2021-04-21 Nr. AB-8257-3-63-3-00512-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-557-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00512-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 19-IL-85-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo” (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. pakvitavimo pagrindu atsakovui perduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981 ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1-0001638.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. Tauragės AVPK vyresnysis specialistas susisiekė su juo ir paaiškino, jog jis turi atvykti į Tauragės AVPK ir parašyti prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pridavimo. Teigė, kad nesupratęs, ko iš jo yra reikalaujama, nedelsiant nuvyko į Tauragės AVPK ir vyresnysis specialistas paaiškino, jog Policijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad Tauragės AVPK dar 2016 m. turėjo panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus trejiems metams. Kadangi Tauragės AVPK tokių veiksmų neatliko, todėl institucija, atsižvelgdama į Policijos departamento pateiktą pažymą, turi panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus likusiems dviem mėnesiams. Taip pat buvo paaiškinta, kad po dviejų mėnesių galės kreiptis į Tauragės AVPK ir jam bus gražinti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 22 d. vyresnysis specialistas pareiškėjo vardu surašė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pridavimui. Pasikliaudamas policijos pareigūnu ir tikėdamas jo išaiškinimu, pasirašė Tauragės AVPK vyresniojo specialisto surašytą prašymą ir 2019 m. vasario 22 d. pakvitavimą dėl leidimų pridavimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma apie ginčijamame sprendime nurodytą surinktą medžiagą bei Policijos departamento 2019 m. vasario 11 d. pažymos turinys, todėl dėl šių dokumentų reikšmės ir galimos įtakos bylos nagrinėjimui negali pasisakyti. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamame Sprendime detalizuojama ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01349-16 eiga ir prokuroro nutarime bei Tauragės apylinkės teismo nutartyje nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybės, tačiau nepaaiškinama, kaip jos vertinamos ir kaip ikiteisminio tyrimo eiga yra susijusi su priimamu sprendimu dėl turimų leidimų panaikinimo ir jo pagrįstumu.

5. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilines apyvartos ir jos kontroles taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) nuostatomis ir teigė, kad policijos pareigūnas minėtais teisės aktais vadovavosi tik dalinai. Pažymėjo, kad ginčijame Sprendime nėra pasisakyta, kuo remiantis ir dėl kokių aplinkybių pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2016 m. balandžio 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iki ginčijamo Sprendimo priėmimo praėjo 2 metai ir 11 mėnesių. Per visą šį laikotarpį atsakovas neatliko jokių procesinių veiksmų, kurių pagrindu būtų inicijuotas procesas dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo. Priešingai, atsakovo nuoseklūs veiksmai: išdavimas leidimų laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, išdavimas neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638 bei Europos šaunamojo ginklo leidimo išdavimas ir išankstinio sutikimo vežti ginklus išdavimas, pagrįstai leido matyti, kad turimi leidimai ginklams laikyti (nešiotis) yra galiojantys ir negali būti panaikinti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamame Sprendime itin akcentuojamas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas pažymėjo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko medžioklės su varovais metu dėl šūvio metu įvykusio rikošeto.

6. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pati paaiškino, kad pareiškėjas yra rimtas ir doras žmogus, gyvenantis šeimoje, todėl nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo. Informatikos ir ryšių departamento pažyma Nr. 14-15646 patvirtina, kad pareiškėjas nėra teistas.

7. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, būdamas informuotas, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtintas Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, privalėjo sprendimą priimti per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo minėtos nutarties priėmimo dienos. Tauragės AVPK praleido terminą administracinio poveikio priemonės skyrimui. Be to, ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

8. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su apie jį surinkta medžiaga, kaip nurodyta 2019 m. kovo 5 d. sprendime, taip pat nebuvo nurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas rinko medžiagą. Pareiškėjas nebuvo supažindintas ir su Sprendimo priėmimo pagrindu, t. y. su Policijos departamento 2019 m. vasario 11 d. pažyma. Tvirtino, kad iš ginčijamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu yra įpareigojamas realizuoti turimus šaunamuosius ginklus ir šovinius. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis minėtu išaiškinimu bei žodiniu policijos pareigūno paaiškinimu, Tauragės AVPK nebegalės išduoti naujų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamu Sprendimu neterminuotam laikui yra užkertamas kelias kreiptis dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklo išdavimo.

9. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tauragės AVPK specialistas jam paaiškino, jog Policijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad Tauragės AVPK turėjo panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus trejiems metams.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su visos pažymos turiniu, nes vykdant nuotolinę stebėseną Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) buvo tikrinami visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų licencijavimo padalinių darbuotojų priimti sprendimai dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos PLVIS 2018 m. buvo gauti automatiniai pranešimai iš kitų informacinių sistemų. Pažyma nebuvo susijusi vien su pareiškėjo asmeniu, buvo pateikta visa patikrinimo metu surinkta medžiaga ir apie kitus asmenis, todėl ginčijamame Sprendime aiškiai kabutėse buvo pacituotas pažymos turinys, kiek tai buvo aktualu pareiškėjo skundžiamo Sprendimo priėmimui. Ginčijamo Sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, kuo vadovaujantis ir kodėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas. Pažymą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui nepriimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, gavo 2019 m. vasario 19 d. ir iš karto sprendė klausimą dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ir patvirtintas 2019 m. kovo 5 d., jis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti Sprendimą neteisėtu.

12. Teigė, kad teisės aktuose yra įvardijamas terminas nuo kada įsigalioja leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimas, o ne pasisakyta apie ginklų realizavimo tvarką panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodė, kad ginklų realizavimo tvarka reglamentuota atskirame Taisyklių XV bei GŠKĮ dvyliktame skyriuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas nors ir praleido 30 dienų terminą, įpareigojantį pateikti siūlymą dėl Sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje išvardintų ginklų, tačiau jis įpareigojimą įvykdė. Nurodė, kad 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 85-S-2054 išsiuntė ginčijamo Sprendimo kopiją pareiškėjui, laiškas atgal negrįžo, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą, tačiau ar jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti palieka vertinti teismui.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu, susipažinęs su Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. pažyma „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą”, vadovaudamasi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638 ir Europos šaunamojo ginklo leidimą Nr. 14-0010.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis GŠKĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 26 d. nutarimas, t. y. V. G., įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla Nr. 01-1-01349-16 nutraukta. Tarp šalių nėra ginčo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas, būdamas medžiotojų būrelio nariu, vykusios medžioklės metu iš jam priklausančio lygiavamzdžio šautuvo vieną kartą iššovė į miške bėgantį kiškį, dėl ko kulka įskriejo į mišką ir rikošetu atšokusi grankulkė pataikė varovui J. K. į (duomenys neskelbtini) sritį, ir šis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.

16. Teismas pažymėjo, kad BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Teismas sprendė, kad vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. pareiškėjas per pastaruosius 3 metus nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos teismo sprendimu (Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (neatsargaus gyvybės atėmimo, padaryto naudojant šaunamąjį ginklą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Teismas pripažino, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

17. Teismas pareiškėjo argumentus, kad nėra teistas, nelaimingas atsitikimas įvyko medžioklės su varovais metu dėl šūvio metu įvykusio rikošeto, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pati paaiškino, jog pareiškėjas yra rimtas ir doras žmogus, gyvenantis šeimoje, todėl nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo, nepaneigia išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, jog asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

18. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo virš 2 metų, per kuriuos atsakovas neatliko jokių procesinių veiksmų dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo, t. y. institucija, kuri yra kompetentinga spręsti leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir kt. klausimus, šiuo konkrečiu atveju nevykdė (netinkamai vykdė) Taisyklių 92.3 punkte bei GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 9 dalyje nustatytos pareigos panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 2 metams nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties įsiteisėjimo. Toks šios institucijos (jos konkrečių pareigūnų) elgesys nėra tinkamas ir pateisinamas, tačiau tai negali būti suprantama, kaip pareiškėjo galimybė išvengti GŠKĮ nustatytų pasekmių (leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo). Šioje administracinėje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų vertinti dėl pareiškėjui taikytos priemonės (leidimų panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nors ir praėjus ilgam laikui, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių bei įgyvendino GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

19. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų bei skunde nurodytų aplinkybių vertinimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

22. Akcentuoja, kad sistemingi Tauragės AVPK veiksmai patvirtina, jog institucija beveik tris metus net neketino imtis jokių priemonių, susijusių su leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimu. Teigia, kad jam 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 119, kuris galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Tauragės AVPK išdavė netgi naujus leidimus, t. y. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638, Europos šaunamojo ginklo leidimą. Taip pat Tauragės AVPK 2017 m. birželio 26 d. išdavė išankstinį sutikimą vežti ginklus. Išduodant naujus leidimus ir išankstinį sutikimą vežti ginklus, neabejotinai buvo atliekami patikrinimai ir vertinama, ar apskritai galima išduoti tokius leidimus, ar jis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Kadangi aukščiau nurodyti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduoti, suponuoja išvadą, kad Tauragės AVPK laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į nutraukto ikiteisminio tyrimo aplinkybes, jis laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

23. Pareiškėjas teigia, kad situacija pasikeitė tik Tauragės APVK gavus Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. pažymą „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“, su kuriuo jis supažindintas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendime apie minėtą pažymą taip pat pasisako, įvardina ją kaip pagrindą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui, tačiau visiškai nepasisako, ar minėta pažyma yra privaloma, ar vis tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat, ar nuotolinio patikrinimo rezultatai yra pakankamas pagrindas priimti individualų administracinį aktą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, ar Policijos departamento Viešosios policijos valdybos pažyma ir nuoseklus vadovavimasis ja atitinka GŠKĮ 40 straipsnio 9 dalį, kurioje aiškiai apibrėžtas institucijų ratas, kurios gali priimti sprendimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.

24. Pažymi, kad situacija, kurios metu Tauragės AVPK pagal minėtą pažymą priima kardinaliai skirtingą sprendimą nei beveik tris metus buvusi aiški ir nuosekli Tauragės AVPK pozicija, turėtų būti vertinama itin kritiškai. Be to, tokie veiksmai, kai individualaus akto priėmimas yra grindžiamas ne pačios leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išdavusios institucijos motyvais ir individualiu esamos situacijos vertinimu, o nuotoliniu būdu atlikto patikrinimo duomenimis, kurie nėra net privalomi, negali būti laikoma tinkamu pagrindu priimto sprendimo, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvavimu.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu per pastaruosius 3 metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais. Taigi jeigu laikytis Tauragės AVPK nurodytų motyvų, kuriuos palaikė ir pirmosios instancijos teismas, asmens nepriekaištinga reputacija vertintina tik trijų metų laikotarpyje, kuris skaičiuotinas iki sprendimo priėmimo. Šiuo konkrečiu atveju, nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo iki Tauragės AVPK sprendimo priėmimo buvo praėję 2 metai 11 mėnesių. Tuo tarpu sprendimo kopija jam buvo įteikta tik 2019 m. balandžio 26 d., t. y. asmeniškai nuvykus į Tauragės AVPK. Šiuo atveju trijų metų laikotarpis jau buvo netgi pasibaigęs. Atkreipia dėmesį, kad vertinamasis laikotarpis yra trys metai iki Tauragės AVPK sprendimo priėmimo. Pareiškėjui su skundu pasikreipus į teismą, trijų metų laikotarpis, kuris ir turi būti vertintinas sprendžiant klausimą dėl asmens atitikimo nepriekaištingai reputacijai, buvo jau pasibaigęs, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

26. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2019 m. kovo 5 d. rezoliucija patvirtintame sprendime nėra nurodyta kokiam laikotarpiui panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl šių aplinkybių taip pat nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuoja, kad jau buvo inicijavęs bylą teisme dėl Tauragės AVPK 2019 m. birželio 7 d. rašto Nr. 85-S-50002(10.5E), kuriame nurodyta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas trejus metus nuo Tauragės AVPK 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 19-IL-85-00098-e priėmimo dienos. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6814-583/2019, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti nurodant, kad minėtas raštas yra Tauragės AVPK 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 19-1L-85-00098-C dalis, todėl ginčas nagrinėtinas administracinėje byloje Nr. eI-8396-342/2019. Pareiškėjas pastebi, kad 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6814-583/2019 priėmęs teisėjas dalyvavo ir administracinės bylos Nr. eI-8396-342/2019 nagrinėjime, todėl jam buvo žinomos susiklosčiusios situacijos aplinkybė, bei tai, kad Tauragės AVPK laikosi pozicijos, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas trejus metus, ne nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01349-16 pabaigos, o nuo Tauragės AVPK 2019 m. kovo 5 d. sprendimo priėmimo dienos. Taigi, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Tauragės AVPK sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

27. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, jog Tauragės AVPK sprendime nėra detalizuotas laikotarpis, kuriam panaikinama teisė laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat nepasisakoma dėl aplinkybių, kurių pagrindu Tauragės AVPK 2 metus ir 11 mėnesių laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos keliamus reikalavimus, o gavus rekomendacinio pobūdžio pažymą, pozicija yra kardinaliai pakeičiama. Taip pat institucija savo sprendime visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, kurių pagrindu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. jam Tauragės AVPK išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638, Europos šaunamojo ginklo leidimą, 2017 m. birželio 26 d. išankstinį sutikimą vežti ginklus.

28. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jo teisė į gynybą buvo itin apsunkinta, kadangi Tauragės AVPK ne tik neišaiškino priimto sprendimo, kuriuo panaikinti turimi leidimai (laikyti) nešiotis ginklus, bet ir sistemingai klaidino jį, neįteikdami priimto sprendimo, prašydami pasirašyti pareigūno V. P. surašytus dokumentus dėl ginklų bei leidimų pridavimo. Taip pat Tauragės AVPK nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos nuosekliai jį klaidino išduodami jam naujus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus bei suteikdami išankstinį leidimą vežti ginklus. Dėl tokių institucijos veiksmų patyrė ir finansinius nuostolius, kadangi dėl 2019 m. kovo 5 d. sprendimo buvo priverstas parduoti įsigytus ginklus. Be to, Tauragės AVPK iš esmės savo poziciją dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, atskleidė tik 2019 m. birželio 7 d. visiškai atskiru raštu tik pareiškėjui pasikreipus į Tauragės AVPK.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tauragės AVPK sprendimo neteisėtumą patvirtina ir tai, jog jo priėmimo pagrindu įvardinama Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. pažyma, su kurios dalimi jis galėjo susipažinti tik tuomet, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą. Visas pažymos turinys nebuvo atskleistas bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad pažymoje esanti dalinė informacija patvirtina, jog tai teisinių pasekmių nesukeliantis bendro pobūdžio dokumentas, adresuotas Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės AVPK viršininkams, siūlant užtikrinti trūkumų pašalinimą ir vertinti atsakingų pareigūnų veiksmus, bei apie pašalintus trūkumus ir priimtus sprendimus informuoti Policijos departamentą. Tauragės AVPK nebuvo išreikštas siūlymas užtikrinti trūkumų pašalinimą. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad Tauragės AVPK sprendimo motyvas (2019 m. vasario 11 d. gauta Policijos departamento Viešosios policijos valdybos pažyma), negali būti laikytina tinkamu pagrindu panaikinti išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, juolab laikytis pozicijos, kad leidimai negali būti išduodami trejus metus nuo institucijos sprendimo priėmimo dienos.

30. Pareiškėjas pažymi, kad nei Tauragės AVPK, nei pirmosios instancijos teismo sprendimuose nepasisakoma dėl institucijos sprendimo dalies pagrįstumo, kuria atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą nurodant, jog ginklas negalės būti išduodamas trejus metus nuo institucijos sprendimo priėmimo. Dėl to kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl tinkamo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto aiškinimo, bet ir jo taikymo. Jei vadovautis tiek institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo pozicija, susiklosto situacija, kurios pagrindu vertinamas ne trijų metų laikotarpis iki sprendimo priėmimo, bet trijų metų laikotarpis iki sprendimo priėmimo ir dar trijų metų laikotarpis po sprendimo priėmimo, nors toks vertintino laikotarpio terminas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nėra numatytas ir toks aiškinimas iš esmės kardinaliai prieštarauja minėtai teisės normai. Be to, esant tokiai situacijai, laikytina, kad pareiškėjas, kuris charakterizuojamas teigiamai, įvardinamas, kaip atsakingas medžiotojas, įvykus nelaimingam atsitikimui ir susitaikius su nukentėjusiąja, dvigubai ilgesnį laikotarpį laikytinas nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančiu asmeniu, nei tai numatyta GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

31. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų esminių skunde nurodytų argumentų, iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo. Liko nepasisakyta dėl laikotarpio - nuo kurio turi būti skaičiuotinas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimo terminas. Netinkamas VAĮ 8 straipsnio nuostatų taikymas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, todėl jis turėtų būti panaikintas.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.

34. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-013 9-16 iki Sprendimo priėmimo dėl pareiškėjo vardu išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus priėmimo praėjo virš 2 metų, per kuriuos Tauragės AVPK neatliko jokių procesinių veiksmų dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo. Taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2019 m. vasario 11 d. pažyma apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą, su kuriuo, pareiškėjo teigimu, supažindintas nebuvo, yra privaloma, ar rekomendacinio pobūdžio, ar nuotolinio patikrinimo rezultatai yra pagrindas priimti individualų administracinį aktą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir Policijos departamento pažymą, ir priėjo prie sprendime nurodytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Tauragės AVPK šiuo konkrečiu atveju nevykdė (netinkamai vykdė) teisės aktuose nustatytą pareigą panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, toks institucijos elgesys nėra tinkamas ir pateisinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo pareiškėjui išvengti GŠKĮ nustatytų pasekmių. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nors ir praėjus ilgam laikui, ėmėsi adekvačių ir proporcingų priemonių bei įgyvendino GŠKĮ numatytas nuostatas, Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

35. Atsakovas pažymi, kad Tauragės AVPK priimtame Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Iš skundžiamo sprendimo turinio aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas yra susipažinęs su GŠKĮ nuostatomis, žino, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju arba dėl lengvinančių aplinkybių. Be to, pareiškėjas teigia, kad Tauragės AVPK pareigūnai jam paaiškino, jog Policijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad Tauragės AVPK turėjo panaikinti pareiškėjo turimus leidimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

36. Atsakovas taip pat nurodo, kad V. G. nebuvo supažindintas su visos Policijos departamento pateiktos pažymos turiniu, kadangi joje buvo ne tik su pareiškėju susijusi informacija, tačiau Tauragės AVPK Sprendime aiškiai buvo pacituotas pažymos turinys, kiek tai buvo aktualu Sprendimo priėmimui. Sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, kuo vadovaujantis ir kodėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas.

37. Atsakovas, remdamasis GŠKĮ nuostatomis, nurodo, kad Tauragės AVPK 2016 m. sausio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį dėl J. K. neatsargaus gyvybės atėmimo. Įtarimai padarius nusikalstamą veiką pateikti V. G.. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriuje 2016 m. balandžio 26 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai J. K. ir kaltininkui V. G. susitaikius. GŠKĮ yra aiškiai nustatyta, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsakovo nuomone, Sprendime yra aiškiai nurodyta ir pareiškėjas supranta, dėl kokios priežasties jam yra panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklus. Taisyklių 90 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir yra priimamas sprendimas. Išanalizavus Taisyklių XIII skyriaus nuostatas, vertinama, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jo priėmimo momentas yra siejamas su objektyvių įrodymų (medžiagos) apie aplinkybes, dėl kurių jis gali būti panaikinamas, surinkimu. Atsakovas pažymą, kurioje nustatyta, kad V. G. nepriimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, gavo 2019 m. vasario 19 d. ir iš karto sprendė klausimą dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, sprendimas buvo priimtas ir patvirtintas 2019 m. kovo 5 d., sprendimas atitinka teisės normų reikalavimus, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti sprendimą neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 19-IL-85-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo” teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Atsakovas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638 ir Europos šaunamojo ginklo leidimą Nr. 14-0010.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

41. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priede nustatyta, kad Įstatymu įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL 2008 L 179, p. 5). Minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 23 d. nutarime pabrėžė, kad valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, galėjo nustatyti ir griežtesnį teisinį reguliavimą (minėtos direktyvos 3 straipsnis), nes direktyvoje, įgyvendintoje Įstatymu, nustatyti tik bendriausi reikalavimai, kuriuos atitinkantiems asmenims leidžiama įsigyti ir laikyti inter alia (be kita ko) B ir C kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus ir kurių nebeatitinkant leidimas gali būti atimtas.

42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas, be kita ko, asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (18 straipsnio 2 dalies 3 punktas); nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, jei per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių (18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros 1- jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 26 d. nutarimas, t. y. V. G. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla Nr. 01-1-01349-16 nutraukta. Tarp šalių nėra ginčo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas, būdamas medžiotojų būrelio nariu, vykusios medžioklės metu iš jam priklausančio lygiavamzdžio šautuvo vieną kartą iššovė į miške bėgantį kiškį, dėl ko kulka įskriejo į mišką ir rikošetu atšokusi grankulkė pataikė varovui J. K. į (duomenys neskelbtini) sritį, ir šis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.

44. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 132 straipsnio 1 dalimi, tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. pareiškėjas per pastaruosius 3 metus nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos teismo sprendimu (Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (neatsargaus gyvybės atėmimo, padaryto naudojant šaunamąjį ginklą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

46. 2020 m. birželio 5 d. nutarime vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas tokį neterminuotą draudimą, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, kad leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Tačiau minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime konstatuotas išaiškinimas pareiškėjui galėtų būti aktualus tik ateityje kreipiantis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, jog asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019 ir kt.). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo virš 2 metų, per kuriuos atsakovas neatliko jokių procesinių veiksmų dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ginčijamas sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 2 metams po nuo Tauragės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties įsiteisėjimo, tačiau atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nors ir praėjus ilgam laikui, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, bei įgyvendino GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 6 punktų nuostatas ir jų nepažeidė. Taip pat ginčijamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

49. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu tinkamai taikytos GŠKĮ nuostatos ir pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Sprendimo, priimto vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo pripažinti nepagrįstu.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė