2023-11-22 Nr. AB-20556-3-64-3-03054-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-526-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03054-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei I. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Telšių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės I. J. (toliau – ir atsakovė) 215,02 Eur nesumokėtą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) sumą, susidariusią nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Telšių RATC yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu valdė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektą, esantį Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Atsakovė I. J. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo Telšių RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 147,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kitą prašymo dalį atmetė, o taip pat atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 (toliau – ir Nuostatai).

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu, nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 metais, todėl sprendė, jog pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos skolai išieškoti už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl atmetė prašymą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal Nuostatų 32 ir 33 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtoja, jos įsiskolinimas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) yra 147,33 Eur, todėl priteisė iš atsakovės įsiskolinimo sumą pareiškėjui.

8. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 9. Atsakovė I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės pareiškėjui priteista 147,33 Eur vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat prašo palikti nepakeistas kitas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalis bei priteisti iš pareiškėjo žyminį mokestį.

10. Atsakovė nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) nuosavybės teise priklauso tiek atsakovei, tiek ir jos sutuoktiniui ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri buvo įgyta po santuokos sudarymo ir registruota atsakovės vardu. Ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma. Atsakovė nuo 2013 m. sausio mėnesio gyvena ir dirba Prancūzijoje, nuosavybe Lietuvoje nesinaudoja, atliekų nekaupia, todėl neturi pagrindo už jas mokėti. Atsakovė pažymi, kad Name gyvena jos sutuoktinis, jis ir yra atsakingas už vietinės rinkliavos mokėjimą. Atsakovė teigia, jog pareiškėjas netinkamai nurodė atsakovą, teismas pateiktos informacijos netikrino, nors byloje yra pažyma, kad atsakovė gyvena Prancūzijoje, neįteikė procesinių dokumentų, šaukimų nei atsakovei, nei jos sutuoktiniui, tokiu būdu pažeidė jos teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ABTĮ 71, 74, 77 straipsnių reikalavimus.

11. Atsakovė nurodo, kad kiekvienais metais už atliekų tvarkymą sutuoktinis sumoka po 25 Eur ir tai yra pakankama suma už 2–3 atliekų konteinerių ištuštinimą per metus. Per 2019–2021 m. atliekų konteineris buvo tuštintas 7 kartus, o pareiškėjas reikalauja sumokėti už 72 kartus, t. y. po 18 tuštinimų per metus. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia mokėjimų kvitų kopijas už 2019–2021 m., iš kurių matyti, kad už kiekvienus metus sumokėta po 25 Eur.

12. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1280/2013, kurioje Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės už naudojimąsi individualiu konteineriu mokėti pagal surenkamą atliekų kiekį, buvo pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punktui, pažymi, kad Nuostatuose taip pat nėra galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal iš fizinio asmens surenkamą komunalinių atliekų kiekį, todėl Nuostatai taip pat gali prieštarauti VAĮ 3 straipsnio 4 punktui bei 10 punktui, nors teismui nekilo jokių abejonių dėl jų teisėtumo, o atsakovė, tinkamai neinformuota apie pateiktą prašymą priteisti vietinę rinkliavą, neturėjo galimybių ginčyti Nuostatų atitikties įstatymui (ABTĮ 113 str. 1 d.). Atsakovė pateikia 2022 m. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. TTF-22-1048774, kuris patvirtina, kad atliekų turėtojas turi mokėti už 12 kartų ištuštintą konteinerį, nors tame pačiame pranešime nurodyta, kad paskaičiuota už 18 kartų tuštintą konteinerį, o 2021 m. atliekų konteineris buvo tuštintas 3 kartus.

13. Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pažeistos į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, atsakovės sutuoktinio, teisės ir pareigos, nes jis turės atlyginti teismo priteistą vietinę rinkliavą) ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai, teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, padarė proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daugiau papildomų įrodymų, o taip pat įvertinti, ar Nuostatai neprieštarauja VAĮ.

14. Pareiškėjas Telšių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuris patvirtina, kad atsakovė nuo 2000 m. gruodžio 5 d. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybėje, kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, ir teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir akcentuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turtas dovanotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

16. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsniu ir nurodo, kad atsakovo pasirinkimas yra jo teisė. Pagal Nuostatų 51 punktą vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, o vietinės rinkliavos mokėjimas siejamas ne su faktine ar deklaruota gyvenamąja vieta, bet su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas akcentuoja, jog tai, kad atsakovė Name negyvena, nepaneigia jos prievolės mokėti vietinę rinkliavą.

17. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 ir teigia, kad savivaldybės, nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį, nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ji nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, o vien ta aplinkybė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, sprendžiant šį ginčą yra teisiškai nereikšminga, juolab, kad atsakovės sutuoktiniui buvo žinoma apie atsakovės prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti vietinę rinkliavą, ar ne, nuo tokios pareigos jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovei paskaičiavo vadovaujantis Nuostatais ir metodika, taigi atsakovė neturi teisės pasirinkti, kokį vietinės rinkliavos dydį mokėti.

18. Pareiškėjo nuomone, atsakovės sutuoktinis nebuvo proceso dalyvis, todėl teismo procesiniai dokumentai jam ir neturėjo būti siunčiami. Atsakovė 2023 m. birželio 3 d. deklaravo išvykimą į Prancūziją, adresas nenurodytas, kitos atsakovės gyvenamosios arba faktinės buvimo vietos, darbo vietos adresas pareiškėjui nežinomos, todėl pareiškėjas prašė teismo procesinius dokumentus atsakovei įteikti pagal ABTĮ 72 straipsnio 3 dalį. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Namo adresu, tačiau jie grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“, ant voko taip pat pažymėta, kad 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 7 d. adresatas minimu adresu nerastas. Pareiškėjas nurodo, kad Nuostatų 63 punkte įtvirtinta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami nekilnojamojo turto objekto adresu arba, jei nekilnojamojo turto objekto savininkas ar įgaliotas asmuo pageidauja, kitu nurodytu adresu arba pateikiama vietinės rinkliavos mokėtojui jo nurodytu elektroniniu paštu. Atsakovė raštu neprašė siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų kitu adresu ar el. paštu, todėl laikytina, kad mokėjimo pranešimų pateikimas Namo adresu, neužkirto kelio atsakovei tinkamai įgyvendinti mokestines prievoles.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 215,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios su nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovės I. J..

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, pareiškėjo Telšių RATC prašymo dalį priteisti vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį atmetė, tačiau nusprendęs, kad atsakovė, netinkamai vykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., priteisė pareiškėjui 147,33 Eur įsiskolinimą.

21. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog ji gyvena ir dirba Prancūzijoje, nuosavybe Lietuvoje nesinaudoja, atliekų nekaupia, todėl neturi pagrindo už jas mokėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti, nes egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai, teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, padarė proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daugiau papildomų įrodymų, o taip pat įvertinti, ar Nuostatai neprieštarauja VAĮ.

22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas.

23. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiau ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; ir kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 str. 1 d.) tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta, teismo sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos, teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023).

24. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl atsakovės sutuoktinio teisių ir pareigų, nes kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo pareiga sumokėti pareiškėjui įsiskolinimą už vietinę rinkliavą kyla būtent atsakovei. Apibendrinant konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą.

25. ABTĮ 77 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

26. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

27. Byloje nustatyta, kad, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi priėmus pareiškėjo prašymą, 2022 m. gruodžio 30 d. lydraščiu pareiškėjo prašymo nuorašas ir teismo šaukimas atsakovei buvo siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Pašto siunta su atsakovei siųstais procesiniais dokumentais grįžo neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, taip pat nurodyta, kad adresatas nebuvo rastas 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 7 d. Atsakovei paštu siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavykus, byloje nesant duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešė viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai pareiškėjo Telšių RATC prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pranešimą į teismo posėdį atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu ir atsakovė apie pradėtą teismo procesą buvo informuotas tinkamai. Todėl byloje nenustatytinas nei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas, nei bet kuris kitas sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog ji nuo 2013 m. sausio mėnesio gyvena ir dirba Prancūzijoje, nuosavybe Lietuvoje nesinaudoja, atliekų nekaupia, todėl neturi pagrindo už jas mokėti, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra reglamentuojamos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

30. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus bei Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 (toliau – ir 2019 m. Nuostatai), kurių 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

32. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (2022 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis) patvirtina, kad atsakovė nuo 2000 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutarties Nr. TZB-13588 pagrindu nuosavybės teise valdė pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Nors atsakovė nurodo, kad Namas nuosavybės teise priklauso tiek atsakovei, tiek ir jos sutuoktiniui ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (pavyzdžiui, dovanojimo sutarties, kurioje aiškiai nurodyta, kad Namas perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.)). Taigi būtent atsakovė ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia ginčą dėl vietinės rinkliavos dydžio už ginčo laikotarpį (žr. nutarties 11 p.), kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (2022 m. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. TTF-22-1048774, Lietuvos pašto 2021 m. gruodžio 23 d. pinigų priėmimo kvitą, serija MLC Nr. 1971523, 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą, serija MLC Nr. 1173243, pašto pinigų priėmimo kvitą, serija MLC Nr. 0592015).

34. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

35. ABTĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalys turi teisę, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas atsakovės įsiskolinimą grindė 2022 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. P-TL-22-74 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“, tačiau, teigdamas, jog vietinę rinkliavą atsakovei skaičiavo vadovaudamasis Nuostatais, nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Visą ginčo laikotarpį galiojusiuose Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose įtvirtinta, kad vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 32–33 p., 2019 m. Nuostatų 34–35 p.). Tiek Nuostatuose (48, 54 p.), tiek 2019 m. Nuostatuose (54, 60 p.) yra numatyta galimybė rinkliavos mokėtojui, kuriam administratorius gali priskirti individualų atliekų konteinerį, mokėti kintamąją rinkliavos dalį, apskaičiuotą pagal konteinerio ištuštinimo dažnio kriterijų, tačiau byloje nėra vietinės rinkliavos mokėtojui (atsakovei) siųstų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų, kuriuose būtų detalizuota vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka, t. y. kokią dalį laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kokią – kintamoji, byloje nėra duomenų, koks kintamos įmokos dydis buvo taikomas, kokiu būdu apskaičiuota kintamoji vietinės rinkliavos dalis.

37. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. susidariusį 147,33 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą, be kita ko, vertinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr. nutarties 11 p.) pagrįstumą ir spręsti dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų apie vietinės rinkliavos atsakovei apskaičiavimą bei mokėjimą. Kadangi byla grąžinama pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia procesinio pobūdžio klausimo dėl atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos.

38. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

39. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kėlė abejones dėl Nuostatų atitikties VAĮ 3 straipsnio 4 punktui bei 10 punktui. Kadangi byla grąžintina pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių argumentų detaliau nepasisako.

40. Pareiškėjas ir atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės I. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės I. J. 147,33 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus 33 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė