35efe3e5-9efc-458e-aed1-cda05e3bc4d8 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-19-334 / 2020 Proceso numeris 1-01-1-37550-2018-4 Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.3.1.1;1.2.4.6.1;1.1.7.2.5;1.1.6.6;1.1.9.7; 1.1.7.2.5;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4;2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5;2.3.6.4.6 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Janinai Ražanskienei, Sandrai Povilonienei, gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Sauliui Kučiui, nukentėjusiesiems K.

L., A. L., M. L., jų atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei, specialistui S. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) operatore, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi ten pat, neteista , kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, Å .

Å . a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) surinkėju, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyv. vietÄ (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , jos įrodymus teismas nustatė: Kaltinamoji G. G. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 4 val., kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (1,49 promilės) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė R.

L. į sėdmenis, tada ne mažiau kaip vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam į veidÄ , tuo nukentėjusiajam R. L. dėl kraujosruvos ir muÅ¡tinės žaizdos apatinėje lÅ«poje bei kraujosruvos liežuvyje padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis Å . Å . 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 4 val., kaimo turizmo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė R.

L. į veido deÅ¡inę pusę, tuo jam padarydamas odos nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ veido deÅ¡inėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimÄ tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusiu kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimu į galvos smegenų skilvelius, nuo ko nukentėjusysis R. L. mirė, taip jį tyčia nužudė. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir nužudymas Kaltinamoji G.

G. kaltę pripažino ir parodė, kad suplanavo važiuoti į sodybÄ . Ji važiavo automobilyje kartu su savo draugu Å ., vairavo M., kartu važiavo D. P.. Nuvažiavo į sodybÄ pirmi, sulaukė visų, pradėjo dengti stalÄ . Atėjo vakaras, visi vartojo alkoholį. Ji iÅ¡gėrė daugiau, nes prieÅ¡ tai dar gėrė 5 laipsnių stiprumo alų. Prie stalo jie gėrė degtinę, kuriÄ ji maišė su alumi. Su mirusiuoju R. buvo geri draugai ir gerai sutarė. Nepamena, kodėl tÄ vakarÄ susipyko. Viskas prasidėjo dar namelyje, virtuvėje, kai ji ėmė alų.

Jau virtuvėje jie dėl kažko sukonfliktavo. BÅ«dama iÅ¡gėrusi ji bÅ«na labai kaprizinga, irzli, greitai įsižeidžia dėl visko, yra agresyvi. IÅ¡einant iÅ¡ virtuvės, jis tikrai turėjo jÄ Ä¯Å¾eisti, kad ji taip pultų agresyviai. Jie dėl kažko susipyko ir jis jÄ viduje name nustÅ«mė. Buvo necenzÅ«rinių žodžių. Ji pakilusi spyrė jam, einančiam į laukÄ link pavėsinės, į sėdmenis daugiausia du kartus. Nuėjus į pavėsinę vėl pradėjo konfliktuoti.

Pavėsinėje toliau konfliktavo, jis įžeidė jÄ , ji- jį. Gal kiek per daug įkyriai prie jo kabinėjosi. Ji buvo susierzinusi dėl to pastÅ«mimo. Jis vėl kažkÄ jai pasakė, ji priėjo ir trenkė jam į veido sritį ir prakirto lÅ«pÄ . Jis į tai nereagavo, jie toliau konfliktavo, apsižodžiavo. Po to jis jÄ nustÅ«mė, ji griuvo ant žemės ir galvÄ trenkė į žemę, jai buvo nubrozdinta nugara. JÄ pakėlė draugas, ji nematė to momento, kai jam trenkė. JÄ pakėlė draugas Å ..

Pakilusi ji nubėgo į namelį, buvo susierzinusi, norėjo skambinti broliui, kad jÄ iÅ¡ ten pasiimtų. Kai pradėjo skambinti, pradėjo Å¡aukti S.. Kai ji nubėgo į viršų, kalbėjo telefonu, atėjo M., G., sakė, kad ji nepyktų, nevažiuotų namo ir pan., kad viskas čia gerai, kad vėl eilinį kartÄ apsipyko kad nekreiptų į tai dėmesio, kad susitaikys. Tada iÅ¡ karto atėjo Å ., kadangi jis yra labai pavydus, pradėjo pulti, klausti su kuo ji kalba. M. pasakė, kad ji kalbasi su savo broliu.

Baigus tÄ pokalbį, gal dar kažkiek apsipyko su Å .. Tada iÅ¡girdo S., kaip ji pradėjo apačioje rėkti, vyko kažkoks sujudimas, jie nuėjo į apačiÄ pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Jie rado R. gulintį pavėsinėje, prie išėjimo, o S. Å¡aukė, kad jis mėlynuoja. IÅ¡ pradžių ji aiÅ¡kino, kad jis parkrito tiesiai, paskui – kad jis krito jai ant kelių. Paskui kvietė greitÄ ja, visi jį bandė gaivinti. Ji buvo priėjusi prie jo, kol jis gulėjo ant žemės, o vaikinai bandė jį toliau gaivinti.

Atvažiavusi greitoji jį dar gaivino, su gaivinimo pompa, pypsėjo Å¡irdies matuoklis. Pilnai pripažįsta, kad sudavė tÄ smÅ«gį. Ji nematė, kaip Å . Å . sudavė smÅ«gį R.. Nepamena to, ar Å . kÄ nors sakė R. dėl to, kad Å¡is jÄ pastÅ«mė. Lyg ir sakė „ko stumdai“, ar panaÅ¡iai. Jokio smÅ«gio ir žmogaus kritimo ji nematė ir negirdėjo. Ji neatsimena ar jÄ pakėlė nuo žemės Å ., jeigu taip visi sako, reiÅ¡kia taip ir buvo. Civilinį ieÅ¡kinį pilnai pripažįsta, ir galėtų sumokėti pirminę įmokÄ 300 eurų, bet, mano, kad ieÅ¡kinys yra labai didelis ir tiek atlyginti ji neiÅ¡galės. Ji uždirba tik 500 eurų.

Visiems trims nukentėjusiems praÅ¡oma po 2000 eurų neturtinės žalos suma jai yra per didelė. Planuoja artimiausiu laiku visiems po 100 Eur atlyginti, bendroje sumoje 300 eurų. Klauso savo vyresnės sesers, atsižvelgia į jos nuomonę. Ji yra vyriausia, jie visi atsižvelgia į jos nuomonę, jai prieÅ¡ jÄ gėda, kad papuolė į tokiÄ situacijÄ . Dėl savo veiksmų labai gailisi, alkoholis daro savo neigiamÄ Ä¯takÄ . Alkoholį vartoja su saiku, tik per Å¡ventes. Sodybos – jau pamirÅ¡tas reikalas, nes pasimokė po Å¡io įvykio.

Jos santykiai su R. buvo geri, taip pat Å . su R. santykiai buvo geri. Å . nėra agresyvus žmogus, iÅ¡ niekur neina žmonių nemuÅ¡a. TÄ vakarÄ jokio kito konflikto tarp Å . ir žuvusiojo R. nebuvo. Tarp kitų asmenų ir tarp Å . jokių konfliktų tÄ vakarÄ nebuvo. Kaltinamasis Å . Å . kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad užmuÅ¡ti R. L. nenorėjo, labai gailisi. Jis buvo geras jo draugas, pažįstamas, gyveno viename kaime, visada buvo draugiÅ¡ki, vienas kitam padėdavo. Nuvažiavo prie ežero, vieni – anksčiau, kiti – vėliau.

Jis atvažiavo su G. G.. Tuo metu ji buvo jo draugė, sugyventinė. Vėliau pasiėmęs meÅ¡keres, valtimi iÅ¡plaukė žvejoti. Grįžo pažvejojęs, nuėjo užkurti Å¡aÅ¡lykinę, kiti vėl kažkuo užsiėmė, visi buvo atskirai. Jų buvo daug, Å¡iai dienai visų nebeprisimena. Jis žvejojo su L. G., M. L.. Kiti buvo virÅ¡uje, nematė kas ten vyksta. Vakare visi atėjo prie stalo pavėsinėje. Konfliktas ten jau buvo įvykęs. Jis nematė kas pradžioje buvo tarp R. ir G.. O kai R. jÄ nustÅ«mė, ji tiesiai nugriuvo ant žemės. Jis susijaudinęs, gindamas savo panelę, trenkė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį.

Tada G. nubėgo, jis nubėgo jai iš paskos. Jis nematė kas atsitiko L. Vėliau S. P. pradėjo rėkauti, pasakė, kad R. yra blogai. Jie atbėgo, prie jo jau kažkas buvo, o R. buvo ne toje vietoje, kurioje jam trenkė, bet atsiradęs kitoje pusėje. Tada L. G., M. L., jis pradėjo gaivinti R.. Jis buvo užspringęs, apsivėmęs šašlykais. Jie galvojo, kad jis užspringo. Paskui atvažiavo greitoji. Gaivinimo metu atrodė, kad buvo kažkoks R. judesys, bet paskui jokio. Atvažiavusi greitoji dar gaivino, bet neatgaivino.

Pripažįsta faktines aplinkybes, kad sudavė tÄ smÅ«gį, kad nuo to smÅ«gio R. nukrito, bet nenorėjo tokių pasekmių. Sudavė tik vienÄ kartÄ . Jokių kitų smÅ«gių rankomis ir kojomis ar daiktais nesudavė. Jis nežino kas prieÅ¡ tai įvyko tarp G. G. ir R. L.. Alkoholio buvo iÅ¡gėręs nedaug, nespėjo prisigerti, nes visÄ laikÄ Å¾vejojo. Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta, tik praÅ¡oma suma yra per didelė. Nesupranta kokia turi bÅ«ti suma. Kiek teismas manys reikalinga, tiek priteis.

Jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu galima tikėti, sakė teisybę. Nukentėjusysis R. L. buvo mažesnio Å«gio nei jis, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Jis jokios sporto Å¡akos nekultivuoja, nelankė bokso. G. G. nugriuvus, neprisimena ar jis jÄ pakėlė, trenkė R.. Kai trenkė R. L., G.dar buvo, ji gulėjo ant žemės. Trenkęs R. nubėgo paskui G., nes ji verkė. Jis jÄ pakėlė ji nubėgo. Kai R. trenkė G., jis iÅ¡ karto trenkė jam. Ä®vykis įvyko naktį, apie pusę trijų, pusę keturių nakties.

Alkoholį vartojo prieÅ¡ įvykį. Plaukiojo, žvejojo dienÄ . Naktį, prieÅ¡ pat įvykį, alkoholio nevartojo. Dienos laike vartojo alų ir degtinę. Kai policija tikrino alkotesteriu girtumÄ , buvo lauke. Jam nepatikrino. Nematė, kaip kitiems tikrino girtumÄ . SmÅ«gį R. sudavė dėl to, nes gynė savo panelę, susijaudino, kai jis jÄ nustÅ«mė. TÄ dienÄ tarp jo ir R. L. jokio konflikto nebuvo. TÄ vakarÄ tarp jo ir kompanijos dalyvių jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiÅ¡ki. Nežino, kaip R. galėjo trÅ«kti kepenys.

Jam grįžus į įvykio vietÄ , R. jau gaivino M. L., L. G.. Å alia buvo S. P.. Kažkas jį jau buvo pernešę į kitÄ vietÄ kuomet vyko gaivinimas. Pavėsinės dangos neprisimena. Po suduoto smÅ«gio R. nieko nebekalbėjo. To vienintelio smÅ«gio sudavimo metu pavėsinėje buvo visi tos kompanijos dalyviai, visi tai galėjo matyti. Jis apgailestauja dėl savo elgesio. Jo ir R. santykiai buvo geri, draugiÅ¡ki, vienas kitam padėdavo. Jis yra dirbantis, gauna atlyginimÄ , po truputi žalÄ atlygins. Dirba (duomenys neskelbtini) darbininku.

IeÅ¡kinius pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad jie per dideli. IÅ¡ viso laidojimo iÅ¡laidoms padengti nukentėjusiesiems pervedė 400 eurų. Ä®rodymai Nukentėjusysis M. L. parodė, kad jis yra mirusiojo R. L. brolis. Kaltinamuosius pažįsta. Å . Å . pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename kaime, G. G. – apie tris metus. Iki tol jų santykiai buvo normalÅ«s. Buvo 2018 metų rugpjūčio 5 diena. Atvažiavo vakare į sodybÄ . Pradėjo vartoti alkoholį, kas žuvavo, kas užsiiminėjo kitokia veikla.

Ä® sodybÄ važiavo praleisti laiko, sodybos vietos tiksliai nežino, neatsimena. Ji yra (duomenys neskelbtini). Ten buvo jis, jo brolis, D. P., E. N., S. Å ., Å . Å ., G. G., L. G., S. P., M. T.. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Nors buvo dar Å¡viesu, bet jau buvo vakaras, apie 18-19 valandÄ . Vartojo alkoholį, gėrė alų, naktį pradėjo gerti degtinę. Visas jų pasibuvimas buvo pavėsinėje, Å¡alia pastato, kuriame buvo virtuvė, gyvenamosios patalpos. Ä®vykio metu jis su D.

P. buvo tos virtuvės patalpose, nematė kas vyko pavėsinėje. Pamatė tada, kai iÅ¡bėgo į kiemÄ , bet tuo metu jo brolis jau buvo ant žemės. Jį paÅ¡aukė S. P., kad brolis iÅ¡kritęs, guli ant žemės ir mėlynuoja. IÅ¡bėgęs pamatė, kad brolis guli tarp suolų. Jie jį iÅ¡kėlė iÅ¡ ten ir pradėjo teikti pirmÄ pagalbÄ . Skambino greitajai pagalbai. Mano, kad gyvybės požymių jau nebebuvo. Draugas sakė, kad yra pulsas, bet realiai pulsas buvo tik dėl to, kad darė Å¡irdies masaÅ¾Ä , bet kai pradėjo teikti pagalbÄ , brolis jau nekvėpavo.

Viskas įvyko toje pavėsinėje. Realiai nieko neatsimena kokie sužalojimai buvo padaryti broliui, nes tuo metu ne tas buvo galvoje, todėl nematė. Medicinos pagalba greitai neatvažiavo, nes ta vieta gan sunkiai surandama, medicinos pagalba atvažiavo panaÅ¡iai už valandos laiko. Jie visÄ tÄ laikÄ darė tai kÄ mokėjo – bandė teikti pirmÄ jÄ pagalbÄ , atvažiavusi med. pagalba perėmė toliau, bet brolio neprikėlė. Jis darė dirbtinį Å¡irdies masaÅ¾Ä , įkvėpimus į burnÄ .

Vienu metu galvojo, kad jis užspringo, nes nežinojo, kad jam buvo suduotas smÅ«gis. Kai jį pakvietė, sakė, kad brolis guli ant žemės ir mėlynuoja, todėl manė, kad jis pradėjo dÅ«sti nuo užspringimo maistu. Gaivinimo metu sudavė smÅ«gius nugaros srityje, nes manė, kad užspringęs maistu, kiek atsimena, darė apkabinimus su paspaudimais. Apie tas aplinkybes, kas ten įvyko, sužinojo tada, kai buvo policijoje, kai visi davė parodymus. Sužinojo kad prasidėjo pykčiai, kai G. pradėjo lįsti prie jo brolio, jis nenorėjo, atsitraukinėjo, gavo smÅ«gį į veido sritį ir tiesiog jÄ atstÅ«mė, tada Å . jam trenkė į smilkinio sritį.

Jis mano, kad konflikto pradžia buvo tarp jo brolio ir G.. Nežino priežasties kodėl, bet G.pradėjo lįsti prie jo brolio. Žino, kad G. trenkė R. į veido sritį, toliau jis bėgo nuo jos, atsitraukė nuo jos, ji vėl priėjo, ir tada jis jÄ nustÅ«mė nuo savęs. Jis nežino ar G. nuo pastÅ«mimo nukrito. Girdėjo, kad tuomet Å . jo broliui sudavė smÅ«gį. Jis tai girdėjo iÅ¡ kitų, nes pats tuo metu nieko nematė. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai tiek iÅ¡ Å .

Å ., tiek iÅ¡ G. G., nes realiai viskas prasidėjo dėl jos, nuo jos nereikalingo konflikto. Jis neteko vienintelio jaunesnio brolio. Jo brolis R., bÅ«damas neblaivus, elgdavosi priklausomai nuo aplinkui esančių žmonių. Jo brolis iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus tik jo atžvilgiu. Nematė, kad brolis tÄ vakarÄ konfliktuotų, pyktųsi, boksuotųsi su Å .Å . Å . tÄ vakarÄ prie nieko iÅ¡ ten buvusių nekibo. Jis pats konflikto užuomazgų tarp jo brolio ir G. nematė. Neįsivaizduoja, kas galėjo padaryti tokius sužalojimus jo brolio kÅ«ne, kad trÅ«ko kepenys, galbÅ«t kai jį kėlė, spaudė.

Nežino kaip kitaip galėtų įvertinti vienintelio savo brolio gyvybę. Sugriuvo visi jo su broliu planai, jie norėjo kartu važiuoti dirbti į užsienį. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad ji yra mirusiojo R. mama. G. G. nepažįsta. Å . yra užaugęs nuo vaikystės viename kieme. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Nakties metu vaikams nenorėjo skambinti, todėl kitÄ dienÄ , grįžusi iÅ¡ darbo, apie 12 valandÄ dienos, paskambino vaikams, bet niekas neatsiliepė. Žinojo, kad vaikai važiuoja į sodybÄ , nes iÅ¡vykai paruošė valgį.

R. parodė jai sodybos, kur jie ruoÅ¡iasi važiuoti nuotraukas. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant tÄ dienÄ R. jai malkų prinešė, abu buvo mieste, buvo nuvežęs jÄ apsipirkti. Å nekėjo su R., ir kai jis pasakė, kad Å¡alia kitų jo draugų bus ir Å ., jai nepatiko, nes visÄ gyvenimÄ bijojo, kad gali kažkas atsitikti, turėjo baimę. Jie bendravo nuo pat vaikystės, bendravo normaliai, pykčių, konfliktų nebuvo. R. su E. Å . buvo prisirišę, gerai bendravo. TÄ dienÄ , buvo rugpjūčio 5 diena, į sodybÄ jie visi iÅ¡važiavo skirtingomis maÅ¡inomis.

M. iÅ¡važiavo ne kartu su broliu, R. iÅ¡važiavo kartu su E.. Paskambino dvyliktÄ valandÄ dienos, grįžusi pietų, jau buvo rugpjūčio 6 d.. Kai niekas jai neatsiliepė, manė, kad miega, nes važiuodavo ne pirmus metus ir visÄ laikÄ grįždavo. Buvo apie 14.30 valandų, buvo darbe, jai paskambino M. ir pasakė, kad blogai, kad nebėra R., kad R. mirė, kad iÅ¡vežė į morgÄ . Buvo baisu. Apie įvykio aplinkybes visiÅ¡kai nieko nežinojo. R. laidotuvių dienÄ , apie jas jai papasakojo vyras, kad jam viskÄ papasakojo S..

Kai jos vyras nei vienam iÅ¡ to jaunimo, kuris buvo ten sodyboje, neleido įeiti į salę, kur buvo paÅ¡arvotas R., nes jis manė, kad jie ten visi sodyboje mušėsi, tada S. jam papasakojo, kad Å . R. sudavė smÅ«gį, kad G. prie jo kabinėjosi visÄ vakarÄ , ir iÅ¡ jos pusės buvo sakomi negražūs, necenzÅ«riniai žodžiai, kad R. pasakė, jog jis moterų nemuÅ¡a, bet G. vis tiek lindo prie jo. Ji pasakė, kad Å . sudavė smÅ«gį ir prašė kitų niekam to nesakyti, todėl apie smÅ«gį pradžioje niekas nežinojo.

Jai žinoma, kad R. po smÅ«gio suklupo tiesiai S. ant kelių. Ji sakė, kad G. G. R. prakirto lÅ«pÄ , kad kelis kartus spyrė R. į užpakalį. Ji nesupranta, kodėl Å . nepasiėmė G. ir neiÅ¡vedė, kodėl leido G. toliau draskytis ir lįsti prie R.. Sakė, kad R. G. po to pastÅ«mė, nes jinai jį provokavo, koks jis vyras. Po pastÅ«mimo G. nukrito labai lengvai, tada ji pradėjo Å¡aukti, kad ji važiuos namo, tada Å . jos prašė, kad ji nevažiuotų, ir tada Å . sudavė R.. Å . užstojo savo sugyventinę.

Nors jis galėjo G. iÅ¡sivesti, o ne pulti ant R., juk jam R. nieko nepadarė, prieÅ¡ingai – kiek daug jam yra padėjęs gyvenime. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tiek G. G., tiek Å . Å .. Mano, kad iÅ¡ G. G. praÅ¡oma suma yra per maža, mano, kad G. yra kalčiausia, nes ji iÅ¡provokavo visa tai. Ji reiÅ¡kiu civilinį ieÅ¡kinį tik neturtinei žalai. IÅ¡ Å . Å . praÅ¡o 30 000 Eur. Mano, tokia suma bÅ«tų protinga už patirtÄ netektį. Jaučia neiÅ¡pasakytÄ skausmÄ .

R. buvo labai geras vaikas, jie gyveno kartu, jis buvo jų pagalbininkas ir paguoda, močiutės paguoda, visur viskÄ padėdavo. Nukentėjusysis K. L. parodė, kad jis yra mirusiojo R. L. tėtis. Å . Å . pažinojo gerai, o G. G. yra matęs pora kartų. Å . Å . už R. vyresnis keliais metais. Yra girdėjęs apie Å . Å . negerų dalykų, yra buvę konfliktų. Prašė R., kad važiuodami Å . su savimi neimtų, bet R. su jais draugavo, jis juos visur vežiodavo, nes nei vienas iÅ¡ Å . neturi teisių, nes jaunėlis krenta epilepsija, o Å .

– baigęs (duomenys neskelbtini), jam sunku išlaikyti egzaminus. Kai R. ruošėsi važiuoti prie ežerų, dėl tų muštynių ir prašė, kad jis neimtų brolių Š., jis žinojo, kad G. linkusi pulti, o Š. negerai galvoje. Dar du draugai turėjo su jais važiuoti, bet sužinoję, kad važiuoja ir Š. su G., jie atsisakė važiuoti, nenorėjo konfliktų. Būdamas blaivus Š. Š. geras, paslaugus, bet būdamas išgėręs – konfliktiškas žmogus. Dažnai būdavo, kad būdamas išgėręs prie parduotuvės elgėsi konfliktiškai.

Jau buvo girdėjęs, kad ir jo mergina yra konfliktiÅ¡ka. Å . Å . kelis kartus teistas už malkų vogimÄ . Kai sužinojo apie įvykį, iÅ¡sikvietė giminaitę, jie nuvažiavo į vietÄ , nes pats bijojo vairuoti. Žinojo kad jie važiuoja į tÄ sodybÄ , R. jam paliko savo maÅ¡inos raktus. R. tÄ viskÄ organizavo, nes jis žadėjo iÅ¡važiuoti į OlandijÄ su draugu. M. galvojo eiti savanoriu į armijÄ . Apie R. mirtį sužinojo iÅ¡ savo žmonos. Nuvažiavo į tÄ sodybÄ , kur jie buvo, apžiÅ«rėjo vietÄ , jokių muÅ¡tynių ženklų nesimatė.

Važiavo į sodybÄ parsivežti M.. Pradžioje visi manė, kad R. paspringo. Kai pradėjo rÅ«pinti laidotuvėmis, R. kÅ«nÄ turėjo atvežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) morgo. Kai jam iÅ¡ morgo paskambino, paklausė mirties priežasties, ar R. užspringo, jam pasakė, kad R. ne paspringęs, o nužudytas. Sakė, kad didelių sumuÅ¡imų niekur nėra, kad jie darė kvėpavimÄ â€“ yra įraÅ¡ai byloje. Å . davė smÅ«gį, jis žinojo nuo ko krito R., jis pats darė R. dirbtinį kvėpavimÄ , todėl, mano, jis ir sutraiÅ¡kė R. kepenis, norėdamas pridengti savo smÅ«gį.

Tik paskui jis sužinojo mirties priežastį. Paskui apie visas aplinkybes jis sužinojo ir iÅ¡ kitų vaikinų, kurių neleido į sÅ«naus laidotuves. Apie tai, kad R. sukniubo jai ant kelių, pasakojo S. P.. Ji pirma viskÄ jam papasakojo, kad Å . dėjo smÅ«gį R., kad prieÅ¡ tai G. vaikėsi R. visÄ vakarÄ , atstatydavo į jį savo krÅ«tinę, persekiojo, kad jis ne vyras, kad jai duotų, tada R. paėmė jÄ per pečius ir pastÅ«mė. R. girtumas nustatytas 0,38 promilės, o jos – 1,48 – kaip moteriai, ji buvo girta.

Kaip pasakojo S. P., R. nuėjo į virtuvę kažko paimti, G.nusivijo jam iÅ¡ paskos, grįžtant iÅ¡ virtuvės ji jau spardė R. į užpakalį ir rėkė, kad jis ne vyras. Jis atsikirto jai, tada G. trenkė R. į lÅ«pÄ . Tada R. atsisėdo prie stalo, vėl ji prie jo atėjo, jis persėdo į kitÄ stalo pusę, ir ji jam iÅ¡ paskos. Tada R. jÄ nuo savęs atstÅ«mė. Ji nukrito ant užpakalio. Žinodamas R. bÅ«dÄ , stebisi, kaip jis iÅ¡laikė taip ilgai tokį G. elgesį. Å . Å .

R. sudavė smÅ«gį po to, kai G. G. nukrito ant užpakalio, su triukÅ¡mais, kad ji važiuos namo. Tada Å . Å . atsistojo ir iÅ¡ karto sudavė smÅ«gį R.. R. iÅ¡ karto sukniubo ten, kur ir stovėjo, Å¡alia S., tiesiai jai ant kelių. Tada Å . Å . nubėgo, kiti jį nusivijo, bet S. pradėjo rėkti, kad R. blogai ir tada visi sulėkė gelbėti. Nuo to smÅ«gio R. nukrito nebegyvas. IÅ¡ pradžių, kai darė masaÅ¾Ä , jiems pasirodė, kad R. lyg paÅ¡viesėjo, jie manė, kad jis atsigaus.

Turėjo telefonu ryšį su daktare, kuri jiems aiÅ¡kino kaip atlikti gaivinimÄ , kÄ daryti, kad stipriai spausti krÅ«tinę, pÅ«sti. Galėjo bÅ«ti sužalojimai ir nuo krÅ«tinės spaudimo, bet spaudė ir pats žudikas, kuris, norėdamas pridengi pirmÄ savo smÅ«gį, spaudė per smarkiai, kad sutraiÅ¡kyti kepenis. Å . spaudė pasikeisdamas su M.. Turtinę žalÄ sudaro suma, kuriai byloje pateikti dokumentai, kas susiję su R. laidotuvėmis. Jeigu bÅ«tų pateikęs visus dokumentus, bÅ«tų prisidėję dar tÅ«kstantis.

Gėlės, vaikinai buvo pirkti turguje, nežinojo, kad reikės rinkti kvitus. Kainavo morgo paslaugos, už kurias jokių dokumentų neraÅ¡o. Dailininko, giesmininkų paslaugos – niekas jokių dokumentų neraÅ¡o. Nurodė tÄ sumÄ , kuriÄ pagrindė dokumentais. Užmušė (duomenys neskelbtini) vaikÄ , kuris tik pradėjo gyventi. Norėtų, kad iÅ¡ G. G. bÅ«tų priteista ta 30 000 eurų suma, o Å . Å . – kvailys, jam trÅ«ksta galvoje, baigęs (duomenys neskelbtini) Jeigu bÅ«tų nebuvę G.

G., bÅ«tų nieko nebuvę. Ä® nukentėjusiųjų asmenų fondÄ dėl avansinės iÅ¡mokos nesikreipė, kiek žino, galima kreiptis tik po teismo. Už R. negavo jokių pinigų, jokios laidojimo paÅ¡alpos neėmė. Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius ir Å . Å .. Žino, kad jis draugavo su G. G.. Ä®vykio vakarÄ miegojo. Buvo sodyboje prie (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2018-08-05. Ä® sodybÄ važiavo automobiliu, kuriame buvo jis, Å . ir G..

Nuvykę ten iÅ¡sikrovė daiktus, pradėjo kurti Å¡aÅ¡lykinę, ruoÅ¡tis baliui. Pradėjo iÅ¡gėrinėti, tada atvyko kiti. Visi vartojo alkoholį, kompanijoje dalyvavo ir Å ., ir G., ir R. L.. Pradžioje jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo, viskas buvo normaliai. Balius vyko pavėsinėje. Kai atvyko kiti, pradėjo linksmintis, žaisti kamuoliu, suptis ant sÅ«pynių, ėjo prie vandens telkinio. Po to visi sėdo prie stalo, baliavojo. Jis prisigėrė ir daugiau nieko nebeatsimena. Sakė, kad jį nuvedė ir paguldė į lovÄ , jau buvo vakaras, nežino kiek valandų.

Jį nuvedė į kitÄ sodybos patalpÄ . Atsibudęs ryte apie 8 valandÄ sužinojo kas įvyko, visi buvo Å¡oke, panikoje. Ryte jis sužinojo, kad nebėra draugo R. L.. IÅ¡ pradžių apie tai jam pasakė L. G., nes jis su S. P. miegojo sekančioje lovoje. Jam pasakė, kad R. užduso, užspringo. L. G. sakė, kad R. gaivino, iÅ¡ burnos traukė vėmalus, bandė daryti dirbtinį kvėpavimÄ , bet niekas nepadėjo jo iÅ¡gelbėti. Daugiau apie įvykio aplinkybes sužinojo vėliau iÅ¡ kitų asmenų – kad įvyko kažkoks konfliktas, kad G.

įspyrė R. į užpakalį, paskui įvyko susistumdymas. Apie tai, kad G. spyrė R. į užpakalį, jam pasakojo L. G.. Ryte Š. Š., už kampo ant suoliuko, jam pasakė, kad jis R. tik pastūmė. Smulkesnių įvykio aplinkybių nežino. Ant Š. Š. ar kitų draugų jokių sužalojimų nematė. Ryte su Š. Š. nuėjo parūkyti už namo kampo, sėdėjo ant suoliuko, ir tada jis pasakė, kad jis R. tik pastūmė. Š. Š. ir G. taip pat gėrė degtinę. Visi kartu gėrė, degtinės skaičius buvo ne mažas.

Neatsimena tikslaus laiko, kelintÄ valandÄ jį nuvedė miegoti, bet buvo jau tamsu. Jam esant nebuvo konflikto tarpo R. ir G., tarp Å . ir R.. Pas M. L. sužaloti krumpliai atsirado tada, kai jis kumščiu trenkė į sienÄ dėl to, kad atsitiko tokia nelaimė su jo broliu. To momento jis nematė. Vėliau ir prie jo ryte jis smÅ«giavo į sienÄ . Pirminę pagalbÄ R. teikė L. G.. IÅ¡vakarėse jokių konfliktų kompanijoje nevyko. Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su Å . nuo vaikystės gyvena viename kaime, (duomenys neskelbtini), o G. matė tiek, kiek atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini).

Kai sėdėjo pavėsinėje visi prie stalo, G. du ar tris kartus spyrė R. į sėdmenis, tada jie nuėjo į kitÄ pavėsinės pusę, apsižodžiavo ar apsistumdė, tiksliai nepasakys, tada R. pasakė G. „kÄ tu čia darai“ ir tada G. pradėjo draskytis ir trenkė R. į lÅ«pÄ , ir po to jam pradėjo bėgti kraujas. Tada R. nuėjo ir atsisėdo tarp vaikinų. Tada G., bÅ«dama jam iÅ¡ nugaros, pradėjo jį tampyti, daužyti jį į nugarÄ ir R. atsistojo ir pastÅ«mė jÄ pečių srityje.

Bet G. buvo tokia girta, kad jeigu ir ji bÅ«tų jÄ pirÅ¡tu pastÅ«musi, ji bÅ«tų nukritusi. Tada Å . atsistojo, užsimojo ir trenkė R.. Tada R. krito tiesiai jai ant kelių, visi nubėgo link namelio, ji atvertė R. galvÄ , pamatė, kad R. visos lÅ«pos mėlynos, pradėjo rėkti, kad R. mirÅ¡ta. Tada visi atbėgo ir pradėjo jį gaivinti. IÅ¡stumdė suolus, pasiguldė R. ant žemės, darė jam Å¡irdies masaÅ¾Ä . R. pradėjo eiti vėmalai iÅ¡ burnos, visi manė, kad jis užspringo.

Pradėjo gaivinti, bet buvo viskas. Tada skambino greitÄ jai, greitoji irgi dar bandė gaivinti. Kai atvyko į sodybÄ , pradžioje viskas buvo gerai, važinėjo vandens dviračiais, plaukiojo valtimi, niekas su niekuo nekonfliktavo. Tuo metu, kai visi sėdo prie stalo, nežinia nuo ko prasidėjo konfliktas, bet G. pradėjo spardyti R. į sėdmenis, prakirto jam lÅ«pÄ , ir vietoje to, kad Å . pasakytų „G., baik“, jis atsistojo ir trenkė R.. Po to smÅ«gio R. krito tiesiai jai ant kelių. R. atsistojo, pasisuko į G. ir jÄ pastÅ«mė pečių srityje.

Tuo tarpu Å . žengė žingsnį nuo pavėsinės stulpo artyn, užsimojo ir trenkė R.. IÅ¡ R. pusės iki spyrimo ir vėliau G. atžvilgiu jokio prieÅ¡iÅ¡ko elgesio ar konflikto nebuvo. Alkoholį gėrė visi, ir abu kaltinamieji taip pat. Nematė kada R. ėjo į virtuvę. Tuo metu, kai Å . trenkė R., viskas įvyko pavėsinėje. Nematė, iÅ¡ kur G. su R. atėjo, bet jau pavėsinėje G. spyrė R..Tuo metu alkoholio jau visi buvo pavartoję. G. G. jau buvo daug iÅ¡gėrusi. G. ji žino kaip konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, kiek atvažiuodavo, tai ji ir su pačiu Å . labai konfliktuodavo, Å¡aukdavo vienas ant kito, ir bÅ«dami iÅ¡gėrę, ir – blaivÅ«s. Å . iki suduodamas smÅ«gį R., su juo nebuvo susikabinęs, jie nesistumdė, vienas apie kitÄ blogai nekalbėjo.

Å . sudavė R. kumščiu, nepasakys kurios rankos. Pataikė į galvos sritį, konkrečiau į kuriÄ vietÄ nepasakys. R. nukrito jai ant kelių. Krisdamas galva į jos kelius neatsitrenkė. Ji atvertė R. galvÄ , pamatė, kad jo lÅ«pos, ir visas veidas mėlynas. Po smÅ«gio, kai ji pradėjo žviegti, visi subėgo, iÅ¡stumdė suolus, L. jį pasiguldė ant žemės ir bandė jį gaivinti, darydamas Å¡irdies masaÅ¾Ä . Po gaivinimo, po kurio laiko R. buvo pasodintas ant suolo, kai bėgo atneÅ¡ti vandens, laÅ¡ino jam vandenį, jis nebuvo paliktas vienas, aplinkui jį buvo žmonių ir jį laikė, kad sėdėtų, o ji tuo metu bėgo atneÅ¡ti vandens.

Po smÅ«gio Å¡alia R. niekas nesėdėjo. Nepamena kas pasodino jį ant suolo. Jis nuo suolo nekrito, jį gražiai paguldė ant žemės, darė Å¡irdies masaÅ¾Ä , vartė ant Å¡onų, nes bandė iÅ¡gelbėti jam gyvybę. Gelbėjimo proceso metu R. nebuvo sodinamas ant suolo, o buvo guldomas ant žemės. R. gaivino L. G., tuo metu M. buvo antrame namuko aukÅ¡te, ji užlipo laiptais, pakvietė M., tada atėjo M. ir taip pat padėjo gaivinti. Po smÅ«gio sudavimo R., G. iÅ¡ pradžių sėdėjo, o paskui nuėjo į namelio antrÄ aukÅ¡tÄ .

Po įvykio kitÄ dienÄ jie nebuvo susirinkę aptarti Å¡ito įvykio, bet visi kartu ėjo į Å¡arvojimÄ , į laidotuves. Niekas nenorėjo nieko aptarinėti, nes visiems buvo Å¡okas. Iki atvykstant medicinos pagalbai, R. visÄ laikÄ buvo ant grindų, nes visÄ tÄ laikÄ jį gaivino. Ji kalbėjo su greitosios gydytoja, kuri telefonu sakė, kad reikia vartyti ant Å¡ono, daryti Å¡irdies masaÅ¾Ä , nes jie pasakė, kad žmogui eina iÅ¡ burnos putos ir maistas. Jie vykdė gydytojos nurodymus. Ji nežino ar Å .

Å . teikė pagalbÄ nukentėjusiajam, neberÅ«pėjo kiekvienÄ sužiÅ«rėti kas kÄ veikė. Pastumta R. G. tik atsisėdo, ji niekur neatsitrenkė. Ir sėdėjo atsisėdusi. Neprisimena ar G. dar sėdėjo, kai R. atsidÅ«rė jai ant kelių. Ji tada nubėgo paÅ¡aukti M. ir pasakyti, kad R. mėlynas. Ji sėdėjo prie stalo, ant suolo. Toliau nuo jos sėdėjo E., toliau – L., R., M.. Ji sėdėjo ne prie kraÅ¡to. Kai Å . atsistojo ir trenkė, po smÅ«gio R. krito jai skersai, nes visi Å¡oko per stalÄ lipti, pasitraukė nuo R., o R. krito tiesiai ant jos kelių.

Su R. tėčiu susitiko per patį paÅ¡arvojimÄ , jis tik paklausė apie aplinkybes labai trumpai. Pasakė, kad R. krito, kad niekur nesitrenkė, kad iÅ¡ vaikinų pusės niekas R. nemušė, kad bandė iÅ¡gelbėti jo gyvybę. Liudytojas L. G. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Å . Å . pažįsta nuo jaunystės, jis draugavo su G. G.. Visi sugalvojo nuvažiuoti poilsiauti į sodybÄ . Prie ežerų važiavo keturiese, su maÅ¡ina, kurioje sėdėjo jis, M., E. Å . ir S. P.. Datos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2018-08-05.

Kai jie atvažiavo, kiti jų draugai į sodybÄ jau buvo atvažiavę. Jis pasidėjo daiktus į namelį ir išėjo žvejoti. Žvejojo iki sutemų. Dar kurį laikÄ Å¾vejojo kartu su Å . Å ., iki paties žvejojimo galo. Tada Å . išėjo į namukÄ , bet atėjo dar vienas draugas, jį vadindavo (duomenys neskelbtini), nežino jo nei vardo, nei pavardės, jie dar paplaukiojo vandens dviračiu – katamaranu, ir kai jau buvo visiÅ¡kai sutemę, nusprendė grįžti į namukÄ . Tuo metu visi draugai jau Å¡ventė, iÅ¡gėrinėjo, jis irgi prisijungė prie to iÅ¡gėrinėjimo.

Jie sėdėjo, Å¡ventė viskas buvo gerai, nebuvo jokių pykčių. GurkÅ¡nojo alų. IÅ¡ niekur nieko pamatė konfliktÄ tarp G. ir R., kad G. įspyrė jam į užpakalį, jis tam paprieÅ¡taravo, pradėjo sakyti „kÄ tu čia darai“, tada G. trenkė jam į veidÄ , gal du sykius, jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Jis nesikiÅ¡o, sėdėjo toliau. Tada R. atėjo Å¡alia jo ir atsisėdo Å¡one. Pamatė, kad R. praskelta lÅ«pa. Kai R. atsisuko į jį, pasakė, kad jam praskelta lÅ«pa.

Jis atsakė, kad jam tai nėra svarbu. Tada G. vėl pradėjo prie jo kabinėtis. Tada R. atsistojo, nežino ar perlipo per suolÄ , visko nematė kÄ jie ten toliau darė, nes kalbėjo su draugu, ir vienu momentu atsigręždamas pamatė, kad Å . Å . smogė R. į veidÄ . Po smÅ«gio R., padėdamas kojas per du žingsnius, griuvo į tarpÄ tarp suolo ir stalo, ir nukrito tiesiai S. ant kojų. S. pasakė „padėkit, nes aÅ¡ nebegaliu jo nulaikyti“. R. kÅ«nas buvo visiÅ¡kai atsipalaidavęs, jie patys jį vos benulaikė.

Su E., kuris sėdėjo prieÅ¡ais jį , iÅ¡stumdė visus suolus, apkabino R. už pažastų ir iÅ¡traukė iÅ¡ to tarpo, tada pamatė, kad jam pradėjo mėlynuoti lÅ«pos. S. pasakė, kad kviestų pagalbÄ . Jis su tuo draugu bėgo paimti telefonų, bet nebenubėgo, nes S. pradėjo sakyti, kad reikia kažkÄ daryti, nes R. jau visai blogai. Jie pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimÄ . Pradžioje manė, kad R. yra paspringęs, jis jį pakėlė ir spustelėjo ties pusiau, bet R. nesukosėjo.

Tada vėl paguldė ant Å¡ono, palaikė, bet jokios reakcijos, tada atvertė ant nugaros, M. ar Å . pradėjo daryti kvėpavimÄ , o jis pÅ«tė jam į burnÄ orÄ . Tada jam pradėjo kilti vėmalai, kiÅ¡o rankÄ R. į burnÄ , traukė vėmalus, paskui prisijungė E. Å ., jis padėjo traukti vėmalus, M. su Å . vis dar darė dirbtinį kvėpavimÄ , ir jis prisijungė daryti dirbtinį kvėpavimÄ , nes buvo sunku jį daryti. Darė, kol sulaukė atvažiuojančių medikų. Atvykę medikai darė tÄ patį, kÄ ir jie, po to dar suleido vaistų R., toliau jam masažavo Å¡irdį, ir tada pasakė, kad viskas, R. nebeprikels.

Tada atvažiavo policija. Sulaukė policijos, ji patikrino visų jų blaivumÄ . Jis pats matė, kaip Å . Å . sudavė R. smÅ«gį. Matė atsigręždamas, nes tuo momentu iÅ¡girdo, kad toliau vyksta tas konfliktas. Atsigręžė ir pamatė smÅ«gį. PrieÅ¡ tai matė, kad R. pastÅ«mė G.. Po to, kai G. įspyrė jam į užpakalį, kai trenkė jam į veidÄ kelis kartus, tada R. jÄ pastÅ«mė. Girdėjo kaip kažkokį kritimÄ . Po to G. kritimo jis atsigręžė ir pamatė Å .

Å . smÅ«gį. Jis niekada nebÅ«tų pagalvojęs, kad gali žmogų užmuÅ¡ti iÅ¡ vieno smÅ«gio, bet tas smÅ«gis buvo tikrai ne vaikiÅ¡kas. Po to, kai R. nukrito S. ant kelių, matė, kad R. buvo visiÅ¡kai iÅ¡sijungęs, jo kÅ«nas buvo suglebęs. Tada jis iÅ¡stumdė suolus, jį iÅ¡traukė, ir tada S. sako, kad R. mėlynuoja lÅ«pos. Tuo momentu, kai matė, kad Å . Å . sudavė smÅ«gį, prie stalo buvo jis, sėdėjo S. P., be G. G. ir Å . Å . dar buvo E., M. ir E. Å .. Å irdies masaÅ¾Ä , dirbtinį kvėpavimÄ darė jis, Å .

R. ir M., o E. padėjo traukti vėmalus. Nuo jų paspaudimų, darant dirbtinį Å¡irdies masaÅ¾Ä , galėjo atsirasti sužalojimai, nes visi buvo Å¡oko bÅ«senoje, jis žinojo kaip daryti dirbtinį kvėpavimÄ , nes tarnavo armijoje, praėjo medicinos kursus. Jis žino, kad darant Å¡irdies masaÅ¾Ä dažniausiai žmogui lūžta Å¡onkauliai. Apie kepenis, kodėl jos buvo sužalotos, nežino. Po smÅ«gio sudavimo greitoji atvažiavo maždaug už 40 minučių, gal ir daugiau. IÅ¡ tų 40 minučių 30 minučių jie tikrai gaivino.

Atvykę medikai dar kurį laikÄ stengėsi atgaivinti R., suleido adrenalinÄ . Buvo pajungę aparatÅ«rÄ , pasižiÅ«rėti, ar yra Å¡irdies veikla. IÅ¡ karto atvykę mirties jie nekonstatavo. Atvykę medikai apie pusę valandos dirbo su juo ir tada pasakė, kad viskas, kad R. nebeprikels. Liudytojas M. T. parodė, kad Å . Å . ir G. G. pažinojo iÅ¡ seniau, santykiai – normalÅ«s. Ä® sodybÄ važiavo automobiliu jis, D., Å . ir G.. Neatsimena kaip vadinasi sodyba. Nuvažiavę pradėjo gerti. Po to prasidėjo kažkokie konfliktai, susipyko R. su G..

R. stovėjo, G. R. atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, tada jie susistumdė. Tada įsikiÅ¡o Å ., nes R. su G. susistumdė. Matė, kaip Å . užsimojo, sudavė, bet nematė į kuriÄ vietÄ pataikė, nes jam užstojo kitas žmogus. Po to smÅ«gio R. iÅ¡ karto nugriuvo, kažkaip atsipalaidavo ir tiesiog sukrito. Jis nukrito tÅ«pdamas, tiksliai nematė. Po to tÄ vietÄ , kur nukrito R., jam užstojo stalas. IÅ¡ pradžių nesuprato kas įvyko, po to pradėjo R. gaivinti, tada jis pradėjo isterikuoti ir pabėgo į tÄ namÄ , kur ir prabuvo visÄ tÄ laikÄ .

Jis iÅ¡sigando, nes pamatė, kad kažkas yra ne taip, kad R. neatsigauna, keičiasi jo spalva, jis pradėjo mėlynuoti. Greta buvo S.. Po to jis buvo atėjęs pažiÅ«rėti, bet R. dar bandė gaivinti. Gaivino panaÅ¡iai toje vietoje kur jis ir nukrito, gal truputi toliau, prie suoliukų, pavėsinėje. Gaivino L., Å . bandė iÅ¡valyti vėmalus. Kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Nežino kaip vyko gaivinimas, nes jis sėdo su E. į maÅ¡inÄ ir vyko pasitikti atvažiuojančios greitosios. Bet nepasitiko, nes nerado, grįžo atgal, greitoji pati atvažiavo, jau po jų sugrįžimo.

Kai grįžo, greitosios dar nebuvo. Greitoji pasirodė po kelių minučių. Mano, konflikto tarp R. ir G. pradžia buvo greičiausi dėl žolės, nes R. norėjo užsirÅ«kyti, ar kažkÄ tokio, ji supyko. Greičiausiai R. su G. susipyko dėl parÅ«kymo. Matė, kad G. pastÅ«mė R.. Po to veiksmas vystėsi už jo, nebematė. Dar matė, kaip jie stumdėsi Å¡one jo. Nematė ar G. spyrė R., ar sudavė smÅ«gį ranka. Po to pasisuko ir pamatė, kaip užsimojo Å .. Po Å¡ito užsimojimo R. sukrito.

Å . su R. buvo draugai, tÄ vakarÄ konflikto tarp jų nebuvo, bet kai R. susipyko su G., tada ir Å . pradėjo konfliktuoti su R., jis gynė G.. Kitokio konflikto, be to smÅ«gio, tarp jų nebuvo. Sudavęs smÅ«gį ir nugriuvus R., Å . Å . liko vietoje, o kur buvo G., jis nematė, nes visÄ dėmesį nukreipė į R.. Po G. konfrontacijos su R., G. buvo atsidÅ«rusi ant žemės, nes R. jÄ pastÅ«mė. G. galėjo gulėti ant grindų, kai jÄ pastÅ«mė R., bet kaip jÄ pastÅ«mė jis nematė. Å iai dienai visko gerai neatsimena.

Kai Š. Š. užgynė G., kai G. sėdėjo ar gulėjo ant grindų, R. nieko nenorėjo G. padaryti, R. nebandė jai suduoti, jis tiesiog norėjo nueiti, nenorėjo konfliktuoti, jis norėjo atsitraukti. Liudytojas E. Š. parodė, kad jis G. G. pažįsta, ji jo brolio buvusi panelė. Jie baliavojo sodyboje, tai buvo 2018-08-05. Važiavo į (duomenys neskelbtini), prie ežero. Važiavo visi draugai – M., E., S., jo draugas, jis, brolis, G., R., D. ir M.. Važiavo paatostogauti. Nuvažiavę maudėsi, žvejojo, gėrė.

IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai. Toliau įvyko konfliktas tarp Ry. ir G., nežino kodėl jie susipyko. Susikoliojo tarpusavyje, R. pastÅ«mė G., tada Å . paÅ¡oko ir trenkė vienÄ smÅ«gį R. iÅ¡ kumščio. Neatsimena į kuriÄ kÅ«no vietÄ , nematė, kažkur į galvos sritį. R. susmuko. Jis ne krito, bet susmuko. Buvo prie stalo, pavėsinėje. Tuo metu pavėsinėje prie stalo buvo M., S., E., L., G., jis. Po to Å . nubėgo paskui G. į namukÄ , kad ji nepasiimtų maÅ¡inos raktelių, kad neiÅ¡važiuotų.

Kai Å . trenkė R., tada G. bėgo į kambarį pasiimti maÅ¡inos raktelių. Å .bėgo iÅ¡ paskos G.. Toje vietoje, kur nukrito R., jį gaivinti pradėjo M. su L.. Negali tiksliai pasakyti į kokiÄ vietÄ nukrito R.. Vyko R. gaivinimas. Neatsimena kaip atrodė R. veidas, kÅ«nas, jis buvo iÅ¡gėręs. Matė, kaip gaivino, spaudė krÅ«tinės lÄ stÄ , trankė per nugarÄ . Greitoji atvažiavo vėliau, gaivino su aparatu. Paskui pasakė, kad R. mirė. TÄ vakarÄ , be to vienintelio smÅ«gio nukentėjusiajam, joks kitas konfliktas tarp Å . ir R. nevyko.

Nematė, kaip G. buvo nukritusi. Kai Å . sudavė smÅ«gį, jis buvo toje pavėsinėje. Jis tuo metu stovėjo prie stalo, valgė Å¡aÅ¡lykus. Nematė, ar tÄ vakarÄ R. su G. konfliktavo ilgÄ laikÄ . Liudytojas E. N. parodė, kad Å . Å . pažįsta, nes nuo vaikystės gyveno kaimynystėje. G. G. tiek daug nepažįsta. Su Å . Å . santykiai – normalÅ«s, nesusipykę. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dabar visko nebeatsimena, nes praėjo daug laiko. Su draugu R. L. sugalvojo, kad reikia laikÄ praleisti sodyboje, kad reikia visiems draugams susirinkti, nuvažiuoti, pasibÅ«ti.

Sugalvojo kÄ pakvies, susirinko ir nuvažiavo. Ä® sodybÄ nuvažiavo Å ., G., jis, M., S., M. L., Ė. Å ., M. V.. Visus ten buvusius pažinojo. Jis sėdėjo prie didelio stalo kampo, didelėje pavėsinėje, prie jo netoli sėdėjo M. Vietos buvo ne mažai. Tada kilo kažkoks konfliktas tarp R. ir G., apsistumdymas, ir nesuprato, buvo ar tai pastÅ«mimas, ar smÅ«gis. Viskas vyko jam deÅ¡inio Å¡ono pusėje. R. su G. dėl kažko apsižodžiavo, bet negalėjo girdėti, nes už jų buvo pastatyta maÅ¡ina, visos durelės buvo atidarytos, garsiai grojo paleista muzika.

Jis negirdėjo kÄ jie vienas kitam sakė. Labiausiai girdėjosi keiksmažodžiai. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , apsižodžiavo, tada jie kažkaip atsirado kitoje pusėje, sėdėdamas jis juos matė kaip judančius Å¡ešėlius. Apie tai kas įvyko jis suprato tik po to, kai paskutinis atsistojo nuo stalo ir pamatė jau nugriuvusį R.. Nematė paties to momento kaip jis nugriuvo.Matė, kad kažkoks veiksmas buvo – ar smÅ«gis, ar pastÅ«mimas. Kaltinamasis ar tai trenkė, ar tai stÅ«mė R. nes buvo konfliktas tarp R. ir G..

Buvo kažkoks užsimojimas, pastÅ«mimas, smÅ«gis į veidÄ â€“ taip buvo. Pastebėjo, kad Å . Å . smogė kaire ranka R. į veidÄ . S. pradėjo spiegti, rėkti. Atsimena, kad kol jis priėjo atsikėlęs iÅ¡ savo vietos, nes reikėjo apeiti aplink stalÄ , vos ne vienas buvo pasilikęs su S., tada pradėjo Å¡aukti, kad reikia vandens, tada kažkas atėjo su vandeniu, o jis ėjo link telefono, maÅ¡inos raktelių, kad kažkÄ daryti. Gali bÅ«ti, kad kiti buvo iÅ¡sibėgioję iÅ¡ panikos.

Kažkas atnešė vandens, apipylė. Po to jis nuėjo link namuko, paimti telefonÄ , bet M. jau buvo paėmęs telefonÄ , bandė susisiekti su greitÄ jÄ , sakė, kad greitoji jų neranda, tada jis važiavo pasitikti greitosios iki pagrindinio kelio. Pradžioje nuvažiavo vienas, nesulaukė, grįžo pusę kelio, iki tos vietos jau buvo atėjęs M. ir dar kažkas. Toliau jie telefonu bendravo su greitosios pagalbos ekipažu, o jie apsisukę važiavo, susitiko greitosios pagalbos automobilį, bet buvo paskutiniai, greitoji pirma atvažiavo.

Apie gaivinimÄ nieko nežino, nes nematė. Tuo metu, kai vyko konfliktas tarp R. ir G. G., kai po to Å . Å . trenkė R., pamena, kad prie jo Å¡one prie stalo sėdėjo M. T., tÄ vakarÄ tame Å¡one sėdėjo S. ir M.. Kiti buvo kitoje stalo pusėje, maždaug taip pasiskirstę. S. sėdėjo visai kitame stalo gale. Neatsimena ar to konflikto metu sėdėjo S. ir M., ar tuo momentu jie buvo išėję, nes buvo iÅ¡gėrę. Vienu metu visi lyg pradingo, gal iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, o gal ir jis iÅ¡ streso nieko nematė.

Dėl smÅ«gio sudavimo tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ä® parodytÄ pavėsinės schemÄ - planÄ kas kur jis sėdėjo. (T.3, b.l. 126), tai tuo momentu labiau prisiminė, nurodė kas kur sėdėjo. Taip galėjo bÅ«ti. Neatsimena kur tuo momentu buvo E. Å .. Visi vartojo alkoholį, daugiausia gėrė degtinę. Tas konfliktas įvyko jau naktį, buvo jau tamsu, bet pavėsinėje apÅ¡vietimas buvo. Specialistas S. L. paaiÅ¡kino, kad byloje yra pateikęs dvi iÅ¡vadas dėl R. L. mirties priežasčių ir kitų sužalojimų.

Jam teko atlikti mirusiojo R. L. kÅ«no tyrimÄ , po kurio jis nustatė mirties priežastį, buvo užfiksuoti sužalojimai. Pirminėje iÅ¡vadoje mirties priežastis ganėtinai iÅ¡plėstinė, ji apėmė kelias kÅ«no sritis – galvÄ , kaklÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pateikus papildomus duomenis, liudytojų apklausos protokolus susipažinimui, tie sužalojimai buvo susiaurinti, ir buvo prieita iÅ¡vados, kad R. L. mirė pagrinde nuo galvos sužalojimo. Jis pasireiÅ¡kė iÅ¡oriniais sužalojimais, nubrozdinimais kaktos srityje, kurie atsirado traumavus minėtas sritis, ir tai sukėlė kaklo panirimÄ su slankstelinės arterijos plyÅ¡imu, ko pasekoje iÅ¡siliejo kraujas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, ir tai buvo tiesioginė mirties priežastis.

Å iuo atveju pakakto to vieno smÅ«gio. Jau papildomoje specialisto iÅ¡vadoje, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad buvo du galvos srities traumavimo epizodai – vienas į burnos sritį, kitas į kaktos deÅ¡inę pusę. Jis davė iÅ¡vadÄ , kad mirtis iÅ¡tiko po suduoto smÅ«gio į kaktos sritį, nes, pagal surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, po minėto smÅ«gio nukentėjusysis susmuko, nugriuvo, jau nebeatsikėlė ir nebeatgavo sÄ monės, po to jis buvo gaivinamas.

Sugretinus tuos duomenis, ir tai, kas buvo rasta utopsijos metu, galima sakyti, kad po tokių galvos sužalojimų žmonės miršta po labai trumpo laiko tarpo. Po kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, žmonės negali vaikščioti, judėti ir pan.. Dėl to buvo duota tokia antrinė išvada. Dėl sužalojimo į burnos sritį. Įsigilinus į pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis paaiškėjo, kad po minėto smūgio į burnos sritį nukentėjusysis dar stovėjo, atliko aktyvius veiksmus.

Todėl padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is smÅ«gis nesukėlė kraujo iÅ¡siliejimo po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais. Po pagrindinio smÅ«gio R. L. turėjo susmukti ir mirti. Tai yra akimirkos trukmė, tokie smÅ«giai pasitaiko bokso ringe, po tokių smÅ«gių, kai plyÅ¡ta slankstelinė arterija ir iÅ¡silieja kraujas, žmogus susmunka ir mirÅ¡ta. Gaivinimas, po tokio smÅ«gio sudavimo, kad ir kokiomis priemonėmis, bet jis to kraujavimo po minkÅ¡taisiais galvos dangalais nesustabdo, nes ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad kraujas iÅ¡siliejo ir kamiene.

Gaivinimas kraujo išsiliejimo kamiene nesustabdo, neišskirsto kraujo iš kamieno, todėl vyksta dirginimas ir slopinimas kvėpavimo bei širdies centrų. Gaivinimas tokiu atveju rezultatų neduoda. Papildomoje išvadoje pasisakė, kad dėl R. L. gaivinimo veiksmų galėjo būti padaryti jo nustatyti išoriniai sužalojimai krūtinės srityje, t.y. šonkaulių lūžiai ir kepenų plyšimas, jeigu tai dar atlieka ne profesionalas. Kepenų plyšimas yra galimas, nes kepenys nėra labai giliai.

Praktikoje yra turėję atvejų, kada kepenys bÅ«na pažeidžiamos gaivinimo metu. Toks kepenų plyÅ¡imas gali bÅ«ti mirtinas, nes, plyÅ¡us kepenims, vyksta kraujavimas, kuris gali baigtis nukraujavimu. Bet Å¡iuo atveju utopsijos metu buvo nustatyta santykinai nedidelis kiekis kraujo, kas rodo, kad tas kepenų plyÅ¡imas ir kraujavimas vyko jau po mirties, atliekant gaivinimo veiksmus. Dėl nukentėjusiojo mėlynavimo, sunku įvertinti, ar po patirto smÅ«gio nukentėjusiojo mėlynavimas rodo jo staigiÄ mirtį.

Tai gali bÅ«ti ir lavondėmės. Lavondėmė yra pomirtinis reiÅ¡kinys, kuris pradeda formuotis iÅ¡ karto po mirties, nors tam reikia tam tikro laiko. Å iuo atveju tas veido mėlynavimas neprieÅ¡tarauja nustatytai mirties priežasčiai, nes Å¡ita mirties priežastis yra priskiriama prie staigių mirties priežasčių. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nebÅ«tinai konstatuoja, kad žmogus dar yra gyvas ir tęsia jo gaivinimÄ . Ir konstatavus mirtį greitosios pagalbos medikų gaivinimas yra taikomas.

Nėra tokios praktikos, kad medikams atvažiavus ir neužčiuopus pulso, nesant kvėpavimo judesių veiklos, niekas žmogaus negaivina. Atvažiavusi greitoji ir bÅ«tent radusi žmogų tokiomis aplinkybėmis, jį dar gaivina. Tokie parodymai, kad neprofesionalÅ«s gaivintojai nukentėjusiajam atliko dirbtinį kvėpavimÄ , kad nukentėjusysis buvo paspringęs, kad jam iÅ¡ burnos buvo traukiamas Å¡aÅ¡lykas, kad jis vėmė, tikrai neprieÅ¡tarauja tiek utopsijos metu gautiems rezultatams, tiek atlikus papildomus tyrimus.

Tokie atvejai pasitaiko, ypač jeigu skrandis bÅ«na pilnas. Gaivinimo metu, be žmogaus valios, kurį gaivina, gali papulti maisto į kvėpavimo takus, tai susiję su iÅ¡oriniu kvėpavimo judesių atlikimu, spaudžiant krÅ«tinės lÄ stÄ . Å iuo atveju greičiausiai buvo spaudžiamas ir epigastrimas, kuris yra virÅ¡utinė pilvo dalis, ir jeigu plyÅ¡o kepenys, kurios buvo spaudžiamos, o Å¡alia yra skrandis, ir jeigu jis buvo perpildytas, tai pasyvus maisto patekimas į kvėpavimo takus, į burnos ertmę, yra įmanomas ir žmogui jau mirus ar agonijos metu.

MinkÅ¡tuosiuose audiniuose pakauÅ¡io kairėje yra kraujosruva. Dėl kraujosruvos gali pasakyti apie konkrečius traumavusius daiktus, ar kontaktÄ su jais, dėl minėtos srities (kraujosruvos pakauÅ¡io srityje) jis negali pasisakyti. Jis gali pasisakyti tik bendrai apie kietus bukus daiktus. Žmogaus kelias, jeigu į jį trenkiamasi pakauÅ¡iu, gali bÅ«ti priskiriamas prie kieto pavirÅ¡iaus. Å iuo atveju tas pažeistas slankstelis yra žemiau pakauÅ¡io. Pagal minėto pažeidimo mechanizmo vystymÄ si, remiantis jų praktika, specifiniais medicininės literatÅ«ros Å¡altiniais, minėtos slankstelinės arterijos pažeidimai iÅ¡sivysto po smÅ«gio į vidinę dalį, kurie suteikia galvai rotacijÄ , t.y. galvos maksimalų pasisukimÄ , persitempus galvai, persisukus galvai minėtoje vietoje – tarp kaklo virÅ¡utinės dalies ties jungtimi su galva pakauÅ¡io srityje, persisukus galvai arterija plyÅ¡ta.

Atmeta tokiÄ tikimybę, kad Å¡itas slankstelio pažeidimas, su arterijos pažeidimu, galėjo įvykti atsitrenkiant pakauÅ¡io sritimi į žmogaus keliÄ . Paneigia tokiÄ tikimybę. Vienintelio smÅ«gio metu į akies, į skruostikaulio sritį, gali bÅ«ti Å¡itaip pažeistas slankstelis. Kad slankstelis panirtų, buityje tokių smÅ«gių metu nukentėjusieji paprastai bÅ«na atsipalaidavę. Bet bokse, kada vyksta varžybos jie bÅ«na įsitempę. Jis vienareikÅ¡miÅ¡kai neatskys apie Å¡io nukentėjusiojo buvusiÄ emocinę bÅ«klę ar fizinę bÅ«klę.

Negali atsakyti kaip galėjo įtakoti susikaupimas, smÅ«gio laukimas. Mirusiojo lavone buvo rastas chininas. Chininas yra antimaliarinis preparatas, kuris buvo taikomas medicinoje. Kraujyje, kepenyse, inkste rasta chinino pėdsakų. Tai nustatinėjo toksikologijos laboratorija. ChininÄ konstatavo gavęs jų iÅ¡vadÄ . Pėdsakai reiÅ¡kia ypač maži kiekai. Jų laboratorija yra akredituota, gavę medžiagÄ gali nustatyti ir jos koncentracijÄ , bet jeigu yra pėdsakai, tai tik kas iÅ¡Å¡oko atlikus tyrimÄ .

IÅ¡ perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu pas teisėjÄ apklausto liudytojo S. Å . parodymų matyti, kad S. Å ., parodė, kad konfliktas prasidėjo naktį, kai visi pradėjo baliavoti. Jis sėdėjo Å¡one R., Å¡alia sėdėjo G.. Viskas buvo pavėsinėje. G. su R. pradėjo konfliktuoti, stumdytis. Tai buvo gal apie antrÄ val. nakties. Girdėjo, kad G. iÅ¡gėrusi kvailai elgiasi. Jis su M. nuėjo Ä® M. maÅ¡inÄ paieÅ¡koti geresnės muzikos. MaÅ¡inoj prabuvo apie 10 min ir iÅ¡girdo visus Å¡aukiant R., R..

Atėję R. rado gulintį pavėsinėj prie suolo. Jo galva buvo į pavėsinę, kojos buvo į laukÄ . Prie R. buvo Å ., jį kėlė, pylė vandenį kažkas iÅ¡ merginų. Buvo dar G. jis su M., S.. M. atbėgo iÅ¡ namų, nieko nematė, kas buvo. IÅ¡ pradžių R. ėmė vemti, gal jį supurtė, kai Å . kėlė. Dirbtinį kvėpavimÄ darė brolis M., L.. Su greitÄ ja jau buvo susisiekta. Skambino S., po to M. iÅ¡ jo telefono. IÅ¡ pradžių pylė ant R. vandenį, bandė pasodinti ir skambino greitajai.

Judino už rankų, sakė kelkis. IÅ¡ pradžių buvo kaip suprakaitavęs, po to pamėlynavo. Gaivinimas vyko apie pusę valandos, kol atvyko greitoji. Iki greitosios darė dirbtinį kvėpavimÄ , tai yra 3 kartus paspaudė ir pÅ«tė orÄ . R. vėmė, kai buvo iÅ¡kritęs, po to jį pasuko ant Å¡ono, kad nepaspringtų. Jo veidas buvo kaip iÅ¡tinęs. Ant veido mėlynių, dėmių ar sužalojimų nepastebėjo. Kai nuėjo muzikos klausytis, R. nieko nebuvo nutikę, viskas buvo normaliai, jokių įdrėskimų, mėlynių.

Kai išėjo, R. sėdėjo prie stalo, gėrė, gal ir valgė, tÄ vakarÄ jis daug valgė. Jis su R. plaukiojo vandens dviračiais, jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Kai greitoji iÅ¡važiavo, iÅ¡ draugų pasakojimo suprato, kad R. pastÅ«mė G., G. nukrito, o tada Å . jam sudavė į veidÄ . PrieÅ¡ sėdant prie stalo, visi darė kas kÄ norėjo, plaukiojo, žvejojo. Prie pavėsinės buvo 2 aukÅ¡tų namas. R. kambarys buvo antrame aukÅ¡te, G. irgi. Jie pradėjo konfliktuoti prie stalo. Prie stalo jis atėjo nuo ežero.

PrieÅ¡ ežerÄ spardė kamuolį. Prie pavėsinės vaikinai buvo susitikę ir kai kas rÅ«kė. Žolę pradėjo rÅ«kyti po dviejų valandų nuo atvykimo. Merginos nerÅ«kė. RÅ«kė M., R., D.. Suktinė nežino kieno, gal iÅ¡ Olandijos buvo atsivežę. Apie žolę niekas nieko nekalbėjo, nieko jam nesakė. Žolės rÅ«kymo poveikis nelabai matėsi, tik linksmesni pasidarė. Jis tik kelis dÅ«mus užtraukė. PrieÅ¡ iÅ¡einant į maÅ¡inÄ muzikos ieÅ¡koti, Å . tuo metu stovėjo prie suolo, R. sėdėjo, G. irgi.

Muzika grojo garsiai, bet kÄ kas kalba iÅ¡girsti buvo galima, susiÅ¡nekėjo prie stalo. Kas nutiko jam pasakė gal S., gerai nežino. Kai iÅ¡važiavo greitoji, visi ten susirinko, tik nebuvo D., kuris miegojo. Visi suprato, kad įvykis atsitiko dėl to, kad R. pastÅ«mė Å . mergÄ . Å . trenkė R., jis pats prisipažino, kad netyčia, nenorėjo taip daryti (4 t., b.l. 22-25, 26). IÅ¡ perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas M. V. parodė, kad į sodybÄ Â jį pakvietė jo draugas E. N.. Atvykus į sodybÄ iÅ¡ pat pradžių viskas vyko sklandžiai, visi gražiai sutarė, bendravo, kiekvienas turėjo savo veiklos, kas žvejojo, kas plaukiojo valtimi, kas žaidė lauko žaidimus, kas tiesiog ilsėjosi, kas kepė Å¡aÅ¡lykus.

Naktį, kažkur jau po vidurnakčio, buvo apie 01.00 val., jie visi, išskyrus D., kuris tuo metu jau miegojo, kartu susėdo lauko pavėsinėje prie stalo. Jam atrodo, kad E. tuo metu irgi nebuvo prie stalo, kadangi jis žvejojo. Susėdę prie stalo jie valgė iškeptus šašlykus, užkandžiavo, gėrė alkoholinius gėrimus, viskas tuo metu buvo gerai, niekas tarpusavyje nesipyko, fone grojo muzika iš M. L. automobilio, kuris stovėjo šonu pastatytas prie lauke buvusios pavėsinęs. Kiek pamena, tai prie stalo jie visi taip draugiškai sėdėjo ir bendravo kažkur apie 2 val. laiko.

Paskui jam besėdint prie stalo ir bendraujant su kitais, iÅ¡ niekur nieko R. L. ir G., kurios pavardės nežino, pradėjo vienas su kitu kalbėti pakeltu tonu, jie vienas kito atžvilgiu reiÅ¡kėsi necenzÅ«riniais žodžiais, G. sakė R. L. "tu duhas, pederastas, asilas" ir panaÅ¡iai, o R. L. jai sakė "dÅ«sk tu, ubage", klausė jos, kÄ ji čia daro, prašė nebeerzinti jo. Kuomet jie vienas su kitu taip kalbėjo, tai tuo metu jie jau buvo iÅ¡gėrę, G. iÅ¡ veido atrodė pikta ir agresyvi, R.

L. taip pat atrodė supykęs. VisÄ Å¡Ä¯ barnį jis atsimena ir matė, kadangi tuo metu jis pats sėdėjo prie stalo ir visas Å¡is konfliktas vyko beveik prie pat jo. Jis prie stalo sėdėjo nugara į pavėsinės pertvarÄ , konfliktas vyko jam iÅ¡ kairės pusės. NeiÅ¡kentęs Å¡ito barnio jis kreipėsi į G. ir paklausė jos, ar čia normalu, kad panelė taip Å¡neka, o ji jam atsakė "dÅ«sk tu vobÅ¡e", tada jis atsistojo ir kartu S. Å . nuėjo iki M. L. automobilio, kad pagarsinti muzikÄ .

Kuomet jis su S. Å . ėjo į automobilį, tai R. L. jau buvo nuėjęs nuo G. į kitÄ pavėsinęs pusę. Jiems su S. Å . besėdint automobilyje, kur jie klausėsi muzikos ir rÅ«kė, jis iÅ¡girdo, kad visi pradėjo rėkti ir Å¡aukti. Automobilyje jie sėdėjo į pavėsinę atsisukę Å¡onu, tad kas joje vyko jie nematė. Jis iÅ¡ karto su S. Å . iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir nubėgo į pavėsinę pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta. Atbėgęs į pavėsinę jis pamatė, kad visi buvo subėgę į vienÄ vietÄ , o bÅ«tent, prie stalo iÅ¡ kairės pusės (prie stalo kampo, kuris yra prie išėjimo iÅ¡ pavėsinės), jie nuo grindų kėlė R.

L., kaip suprato, jis buvo nukritęs. Kiek jam jau tada teko matyti, tai R. L. buvo be sÄ monės. Jis paklausė kitų, kas nutiko, ir kažkas, tik jau nepamena kas, jam pasakė, kad "R. atsijungė". Tuo metu jis neklausė dėl ko bÅ«tent jis atsijungė, manė, kad jis tiesiog nukrito, atsitrenkė į stalÄ arba į suoliukÄ ir dėl to prarado sÄ monę. Pakėlus R. L. jį pasodino ant suoliuko ir visi iÅ¡ eilės bandė jį gaivinti delnais jam pliaukÅ¡int per žandus, tačiau sÄ monė pas jį taip ir negrįžo.

Tuomet jis greitai nubėgo į namo vidų, kad pasiimtų telefonÄ ir iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Jam einant iÅ¡ namų kaip tik į namus įbėgo S., ji visa buvo iÅ¡sigandusi, pasimetusi, tuo metu ji kalbėjo telefonu su greitÄ jÄ , tačiau matė, kad jai sunkiai sekėsi paaiÅ¡kinti, kas nutiko, todėl jis paėmė iÅ¡ jos telefonÄ ir toliau su medikais kalbėjo jis. Jam kalbant telefonu jis grįžo atgal į laukÄ , į pavėsinės vidų nėjo, kadangi ten buvo didelis triukÅ¡mas ir kiek nuoÅ¡aliau bendravo su medikais, jie jam sakė, kÄ daryti. Pavėsinėje R.

L. buvo paguldytas ant grindų ant nugaros, jis buvo stipriai pamėlynavęs. Jam L. darė dirbtinį kvėpavimÄ , o M. L. darė Å¡irdies masaÅ¾Ä . Tada jis iÅ¡ medikų telefonu, jiems pasakęs, kad R. L. yra stipriai pamėlynavęs, gavo nurodymÄ jį paguldyti Å¡onu, tai perdavė tuo metu buvusiems Å¡alia R. L.. Tik pavertus R. L. ant Å¡ono pamatė, kad jam iÅ¡ burnos pradėjo bėgti ir vėmalai. Atrodo M. L. ir L. rankomis R. L. iÅ¡ burnos traukė vėmalus, kad tik jis galėtų greičiau atgauti sÄ monę.

Tik iÅ¡ R. L. burnos iÅ¡bėgus skysčiams ir vėmalams, jo veido spalva pasikeitė į normaliÄ , tačiau sÄ monės jis taip ir neatgavo. Kadangi jis ir toliau buvo be sÄ monės, tai medikai telefonu nurodė toliau be perstojo daryti jam dirbtinį kvėpavimÄ ir Å¡irdies masaÅ¾Ä iki jų atvykimo. Kiek jam teko matyti, tai dirbtinį kvėpavimÄ ir Å¡irdies masaÅ¾Ä R. L. darė M. L. ir L., tačiau mano, kad darė ir kiti, kadangi tie jau buvo pavargę, nes Å¡irdies masaÅ¾Ä darė gan ilgai, kažkur iki 50 min.

Medikai neatvyko gan ilgai, jie vis negalėjo rasti kelio, tad jis nuolat telefonu jiems aiškino kur važiuoti, kol galiausiai su E. N. ir S. Š. nuvažiavo pasitikti greitosios pagalbos, kad tik ji greičiau atvažiuotų. Atvykus medikams jie toliau gaivino R. L., kol galiausiai konstatavo jo mirtį. Kuomet medikai gaivino R. L., jis po jo akim, tik po kuria tiksliai neprisimena, pamatė, mėlynę, taip pat matė, kad buvo išsipūtęs jo pilvas, ties šonkauliais iš kairės pusės matė įbrėžimus, panašius į nubrozdinimus.

Iš kur jie atsirado, nežino. Kad R. L. vakaro eigoje būtų kur nors kritęs, jis nematė, kad su kuo nors muštųsi jis taip pat nematė. Kai jau viskas baigėsi ir R. L. kūnas buvo išvežtas, jis, M. L., S. Š., Š. bei L.buvo susirinkę namo antrame aukšte ir tuo metu išgirdo pokalbį tarp M. L. ir Š., kurio metu Š. sakė "Tu negalvok, kad čia aš kaltas, aš jam netrenkiau, mes tik susitūmdėme", o M. L. sakė, kad "Aš tavęs nekaltinu". Kaip paskui suprato iš viso pokalbio, tai kuomet jie su S. Š. buvo automobilyje, tai tarp R.

L. ir Å . dėl G. kilo konfliktas, kurio metu Å . kažkÄ padarė R. L., greičiausiai pastÅ«mė, kadangi apie muÅ¡tynes jokių kalbų nebuvo. 2018-08-05 atvykę į sodybÄ 19 val. jis, R. L., S. Å ., D. P. rÅ«kė narkotinę medžiagÄ marihuanÄ . Vėliau tÄ vakarÄ nerÅ«kė. (3 t., b.l. 84-86, 87-88). IÅ¡ 2018-08-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji G. G. patvirtino savo parodymus (4 t., b.l. 124-131). IÅ¡Â Â Â Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G.

G. padaryta: pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kryžkaulio srityje ir kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, galimai užduotyje nurodytu laiku, paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b.l. 63). IÅ¡ 2018-08-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis Å . Å . patvirtino savo duotus parodymus (5 t., b.l. 75-90).  IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti,  kad Å .

Š.: pjautinė/kirstinė žaizda dešinės rankos 2-ame piršte, paveikus pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-06), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t.,  b.l. 98). Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2018-08-08 liudytoja S. P. patvirtino duotus parodymus (2  tomas, b.l. 140-141, 144-147).  Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu  liudytojas L.

G. patvirtino duotus parodymus (2 tomas, b.l. 185-190).   Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad :

1. R. L. mirė nuo galvos ir krÅ«tinės – pilvo sumuÅ¡imų. Ä® tai nurodo kraujosruvos, odos nubrozdinimai galvoje ir krÅ«tinėje, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kraujosruva liežuvyje, kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius, deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos deÅ¡iniame kupole, kepenų plyÅ¡imai, kas komplikavosi kraujavimu į pilvaplevės ertmę ir centrinės kilmės Å«miniu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-08-07 08:00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 12-36 val. laiko.

3.  R. L. lavone nustatyta: 3.1.  kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kraujosruva liežuvyje, kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius. Å ie sužalojimai, remiantis makro - ir mikromorfologiniais pažymiais, padaryti kietais bukais daiktais kelių – keliasdeÅ¡imt minučių iki mirties ir remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krÅ«tinėje, deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos deÅ¡iniame kupole, kepenų plyÅ¡imai.

Šie sužalojimai rementis makro- ir mikromorfologiniais požymiais, padaryti kietais bukais daiktais kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties ir remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.3. odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, remiantis makromorfologiniu vaizdu, padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, paros laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3.4. Injekcinė žymė kairės alkūnės linkyje, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir lokalizacija, padaryta duriančiu – pjaunančių savybių turinčiu daiktu po mirties, labiausiai tikėtina medicininės adatos galu po mirties, medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimas nekvalifikuotas.

4. R. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 % (promilės) etilo alkoholio, Å¡lapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,42 % (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvÄ laipsnį (1 t., b.l. 74-79, 83). IÅ¡ Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta:

1. R. L. lavono kraujyje, kepenyse, inkste rasta pėdsakų chinino. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Kepenyse ir inkste amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta.

2. Tikėtina, kas nustatyti R. L. kraujosruva ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje bei kraujosruva liežuvyje galėjo būti padaryti po suduoto smūgio į burnos sritį. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudininkų parodymus, mažai tikėtina, kad šie išvardinti sužalojimai turėjo įtakos R. L. mirčiai. Šie sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus bei autopsijos duomenis, po smÅ«gio, suduoto Å . Å . į R. L. gÄ lvÄ , labiausiai tikėtina, kad buvo padaryti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veido deÅ¡inėje, smilkinio srityje, kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius.

R. L. nustatyti kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, tikėtina, kad galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ir jam nugriuvus ir pakaušio, dešinės alkūnės sritimis atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Šie sužalojimai: kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, įtakos mirčiai neturėjo.

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudininkų parodymus bei nustatytų sužalojimų makro ir mikroskopinį vaizdÄ bei lokalizacijÄ kÅ«ne, labiausiai tikėtina, kad gaivinimo metu galėjo bÅ«ti padaryti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krÅ«tinėje, deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos deÅ¡iniame kupole, kepenų plyÅ¡imai. Taip pat gaivinant, labiausiai tikėtina buvo padaryta injekcinė žymė kairės alkÅ«nės linkyje.

4. Atsižvelgiant į sužalojimų makro ir mikromorfologinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ kÅ«ne bei pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus, labiausiai tikėtina, kad kaklo panirimas tarp kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius buvo padaryti po trauminio poveikio į R.

L. veido deÅ¡inę pusę, smilkinio antakio srityje, kuris sukėlė galvos maksimalų pasisukimÄ Ä¯ kairę pagal iÅ¡ilginę ašį į kairę pusę. Dėl po smÅ«gio sekusio galvos maksimalaus pasisukimo į kairę pusę įvyko kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu. Dėl arterijos pažeidimo įvyko kraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius.

5. Remiantis sužalojimų makro ir mikromorfologinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ kÅ«ne bei pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus R. L. sÄ monę turėjo prarasti tuoj po smÅ«gio į deÅ¡inę veido pusę, po kurio paniro kaklas ir buvo pažeista slankstelinė arterija. Po Å¡ių sužalojimų padarymo R. L. mirė.

6. Apibendrinant aukščiau išdėstytus specialisto paaiškinimus, R. L. nustatyti sužalojimai krūtinės – pilvo srityje, tikėtina, kad galėjo būti padaryti R. L. gaivinant agonijos metu ar iškart po mirties. Kadangi, tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti agonijos metu ar iškart po mirties, tai jų kvalifikuoti nėra prasmės. Sužalojimai – kraujosruva ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje bei kraujosruva liežuvyje, kuriuos galimai padarė G. G., R.

L. smÅ«giuodama į burnos sritį, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir mažai tikėtina, kad turėjo įtakos R. L. mirčiai. Nustatyta kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai deÅ¡inės pusės alkÅ«nėje ir pėdoje, labiausiai tikėtina susiformavo R. L. minėtomis vietomis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokÅ¡tuma jam griÅ«nant ir nugriuvus. Å ie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Nustatyti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veido deÅ¡inėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius buvo padaryti sudavus R.

L. smūgį į veido dešinę pusę ir sukėlė mirtį. Šie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai sukėlė R. L. mirtį.

7. Ä®vertinus autopsijos ir papildomų tyrimų duomenis bei pateiktas aplinkybes, histologinio tyrimo metu plaučių preparatuose nustatyti vietomis bronchų spindžiuose krakmolo grÅ«deliai, raumeninių skaidulų augalinės lÄ stelienos liekanos fragmentai (maisto masės) galėjo atsirasti nukentėjusiajam pasyviai aspiravus skrandžio turinį agonijos metu ar tuoj po mirties, kai jam buvo atliekamas iÅ¡orinis Å¡irdies masažas spaudžiant krÅ«tinės lÄ stÄ . Kitų, lavono tyrimo metu, požymių nurodančių, kad nukentėjusysis galėjo mirti dėl aspiracijos paspringus maisto turiniu, nėra.

Todėl nustatyti bronchų spindžiuose krakmolo grÅ«deliai, raumeninių skaidulų augalinės lÄ stelienos liekanos fragmentai (maisto masės) vertinami kaip pomirtiniai radiniai neturėję įtakos R. L. mirčiai. (1 t., b.l. 108-113).   IÅ¡ 2018-08-06 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) esanti kaimo turizmo sodyba. Sodybos kieme nuo namo Å¡iaurės rytų kryptimi stovi pavėsinė, kurios prieigose ant grindinio ant žemės guli jaunuolio lavono kÅ«nas, apklotas geltonos spalvos rankÅ¡luosčiu (1 t., b.l. 18-19, 20-24).

 IÅ¡ 2018-08-21 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-08-06 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du praneÅ¡imai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) pateiktos garso įrašų kopijos (1 t., b.l. 56). 2018-09-20 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėti BPS pateikti garso įraÅ¡ai. IÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, kad kviečiama greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad reikia greitosios pagalbos, nes žmogus mirÅ¡ta, jam 20 metų, jis užkrito ir visas mėlynas, neatsigauna, be sÄ monės, nekvėpuoja, nėra pulso, vyriÅ¡kis nurodo, kad vyras užspringo, nebegali kvėpuoti, nurodo, kad vemia, užspringo, nebekvėpuoja, pasidarė mėlynas (1 t., b.l. 57-66, 67).

Iš 2018-10-18 savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad pateikti R. L. drabužiai, grandinėlė (1 t., b.l. 116-118), kurie apžiūrėti apžiūros metu. 2019-01-10 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti R. L. drabužiai: marškinėliai raudonos spalvos suglamžyti, stipriai sutepti, sportinės kelnės juodos spalvos, kelnės purvinos (1 t., b.l. 127-129, 130-134).  Iš 2018-08-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. pateikė daiktus ir drabužius (1 t., b.l. 173-175). 2018-09-26 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti M.

L. pateikti daiktai: mobilaus ryÅ¡io telefonas (duomenys neskelbtini), mobilaus ryÅ¡io telefonas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos Å¡ortai, per pirÅ¡tÄ maunamos šlepetės, pilkos ir juodos spalvos dryžuotas džemperis su gobtuvu, džemperis visas iÅ¡teptas, gali bÅ«ti, kad vėmalais (1 t., b.l. 184-185, 186-197). IÅ¡ 2018-08-08 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Å . Å . pateikė drabužius, mobilųjį telefonÄ NOKIA 105 (4 t., b.l. 64-66), kurie apžiÅ«rėti 2018-10-02 apžiÅ«ros metu (4 t., b.l. 75-87).

IÅ¡ 2018-08-07 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo paimtas telefono įkroviklis SINOX, saugomas Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje (1 t., b.l,. 50-52, 53). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Kaltinamoji G. G. kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. L. pripažino pilnai. Ji parodė, jog buvo neblaivi, sukonfliktavo su R. L. ir jam spyrė į sėdmenis ir kumščiu sudavė į veidÄ , padarydama apatinėje lÅ«poje kraujosruvÄ . Ji parodė, jog jos girtumas įtakojo tokių veiksmų padarymÄ , ji pripažino, jog neblaivi bÅ«na agresyvi ir įkyri.

Jos parodymus patvirtina liudytojai S. P., L. G., M. T., E. N., E. Å ., perskaityti S. Å ., M. V. parodymai, nukentėjusiųjų K. L., A. L., M. L. parodymai. Liudytojai parodė, jog vakaro metu G. pradėjo kabinėtis prie R. L., spyrė jam į sėdmenis, po to sudavė kumščiu į veido sritį, prakirto jam lÅ«pÄ . G. vartojo keiksmažodžius ir įkyriai lindo prie R.. Liudytojai patvirtino, jog R. nenorėjo su ja veltis į konfliktÄ , norėjo atsitraukti nuo jos, ėjo į Å¡onÄ , bet ji neatstojo, vadino negražiai, tuomet R. jÄ pastÅ«mė ir ji nukrito ant žemės. Nukentėjusieji K.

L., A. L. parodė, jog apie įvykusį konfliktÄ tarp R. ir G. jiems papasakojo jaunuoliai atėję į laidotuves, buvę toje sodyboje, kad prieÅ¡ tai G. vaikėsi R. visÄ vakarÄ , atstatydavo į jį savo krÅ«tinę, persekiojo, kad jis ne vyras, kad jai duotų, tada R. paėmė jÄ per pečius ir pastÅ«mė. Kaip pasakojo S. P., R. nuėjo į virtuvę kažko paimti, G. nusivijo jam iÅ¡ paskos, grįžtant iÅ¡ virtuvės ji jau spardė R. į užpakalį ir rėkė, kad jis ne vyras. Jis atsikirto jai, tada G. trenkė R.

į lÅ«pÄ . Tada R. atsisėdo prie stalo, vėl ji prie jo atėjo, jis persėdo į kitÄ stalo pusę, ir ji jam iÅ¡ paskos. Tada R. jÄ nuo savęs atstÅ«mė. Ji nukrito ant užpakalio. Nukentėjusioji A. L. parodė, jai pasakojo S. P. ir kiti, kad G. kabinėjosi prie R. visÄ vakarÄ , sakė negražius, necenzÅ«rinius žodžius, kad R. pasakė, jog jis moterų nemuÅ¡a, bet G. vis tiek lindo prie jo. Jis pastÅ«mė G. ir ji nukrito ant žemės, tuomet Å . Å . trenkė į veido sritį R.

L.. Kaltinamasis Å . Å . kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog R. L. jis sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tačiau nenorėjo jo nužudyti. Kaltinamasis Å . Å . parodė, jog suduodamas smÅ«gį R. L., jis gynė savo panelę G. G. nuo R. L., nes Å¡is jÄ pastÅ«mė. Konfliktinę situacijÄ tarp G. G. ir R. L. patvirtino liudytojai, nukentėjusieji, taip pat ir tai, kad Å . Å . taip reaguodamas į G. pastÅ«mimÄ , sudavė smÅ«gį R. L. į veido sritį, po ko Å¡is nukrito ant S. P. kelių.

Liudytoja S. P. patvirtino, jog matė, kaip einančiam nuo namo pusės link pavėsinės R. L. G. spyrė du kartus į sėdmenis. R. atėjo į pavėsinę, tačiau G. toliau kabinėjosi prie jo ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į lÅ«pų sritį. IÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas, bet R. L. atsisėdo prie stalo, bet G. vis tiek kabinėjosi, visaip jį vadino negražiai, tuomet R. jÄ pastÅ«mė nuo savęs, ir ji parkrito. G. parkritus, Å . Å . užsimojęs kumščiu vienÄ kartÄ stipriai sudavė R.

L. į veido sritį. Nuo to smÅ«gio R. L. nukrito S. P. ant kelių ir nebepasikėlė. S. P. pradėjo rėkti, kad R. mėlynuoja, puolė jį visi gaivinti, tačiau neatgaivino. Liudytojas L. G. patvirtino, kad pamatė konfliktÄ tarp G. ir R., kad G. įspyrė jam į užpakalį, jis tam paprieÅ¡taravo, pradėjo sakyti „kÄ tu čia darai“, tada G. trenkė jam į veidÄ , gal du sykius, jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Tada R. atėjo Å¡alia jo ir atsisėdo Å¡one. Pamatė, kad R. praskelta lÅ«pa.

Kai R. atsisuko į jį, pasakė, kad jam praskelta lÅ«pa. Jis atsakė, kad jam tai nėra svarbu. Tada G. vėl pradėjo prie jo kabinėtis. Tada R. atsistojo, nežino ar perlipo per suolÄ , visko nematė kÄ jie ten toliau darė, nes kalbėjo su draugu, ir vienu momentu atsigręždamas pamatė, kad Å . Å . smogė R. į veidÄ . Po smÅ«gio R., padėdamas kojas per du žingsnius, griuvo į tarpÄ tarp suolo ir stalo, ir nukrito tiesiai S. ant kojų. S. nebegalėjo jo nulaikyti, R. kÅ«nas buvo visiÅ¡kai atsipalaidavęs, jie patys jį vos benulaikė.

Su E., kuris sėdėjo prieÅ¡ais jį, iÅ¡stumdė visus suolus, apkabino R. už pažastų ir iÅ¡traukė iÅ¡ to tarpo, tada pamatė, kad jam pradėjo mėlynuoti lÅ«pos. S. pasakė, kad kviestų pagalbÄ , nes R. jau visai blogai. Jie pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimÄ . Pradžioje manė, kad R. yra paspringęs, jis jį pakėlė ir spustelėjo ties pusiau, bet R. nesukosėjo. Tada vėl paguldė ant Å¡ono, palaikė, bet jokios reakcijos, tada atvertė ant nugaros, M. ar Å . pradėjo daryti kvėpavimÄ , o jis pÅ«tė jam į burnÄ orÄ .

Tada jam pradėjo kilti vėmalai, kiÅ¡o rankÄ R. į burnÄ , traukė vėmalus, paskui prisijungė E. Å ., jis padėjo traukti vėmalus, M. su Å . vis dar darė dirbtinį kvėpavimÄ , ir jis prisijungė daryti dirbtinį kvėpavimÄ , nes buvo sunku jį daryti. Darė, kol sulaukė atvažiuojančių medikų. Atvykę medikai darė tÄ patį, kÄ ir jie, po to dar suleido vaistų R., toliau jam masažavo Å¡irdį, ir tada pasakė, kad viskas, nebeatgaivins. Liudytojas M. T. patvirtino, kad prasidėjo kažkokie konfliktai, susipyko R. su G..

R. stovėjo, G. R. atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, tada jie susistumdė. Tada įsikiÅ¡o Å ., nes R. su G. susistumdė. Matė, kaip Å . užsimojo, sudavė, bet nematė į kuriÄ vietÄ pataikė, nes jam užstojo kitas žmogus. Po to smÅ«gio R. iÅ¡ karto nugriuvo, kažkaip atsipalaidavo ir tiesiog sukrito. Jis nukrito tÅ«pdamas, tiksliai nematė. Po to tÄ vietÄ , kur nukrito R., jam užstojo stalas. IÅ¡ pradžių nesuprato kas įvyko, po to pradėjo R. gaivinti, bet neatgaivino. Liudytojas E. Å . patvirtino, kad įvyko konfliktas tarp R. ir G., nežino kodėl jie susipyko.

Susikoliojo tarpusavyje, R. pastÅ«mė G., tada Å . paÅ¡oko ir trenkė vienÄ smÅ«gį R. iÅ¡ kumščio. Neatsimena į kuriÄ kÅ«no vietÄ , nematė, kažkur į galvos sritį. R. susmuko. Jis ne krito, bet susmuko. Buvo prie stalo, pavėsinėje. Liudytojas E. N. patvirtino, kad R. su G. dėl kažko apsižodžiavo, bet negalėjo girdėti, nes už jų buvo pastatyta maÅ¡ina, visos durelės buvo atidarytos, garsiai grojo paleista muzika. Labiausiai girdėjosi keiksmažodžiai. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , apsižodžiavo, tada jie kažkaip atsirado kitoje pusėje, sėdėdamas jis juos matė kaip judančius Å¡ešėlius.

Matė, kad kažkoks veiksmas buvo – ar smÅ«gis, ar pastÅ«mimas. Kaltinamasis ar tai trenkė, ar tai stÅ«mė R., nes buvo konfliktas tarp R. ir G. Buvo kažkoks užsimojimas, matė, kad Å . Å . smogė kaire ranka R. į veidÄ . S. pradėjo spiegti, rėkti, kad reikia vandens, tada kažkas atėjo su vandeniu, o jis ėjo link telefono, maÅ¡inos raktelių, kad kažkÄ daryti. Gali bÅ«ti, kad kiti buvo iÅ¡sibėgioję iÅ¡ panikos. Kažkas atnešė vandens, apipylė. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nustatyti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veido deÅ¡inėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimas tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius buvo padaryti sudavus R.

L. smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę ir sukėlė mirtį. Å ie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai sukėlė R. L. mirtį (1 t. b.l.108-113). Taip pat specialisto iÅ¡vadoje patvirtinta, jog požymių nurodančių, kad nukentėjusysis galėjo mirti dėl aspiracijos paspringus maisto turiniu, nėra. Specialistas atlikęs tyrimÄ S. L. teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog pateikė dvi iÅ¡vadas dėl R.

L. mirties priežasčių ir kitų sužalojimų. Jam teko atlikti mirusiojo R. L. kÅ«no tyrimÄ , po kurio jis nustatė mirties priežastį, buvo užfiksuoti sužalojimai. Pirminėje iÅ¡vadoje mirties priežastis ganėtinai iÅ¡plėstinė, ji apėmė kelias kÅ«no sritis – galvÄ , kaklÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pateikus papildomus duomenis, liudytojų apklausos protokolus susipažinimui, tie sužalojimai buvo susiaurinti, ir buvo prieita iÅ¡vados, kad R.

L. mirė pagrinde nuo galvos sužalojimo. Jis pasireiÅ¡kė iÅ¡oriniais sužalojimais, nubrozdinimais kaktos srityje, kurie atsirado traumavus minėtas sritis, ir tai sukėlė kaklo panirimÄ su slankstelinės arterijos plyÅ¡imu, ko pasekoje iÅ¡siliejo kraujas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, ir tai buvo tiesioginė mirties priežastis. Å iuo atveju pakakto to vieno smÅ«gio. Po minėto smÅ«gio nukentėjusysis susmuko, nugriuvo, jau nebeatsikėlė ir nebeatgavo sÄ monės, po to jis buvo gaivinamas.

Sugretinus tuos duomenis, ir tai, kas buvo rasta utopsijos metu, galima sakyti, kad po tokių galvos sužalojimų žmonės miršta po labai trumpo laiko tarpo. Po kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, žmonės negali vaikščioti, judėti ir pan. Po pagrindinio smūgio R. L. turėjo susmukti ir mirti. Tai yra akimirkos trukmė, tokie smūgiai pasitaiko bokso ringe, po tokių smūgių, kai plyšta slankstelinė arterija ir išsilieja kraujas, žmogus susmunka ir miršta.

Gaivinimas, po tokio smūgio sudavimo, kad ir kokiomis priemonėmis, bet jis to kraujavimo po minkštaisiais galvos dangalais nesustabdo, nes ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad kraujas išsiliejo ir kamiene. Papildomoje išvadoje pasisakė, kad dėl R. L. gaivinimo veiksmų galėjo būti padaryti jo nustatyti išoriniai sužalojimai krūtinės srityje, t.y. šonkaulių lūžiai ir kepenų plyšimas, jeigu tai dar atlieka ne profesionalas. Kepenų plyšimas yra galimas, nes kepenys nėra labai giliai.

Praktikoje yra turėję atvejų, kada kepenys būna pažeidžiamos gaivinimo metu. Toks kepenų plyšimas gali būti mirtinas, nes, plyšus kepenims, vyksta kraujavimas, kuris gali baigtis nukraujavimu. Bet šiuo atveju utopsijos metu buvo nustatyta santykinai nedidelis kiekis kraujo, kas rodo, kad tas kepenų plyšimas ir kraujavimas vyko jau po mirties, atliekant gaivinimo veiksmus. Taigi šiuo atveju nustatyta, jog R. L. mirė nuo vieno smūgio suduoto Š. Š., o kepenys plyšo gaivinimo metu, jau įvykus jo mirčiai.

Specialisto iÅ¡vados ir specialisto S. L. paaiÅ¡kinimai suponuoja tokiÄ iÅ¡vadÄ byloje. Atmetama abejonė, jog R. L. galėjo bÅ«ti dar gyvas, nes iÅ¡ skrandžio pasirodė maisto likučiai. Juos paneigia specialisto S. L. paaiÅ¡kinimas, kad neprofesionalÅ«s gaivintojai nukentėjusiajam atliko dirbtinį kvėpavimÄ , kad nukentėjusysis buvo paspringęs, kad jam iÅ¡ burnos buvo traukiamas Å¡aÅ¡lykas, kad jis vėmė, tikrai neprieÅ¡tarauja tiek utopsijos metu gautiems rezultatams, tiek atlikus papildomus tyrimus.

Tokie atvejai pasitaiko, ypač jeigu skrandis bÅ«na pilnas. Gaivinimo metu, be žmogaus valios, kurį gaivina, gali papulti maisto į kvėpavimo takus, tai susiję su iÅ¡oriniu kvėpavimo judesių atlikimu, spaudžiant krÅ«tinės lÄ stÄ . Å iuo atveju greičiausiai buvo spaudžiamas ir epigastrimas, kuris yra virÅ¡utinė pilvo dalis, ir jeigu plyÅ¡o kepenys, kurios buvo spaudžiamos, o Å¡alia yra skrandis, ir jeigu jis buvo perpildytas, tai pasyvus maisto patekimas į kvėpavimo takus, į burnos ertmę, yra įmanomas ir žmogui jau mirus ar agonijos metu.

Specialisto iÅ¡vada ir specialisto S. L. paaiÅ¡kinimas patvirtina kaltinamosios G. G. suduotÄ smÅ«gį R. L. į lÅ«pų sritį. Specialistas patvirtino, kad nustatyti R. L. kraujosruva ir muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje bei kraujosruva liežuvyje galėjo bÅ«ti padaryti po suduoto smÅ«gio į burnos sritį. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudininkų parodymus, mažai tikėtina, kad Å¡ie iÅ¡vardinti sužalojimai turėjo įtakos R. L. mirčiai. Å ie sužalojimai bÅ«tų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l.108-113).

Å iuos aukščiau aptartus liudytojų nukentėjusiųjų parodymus, specialisto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus patvirtina kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, tai įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas , kur užfiksuota kaimo turizmo sodyba, jos kieme ant žemės guli jaunuolio lavonas (1 t. 18-19,20-24 ), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡te, kur nurodyta, kad 2018-08-06 centro informacinėje sistemoje užregistruoti du praneÅ¡imai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) garso įrašų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad reikia greitosios pagalbos į (duomenys neskelbtini) nes žmogus mirÅ¡ta, jam 20 metų, jis visas mėlynas, neatsigauna, be sÄ monės, nekvėpuoja (1 t. 57-66,67) .

Taigi visi Å¡ie teisme iÅ¡tirti įrodymai sutampa atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atmetamas gynėjo argumentas, jog kaltinamasis Å . Å . smÅ«gį sudavė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamas G. G.. Byloje nustatyta, jog R. L. stengėsi iÅ¡vengti G. G. kabinėjimosi, kai ji sudavė jam į lÅ«pÄ , jis atsitraukė nuo jos, o pastÅ«męs G. G., norėjo nueiti. Nebuvo jokio akivaizdaus, tiesiogiai gresiančio pavojaus G. G.. pats Å . Å . parodė, kad negirdėjo ir nematė konflikto pradžios.

BÅ«tent Å . Å . reakcija buvo neadekvati, pamatęs, kad R. L. pastÅ«mė G. G., jis panaudojo kitokio pobÅ«džio jėgÄ - kumščiu smÅ«giavo R. L. į galvos sritį, kas sukėlė mirtį. Taigi nebuvo sÄ lygų Å¡ioje situacijoje bÅ«tinajai ginčiai, numatytai BK 28 straipsnyje atsirasti. Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡tirti teisme laikytini tinkamais kaltinamosios G. G. kaltės įrodymais, o taip pat ir kaltinamojo Å . Å . kaltės įrodymais. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto iÅ¡vados, specialisto paaiÅ¡kinimai ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitÄ , atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji G. G. bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė R. L. į sėdmenis, tada ne mažiau kaip vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam į veidÄ , tuo nukentėjusiajam R. L. dėl kraujosruvos ir muÅ¡tinės žaizdos apatinėje lÅ«poje bei kraujosruvos liežuvyje padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad Å . Å . sudavė vienÄ kartÄ kumščiu smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę, tuo padarydamas R. L. sužalojimus gyvybiÅ¡kai svarbioje kÅ«no vietoje. Ä®vertinus įvykio aplinkybes, smÅ«gio sudavimas buvo susijęs dėl kilusio konflikto tarp G. ir R., bÅ«damas nepatenkintas ir norėdamas tokiu bÅ«du neva apginti savo draugę, tačiau konstatuoti, jog Å . Å . veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizacija nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smÅ«giavo R.

L. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį –galvÄ . Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Å . Å . turėjo tiesioginę tyčiÄ nužudyti R. L.. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog kaltinamojo suduotas tas vienas smÅ«gis lėmė kaklo panirimÄ tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusiu kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų , kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimu į galvos smegenų skilvelius, nuo ko R.

L. mirė. Tačiau suduodamas smÅ«gį į galvos sritį, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nužudymÄ Å . Å . padarė veikdama netiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, dėl smÅ«gio kryptingumo, lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė R.

L. veikdamas netiesiogine tyčia. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma kaltinamojo Å . Å . kaltė neginčijamai įrodyta, teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė R. L. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarydamas odos nubrozdinimÄ ir kraujosrÅ«vÄ veido deÅ¡inėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimÄ tarp pakauÅ¡kaulio ir I kaklinio slankstelio su deÅ¡inės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusiu kraujavimÄ po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų , kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimu į galvos smegenų skilvelius, nuo ko nukentėjusysis R.

L. mirė, taip jį tyčia nužudė ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Civilinis ieÅ¡kinys ir daiktai Nukentėjusysis K. L. pareiÅ¡kė byloje 3928,12 Eur ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 30000 Eur ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ Å . Å .. Taip pat pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 2000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nurodė, kad dėl kaltinamojo Å .

Å . padarytos nusikalstamos veikos jam padaryta turtinė žala 3928,12 eurų. Jis patyrė laidojimo iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus, kvitus : 957,30 Eur už laidojimo reikmenis, duobės kasimÄ , laikinÄ paminklÄ , darbininkų paslaugas, 590 eur giedotojų paslaugas, portretÄ , gedulingus pietus, morgo sanitarų paslaugos, 333,60 Eur už gedulingus pietus, 1900 Eur už paminklÄ , tvorelę granito antkapį, betonavimÄ , montavimÄ ; 23,17 Eur už kapų reikmenis; 14,98 Eur už gėles, 9,07 Eur už durpes, dirvožemį kapui apželdinti, 100 Eur kunigui.

Už Å¡iÄ paslaugÄ kvito neturi. Nukentėjusiojo K. L. ieÅ¡kinys 3928,12 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančios 2018-08-08 sÄ skaitos-faktÅ«ros ir kvito matyti, jog už laidojimo paslaugas, laidojimo reikmenis, duobės kasimÄ , laikinÄ paminklÄ K. L. sumokėjo 957,30 Eur, iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už giedotojų paslaugas, portretÄ , morgo sanitarų paslaugas sumokėjo 590 Eur, iÅ¡ kasos pajamų orderio kvito ir sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad už gedulingus pietus sumokėjo 333,60 Eur, iÅ¡ prekių pirkimo pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už granito paminklÄ , tvorelę, granito antkapį, betonavimÄ ir montavimÄ sumokėjo 1900 Eur, iÅ¡ kvitų matyti, kad už kapų reikmenis sumokėjo 7,27 Eur ir 15,90 Eur, viso sumokėjo 23,17 Eur, iÅ¡ fiskalinio kvito matyti, kad už gėles kapams sumokėjo 14,98 Eur, iÅ¡ fiskalinio kvito matyti, kad už durpes ir dirvožemį kapams apželdinti ir gėles sumokėjo 9,07 Eur (6 t. b.l.155-165), 100 Eur sumokėjo kunigui, iÅ¡ viso 3928,12 Eur.

Nors nukentėjusysis K. L. nepateikė aukos kunigui 100 Eur patvirtinančio dokumento, tačiau laikytina, jog Å¡i suma yra ne per didelė, įvertintina, jog analogiÅ¡kais atvejais bÅ«na panaÅ¡ios iÅ¡laidos, todėl taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo Å . Å .. Kadangi Å . Å . dalį žalos atlygino, pateikė „(duomenys neskelbtini) sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad Å . Å . pervedė 300 Eur laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti, todėl ieÅ¡kinys mažintinas 300 Eur.

Nukentėjusiojo K. L. ieÅ¡kinys 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies. Nužudytasis R. L. buvo nukentėjusiojo sÅ«nus. Dėl sÅ«naus mirties jis patyrė netekties skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Staigi sÅ«naus netektis jam sukėlė iki Å¡ios dienos tebekelia ypatingai sunkius iÅ¡gyvenimus, liÅ«desį, nuolat galvoja apie sÅ«nų , kamuoja prisiminimai, negali atgauti sveikos vidinės pusiausvyros, vartoja vaistus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo Å .

Å . nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. SÅ«naus netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta. MinėtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis Å¡iÄ Å¾alÄ ir privalo atlyginti. Todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (yra darbingas ir dirbantis), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 30000 Eur nėra pernelyg didelis, pagrįstas ir ieÅ¡kinys priteistinas iÅ¡ kaltinamojo Å .

Å .. Kadangi Å . Å . dalį žalos atlygino, pateikė (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad Å . Å . pervedė 100 Eur moralinei žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinys mažintinas 100 Eur. Nukentėjusysis K. L. praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl kaltinamosios G. G. nusikalstamais veiksmais panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jo sÅ«nų R. L. jis jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (yra darbingas ir dirbantis), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis pernelyg didelis, mažintinas iki 500 Eur ir priteistinas iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Kadangi G. G. dalį žalos, tai yra 100 Eur atlygino, tai patvirtina byloje pateiktas paÅ¡to perlaidos kvitas ( 7 t. b.l.36), todėl priteistinas ieÅ¡kinys mažintinas 100 Eur.

Nukentėjusioji A. L. pareiÅ¡kė byloje 32000 Eur ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . Å . 30000 Eur ir 2000 Eur iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nukentėjusioji ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ir teisme nurodė, jog dėl sÅ«naus netekties ji patyrė ir iki Å¡iol patiria skausmingus ir visÄ laikÄ trunkančius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Ji nurodė, jog jos ir sÅ«naus santykiai buvo labai artimi, sÅ«nus didelę laiko dalį leisdavo kartu, aktyviai dalyvavo jų Å¡eimos gyvenime.

Tolesnis gyvenimas jai netenka prasmės , netekus sÅ«naus ženkliai pablogėjo sveikata, nėra dienos, jog neprisimintų ir neiÅ¡gyventų dėl sÅ«naus netekties. SÅ«naus netektis jai sukėlė didžiulį neigiamÄ poveikį, liÅ«desį, nerimÄ , nemigÄ , patyrė dvasinį sielvartÄ , didžiulį stresÄ . Å ie didžiuliai iÅ¡gyvenimai tebesitęsia ir yra sunkiai pakeliami. Jos iÅ¡gyvenimai turėjo įtakos jos psichinei bÅ«klei ir fizinei sveikatai. Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo Å .

Å . nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai neturtinė žala. SÅ«naus netektis sukelia pasekmes. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Ä®vertinus kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmes, kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į visas bylos aplinkybes ir į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajai A.

L. atlygintina neturtinė žala 30000 Eur. Nukentėjusioji A. L. praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nukentėjusioji nurodo, jog dėl kaltinamosios G. G. nusikalstamais veiksmais panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jos sÅ«nų R. L. ji jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus. PrieÅ¡ sÅ«naus žūtį jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas neigiamai įtakojo ir įtakoja jos psichologinę bÅ«senÄ . Ji jaučia neigiamus iÅ¡liekamuosius reiÅ¡kinius. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, į kaltinamosios G. G. atliktų fizinio smurto veiksmų kiekį ir intensyvumÄ , sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos, į jos turtinę padėtį (yra darbinga ir dirbanti), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis pernelyg didelis, mažintinas iki 500 Eur ir priteistinas iÅ¡ kaltinamosios G.

G.. Kadangi G. G. dalį žalos, tai yra 100 Eur atlygino, tai patvirtina byloje pateiktas paÅ¡to perlaidos kvitas ( 7 t. b.l.38), todėl priteistinas ieÅ¡kinys mažintinas 100 Eur. Nukentėjusysis M. L. pareiÅ¡kė byloje 32000 Eur ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Å . Å . 30000 Eur ir 2000 Eur iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nukentėjusysis ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ir teisme nurodė, jog žuvusysis R. L. buvo jo brolis. Brolio netektis jam sukėlė didžiulį neigiamÄ poveikį.

Neteko labai artimo žmogaus. Su broliu buvo stiprus socialinis ir emocinis ryÅ¡ys. Dėl brolio žūties labai iÅ¡gyveno ir dabar iÅ¡gyvena, patyrė didelį dvasinį skausmÄ , sielvartÄ , slegia liÅ«desys. Su broliu liko neįgyvendintos svajonės. Patyrė didžiulį stresÄ , nes neteko labai brangaus ir artimo žmogaus. Netekus brolio pablogėjo savijauta ir sveikata. Nėra dienos, kad neprisimintų ir neiÅ¡gyventų dėl brolio netekties. Nukentėjusiojo M. L. ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo Å . Å . nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajam neturtinė žala. Brolio netektis sukelia pasekmes. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Ä®vertinus kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmes, kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis pernelyg didelis, mažintinas iki 20000 Eur ir priteistinas iÅ¡ Å .

Å .. Nukentėjusysis M. L. praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl kaltinamosios G. G. nusikalstamais veiksmais panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jo brolį R. L. jis jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus. PrieÅ¡ brolio žūtį jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas neigiamai įtakojo jo bÅ«senÄ . Jis jaučia neigiamus iÅ¡liekamuosius reiÅ¡kinius. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant iÅ¡dėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, į kaltinamosios G.

G. atliktų fizinio smurto veiksmų kiekį ir intensyvumÄ , sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos, į jos turtinę padėtį (yra darbinga ir dirbanti), o taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis pernelyg didelis, mažintinas iki 300 Eur ir priteistinas iÅ¡ kaltinamosios G. G.. Kadangi G. G. dalį žalos, tai yra 100 Eur atlygino, tai patvirtina byloje pateiktas paÅ¡to perlaidos kvitas ( 7 t. b.l.40), todėl priteistinas ieÅ¡kinys mažintinas 100 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi bÅ«ti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Nukentėjusiojo K. L. atstovas byloje pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamųjų Å . Å . ir G. G. 1000 Eur nukentėjusiojo K. L. turėtas atstovavimo teisme ir dokumentų paruoÅ¡imo iÅ¡laidas. IÅ¡ pateikto pinigų priėmimo kvito ir sÄ skaitos už teisines paslaugas, matyti, jog nukentėjusysis K. L. patyrė iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti 1000 Eur (6 t.b.l.174). Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusysis K.

L. patyrė iÅ¡laidas, yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajam pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sÄ naudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per penkis posėdžius, kurie truko ne pilnas darbo dienas, o taip pat į tai, jog konsultavo civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo, tikslinimo klausimais, bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nėra per didelė yra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamųjų Å .

Å . ir G. G. po 500 Eur. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – R. L. drabužiai marÅ¡kinėliai, sportinės kelnės, trumpikės, saugomi Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.137), gražintini teisėtam savininkui K. L. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 pagrindu; 18 vnt CD laikmenų saugomų Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.137), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

Dėžėje esantys M. L., D. P., S. P., L. G. lyginamieji rankų pirÅ¡tų atspaudai; M. L., D. P., S. P., L. G. lyginamieji DNR pavyzdžiai; M. L., D. P., S. P., L. G. abiejų rankų nagų nuokarpos; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . lyginamieji rankų pirÅ¡tų atspaudai; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . lyginamieji DNR pavyzdžiai; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . abiejų rankų nagų nuokarpos, saugomi Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b.l. 5-8), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti daiktai dėžėje ir vokuose, saugomi Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 50-53), iÅ¡skyrus telefono įkroviklį SINOX (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip menkaverčiai sunaikintini Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; telefono įkroviklis SINOX (voke Nr. (duomenys neskelbtini)) gražintinas teisėtam savininkui, o jo nenustačius, sunaikintinas kaip menkavertis. Bausmės skyrimas, laidavimo taikymas Kaltinamosios G.

G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamojo Å . Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo Å . Å . atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Skirdamas bausmę Å . Å . teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes.

Kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Å iuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – Å . Å . tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis neteistas (6t.b. l.49), baustas administracine tvarka (6t. b. l.46-48). IÅ¡ duomenų Sodros DB iÅ¡raÅ¡o matyti, jog kaltinamasis dirbantis (6 t.b.l.54), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, jog Å .

Å . charakterizuojamas teigiamai (6 t. b.l.82), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsakymo, darbo sutarties kopijos matyti, jog Å . Å . priimtas į darbÄ sezoniniams malkų ruoÅ¡os darbams atlikti (6 t.b.l.125-126) iÅ¡ medicininio pažymėjimo matyti, jog priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos įskaitoje neregistruotas (6 t. b.l.61), iÅ¡ 2018-12-18 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, jog Å . Å . sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu buvęs laikino sutrikimo bÅ«senoje.

Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (6 t.b.l.68). Kaltinamasis iÅ¡ dalies ėmėsi priemonių nusikalstamos veikos pasekmėms suÅ¡velninti, atlygino dalį žalos. Kaltę iÅ¡ dalies pripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai kad veika padaryta netiesiogine tyčia ir prieina iÅ¡vados, kad kaltinamajam Å . Å . už labai sunkų nusikaltimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Teismo iÅ¡vada ta, jog bÅ«tent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principÄ ir yra pakankamas ne tik nubausti Å . Å . už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamoji G. G. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), tyčinė, baigta Kaltinamoji G. G. nusikalto pirmÄ kartÄ (5 t., 37 b.l.), savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nebausta (5 t.b.l.38), dirbanti (5 t.,b.l.41), darbovietėje charakterizuojama teigiamai (5t. b.l.42), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįraÅ¡yta (5 t.,b.l.45), todėl yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, pervesdama po 100 Eur paÅ¡to perlaida. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad yra visuma sÄ lygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi byloje yra gautas A. Z. praÅ¡ymas dėl G. G. perdavimo pagal laidavimÄ (7t.,b.l.13). A. Z. nurodo, jog ji yra G. G. sesuo, jos santykiai su seserimi G. G. yra artimi ir nuoÅ¡irdÅ«s. Sesuo ja pasitiki, todėl mano, jog ji darys teigiamÄ Ä¯takÄ G.

G.. Teismui pateikti dokumentai (7 t., b.l.13-16), charakterizuojantys A. Z. patvirtina, kad ji nebuvo teista, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Nors turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ , tačiau už neÅ¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ (7 t.b.l.26-27). Teisme A. Z. nurodė, kad ji nori laiduoti už seserį G. G. ir tvirtina, kad bendraudama su ja jai darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Be to, bylos duomenys patvirtina, A. Z. galės matyti ir kontroliuoti G.

G. elgesį, nes abi palaiko glaudų ryšį, bendrauja, padeda viena kitai ( 7 t.,b.l.20-21). Matyti, kad tarp A. Z. ir kaltinamosios G. G. yra glaudÅ«s asmeniniai ryÅ¡iai, kadangi nuolat bendrauja, daug laiko dalį praleidžia kartu, A. Z. kaip vyresnė sesuo turi autoritetÄ kaltinamajai. Pažymėtina, kad A. Z. atliekamos pareigos taip pat susiję su socialine pagalba, santykiais su žmonėmis. Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. Z. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai G.

G.. Laiduotoja A. Z. pateikdama praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jÄ G. G. jos atsakomybei pagal laidavimÄ , praÅ¡o laidavimÄ skirti be užstato, o jį skyrus, įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 5 dalimi, yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jÄ laiduotojai A.

Z. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ , o baudžiamoji byla nutrauktina. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kadangi kaltinamoji dirbanti, žalÄ iÅ¡ dalies atlygino, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė labiausiai atitiktų savo paskirtį padėti įgyvendinti teismo pasitikėjimÄ , kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Å . Å . pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-08-08 iki 2019-04-08. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio pradėjimo vykdyti bausmę. KardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , dokumento paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti bausmę.

G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, perduodant jÄ pagal laidavimÄ be užstato ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Perduoti G. G. pagal laidavimÄ laiduotojai A. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams be užstato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu 71 straipsniu, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®mokÄ sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę –raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo K. L. civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Å . Å . 33528,12 Eur K. L. naudai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir iÅ¡ G. G. priteisti 400 Eur K. L. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. Š. 30000 Eur A. L. naudai neturtinei žalai atlyginti ir iš G. G. priteisti 400 Eur A. L. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. Š. 20000 Eur M. L. naudai neturtinei žalai atlyginti ir iš G. G. priteisti 200 Eur M. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ Å . Å . ir G. G. nukentėjusiajam K. L. po 500 Eur jo turėtas iÅ¡laidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: – R. L. drabužius: marÅ¡kinėlius, sportines kelnes, trumpikes, saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti teisėtam savininkui K. L. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 pagrindu; 18 vnt CD laikmenas saugomas Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; dėžėje esančius M.

L., D. P., S. P., L. G. lyginamieji rankų pirÅ¡tų atspaudus; M. L., D. P., S. P., L. G. lyginamuosius DNR pavyzdžius; M. L., D. P., S. P., L. G. abiejų rankų nagų nuokarpas; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . lyginamuosius rankų pirÅ¡tų atspaudus; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . lyginamuosius DNR pavyzdžius; M. T., M. V., E. N., E. Å ., G. G. ir Å . Å . abiejų rankų nagų nuokarpas, saugomus Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus daiktus dėžėje ir vokuose, saugomus Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus telefono įkroviklį SINOX (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip menkaverčius sunaikinti Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, telefono įkroviklį SINOX (vokas Nr. (duomenys neskelbtini)) gražinti teisėtam savininkui, jo nenustačius sunaikinti kaip menkavertį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė