2016-11-28 Nr. AB-22741-3-61-3-00542-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1295-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00542-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1D-222; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 78,64 Lt, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, t. y. 3 676,75 Lt.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo paskirta 932,35 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, toks pensijų mažinimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.

VRM atsiliepime (b. l. 66) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas buvo atliktas teisėtai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui R. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 22,78 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Teismas taip pat panaikino VRM 2014 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1D-222(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, išmokėjimo pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o 2012 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais – ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., kuriais pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas ir mažinamas pratęstas 2012–2013 m., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką atmestas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pareiškėjo valstybinė pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į nepriemokos, susidariusios dėl 2012 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, išmokėjimą.

Iš byloje pateiktos pažymos apie 2012–2013 m. pareiškėjo pensijos dydį (b. l. 13–14) matyti, kad 2012 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjui buvo neišmokėta 78,64 Lt (22,78 Eur) valstybinės pensijos.

Pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – iš viso 22,78 Eur (78,64 Lt) – pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Teismas pažymėjo, jog 2014 m. sausio 8 d. VRM sprendimu Nr. 1D-222(11) VRM atsisakė pareiškėjui išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, kuri, kaip minėta, iš dalies priteistina pareiškėjui, todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti 2014 m. sausio 8 d. VRM sprendimo Nr. 1D-222(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

III. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo dalimi ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimų dalį, kuria buvo prašoma priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Akcentuoja, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvai inter alia reiškia, kad ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai turi dalytis visa visuomenė. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais Laikinojo įstatymo galiojimo terminai 2012 bei 2013 metams buvo pratęsti ne visoms išmokoms, mokamoms iš valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, o tik daliai, todėl buvo pažeistas finansų krizės naštos padalijimo tolygumo ir proporcingumo visai visuomenei principas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo valstybinė pensija ginčo laikotarpiu perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VRM 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1D-222; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 78,64 Lt, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, t. y. 3 676,75 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui R. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 22,78 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Teismas taip pat panaikino VRM 2014 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1D-222(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimu ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti, t. y. atsisakyta priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas jo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Minėtu laikotarpiu valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Todėl pareiškėjo prašoma priteisti valstybinės pensijos nepriemoka 2012 ir 2013 metais susidarė dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, šiuo atveju – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų – galiojimo pratęsimo.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į aptartus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimus ir tai, kad juose konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis bei aptartų nuostatų galiojimo pratęsimas neprieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2012 ir 2013 metais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad karių ir pareigūnų valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteisiamos (pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-756/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-945-525/2015, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1926-502/2016, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-520/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią kategoriją, kaip ir pareiškėjas, t. y. gaunančių pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta, situacijos yra vertinamos kitaip nei pareiškėjo, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Atsižvelgus į pirmiau įvardytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neskundžia teismo sprendimo dalies dėl VRM 2014 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1D-222 panaikinimo, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi panašiose bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius