35ef5679-a4fa-4686-9581-0c0fa73bec6a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-478/2023

Proceso Nr. 1-54-1-00526-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.10.1.; 1.1.2.1; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,

nuteistajam A. D. ir jo gynėjai advokatei Jolitai Vilutytei,

nuteistajam V. S. (V. S.) ir jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos bÅ«du (nuteistiesiems V. S. ir A. D.) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – A. D. paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirta galutinė bausmė – 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. D. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. vasario 27 d. ir pagal Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kitos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

Bausmės atlikimo pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo A. D. sulaikymo dienos.

V. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – V. S. paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. S. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d., nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 16 d., nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 18 d. ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės atlikimo pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo V. S. sulaikymo dienos.

Priteista solidariai iš A. D. ir V. S. nukentėjusiajai J. D. 3 191,68 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. K. (V. K.) 2 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai D. S. 1 430,47 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam M. G. 1 519,64 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. K. 2 126,97 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai K. N. 1 571,91 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam A. R. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. V. 2 850,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam L. S. 1 329,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš A. D. ir V. S. lygiomis dalimis priteista nukentėjusiajam L. S. 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – Biržų rajone, V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. einant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir tyčia veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, o A. D. tai žinant, A. D., V. S. žinant, 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.01 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasiraÅ¡ius melagingÄ susitarimÄ su R. U. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 10 t miežių (1 303,30 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., paskui tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 7.54 val. atvyko Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su R. U. grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2545, kurioje melagingai nurodė, jog UAB „B.“ perka 10 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (10 t miežių) neatsiskaitė ir taip R. U. padarė 1 303,30 Eur žalÄ .

1.1. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu Biržų r., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto žinodami, kad pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasirašė melagingÄ susitarimÄ su J. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 30 t miežių (3 909,90 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., paskui tęsdami nusikalstamÄ veikÄ A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. atvyko į Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su J. V. grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog perka 30 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (30 t miežių) neatsiskaitė ir taip J. V. padarė 3 909,90 Eur žalÄ .

1.2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu Biržų r., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto žinodami, kad pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. melagingai žodžiu susitarė su L. S. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu A. D. su V. S. pakrovė 20 t miežių (2 606,60 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (20 t miežių) neatsiskaitė ir taip L. S. padarė 2 606,60 Eur žalÄ .

1.3. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. A. D. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 21 t avižų (1 824,60 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (21 t avižų) neatsiskaitė ir taip padarė R. U. 1 824,60 Eur žalÄ .

1.4. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.26 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (avižas) nemokės, apie 20.47 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 49 t avižų (4 257,40 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (49 t avižų) neatsiskaitė ir taip padarė J. V. 4 257,40 Eur žalÄ .

1.5. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 12.59 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 36 t avižų (3 127,90 Eur vertės) į du samdytus automobilius ir iÅ¡vežė į Plungę Å«kininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (36 t avižų) neatsiskaitė ir taip G. J. padarė 3 127,90 Eur žalÄ .

IÅ¡ viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 60 t miežių ir 106 t avižų, kurių vertė 17 029,70 Eur, padarydami R. U. 3 127,90 Eur žalÄ , J. V. 8 167,30 Eur žalÄ , L. S. 2 606,60 Eur žalÄ , G. J. 3 127,90 Eur žalÄ .

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia veikdami kartu, turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ , V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.15 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. M. ir jo seserimi K. N. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. D. bendrais veiksmais su V. S., abiem nuvykus pas nukentėjusįjį į KaiÅ¡iadorių r., Kruonio sen., Sevelionių k., ir iÅ¡ anksto žinant, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, ir bÅ«nant toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį su M. M. (K. N. vardu), tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiosios nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku sumokėję 1 448,10 Eur avansÄ bei iÅ¡rašę pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), A. D. ir V. S. tokiais bendrais veiksmais suklaidino nukentėjusiÄ jÄ dėl sandorio įvykdymo ir įgijo pasitikėjimÄ dėl likusios sumos sumokėjimo, vėliau A. D. kartu su V. S. pakrovė 24,25 t miežių (3 090,25 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Latvijos RespublikÄ , o 2014 m. rugsėjo 19 d. V. S. pranešė nukentėjusiajam M. M., jog miežių kokybė prasta, ir sumažino bendrÄ miežių kainÄ iki 3 020,01 Eur, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais A. D. ir V. S. suklaidino nukentėjusiÄ jÄ ir už gautÄ prekę (24,25 t miežių) nesumokėjo likusių 1 571,91 Eur, taip A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 24,25 tonas miežių, kurių vertė 1 571,91 Eur.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ , V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 15.51 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. V. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 17 d. nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, V. S. pasirašė UAB „B.“ vardu melagingÄ sutartį su V. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 24 t miežių (2 851 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Kretingoje esančiÄ UAB „A. G.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį ir už gautÄ prekę (24 t miežių) neatsiskaitė, tokiu bÅ«du A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 24 tonas miežių, kurių vertė 2 851 Eur, ir taip V. V. padarė 2 851 Eur žalÄ .

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ , V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – TelÅ¡ių r., A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 10.54 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. G. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į TelÅ¡ių r., (duomenys neskelbtini)., ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (kviečius) nemokės, A. D. kartu su V. S. pakrovė 9,9 t kviečių (1 519,64 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Kretingoje esančiÄ UAB „A. G.“, paskui, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ bendrais veiksmais, 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bÅ«nant akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), V. S. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje melagingai nurodyta, kad M. G. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 9,9 t kviečių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (9,9 t kviečių) neatsiskaitė ir taip padarė M. G. 1 519,64 Eur žalÄ .

4.1. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 13.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. K. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į TelÅ¡ių r. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (kviečius) nemokės, kartu su V. S. pakrovė 15,3 t kviečių (2 126,97 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Kretingoje esančiÄ UAB „A. G.“, paskui, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. D. bendrais veiksmais su V. S. 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. S. bÅ«nant AB „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį su R. K. dėl grÅ«dų pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti kviečių ir už juos sumokėti, bei iÅ¡raÅ¡ius 2014 m. rugsėjo 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje melagingai nurodyta, kad R. K. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 15,3 t kviečių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (15,3 t kviečių) neatsiskaitė ir taip R. K. padarė 2 126,97 Eur žalÄ .

4.2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 16.11 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su A. R. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į TelÅ¡ių r (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (miežius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė melagingÄ sutartį su A. R. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti, bei iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje melagingai nurodyta, kad A. R. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 23,7 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais A. D. su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, A. D. kartu su V. S. pakrovė 23,7 t miežių (3 432 Eur vertės) į samdytÄ automobilį, iÅ¡vežė į Kretingoje esančiÄ UAB „A. G.“ ir už gautÄ prekę (23,7 t miežių) neatsiskaitė, tokiu bÅ«du A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ (23,7 t miežių) ir taip A. R. padarė 3 432 Eur žalÄ .

IÅ¡ viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 25,2 t kviečių ir 23,7 t miežių, kurių vertė 7 078,61 Eur, padarydami M. G. 1 519,64 Eur žalÄ , R. K. 2 126,97 Eur žalÄ ir A. R. 3 432 Eur žalÄ .

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – Å alčininkų r., A. D. 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 10.23 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su T. C. dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (rugius) nemokės, bendrais veiksmais su V. S., V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. C. dėl rugių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojus iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 28,5 t rugių (3 384,21 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Varėnoje esančiÄ UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (28,5 t rugių) neatsiskaitė ir taip T. C. padarė 3 384,21 Eur žalÄ .

5.1. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 17.17 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su D. S. (D. S.) dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.15 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (rugius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. S. (D. S. vardu) dėl grÅ«dų pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiosios nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 26,7 t rugių (3 170,47 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Varėnoje esančiÄ UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusiÄ jÄ , už gautÄ prekę (26,7 t rugių) neatsiskaitė ir taip D. S. padarė 3 170,47 Eur žalÄ .

5.2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 30 d. apie 13.30 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. D. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad pinigų už įgytÄ prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį Nr. VAR 47 su J. D. dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiosios nupirkti grikių ir už juos sumokėti, bei iÅ¡raÅ¡ius 2014 m. spalio 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje melagingai nurodyta, kad J. D. parduoda, o pirkėja UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 21,64 t grikių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusiÄ jÄ , toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 21,64 t grikių (6 016,68 Eur vertės) į samdytÄ automobilį, juos iÅ¡vežė į Å alčininkų rajone esančiÄ UAB „S.“, už gautÄ prekę (21,64 t grikių) neatsiskaitė ir taip J. D. padarė 6 016,68 Eur žalÄ .

5.3. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. spalio 3 d. apie 7.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. K. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 19.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį Nr. VAR 48 su V. K. dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 12 t grikių (3 857,74 Eur vertės) į samdytÄ automobilį, juos iÅ¡vežė į Å alčininkų rajone esančiÄ UAB „S.“, už gautÄ prekę (12 t grikių) neatsiskaitė ir taip V. K. padarė 3 857,74 Eur žalÄ .

5.4. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. melagingai susitarė su T. R. dėl grikių pirkimo ir apie 20.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytÄ prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasiraÅ¡ius melagingÄ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su T. R. (L. R. vardu) dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu bÅ«du UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iÅ¡ nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 3,78 t grikių (1 215 Eur vertės) į samdytÄ automobilį, juos iÅ¡vežė į Å alčininkų rajone esančiÄ UAB „S.“, už gautÄ prekę (3,78 t grikių) neatsiskaitė ir taip L. R. padarė 1 215 Eur turtinę žalÄ .

IÅ¡ viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 55,2 t rugių ir 37,42 t grikių, kurių vertė 17 644,10 Eur, padarydami T. C. 3 384,21 Eur žalÄ , D. S. 3 170,47 Eur žalÄ , J. D. 6 016,68 Eur žalÄ , V. K. 3 857,74 Eur žalÄ , L. R. 1 215 Eur žalÄ .

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia veikdami kartu, turėdami tikslÄ apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ , A. D. 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 11.16 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. R. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 13 d. apie 15.00 val. V. S. nuvykus pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto žinodami, kad UAB „T. A. Lt“ pinigų už įgytÄ prekę (grikius) nemokės, apie 17.49 val. pateikę (panaudoję) pasiraÅ¡yti nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotÄ , t. y. netikrÄ dokumentÄ , žinodami, kad jis netikras (UAB „T. A. Lt“ grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje atspausdinti tikri UAB „T. A. Lt“ kontaktiniai duomenys ir atliktas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as (paraÅ¡as) neva tai UAB „T. A. Lt“ vardu pasirašė direktorius M. P., o R. R. pasiraÅ¡ius, UAB „T. A. Lt“ vardu iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija RR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad R. R. parduoda, o UAB „T. A. Lt“, atstovaujama direktoriaus M. P., perka 24,28 t grikių, paskui toje pačioje vietoje ir laiku pakrovė 24,28 t grikių (6 328,77 Eur vertės) į samdytÄ automobilį ir iÅ¡vežė į Panevėžio rajone esančiÄ UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, už gautÄ prekę (24,28 t grikių) neatsiskaitė, savo ir V. S. naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 24,28 t grikių, kurių vertė 6 328,77 Eur, ir taip R. R. padarė 6 328,77 Eur žalÄ .

V. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., bÅ«damas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius, materialiai atsakingas už bendrovės turtÄ , disponuodamas visomis Å¡ios bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ UAB „B.“ turtÄ , o bÅ«tent: 2014 m. rugsėjo 12 d. pagal sudarytÄ grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“ iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 13.07 val., bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nesant teisinio pagrindo pervedė 868,86 Eur (3 000 Lt) į E. Č. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 14.25 val., bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai (nesant teisinio pagrindo) pervedė 1 448,1 Eur (5 000 Lt) į G. B. (ankstesnė pavardė – Å .) banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, taip iÅ¡Å¡vaistė UAB „B.“ priklausančius 2 316,96 Eur, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ .

V. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. A. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, bÅ«damas materialiai atsakingas už bendrovės turtÄ , 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudaręs elektroniniu bÅ«du su UAB „A. G.“ grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „B.“ įsipareigojo parduoti UAB „A.

G.“ 100 t grÅ«dų (miežių), UAB „A. G.“ 2014 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „A. G.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedęs dalį pinigų 5 792,40 Eur (20 000 Lt) į kitÄ UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, iÅ¡ kurios 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, iÅ¡gryninęs 579,24 Eur (2 000 Lt), 1 100,556 Eur (3 800 Lt), 579,24 Eur (2 000 Lt), iÅ¡ viso 2 259,036 Eur, 2014 m. rugsėjo 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Gedimino per. 49A, Vilniuje, iÅ¡gryninęs 579,24 Eur (2 000 Lt), 2014 m. rugsėjo 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pervedęs iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 753,012 Eur (2 600 Lt) į A.

M. AB SEB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedęs iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, likusiÄ pinigų dalį – 5 792,40 Eur (20 000 Lt) – į A. M. AB SEB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 15 d. A. M. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡gryninus 1 158,48 Eur (4 000 Lt) ir perdavus, paskui 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A.

M. AB SEB banko Gedimino skyriuje, esančiame Gedimino per. 12, Vilniuje, iÅ¡gryninus 3 185,82 Eur (11 000 Lt) ir perdavus, 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB SEB banko bankomate, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, iÅ¡gryninus 579,24 Eur (2 000 Lt); 289,62 Eur (1 000 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt), iÅ¡ viso 2 027,34 Eur, ir perdavus 2014 m. rugsėjo 18 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, AB DNB bankomate, esančiame Plytų g. 9, Palangoje, iÅ¡gryninęs 434,43 Eur (1 500 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt), iÅ¡ viso 1 013,67 Eur, o 2014 m. rugsėjo 23 d.

AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, iÅ¡gryninęs 28,962 Eur (100 Lt), jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, į kasÄ jų neįmokėjo, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „B.“ priklausantį turtÄ (pinigus) – 10 252,548 Eur.

V. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 n. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1–2 dalių nuostatas bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeisdamas BAÄ® 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) Å«kio subjekto, suraÅ¡iusio apskaitos dokumentÄ , pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys; 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka. Jeigu Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka, turi bÅ«ti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (‑osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), paraÅ¡as (-ai) ir pareigos“, 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus, iÅ¡skyrus apskaitos dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio subjektų“, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaita taip, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos faktiÅ¡kai įvykusios Å«kinės operacijos, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė Å¡ių Å«kinių finansinių operacijų:

1) 2014 m. rugpjūčio 14 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2545 su R. U.;

2) 2014 m. rugpjūčio 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su R. U.;

3) 2014 m. rugpjūčio 14 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2545 su J. V.;

4) 2014 m. rugpjūčio 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su J. V.;

5) 2014 m. rugpjūčio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su L. S.;

6) 2014 m. rugpjūčio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su G. J.;

7) 2014 m. rugsėjo 5 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su K. N.;

8) 2014 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvito, serija CSA, Nr. 202;

9) 2014 m. rugsėjo 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su V. V.;

10) 2014 m. rugsėjo 4 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su M. G.;

11) 2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su A. R.;

12) 2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su R. K.;

13) 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su T. C.;

14) 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su D. S.;

15) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su J. D.;

16) 2014 m. spalio 3 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros;

17) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su V. K.;

18) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su L. R.;

19) 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su R. R.;

20) 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija RR, Nr. (duomenys neskelbtini);

21) 2014 m. rugsėjo 10 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A. G.“;

22) 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini);

23) 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija (duomenys neskelbtini);

bei duomenų apie 2014 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „A. G.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: Å iaulių g. 21, Klaipėda) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, banko pervestas pinigines lėšas į UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, kurių neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, pažeisdamas BAÄ® 19 straipsnio 1–2 dalis, kuriose nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2004 m. kovo 30 d.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kuriuose nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatÅ«s juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nepateikė ir paslėpė apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, nurodytus 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo akte: duomenų teikimo elektroniniu bÅ«du sutartį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninius iÅ¡raÅ¡us, darbo sutartis, darbuotojų praÅ¡ymus, direktoriaus įsakymus, darbo užmokesčio paketÄ (žiniaraščiai, tabeliai, lydraščiai nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d.), gyventojo pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d., pirkimo–pardavimo dokumentus, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, grÅ«dinių kultÅ«rų pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimų faktÅ«rų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), mokėjimų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), tiekėjų skolų suvestines, įplaukų žurnalo ir pirkėjų suvestines, kuriems, kaip buhalterinės apskaitos dokumentams, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d.

įsakymÄ Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ yra nustatytas ne trumpesnis kaip 10 metų saugojimo terminas, todėl negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.

V. S. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, tyčia veikdamas UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, iÅ¡ anksto žinodamas, kad UAB „B.“ jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamai veikai – apgaule įgytam turtui nuslėpti, organizavo bendrovės vadovavimÄ taip, kad vadovavimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitÄ neįtraukė Å«kinių finansinių operacijų – grÅ«dų pirkimo–pardavimo sandorių, sudarytų su fiziniais asmenimis: R. U., J. V., L. S., G. J., K. N., V. V., M. G., A. R., R. K., T. C., D. S., J. D., V. K., L. R., R. R., ir juridiniu asmeniu – UAB „A. G.“, taip pat automobilio nuomos teikimo paslaugų sandorio, sudaryto su individualia įmone (toliau – IÄ®) „T.“.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Nuteistasis A. D. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį: nuteistojo A. D. padarytas dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti kaip atskiras pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip dvi tęstines veikas, siedamas veikų baigtinumÄ ne su turto perdavimo momentu, o su nukentėjusiųjų gyvenamÄ ja teritorija arba kaimo ar rajono vietove, kurioje vyko turto perdavimas. Pažymima, kad nuteistasis A. D. niekada neturėjo tyčios apgauti (duomenys neskelbtini) kaimo ar Å alčininkų rajono Å«kininkus. KiekvienÄ kartÄ su kiekvienu Å«kininku tarėsi individualiai – iki susitarimo nežinodavo, kokį grÅ«dų kiekį ir kokios vertės grÅ«dus Å«kininkas sutiks perleisti, prekė buvo paimama sutartu su savininku laiku, nedalyvaujant kitiems nukentėjusiesiems, t. y. be jų bendro veikimo ar sutarimo, todėl teigiama, kad jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip pavienės nusikalstamos veikos.

1.2. Apeliantas praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis sunkiÄ jo ir jo motinos sveikatos bÅ«klę bei tai, kad savo noru nukentėjusiesiems atlygino dalį padarytos žalos:

– Dėl sunkios jo ir jo motinos sveikatos būklės nuteistasis pažymi, kad jis yra vienintelis sunkiai sergančios motinos D. M. D., kuri nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia laiko ir kuriai būtina nuolatinė pagalba, globėjas. Atkreipiamas dėmesys, kad D. M. D. nustatytas (duomenys neskelbtini). Atliekant bausmę kalėjime, jis negalės pasirūpinti motina, todėl baiminamasi katastrofiškų padarinių. Pažymima, kad paties nuteistojo sveikatos būklė taip pat sunki – atlikdamas ankstesnę bausmę patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to jam yra sunku vaikščioti.

– Nukentėjusiesiems, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atlyginta dalis jiems padarytos turinės žalos: D. S. – 1 720 Eur, J. D. – 2 750 Eur, V. K. – 1 750 Eur, L. S. – 1 200 Eur. Pažymima, kad žala nukentėjusiesiems ir toliau nuolat atlyginama iÅ¡ jo darbo pajamų.

1.3. Nuteistasis nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad teismas jam paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę. Bausmės tikslai, A. D. įsitikinimu, gali bÅ«ti pasiekti teismui paskyrus ir su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Pažymi, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos praėjo daug metų. BÅ«damas laisvėje nuo 2016 metų siekia nenusikalsti, gyvena dorai. BÅ«damas izoliuotas nuo visuomenės atlyginti žalos nukentėjusiesiems nebus pajėgus, taip pat negalės prižiÅ«rėti sunkiai sergančios motinos.

Nuteistasis V. S. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį: paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

1.4. Apeliantas praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtino jų faktines aplinkybes ir jau teisminio nagrinėjimo metu pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ â€“ negalėdamas atlyginti žalos iÅ¡ karto, žalÄ nukentėjusiesiems atlygina dalimis. To negalės padaryti, jei atliks bausmę kalėjime.

1.5. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į jo asmenybę, požiÅ«rį į jo padarytas veikas, galimybę operatyviai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , gali bÅ«ti pasiekti jam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad jis padarė kelis apysunkius ir kelis sunkius nusikaltimus, todėl jam tinkamiausia bausmė bÅ«tų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmė ir 3 (trejų) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. D. ir V. S. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė V. S. apeliacinį skundÄ tenkinti, A. D. – tenkinti iÅ¡ dalies ir, atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2023 m. birželio 1 d., neprieÅ¡taravo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės bÅ«tų atidėtos taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistieji bei jų gynėjai taip pat prašė taikyti apeliantų atžvilgiu palankesnę baudžiamojo įstatymo redakcijÄ .

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliaciniai skundai atmetami

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinių skundų argumentus, nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat neperžengdama nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių ir pagrįstai A. D. apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamas veikas, atitinkančias pavienių sukčiavimo nusikaltimų požymius, kvalifikavo kaip dvi tęstines pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas. Keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde neginčija, jog jis byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis, veikdamas kartu su bendrininku V. S., sukčiaudamas bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo ir V. S. naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dines kultÅ«ras iÅ¡ nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S., G. J., T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R., taip nukentėjusiesiems padarydamas kaltinime nurodytÄ Å¾alÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad bendros, iÅ¡ankstinės tyčios apgauti Biržų rajono, o vėliau ir Å alčininkų rajono Å«kininkus ir įgyti didelės vertės nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ niekada neturėjo – tyčia kiekvienÄ kartÄ susiformuodavo iÅ¡ naujo, todėl nurodoma, kad nuteistojo A. D. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų daugetas, t. y. kaip vienuolika atskirų sukčiavimo nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nei kaltės, nei nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo neginčija.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčijamos apgaulės bÅ«du įgyto turto (įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dų) iÅ¡ minėtų nukentėjusiųjų faktinės aplinkybės, taip pat pripažįstama ir kaltė padarius atskirus sukčiavimo atvejus, iÅ¡ esmės ginčijant tik bendro sumanymo, jungiančio atskirus nusikalstamų veikų epizodus, buvimÄ , bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija pasisakys tik dėl teisinio nuteistojo A. D. veiksmų vertinimo tęstinės nusikalstamos veikos kontekste.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl Å¡ios sÄ vokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tęstine pripažįstama nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi, pirmas ir pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus.

Antras bÅ«tinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvÅ«s veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats Å¡altinis, veikų pobÅ«dis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrÄ sumanymÄ (bendrÄ kaltės formÄ ), tačiau jų nebuvimas jokiu bÅ«du nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Praktikoje, taip pat ir turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir turtas gali bÅ«ti įgyjamas iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, tačiau veika gali bÅ«ti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2017, Nr. 2K-P-51-719/2023). Pabrėžiama ir tai, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rÅ«Å¡inių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, Nr. 2K-312/2013). Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veikÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kitos nusikalstamos veikos.

Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡is sumanymas įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebÅ«tinai turi bÅ«ti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tÄ patį, pavyzdžiui, kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras iÅ¡platinti kuo didesnį kiekį Å¡ios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius bÅ«dus ir priemones, ne kartÄ pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, Nr. 2K-446/2008, Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-555-788/2015, Nr. 2K-207-788/2021). Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromus veiksmus ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-307-648/2016, Nr. 2K-250-699/2017).

Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku V. S. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., bendrais tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas apgaule savo ir V. S. naudai įgijo didelės vertės – 17 029,70 Eur svetimÄ turtÄ â€“ įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dus iÅ¡ nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J.. Taip pat A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku V. S. Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini)., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d., bendrais tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas apgaule savo ir V. S. naudai įgijo didelės vertės – 17 644,10 Eur svetimÄ turtÄ â€“ įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dus iÅ¡ nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R.

Nors nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis neturėjo iÅ¡ankstinio sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio turto iÅ¡ Biržų r. Å«kininkų, o vėliau ir iÅ¡ Å alčininkų r. Å«kininkų, motyvuojant tuo, kad tyčia kiekvienÄ kartÄ , tariantis su kiekvienu Å«kininku atskirai dėl grÅ«dų pardavimo, susiformuodavo iÅ¡ naujo, tačiau Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius paneigia objektyvios bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D., veikdamas su bendrininku V. S., svetimÄ turtÄ (įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dus) iÅ¡ skirtingų nukentėjusiųjų užvaldė naudodamas tuos pačius apgaulės bÅ«dus ir priemones. Byloje nustatyta tokia nusikalstamo veikimo schema: A. D. per skelbimus surasdavo Å«kininkus, kurie parduoda grÅ«dus, jiems paskambindavo ir preliminariai susitardavo dėl grÅ«dų pirkimo–pardavimo. Po to kartu su V. S. nuvykdavo pas Å«kininkus į sutartÄ susitikimo vietÄ , kur V. S., bÅ«damas UAB „B.“ direktorius, UAB „B.“ vardu sudarydavo apsimestinius sandorius su nukentėjusiaisiais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis ar sutarimus, įsipareigojant už įgytÄ prekę kelių dienų laikotarpiu pervesti pinigus į grÅ«dų pardavėjų banko sÄ skaitas, nors iÅ¡ anksto žinojo, kad sutarčių ar susitarimo sÄ lygų nevykdys. Sudarius pirkimo–pardavimo sutartis ar susitarimus, tÄ pačiÄ dienÄ grÅ«dai buvo pakraunami į specialiÄ transporto priemonę ir nedelsiant iÅ¡vežami parduoti trečiajam asmeniui, superkančiam grÅ«dus. GrÅ«dai visais atvejais buvo įgyjami brangiau, parduodami pigiau. Pardavus grÅ«dus nuteistieji pinigų už įgytas prekes per sutartyse nurodytus ar sutartus terminus pardavėjams nesumokėdavo ir su jais neatsiskaitydavo. Visais atvejais nusikalstamų veikų daryme, kaip priemonė turtui įgyti, buvo panaudota UAB „B.“, kuri realiai jokios Å«kinės–komercinės veiklos nevykdė. Byloje nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas rodo, kad nuteistieji buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant, todėl darytina iÅ¡vada, jog A. D., atlikdamas tokius nevienkartinio pobÅ«džio veiksmus, suprato, kad atlieka dalį veiksmų, bÅ«tinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su V. S. vykdo bendrÄ susitarimÄ , ir to siekė.

IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad visi Å¡eÅ¡i sukčiavimo atvejai Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. buvo padaryti toje pačioje apibrėžtoje teritorijoje, naudojant tÄ pačiÄ , prieÅ¡ tai aptartÄ , nusikalstamo veikimo schemÄ (mechanizmÄ ) ir įgyvendinti per pakankamai trumpÄ laikÄ , t. y. vos kelių dienų laikotarpiu – nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d.: 2014 m. rugpjūčio 16 d. apgaulės bÅ«du įgyti grÅ«dai iÅ¡ nukentėjusiųjų R.

U., J. V. ir L. S., 2014 m. rugpjūčio 18 d. apgaulės būdu buvo įgyti grūdai iš nukentėjusiųjų R. U. bei J. V., o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. apgaulės būdu įgyti grūdai iš nukentėjusiojo G. J.. Visų sukčiavimo atvejų tikslas buvo tas pats – apgaulės būdu įgyti neapibrėžto kiekio ir rūšių grūdus, juos realizuoti ir tokiu būdu kuo daugiau užsidirbti (pasipelnyti), tačiau dėl nusikalstamos veikos ypatumų šis sumanymas buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus.

Be kita ko, nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J. įgyti grÅ«dai buvo vežami ir parduodami tam pačiam pirkėjui – A. L.. Å ios objektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, iÅ¡tyrus byloje surinktų įrodymų visetÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde, patvirtina nusikalstamos veikos tęstinumÄ , o kartu ir bendro sumanymo (bendros tyčios) A. D. veiksmuose buvimÄ . Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tariantis su Å«kininkais A.

D. nežinojo nei koks kiekis, nei kokios rÅ«Å¡ies grÅ«dai jiems bus perleisti, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia veikos tęstinumo, prieÅ¡ingai, patvirtina, kad nuteistasis, įgyvendindamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ , veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – A. D. iÅ¡ankstinė tyčia buvo nukreipta į neapibrėžtÄ skaičių analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymÄ , o tikslo pasiekimui kaltininkÄ tenkino bet koks (nekonkretizuotas) rezultatas. TikslÄ pasipelnyti, be aptartų aplinkybių, patvirtina ir tai, kad nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nusikalstamų veikų darymo metu neturėjo pakankamo ir pastovaus pajamų Å¡altinio.

Nuteistasis V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad A. D. kreipėsi į jį su siÅ«lymu užsiimti grÅ«dų perpardavimo veikla ir taip užsidirbti pinigų, nors nei jis, nei A. D. neturėjo lėšų įgyvendinti pastarojo sumanymÄ (t. 19, b. l. 154–162, 171–174). A. D. iÅ¡ esmės patvirtino V. S. nurodytas aplinkybes parodydamas, jog įgydamas grÅ«dus iÅ¡ Biržų r. Å«kininkų nei jis, nei jo bendrininkas neturėjo lėšų su jais atsiskaityti.

Be to, iÅ¡ „Sodros“ duomenų matyti, kad A. D. tuo metu niekur nedirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡ios paskatos (siekis prasimanyti lėšų pragyvenimui) lėmė aptariamų nusikalstamų veikų darymÄ . Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudÄ ne iÅ¡ to paties Å¡altinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste, taip pat nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimÄ , to paties turto Å¡altinio kriterijus neturi bÅ«ti absoliutinamas.

Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos iÅ¡vilioti kuo daugiau pinigų iÅ¡ patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2017, Nr. 2K-192-788/2017, Nr. 2K-170-495/2023). Teisėjų kolegija, įvertinusi veikų padarymo mechanizmÄ , specifikÄ , naudotas priemones, bÅ«dÄ , intensyvumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A.

D., savo ir bendrininko naudai apgaule užvaldydamas pirmojo nukentėjusiojo R. U. turtÄ , jau turėjo susiformavusį sumanymÄ ir dėl tolesnių analogiÅ¡kų neteisėtų veiksmų ir tai patvirtina, jog savo veiksmus jis suvokė kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, nors nuteistasis užvaldė keturių skirtingų nukentėjusiųjų turtÄ , tačiau nustačius, kad visi Å¡eÅ¡i sukčiavimo atvejai (nustatyta, kad du kartus užvaldytas tų pačių Å«kininkų R. U. ir J. V. turtas) Biržų rajone buvo padaryti per pakankamai trumpÄ laikÄ â€“ kelių dienų laikotarpiu, naudojant tuos pačius bÅ«dus ir priemones, siekiant bendro tikslo – pasikartojančiais, analogiÅ¡kais veiksmais gauti pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, A.

D. padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į įgyto turto bendrÄ vertę, pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kiti penki sukčiavimo atvejai buvo padaryti taip pat apibrėžtojoje teritorijoje – Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini)., taikant tuos pačius apgaulės metodus, t. y. tÄ pačiÄ nusikalstamo veikimo schemÄ , ir įgyvendinti per pakankamai trumpÄ laikÄ â€“ nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d.: 2014 m. rugsėjo 26 d. apgaule įgyjant grÅ«dus iÅ¡ nukentėjusiųjų T. C. ir D. S., o 2014 m. spalio 3 d. apgaule įgyjant grÅ«dus iÅ¡ nukentėjusiųjų J. D., V. K. ir T. R.. Tikslas visų sukčiavimų atveju buvo tas pats – apgaulės bÅ«du įgyti neapibrėžto kiekio ir rÅ«Å¡ių grÅ«dus, juos realizuoti ir tokiu bÅ«du kuo daugiau užsidirbti (pasipelnyti), tačiau dėl nusikalstamos veikos ypatumų Å¡is sumanymas, kaip ir pirmuoju atveju, buvo įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus. Be kita ko, nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R. įgyti grÅ«dai buvo vežami ir parduodami vienam ir tam pačiam pirkėjui – UAB „S.“. Å ios objektyvios bylos aplinkybės patvirtina nusikalstamos veikos tęstinumÄ , o kartu ir bendro sumanymo (bendros tyčios) A. D. veiksmuose buvimÄ . Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad visi penki sukčiavimo atvejai Å alčininkų rajone buvo padaryti per pakankamai trumpÄ laikÄ â€“ savaitės laikotarpiu, kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojant tuos pačius apgaulės bÅ«dus ir priemones, siekiant bendro tikslo – pasikartojančiais, analogiÅ¡kais veiksmais gauti pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. nustačius, kad Å alčininkų rajono Å«kininkai buvo apgauti analogiÅ¡ku bÅ«du ir priemonėmis kaip ir Biržų rajono Å«kininkai (pagal tÄ pačiÄ nusikalstamo veikimo schemÄ ), nekartodama jau anksčiau nurodytų motyvų dėl užvaldyto turto iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, daro iÅ¡vadÄ , kad A. D. padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į įgyto turto bendrÄ vertę, pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Nors byloje, kaip minėta, nustatyta, kad Å alčininkų rajono Å«kininkai buvo apgauti analogiÅ¡ku bÅ«du ir priemonėmis kaip ir Biržų rajono Å«kininkai, tačiau matyti, kad Å¡ios nusikalstamos veikos nebuvo jungiamos bendros tyčios – nuteistųjų A. D. ir V. S. tyčia kiekvienu atveju susiformavo iÅ¡ naujo. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ Biržų rajone nuo nusikalstamos veikos Å alčininkų rajone skyrė kiek daugiau nei mėnesio laiko tarpas, veikos padarytos skirtingose teritorijose, grÅ«dai (nusikalstamos veikos dalykas) realizuoti skirtingiems tretiesiems asmenims. A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino bylÄ nagrinėjant teisme, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pagal skelbimus pradėjo ieÅ¡koti Å«kininkų, galinčių parduoti grÅ«dus be iÅ¡ankstinio apmokėjimo, kadangi nebeturėjo pinigų, taip surado keletÄ Å«kininkų Å alčininkų rajone, su kuriais susitarė dėl grÅ«dų pirkimo–pardavimo (t 14., b. l. 40–41). Nuteistasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, kad A. D. 2014 m. rugsėjo mėn. rado dar keletÄ Å«kininkų, parduodančių grÅ«dus Å alčininkų rajone be iÅ¡ankstinio apmokėjimo (t. 4, b. l. 13–15), perskaičius Å¡iuos jo parodymus bylÄ nagrinėjant teisme, V. S. savo parodymus patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad grÅ«dinių kultÅ«rų įgijimas apgaule Å alčininkų rajone nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas, kadangi jį lėmė ne pradinio sumanymo tolimesnis realizavimas, o pasibaigę pinigai. BÅ«tent Å¡ios priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė nuteistųjų apsisprendimÄ vėl sukčiauti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. D. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini)., veika nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu), padarymo faktines aplinkybes, nors ir teisingai nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė apgaulės bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiojo L. R. įgytÄ turtÄ ir jo vertę, vietÄ , padarinius, valandas bei kitas svarbias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau nenurodė nusikalstamos veikos padarymo laiko. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų, motyvų ir argumentacijos akivaizdu, kad nuteistieji A. D. ir V. S. sukčiaudami apgaulės bÅ«du svetimÄ turtÄ (grikius) iÅ¡ nukentėjusiojo L. R. įgijo 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies trÅ«kumas vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistiesiems ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jų teisių, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, taisytinas nurodant, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu buvo padaryta 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val.

Dėl lengvinančių aplinkybių

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek A. D., tiek V. S. prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistieji savo noru atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos turtinės žalos. Be kita ko, nuteistasis A. D. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo ir jo motinos sveikatos būklę; nuteistasis V. S. – tai, kad jis savo noru prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytas veikas. Su šiais apeliacinių skundų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriÅ¡kas atlyginimas ar paÅ¡alinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , tuo didesnę reikÅ¡mę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. ir V. S. bendrais nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta iš viso penkiolikai nukentėjusiųjų, iš kurių tik devyni pareiškė ieškinius dėl turtinės žalos ir du – dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padaryta žala nei iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlyginta ir tik kai kuriems (keturiems nukentėjusiesiems) atlyginta iš dalies.

Kaip minėta, byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė devyni nukentėjusieji: J. D. –6 016,68 Eur turtinei žalai atlyginti, V. K. – 3 822,98 Eur turtinei žalai atlyginti, D. S. – 3 170,47 Eur turtinei žalai atlyginti, M. G. – 1 519,64 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. – 2 126,97 Eur turtinei žalai atlyginti, K. N. – 1 571,91 Eur turtinei žalai atlyginti, A. R. – 3 432 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. V. – 2 850 Eur turtinei žalai atlyginti, L. S. – 2 529,20 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų M. G., R. K., K. N. ir V. V. ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai, J. D., V. K., D. S., L. S. – tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir V. S. solidariai priteisė likusiÄ neatlygintÄ turtinę žalÄ â€“ J. D. 3 191,68 Eur, V. K. 2 052,98 Eur, D. S. 1 430,47 Eur, L. S. 1 329,20 Eur ir 300 Eur neturtinę žalÄ . Nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu už akių buvo tenkintas A. R. ieÅ¡kinys ir A. R. iÅ¡ atsakovės UAB „B.“ priteista 3 432 Eur, nukentėjusiojo A. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos Å¡ioje byloje atmestas, tačiau ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kiti nukentėjusieji padarytos turtinės žalos dydžio nedetalizavo ir civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės žalos atlyginimo teisme nepareiÅ¡kė, nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bendrais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais Å¡eÅ¡iems nukentėjusiems taip pat buvo padaryta įvairaus dydžio turtinė žala: R. U. – 3 127,90 Eur, J. V. – 8 167,30 Eur, G. J. – 3 127,90 Eur, T. C. – 3 384,21 Eur, L. R. – 1 215 Eur, R. R. – 6 328,77 Eur.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (iki teismo nuosprendžio priėmimo) nustatyta, kad nuteistasis A. D. atlygino dalį turtinės žalos keturiems nukentėjusiesiems: D. S. 1 720 Eur iÅ¡ 3 170,47 Eur, J. D. 2 750 Eur iÅ¡ 6 016,68 Eur, V. K. 1 750 Eur iÅ¡ 3 822,98 Eur, L. S. 1 200 Eur iÅ¡ 2 529,20 Eur. Nuteistasis V. S. taip pat atlygino dalį turtinės žalos trims nukentėjusiesiems: J. D. 75 Eur iÅ¡ 2 750 Eur, V. K. 20 Eur iÅ¡ 3 822,98 Eur, D. S. 20 Eur iÅ¡ 3 170,47 Eur. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad papildomai dviem nukentėjusiesiems atlygino dalį priteistos turtinės žalos: J. D. – 30 Eur (t. 22, b. l. 78, 81), D. S. – 20 Eur (t. 22, b. l. 79, 80). A. D. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiesiems atlygino ar iÅ¡ dalies papildomai atlygino priteistÄ Å¾alÄ . Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog L. S. ir R. R. bÅ«tų atlyginta jiems priteista neturtinė žala.

Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nė vienam iÅ¡ devynių nukentėjusiųjų priteista žala pilnai nebuvo atlyginta: penkiems nukentėjusiesiems žala nė iÅ¡ dalies nebuvo pradėta atlyginti, keturiems – atlyginta iÅ¡ dalies, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota. Jau minėta, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, ir dalinis žalos atlyginimas gali bÅ«ti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis ir yra pagrįstų prielaidų nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvieno nuteistojo indėlį, konstatuoja, kad A. D. ir V. S. atlygintos žalos dydis nėra pakankamai didelis. Nustatyta, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tik vienai nukentėjusiajai J. D. atlyginta kiek daugiau nei pusė jai padarytos turtinės žalos, kitiems trims nukentėjusiesiems D. S., V. K. ir L. S. atlyginta mažiau nei pusė jiems padarytos turtinės žalos, likusiems penkiems – M. G., R. K., K. N., A. R. ir V. V., kaip minėta, neatlyginta jokia turtinės žalos dalis. Be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems L. S. bei R. R. priteistos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų A. D. ir V. S. pastangos atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ laikytinos nepakankamomis ir nenuoÅ¡irdžiomis, todėl negali bÅ«ti pripažintinos atsakomybe lengvinančia aplinkybe nė vieno iÅ¡ nuteistųjų atžvilgiu, juo labiau, kai Å¡ioje byloje nebuvo nustatytos net minimalios nuteistųjų pastangos atlyginti žalÄ kitiems nukentėjusiesiems, nepareiÅ¡kusiems civilinių ieÅ¡kinių, nors padarytos turtinės žalos dydis Å¡ioje byloje yra aiÅ¡kus ir neginčijamas. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, A. D. ir V. S. praÅ¡ymas pripažinti jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimÄ laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. pirmosios instancijos teismas nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . V. S., prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S., apklausiamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) bei BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), nors ir teigė, kad kaltę pripažįsta dėl visų jam inkriminuotų sukčiavimo veikų, tačiau įvertinus nuteistojo parodymų turinį matyti, jog jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino tik kai kurias veikų padarymo faktines aplinkybes, o būtent tai, kad būdamas UAB „B.“ direktorius ir veikdamas kartu su A.

D. UAB „B.“ vardu su Å«kininkais sudarė grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiųjų įgijo kaltinime nurodytus įvairių rÅ«Å¡ių ir kiekio grÅ«dus, už kuriuos su nukentėjusiaisiais neatsiskaitė. IÅ¡ esmės viso baudžiamojo proceso metu, iÅ¡skyrus 2015 m. sausio 16 d. apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 29–31), nuteistasis teigė, kad tyčios apgauti nukentėjusiuosius neturėjo, tvirtindamas, kad su Å«kininkais už įgytus grÅ«dus neatsiskaitė tik dėl neigiamai susiklosčiusių aplinkybių bei dėl to, kad pats buvo apgautas A.

D. (t. 3, b. l. 29–31; t. 4, b. l. 13–15, 177–178; t. 12, b. l. 170–173, 180–181, 183–185; t. 13, b. l. 21–22; t. 19, b. l. 127–137). Kitaip tariant, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. S. iš esmės neigė jo veiksmuose buvus apgaulę, nors byloje neginčytinai nustatyta, kad V. S., veikdamas bendrai su A. D., iš anksto žinojo, jog sutarčių ir susitarimų, sudarytų su pardavėjais, nevykdys ir už įgytas prekes – grūdus pinigų ūkininkams nemokės. Be kita ko, nuteistasis V.

S., duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. epizodas), klaidingai nurodė, jog įvairių rūšių grūdai, įgyti iš Biržų raj. ūkininkų, buvo vežami ir parduoti latviams, kai tuo tarpu byloje nustatyta, jog grūdai, įgyti iš Biržų rajono ūkininkų, buvo parduoti ūkininkui A. L.. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, V. S. kaltės nepripažino ir neigė bet kokias aplinkybes, jog būdamas UAB „B.“ direktorius, pasisavino bendrovės pinigines lėšas – 10 252,548 Eur, taip pat neigė kaltę ir dėl bendrovės lėšų – 2 783,35 Eur išvaistymo (t. 4, b. l. 177–178; t. 12, b. l. 170–173; t. 13, b. l. 21–22; t. 19, b. l. 127–137).

V. S. nepripažino kaltės ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigdamas, kad nežinojo, jog sutartis, kuriÄ jam davė A. D. ir kuriÄ jis davė nukentėjusiajam R. R. pasiraÅ¡yti, buvo suklastota (t. 4, b. l. 13–15; t. 19, b. l. 127–137). Taip pat iÅ¡ nuteistojo V. S. parodymų matyti, kad pastarasis kaltės nepripažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, viso proceso metu teigdamas, kad UAB „B.“ nebuvo naudojama neteisėtai veiklai (nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams) nuslėpti (t. 3, b. l. 29–31; t. 4, b. l. 13–15; t. 12, b. l. 170–173; t. 19, b. l. 127–137).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltę V. S. pilnai pripažino tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t. y. dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (t. 19, b. l. 127–137), kai tuo tarpu byloje buvo įrodyta pastarojo kaltė padarius visas jam inkriminuotas veikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas bei bylos proceso metu nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad V. S., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nesistengė nurodyti teisingų veikų padarymo aplinkybių, klaidino teismÄ bei stengėsi kuo labiau minimizuoti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, todėl tokie V. S. parodymai negali bÅ«ti laikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ar, juo labiau, negali bÅ«ti laikomi reikÅ¡mingu prisidėjimu prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nors V. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, tačiau vien tik iÅ¡reikÅ¡tas nuteistojo apgailestavimas dėl savo veiksmų ir kilusių padarinių nėra pakankamas aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui, kadangi, kaip minėta, duodamas parodymus, nuteistasis iÅ¡ esmės kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iÅ¡ dalies, o dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, kaltę apskritai neigė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo V. S. praÅ¡ymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nurodytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo pagal BK 59 straipsnio 2 dalį

Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. praÅ¡o jo ir jo motinos sudėtingÄ sveikatos bÅ«klę bei pastarosios priežiÅ«rÄ pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Å i aplinkybė nėra numatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, sÄ raÅ¡e, tačiau BK 59 straipsni 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga, pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokiÄ aplinkybę, kuri nenurodyta minėto straipsnio 1 dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021).

Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. D. motina D. M. D. iÅ¡ tiesų serga sunkiomis ligomis – D. M. D. nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 110). Nors byloje nėra atnaujintų duomenų apie nuteistojo motinos sveikatos bÅ«klę, tačiau nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 2 d. D. M. D. buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 19, b. l. 111). IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų taip pat matyti, kad nuteistojo motina yra patyrusi įvairių kaulų lūžių, serga ir kitomis lėtinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini) (20 metų), tačiau priepuoliai – reti (t. 19, b. l. 111). Nors nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra vienintelis sunkiai sergančios motinos globėjas, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog 2020 m., kuomet nuteistojo motina D. M. D. skundėsi sveikatos pablogėjimu, ja rÅ«pinosi ne sÅ«nus, o jos garbaus amžiaus motina, nors A. D. tuo metu buvo laisvėje (t. 19, b. l. 114), be to, nuteistasis A. D. turi suaugusiÄ dukrÄ , kuri gali pasirÅ«pinti sergančia močiute (t. 13, b. l. 75–78). Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti sunkia nuteistojo motinos sveikatos bÅ«kle bei tuo, kad D. M. D. reikalinga tam tikra speciali priežiÅ«ra bei pagalba, tačiau Å¡ios aplinkybės pačios savaime nemažina nei A. D. padarytų veikų, nei paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, todėl jas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nuteistojo A. D. sveikatos bÅ«klės. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. D. iÅ¡ tiesų turi tam tikrų sveikatos problemų – jam 2021 m. buvo atlikta kelio sÄ nario operacija, nustatytas (duomenys neskelbtini); 2018 m. diagnozuota ir (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 82, 117–121). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad A. D. 2023 m. kovo 21 d. patyrė (duomenys neskelbtini) (nedarbingumo pažymėjimas dėl patirtos traumos buvo iÅ¡duotas nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. liepos 26 d.) (t. 22, b. l. 97). Nors Å¡ios ligos nuteistajam buvo diagnozuotos jau po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl progresuojančių ligų dabartinė nuteistojo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų tokia sunki, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie nuteistojo sveikatos bÅ«klę nėra pakankamos, kad jas bÅ«tų galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis.

Esant šioms aplinkybėms, A. D. prašymas pripažinti jo ir jo motinos sveikatos būklę jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeisti, be kita ko, BK 182, 183, 184, 190, 203 ir 222 straipsniai, už kuriuose nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteisti V. S. ir A. D.. Nors žemesnės instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau dėl įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų atsiranda pareiga iÅ¡ naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimÄ nuteistųjų teisinės padėties aspektu.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad sukčiaudami apgaulės bÅ«du, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., savo naudai įgijo svetimÄ R. U., J. V., L. S., G. J. (veika Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dus, kurių vertė 17 029,70 Eur. Taip pat A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad sukčiaudami apgaulės bÅ«du, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d., savo naudai įgijo svetimÄ T. C., D. S., J. D., V. K., L. R. (veika Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini).) priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ įvairių rÅ«Å¡ių grÅ«dus, kurių vertė 17 644,10 Eur. Å iuo atveju nuteistųjų veiksmus kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės – 17 029,70 Eur (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) ir 17 644,10 Eur (Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini).) turto įgijimas. Palyginus BK 182 straipsnio 2 dalies nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiÄ redakcijÄ su nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančia BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija matyti, kad straipsnio dispozicija nėra pasikeitusi – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 182 straipsnį įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, Å¡iuo atveju tampa aktuali nauja BK 190 straipsnio redakcija, kurioje yra pateiktas turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiÄ BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijÄ didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė virÅ¡ijo 250 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje turtas yra laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 900 MGL, didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL, bet nevirÅ¡ija 900 MGL, o nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad „minimalaus gyvenimo lygio“, arba MGL, sampratos bei jo dydžio baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, tai priskiriama kitų teisės aktų sričiai.

Lietuvos Respublikos socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu, galiojo patvirtintas 130 Lt (37,66 Eur) dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (atkreiptinas dėmesys, kad nors pasikeitė nacionalinė valiuta, tačiau dydis iÅ¡liko toks pat – 37,66 Eur (130 Lt)). Pagal minėto teisės akto redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki Å¡iol, galioja patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-719/2019, Nr. 2K-233-895/2019, Nr. 2K-120-895/2020, Nr. 2K-140-788/2022).

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl sukčiavimu A. D. ir V. S. įgyto svetimo turto vertės pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas ne teismo procesinių sprendimų priėmimo metu galiojantis MGL dydis – 50 Eur, bet nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Kaip minėta, pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė virÅ¡ijo 250 MGL (9 415 Eur (32 500 Lt)) dydžio sumÄ . Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL (15 064 Eur (52 000 Lt)) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL (33 894 Eur (117 000 Lt)) dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nepaisant to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai baudžiamojo įstatymo pakeitimo redakcijai pasikeitė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – apgaule įgyto didelės vertės turto dydžio ribos, nustatytos BK 190 straipsnyje, tačiau nuteistųjų nusikalstamu bÅ«du įgytas turtas ir toliau iÅ¡lieka didelės vertės ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) požymius, kadangi abiejų nusikalstamų veikų atvejais A. D. ir V. S. apgaule įgyto turto vertė virÅ¡ija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL (33 894 Eur) dydžio sumos. Kitaip tariant, A. D. ir V. S. įgyto svetimo turto vertė (17 029,70 Eur Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. ir 17 644,10 Eur Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini).) ir pagal veikų padarymo metu, ir pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ naujÄ BK 190 straipsnio redakcijÄ atitinka didelę turto vertę (BK 182 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto palyginus naujÄ BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijÄ su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Å¡io straipsnio dalies redakcija matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nagrinėjamu atveju numato tris alternatyvias Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is – baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ , taip pat sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis iki Å¡eÅ¡erių metų. Atsižvelgiant į tai, nauja BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų teisinę padėtį lengvinančia, dėl to A. D. ir V. S. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 10 252,548 Eur. Å iuo atveju V. S. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės turto pasisavinimas. Nustatant pasisavinto turto dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d.

įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio redakcijoje didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL (33 894 Eur) dydžio sumos (BK 183 straipsnio 2 dalis), nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL (112,98 Eur) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL (376,60 Eur) dydžio sumos (BK 183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į V. S. pasisavinto svetimo turto vertę – 10 252,548 Eur, toks turtas pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 190 straipsnio redakcijÄ nepripažįstamas didelės vertės turtu, kadangi nevirÅ¡ija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumos, tačiau virÅ¡ija nedidelio turto vertę – 10 MGL (376,60 Eur), todėl V. S. padaryta veika, pasikeitus aptartiems turto vertės dydžiams, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), požymius.

Palyginus Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 183 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su nusikalstamų veikų metu galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) redakcija matyti, kad BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡velnesnės, alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, kai tuo tarpu BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo įtvirtinta tik viena bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų, todėl nauja BK 183 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia.

Atsižvelgiant į tai, V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) už svetimo UAB „B.“ priklausančio turto – piniginių lėšų – 2 316,96 Eur iÅ¡Å¡vaistymÄ laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Palyginus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 184 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su nauja Å¡io straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2023 m. birželio 1 d., matyti, kad BK 184 straipsnio 1 dalies dispozicija nesikeitė – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir toliau atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Å iuo atveju nėra aktuali ir pasikeitusi BK 190 straipsnio redakcija, kadangi V. S. iÅ¡Å¡vaistyto turto vertė – 2 316,96 Eur yra didesnė nei 10 MGL (376,60 Eur), bet nėra didesnė nei 400 MGL (15 064 Eur). Pažymėtina, kad nustatant iÅ¡Å¡vaistyto turto vertės dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Vis dėlto palyginus naujÄ BK 184 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Å¡io straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujoje BK 184 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įtvirtinta nauja, Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, nauja BK 184 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia, dėl to V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) už vadovavimÄ UAB „B.“, naudojant jÄ nusikalstamai veikai atlikti ir apgaule įgytam turtui nuslėpti. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 203 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 203 straipsnio 2 dalies redakcijoje papildomai įtvirtintas naujas alternatyvus požymis – juridinio asmens įsigijimas neteisėtai veiklai nuslėpti. Å ioje byloje V. S. inkriminuotas požymis – vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, ir toliau iÅ¡lieka numatytas naujoje BK 203 straipsnio 2 dalies dispozicijoje. Vis dėlto palyginus naujÄ BK 203 straipsnio 2 dalies redakcijÄ su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Å¡io straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujoje BK 203 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra įtvirtintos dvi naujos, Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys – vieÅ¡ieji darbai ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už apgaulingÄ UAB „B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktÅ«ros. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai įtvirtintos naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvÅ«s padariniai – didelė žala. Å ioje byloje V. S. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymo požymis toliau iÅ¡lieka nustatytas naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Tačiau palyginus Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Å¡io straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nauja, Å¡velnesnė laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant Å¡iai situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. ir V. S. taip pat buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, pagal kuriÄ , kaip minėta, pasikeitė BK 182 straipsnio nuostatos, tačiau palyginus BK 182 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ nusikalstamos veikos padarymo metu, su Å¡iuo metu galiojančia BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija matyti, kad nesikeitė nei BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija, nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmių rÅ«Å¡ys ar jų dydžiai. Taip pat nuteistųjų teisinei padėčiai neturi įtakos ir nauja BK 190 straipsnio redakcija, kadangi A. D. ir V. S. apgaulės bÅ«du įgyto svetimo turto vertė – 1 571,91 Eur (veika K. N. atžvilgiu), 2 851 Eur (veika V. V. atžvilgiu), 7 078,61 Eur (veika M. G., R. K., A. R. atžvilgiu), 6 328,77 Eur (veika R. R. atžvilgiu) – yra didesnė nei 10 MGL (376,60 Eur), bet mažesnė nei 400 MGL (15 064 Eur). Pažymėtina, kad nustatant apgaule įgyto turto vertės dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Taigi Å¡iuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija neturi reikÅ¡mės A. D. ir V. S. teisinei padėčiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, kvalifikuotos BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nėra perkvalifikuojamos.

Dėl bausmės

Å ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl įsigaliojusių nuteistųjų teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų anksčiau paminėtas nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naujÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ , iÅ¡ naujo sprendžiamas A. D. ir V. S. paskirtų bausmių tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas, kartu įvertinant nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų bausmių Å¡velninimo.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų etapų – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė septynis baigtus nusikaltimus, iš kurių penki, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), du, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. D. buvo pagrindinis šių nusikalstamų veikų sumanytojas ir aktyvus jų vykdytojas, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos ir visais atvejais daromos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. D. nusikalstamais veiksmais padaryta įvairaus dydžio turtinė žala net penkiolikai nukentėjusiųjų, kuri pastariesiems pilnai nėra atlyginta. A. D. yra teistas devynis kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tuo pačiu ir už identiško pobūdžio nusikalstamas veikas – sukčiavimus, už kuriuos nuteistajam ir anksčiau buvo skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teismams, baustas ir administracine tvarka.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. D. du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o atliekant laisvės atėmimo bausmę – ir lygtinis paleidimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikėjimas, nei paskirtos pačios griežčiausios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad būdamas laisvėje ir neišnykus ankstesniems teistumams, A. D. ir toliau darė naujas analogiško pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas.

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų; teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo juo nė karto nepateisino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , A. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ , nustatydamas jų dydį žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Nors nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde akcentuoja savo ir jo motinos sveikatos bÅ«klę bei jai reikalingÄ priežiÅ«rÄ , Å¡ios aplinkybės savaime negali atsverti kitų neigiamai nuteistÄ jį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančių bylos duomenų bei nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡imtinai tik dėl susiklosčiusios sunkios Å¡eiminės situacijos (jo paties bei jo motinos sveikatos bÅ«klės) bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti kitomis Å¡velnesnėmis bausmėmis. Byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos bÅ«klės nuteistasis A. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jam ar jo motinai nebÅ«tų suteikta reikiama pagalba. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos bÅ«klei, atleidimo nuo bausmės klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos bÅ«klė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebÅ«tų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamÄ gydymÄ , bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos iÅ¡vada, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui – A. D. padarytas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , kuri Å¡velnina nuteistojo teisinę padėtį, už Å¡ias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu Å¡velnesnes bausmes nėra pagrindo, todėl A. D. skirtinos tos pačios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės. Nenustačius jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, nėra pagrindo koreguoti ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. D. paskirtų bausmių.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas turtas iÅ¡ R. R.), sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtos bausmės bendrinamos apėmimu bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, su kitomis paskirtomis bausmėmis bendrinama dalinio sudėjimo bÅ«du, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumÄ , bei, atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridedant nedideles dalis kitų Å¡velnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, Å¡ia nutartimi už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinama su A. D. Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, į paskirtos subendrintos bausmės laikÄ visiÅ¡kai įskaitant bausmę, atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį.

V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienuolika baigtų nusikaltimų, iš kurių aštuoni, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), trys, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. S. nors ir nebuvo Å¡ių nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau buvo aktyvus jų vykdytojas; nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, prieÅ¡ingai, iÅ¡ anksto suplanuotos ir visais atvejais daromos dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant pasipelnyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. nusikalstamais veiksmais padaryta įvairaus dydžio turtinė žala net penkiolikai nukentėjusiųjų, kuri nėra pilnai atlyginta. Nuteistasis V. S. taip pat charakterizuojamas neigiamai – teistas penkis kartus, tuo pačiu ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas (sukčiavimÄ , disponavimÄ suklastotu dokumentu, apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ ), už kurias nuteistajam ir anksčiau buvo skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Å ias nusikalstamas veikas V.

S. padarė neišnykus ankstesniems teistumams, baustas ir administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikėjimas, nei paskirtos pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad būdamas laisvėje ir neišnykus ankstesniems teistumams, V. S. ir toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas net ir žinodamas gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus.

Å ios teisėjų kolegijos nustatytos ir įvertintos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip asmenį, nelinkusį laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų bei daryti teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnių teistumų. V. S. padarytos nusikalstamos veikos ir Å¡iuo atveju yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , V. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ , nustatydamas jų dydžius žymiai mažesnius nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui – V. S. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naujas BK 182 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 1 dalies, 203 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies redakcijas, kurios Å¡velnina nuteistojo teisinę padėtį, už Å¡ias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu Å¡velnesnes bausmes nėra pagrindo, todėl V.

S. už minėtų nusikalstamų veikų padarymÄ skirtinos tos pačios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės. V. S. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas už visas nusikalstamas veikas nuteistajam skyrė bausmes, ženkliai mažesnes nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, V.

S. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nenustačius jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, nėra pagrindo koreguoti ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ V. S. paskirtų bausmių.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas R. R. turtas), sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtos bausmės bendrinamos apėmimu bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, su kitomis paskirtomis bausmėmis bendrinama dalinio sudėjimo bÅ«du, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumÄ , bei, atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridedant nedideles dalis kitų Å¡velnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, Å¡ia nutartimi paskirta subendrinta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinama su V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, į galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

IÅ¡ V. S. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis praÅ¡o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , jo taikymo klausimÄ paliko teismo diskrecijai. BÅ«tent bylÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sÄ lygas ir padaręs motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).‏‏‎

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikoma Å¡iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija, kadangi ankstesnės BK 75 straipsnio redakcijos, įskaitant ir BK 75 straipsnio redakcijÄ (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), galiojusiÄ nusikalstamų veikų padarymo metu, nenumatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , jeigu paskirta bausmė buvo didesnė nei ketveri metu už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje Å¡iuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina V. S. teisinę padėtį ir turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

Å iuo sprendimu nuteistojo V. S. nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naujÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ , nustatyta, kad V. S. padarė aÅ¡tuonis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir tris nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. S. už Å¡iuos nusikaltimus, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, skirtina tos pačios rÅ«Å¡ies laisvės atėmimo bausmė, tačiau, paskyrus pagal 183 straipsnio 1 dalį mažesnę bausmės trukmę, sutrumpės ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto nustačius, kad paskirtos galutinės bausmės terminas virÅ¡ija ketverius metus, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo V. S. atžvilgiu turi bÅ«ti vertinamos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kaip minėta, Nors V. S. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, įvertinusi V. S. teistumų skaičių bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nenustačiusi esminių aplinkybių, apibÅ«dinančių jo asmenybę, pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindÄ manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, sprendžia, kad bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, V. S. praÅ¡ymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas atmetamas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio bei rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistiesiems A. D. ir V. S. pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė už atskiras nusikalstamas veikas dalinio sudėjimo bÅ«du buvo subendrinta su ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems galutinę subendrintÄ bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , vis dėlto padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje ir apraÅ¡omojoje dalyse nenurodydamas BK 63 straipsnio dalies, numatančios bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , t. y nors ir teisingai nurodė, jog paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du, tačiau tai padarė be nuorodos į atitinkamÄ Ä¯statymo dalį. Å is netikslumas laikytinas akivaizdžiu raÅ¡ymo apsirikimu, todėl patikslinamas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu tiek A. D., tiek V. S. paskirta nauja laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du turėjo bÅ«ti subendrinta su ankstesniais teismo nuosprendžiais jiems paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia nutartimi nuteistiesiems buvo paskirtos naujos bausmės, perkvalifikavus jų atskiras nusikalstamas veikas pagal naujÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ , Å¡is nustatytas pirmosios instancijos teismo raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisomas apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo iÅ¡sprendus nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo klausimÄ .

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunde nėra ginčijami nuteistiesiems A. D. ir V. S. priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiai ar kiti klausimai, susiję su jų iÅ¡sprendimu, tačiau teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis V. S. papildomai atlygino dalį priteistos žalos dviem nukentėjusiosioms, neperžengdama apeliacinių skundų ribų pasisako tik dėl Å¡io klausimo teisinio vertinimo.

Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dviem nukentėjusiosioms atlygino dalį priteistos turtinės žalos: J. D. – 30 Eur (t. 22, b. l. 81) iÅ¡ 3 191,68 Eur, D. S. – 20 Eur iÅ¡ 1 430,47 Eur (t. 22, b. l. 79). BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis ar kitas asmuo gali atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iÅ¡sprendė klausimus dėl civilinių ieÅ¡kinių, ir nustačius, kad po nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. S. savanoriÅ¡kai atlygino priteistos nusikaltimais padarytos turtinės žalos dalį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nukentėjusiosioms J. D. ir D. S. priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydis atlyginta suma nemažinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje nekeičiamas. Nuteistojo V. S. savanoriÅ¡kai atlygintos žalos dalys (savanoriÅ¡kai sumokėta pinigų suma) nuosprendžio vykdymo procese bus iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ apygardos teismo nuosprendžiu kiekvienai nukentėjusiajai priteisto žalos atlyginimo dydžio sumos, todėl spręstina, kad nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų teisės Å¡iuo atveju nebus pažeistos. Tai atitinka ir teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑113‑318/2023).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminės pažymos Nr. ATD-2023-07326 ir Nr. ATD-2023-13048 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-478/2023. Pažymose nurodyta, kad už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistajam A. D. buvo patirtos 396,67 Eur dydžio iÅ¡laidos, už nuteistajam V. S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ patirtos 450,10 Eur dydžio iÅ¡laidos.

Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ ir dėl proceso iÅ¡laidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atlyginimo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, todėl nuteistiesiems A. D. ir V. S. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkti gynėjai (t. 22, b. l. 32–33). Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å i nuostata apeliantams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teismo praneÅ¡imu, kuriuo nuteistieji buvo informuoti apie jiems paskirtus gynėjus apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir V. S., atsižvelgiama į tai, kad apeliacinis procesas vyko iÅ¡imtinai pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriais buvo praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti iÅ¡ dalies. Apeliaciniai skundai buvo atmesti. Nors nuteistieji jokių argumentų dėl sunkios finansinės padėties ir praÅ¡ymo nepriteisti iÅ¡ jų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepareiÅ¡kė, tačiau atsižvelgus į priteistus civilinių ieÅ¡kinių dydžius ir į tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistieji turės atlikti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistųjų Å¡iuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir V. S. netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini).) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Å¡ia nutartimi paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, ir A. D. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini).) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Å¡ia nutartimi paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, ir V. S. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

IÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu), padarymo laiko, nurodant, kad A. D. ir V. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų iÅ¡laidų už teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ nuteistųjų A. D. ir V. S. nepriteisti.

Teisėjai Aušra Bielskė

Jūratė Jakubonienė

Nerijus Meilutis