, kad detaliojo plano darbų programoje nustatytas vienas iš planavimo tikslų ir uždavinių: koreguoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano (registro Nr. T00054806), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 30-253 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“, sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu: pakeisti detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo ribas prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų ir rekreacinių miškų sklypo ribų, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Detaliojo plano sprendiniuose formuojamas sklypas brėžinyje pažymėtas Nr. 1. Teritorija formuojama naikinant, sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (brėžinyje žymimas Nr.1a), ribą ir prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą (394 kv. m) brėžinyje pažymėtą Nr. 1b. Prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp minėto privataus sklypo ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Įsiterpusio žemės sklypo plotis pagal preliminarius matavimus yra apie 11 metrų.

47. NŽT Sprendime Nr. 2 nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje yra pažymėtos numatytos planuojamos (šalia (duomenys neskelbtini) gatvės) gatvės raudonosios linijos, kurios skaitmeniniame žemėlapyje įvardytos kaip „Schemos patvirtintos RL“, kurios nesutampa su detaliuoju planu keičiamomis žemės sklypų ribomis. Šiuo atveju valstybinės žemės plotas, esantis greta 0,0876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio planuojamas plotas – 0,0394 ha, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kadangi vakarinėje pusėje esančios formuojamo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme ir jo plotis viršija 10 metrų, todėl nelaikytina, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Taip pat Sprendime Nr. 2 pažymėta, kad Nutarimo 2.15 papunktyje nustatyta, kad įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. TPDRIS pateiktame detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje Nr. REG218758 nurodoma, kad sklypas Nr. 1 formuojamas panaikinant esamo sklypo Nr. 1a ribas ir sujungiant su laisvos valstybinės žemės plotu (0,0394 ha) Nr. 1b. Šiuo atveju detaliajame plane nėra numatyta formuojamo laisvos valstybinės žemės sklypo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, NŽT Sprendime Nr. 2 padarė išvadą, kad laisvos valstybinės žemės plotas (brėžinyje pažymėtas Nr. 1b, 0,0394 ha ploto) negali būti laikomas įsiterpusiu plotu, atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje.

48. Teisėjų kolegija vertinimu, byloje esantys įrodymai (schemos ir brėžiniai, procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija ir pridedami papildomi paaiškinimai bei dokumentai) pavirtina, kad valstybinės žemės plotas, esantis greta 0,0876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio planuojamas plotas – 0,0394 ha, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kadangi vakarinėje pusėje esančios formuojamo, kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme ir jo plotis viršija 10 metrų, todėl nelaikytina, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, apibrėžtą Nutarimo 2.15 papunktyje.

49. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Inspekcija ir NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.

50. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė