2023-05-10 Nr. AB-9702-3-65-3-00442-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1620-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00442-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. AK-537 „Dėl R. Š. atleidimo“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. AK-536 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“; 3) grąžinti pareiškėją į Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį (92,41 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2022 m. spalio 12 d. ėjo Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 15 val. būdamas darbe pasijuto blogai ir pastebėjo, kad su savimi neturi pasiėmęs vaistų, todėl nuėjo į Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. kabinetą atsiprašyti iš darbo. Socialinės paramos skyriaus vedėjo neradęs jo kabinete, išvažiavo namo. Namuose išgėrė vaistų, tačiau geriau nepasijuto, todėl į darbą nebegrįžo. Apie 15 val. 30 min. pareiškėjui paskambino administracijos direktorė I.

V. bei Socialinės paramos skyriaus vedėjas K. K. ir pasakė grįžti į darbą. 2022 m. rugsėjo 7 d. į darbo vietą neatvyko, nes dėl sveikatos būklės vyko į gydymo įstaigą ir buvo sustabdytas vairuojantis automobilį neblaivus. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, jog 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min., vairavo asmeninį automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,74 promilės neblaivumas. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo gydomas ligoninėje ir nebuvo darbe dėl ligos. 2022 m. rugsėjo 9 d.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AK-472 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių. Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2022 m. rugsėjo 13 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pareiškėjui išaiškinta teisė pateikti paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo:

1) nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.;

2) tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min.;

3) galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.;

4) galimo neblaivumo ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), tuo diskredituojant Administracijos autoritetą. 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas pateikė komisijai rašytinį paaiškinimą. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. spalio 4 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Administracijos direktorė sutiko pareiškėjui suteikti kasmetines atostogas tik po to, kai jis parašė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų savo noru, kurį pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 4 dalimi, vėliau atšaukė.

Komisija 2022 m. spalio 7 d. Administracijos direktorei pateikė motyvuotą išvadą dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Š. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TN-4 (toliau – ir Išvada), kurioje siūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą, nes buvo ne tarnybos (ne darbo) metu neblaivus viešoje vietoje, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus (0,74 promilės), vairuojantis asmeninį automobilį, ir tokiu savo elgesiu diskreditavo Administracijos autoritetą.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Administracijos darbo tvarkos taisyklių 27.1, 27.2 ir 28.9 papunkčius, nes nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. bei nevykdė tiesioginio vadovo ir įstaigos vadovo teisėtų nurodymų atvykti į darbą vykdyti darbo (tarnybinių) pareigų, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min ir 15 val. 36 min. Komisija Išvadoje pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Ginčijamu 2022 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. AK-536 Administracijos direktorė pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą, Administracijos darbo tvarkos taisyklių 27.1, 27.2 ir 28.9 papunkčius, ir paskyrę pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Sekančios dienos 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AK-537 pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 12 d. atleistas iš pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 15 punktą.

3. Skunde pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas netinkamai tyrė tarnybinį nusižengimą. Buvo praleistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas pranešimui apie tarnybinį nusižengimą surašyti, kuris skaičiuojamas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo. Be to, Administracijos direktorė pradėjo galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą tik dėl dviejų R. Š. veikų – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių, tačiau Komisija tyrimą atliko dėl keturių pareiškėjo veikų, iš kurių kiekviena gali būti laikoma savarankišku tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas vadovavosi Taisyklių 13 punktu, numatančiu, jog tokiu atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, turi būti pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir teigia, kad šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Pareiškėjui buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, neatsižvelgus į tai, jog jis charakterizuojamas tik teigiamai, anksčiau nėra gavęs tarnybinių nuobaudų, tik skatintas. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, nes teikė paaiškinimus, informaciją, pripažino padaręs administracinį nusižengimą.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

5. Atsakovas teigė, kad laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, sudarė Komisiją galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti ir pavedė jai tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, būtent Komisija vertina ir apibrėžia kokia apimtimi turi būti pateiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriuo iš esmės suformuluojamas kaltinimas įtariamam tarnybinio nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui. Šiuo atveju Komisija savarankiškai atliko visus būtinus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmus ir juos atliko tinkamai Tvarkos aprašo nustatytais terminais ir tvarka. Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų. Kadangi pareiškėjas dėl laikinojo nedarbingumo darbe nebuvo nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl Komisija, sudaryta 2022 m. rugsėjo 9 d., pranešimą apie tarnybinį nusižengimą surašė 2022 m. rugsėjo 13 d. ir jį pareiškėjui įteikė 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. pirmą darbo dieną po pareiškėjo laikinojo nedarbingumo. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į jo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tai, kad nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kt. Ginčijami atsakovo įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinimui ar pakeitimui.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AK-536 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – už tai, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir Administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-18 (toliau – ir Taisyklės) 27 punkto 27.1, 27.2 papunkčių, 28 punkto 28.9 papunkčio reikalavimus.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu informavo Administracijos direktorę I. V., kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. nebuvo darbe; Socialinės paramos skyriaus vedėjas informuotas apie R. Š. nebuvimo priežastis darbe nebuvo; nors 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 36 min. telefoninio pokalbio metu R. Š. nurodė grįžti į darbo vietą, tačiau vyriausiasis specialistas darbe nepasirodė. Atsižvelgdama į laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentės J. M. 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktą žodinę informaciją, Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą, 2022 m. rugsėjo 8 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, Administracijos direktorė 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AK-472 pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Š. tarnybinio nusižengimo – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių. Tuo pačiu įsakymu sudaryta Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.

9. Teismas apžvelgė VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 7 dalyje, Tvarkos aprašo 5 ir 8 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tyrimas pradedamas tik administracijos direktoriaus sudarytos Komisijos ir tik esant administracijos direktoriaus įpareigojimui Komisijai pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, bei kad Komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradedamas Komisijos surašytu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir jo įteikimu įtariamam nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui.

10. Teismas nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo padarytam nusižengimui tirti buvo inicijuotas įgalinto asmens – Administracijos direktoriaus, sutinkamai su Tvarkos aprašo reikalavimais buvo sudaryta Komisija, kuri 2022 m. rugsėjo 13 d., t. y. nepraėjus 5 darbo dienoms nuo Komisijos sudarymo, surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-1 (toliau – ir Pranešimas). Sisteminė VTĮ 34 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 11 punkto nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojo nebuvimas darbe dėl ligos, komandiruotės ar atostogų neįskaitomas į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus. Nagrinėjamu atveju, nors Pranešimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. (t. y. 6 darbo dieną po Komisijos sudarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, vertintina, jog Pranešimas pareiškėjui įteiktas nežymiai praleidus Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytą terminą dėl objektyvios priežasties ir tai negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu.

11. Teismas nurodė, kad Pranešime pareiškėjas informuojamas, jog yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, t. y.: 1) nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.; 2) tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min.; 3) galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.; 4) galimo neblaivumo ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), tuo diskredituojant Administracijos autoritetą.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentavo, kad Tvarkos aprašo nuostatomis, susijusiomis su Pranešimo įteikimu tarnybinį nusižengimą galimai padariusiam asmeniui, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Būtent Komisijai kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme).

13. Teismas nustatė kad Komisija, susipažinusi su tyrimui pateikta medžiaga, įžvelgusi, kad pareiškėjas iš esmės ta pačia veika, dėl kurios ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ne kita veika, galimai nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min., bei galimai buvo neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Pranešimu pareiškėją informavo apie pradėtą tarnybinį nusižengimą ir dėl minėtų pažeidimų. Teismas, įvertinęs Pranešimo turinį, pažymėjo, kad jame nurodyta informacija sudarė galimybę pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos VTĮ 331 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei pateikti paaiškinimus dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas padarė esminį tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimą.

14. Teismas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui paskirta už tai, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą – buvo ne tarnybos (ne darbo) metu neblaivus viešoje vietoje – 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis asmeninį automobilį, jam alkotesteriu nustatytas 0,74 prom. neblaivumas (ši informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie Administraciją), tokiu savo elgesiu R. Š. diskreditavo Administracijos autoritetą. Taip pat R. Š. pažeidė Taisyklių 27.1, 27.2, 28.9 papunkčius – nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. bei nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (Savivaldybės administracijos direktorės I. V.) teisėtų nurodymų atvykti į darbą (tarnybą) vykdyti darbo (tarnybinių) pareigų, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.29 val. ir 15.36 val.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde neginčija pažeidęs nurodytas teisės aktų normas, tačiau mano, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra per griežta ir neadekvati.

16. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės institucijos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus. Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėjo darbas yra susijęs su savivaldybės administracijos atstovavimu įvairių savivaldybės lygmens komisijų veikloje, dokumentų rengimu ir teikimu teismams Socialinės paramos skyriaus kompetencijos bylose, todėl faktas, jog pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas viešoje vietoje policijos pareigūnų, yra nesuderinamas su savivaldybės institucijos teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu.

17. Teismas pažymėjo, kad nors Komisija pasiūlė skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau pagal VTĮ 34 straipsnio 5 dalį, tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

18. Teismas VTĮ 33 straipsnio 2 dalies kontekste nurodė, kad pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą patvirtina rašytinė bylos medžiaga – jo tiesioginio vadovo tarnybinis pranešimas, įstaigos vadovo žodiniai paaiškinimai ir gauta informacija, laikraščių straipsniai, administracinių nusižengimų registro išrašas ir kt. Vien ta aplinkybė, kad asmuo pripažino padaręs tarnybinį nusižengimą, pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalį nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, nurodė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui buvo skirta tinkamai įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį (šiurkštus pažeidimas), pareiškėjo kaltę (tyčia), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Be to, asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi pats įvertinti šio pažeidimo pasekmes. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad nuobauda buvo paskirta neatsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas turėjo įvertinti galimas tokio elgesio neigiamas teisines pasekmes ir šiuo atveju kilusius neigiamus padarinius.

20. Teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų ir terminų, esminių Tvarkos aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus, nenustatyta. Prašomi panaikinti įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytu atsakovo autoriteto diskreditavimo faktu. Akcentuoja, kad pažeidimas padarytas ne tarnybos metu, ne tarnybos vietoje. Pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams nebuvo pašalinių asmenų, galėjusių betarpiškai stebėti pažeidimo padarymą, kas patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios galėtų būti įvertintos kaip akivaizdžiai įžeidžiančios žmogaus orumą ar diskredituojančios valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą. Atsakovas neįrodė, jog dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo buvo akivaizdžiai diskredituotas atsakovo autoritetas. Teismo sprendime nurodyti pareiškėjo neteisėtų veiksmų padariniai yra abstraktaus pobūdžio. Tai, kad pareiškėjo darbas yra susijęs su savivaldybės administracijos atstovavimu įvairių savivaldybės lygmens komisijų veikloje, dokumentų rengimu ir teikimu teismams, neįrodo pažeidimu padaryto institucijos autoriteto diskreditavimo. Pačio atsakovo išsamus ir detalus informacijos teikimas žiniasklaidai apie vykstantį pareiškėjo tarnybinį tyrimą, atostogų suteikimą, atleidimą ir pan. parodo, jog atsakovas, detalizuodamas tyrimo ir tarnybinio ginčo detales, nemanė, jog tai gali neigiamai veikti savivaldybės autoritetą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį tyrimą dėl nusižengimo galėjo pradėti tik Administracijos direktorė, kuri tyrimą pradėjo tik dėl dviejų pareiškėjo veikų, iš kurių viena (neblaivumas darbo vietoje) nepasitvirtino, o kita (dvi valandas nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties) savo pobūdžiu nelaikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį būtų skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda. Atsakovo Komisija nebuvo įgaliota tirti kitas dvi veikas, neturėdama administracijos direktorės pavedimo, kaip numatyta Taisyklių 13 punkte, nes jos savo pobūdžiu yra savarankiški tarnybiniai nusižengimai. Pareiškėjas pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas inicijuojamas ar atliekamas neįgalinto subjekto, yra pagrindas pripažinti esminį pažeidimą ir panaikinti paskirtą nuobaudą.

24. Pareiškėjas pažymi, kad neginčija padaryto pažeidimo, tačiau vertina, jog atsakovas parinko neteisingą, per griežtą tarnybinę nuobaudą, kuri neatitinka teisingumo, proporcingumo kriterijų. Išvadoje Komisija siūlė skirti pareiškėjui griežtą papeikimą, tačiau atsakovo administracijos direktorė nemotyvuodama savo sprendimo skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Nei Išvadoje, nei įsakyme neįvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo asmenybė, kuri apibūdinama teigiamai. Įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo padarius tarnybini nusižengimą. Vadinasi, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo konstatavimu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Paaiškina, kad jam Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 19 d., nors pavedimas Komisijai pradėti tyrimą duotas 2022 m. rusėjo 9 d. Atitinkamai, buvo nesilaikoma Taisyklių 8 punkte nustatyto Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo termino.

26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino tarnybinio tyrimo metu galimo šališkumo ir objektyvumo principo pažeidimo, kuris yra savarankiška vada ginčijamam administraciniam aktui panaikinti. Pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta Komisija, kurios vienas iš narių buvo pareiškėjo tiesioginis vadovas K. K.. Būtent pareiškėjo tiesioginio vadovo 2022 m. rugsėjo 7 d. surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Taigi, pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo šališkas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros Komisijoje metu, nes tyrė savo surašytame tarnybiniame pranešime nustatytas aplinkybes. Be to, Administracijos direktorė, dar negavusi Komisijos Išvados, 2022 m. rugsėjo 27 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog pareiškėjo veiksmus galima traktuoti kaip šiurkštų pažeidimą. Teismas šiuo aspektu ginčijamų atsakovo įsakymų nevertino.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas pažymi, kad diskreditavimas – valdžios institucijos, visuomeninės organizacijos, įstaigos ar piliečio autoriteto griovimas, prestižo, garbės menkinimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Teismas, spręsdamas bylą, įvertino visas aplinkybes, faktus ir priežastis.

29. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu informavo Administracijos direktorę I. V., kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. nebuvo darbe; Socialinės paramos skyriaus vedėjas informuotas apie R. Š. nebuvimo priežastis darbe nebuvo; nors 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 36 min. telefoninio pokalbio metu R. Š. nurodė grįžti į darbo vietą, tačiau vyriausiasis specialistas darbe nepasirodė. Atsižvelgdama į laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentės J. M. 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktą žodinę informaciją, Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą, 2022 m. rugsėjo 8 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, Administracijos direktorė 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AK-472 pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Š. tarnybinio nusižengimo – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių. Tuo pačiu įsakymu sudaryta Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.

30. Atsakovas paaiškina, kad Komisija Išvadoje Administracijos direktoriui pateiktą siūlymą priėmė atsižvelgdama į pareiškėjo kaltę, į padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į pažeidėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tai, kad nebuvo nustatyta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Administracijos direktorius, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, į tai atsižvelgė, kaip tai nustato VTĮ 33 straipsnio 2 dalis.

31. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad Komisija, susipažinusi su tyrimui pateikta medžiaga, įžvelgusi, kad pareiškėjas iš esmės ta pačia veika, dėl kurios ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ne kita veika, galimai nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min., bei galimai buvo neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Pranešimu pareiškėją informavo apie pradėtą tarnybinį nusižengimą ir dėl minėtų pažeidimų. Pranešime nurodyta informacija sudarė galimybę pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos VTĮ 331 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės ir atsakovas padarė tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimą.

32. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda nėra aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Be to, pritariant teismo pozicijai, pareiškėjas turėjo įvertinti galimas savo elgesio neigiamas teisines pasekmes ir kilusius neigiamus padarinius. Aktualu tai, kad pagal Tvarkos aprašo 15 punktą išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas. Administracijos direktorius, priimdamas pareiškėjo skundžiamus įsakymus, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Tarnybinis ginčas kilo dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. AK-536 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“, 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. AK-537 „Dėl R. Š. atleidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo grąžinti R. Š. į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų ir terminų. Esminių Tvarkos aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus, teismas nenustatė.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagristai dėl padaryto tarnybinio nusižengimo konstatavo atsakovo autoriteto diskreditavimą, taip pat pareiškėjas akcentuoja procedūrinius tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimus, kurie, jo nuomone, yra esminiai ir sudarantys pagrindą panaikinti paskirtą nuobaudą: nesilaikyta Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo pareiškėjui termino; Komisija, nesant Administracijos direktorės pavedimo, tyrė ir kitas veikas; paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo kriterijų; Administracijos direktorė, nepaisydama Komisijos siūlymo dėl papeikimo pareiškėjui skyrimo, be motyvų skyrė pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; nebuvo įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo asmenybė, kuri apibūdinama teigiamai; liko neįvertintas tarnybinio tyrimo metu galimo šališkumo ir objektyvumo principo pažeidimas, kai Komisijos veikloje dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas K. K..

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Nustatyta, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AK-536 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“ tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui skirta pritariant Komisijos Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Š. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, sudarytos Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AK-472, 2022 m. spalio 7 d. motyvuotai išvadai Nr. TN-4 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 3 dalies 4 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 17.1 papunkčiu ir 18 punktu. Minėtu įsakymu Administracijos direktorė pripažino, kad Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidęs Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 8 punkto bei Administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-18, 27 punkto 27.1, 27.2 papunkčių, 28 punkto 28.9 papunkčio reikalavimus.

38. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AK-537 „Dėl R. Š. atleidimo“, priimtu vykdant Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. AK-536 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“, pareiškėjas R. Š. 2022 m. spalio 12 d. atleistas iš Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, pavedant jam išmokėti priklausančias darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumas. Įsakymas dėl atleidimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 5 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi.

39. Komisija pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti 2022 m. spalio 7 d. išvadoje Nr. TN-4, kuri yra sudėtinė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. AK-536 dalis, atlikusi tyrimą pripažino, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą – buvo ne tarnybos (ne darbo) metu neblaivus viešoje vietoje – 2022 m. rugsėjo 7 d., 7.49 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis asmeninį automobilį, jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,74 prom. alkoholinis girtumas (ši informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie Biržų rajono savivaldybės administraciją), tokiu savo elgesiu R. Š. diskreditavo Biržų rajono savivaldybės administracijos autoritetą. Taip pat R. Š. pažeidė Biržų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-18, 27 punkto 27.1, 27.2 papunkčius, 28 punkto 28.9 papunktį – R. Š. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. bei nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (Savivaldybės administracijos direktorės I. V.) teisėtų nurodymų atvykti į darbą (tarnybą) vykdyti darbo (tarnybinių) pareigų, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.29 val. ir 15.36 val.

40. Pareiškėjas neginčija Komisijos nustatytų tarnybinių nusižengimų, tačiau teigia, kad dėl esminių procedūrinių tarnybinių nusižengimų tyrimo reikalavimų pažeidimų jam skirta nuobauda turi būti panaikinta.

41. Dėl pareiškėjo akcentuojamo termino Pranešimui apie tarnybinį nusižengimą įteikti pažeidimo pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 8 punktą už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Konkrečiu atveju Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atitinkamai, Komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įtektas sekančią darbo dieną po nedarbingumo pabaigos, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl konstatuoti procedūrinio pažeidimo nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad esminiu procedūriniu pažeidimu traktuotinas toks pažeidimas, kuris būtų lėmęs pareiškėjo teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo teisės būtų suvaržytos ar iš esmės apribotos. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas ir jam buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į gynybą, kurią jis pasinaudojo, 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikdamas rašytinius paaiškinimus.

42. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija tyrė Administracijos direktorės nepavestas jai tirti veikas.

43. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. AK-472 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti sudarymo“ turinys patvirtina, kad Komisija sudaryta atsižvelgus į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą, kuris informavo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorę, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Š. 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. nebuvo darbe. Socialinės paramos skyriaus vedėjas informuotas apie R. Š. nebuvimo priežastis darbe nebuvo. Nors 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 36 min. telefoninio pokalbio metu R. Š. nurodė grįžti į darbo vietą, tačiau vyriausiasis specialistas darbe nepasirodė. Taip pat buvo atsižvelgta į laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentės J. M. 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktą žodinę informaciją, 2022 m. rugsėjo 8 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kurio antraštėje nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini).“ Administracijos direktorė minėtu įsakymu pavedė Komisijai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Š. tarnybinio nusižengimo – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių.

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam tarnybinio nusižengimo padarymu, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

45. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Komisija įvertino Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo bei Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. AK-472 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti sudarymo“ nurodytos visuomenės informavimo priemonės paskelbtos informacijos turinį, iš esmės neperžengdama jai nurodyto pavedimo atlikti tyrimą pagal nurodytą informaciją, 2022 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. TA-1 sukonkretino, t. y. aiškiai suformulavo kaltinimą, jog tarnybinis tyrimas pradėtas: dėl nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 16 d. nuo 15 val. iki 17 val. (K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas); tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (Savivaldybės administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.29 val. ir 15.36 val., nevykdymo (K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas bei I. V. pateikta informacija žodžiu); galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. (I. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.28 val. gauta informacija telefonu); galimo neblaivumo ne tarnybos (ne darbo metu) 2022 m. rugsėjo 7 d. 7.49 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), tuo diskredituojant Biržų rajono savivaldybės administracijos autoritetą (2022 m. rugsėjo 8 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnis „(duomenys neskelbtini)“). Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad Komisija tyrimą atliko peržengdama jai pateiktos informacijos ir nurodyto pavedimo atlikti tarnybinį tyrimą ribas.

46. Minėta, kad pareiškėjas neginčija Komisijos nustatytų pažeidimų, tačiau vertina, kad Administracijos direktorės jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, kuri neatitinka Komisijos siūlymo skirti jam papeikimą, yra nemotyvuota, per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, skirta neįvertinus visų aplinkybių, be kita ko pareiškėjo asmenybės, kuri apibūdinama teigiamai.

47. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalį tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

48. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorei, turinčiai teisę skirti į pareigas, suteikta diskrecijos teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė, pasinaudodama diskrecijos teise, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą –atleidimą iš pareigų. Tarnybinė nuobauda skirta pritariant Komisijos Išvadoje, kuri yra sudėtinė įsakymo dėl nuobaudos skyrimo, o kartu ir motyvuojamoji jo dalis, vertinimui, kad R. Š. elgesys jam savavališkai pasišalinus iš darbo (tarnybos) vietos ir tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo) ir įstaigos vadovo (Savivaldybės administracijos direktoriaus) tiesioginių teisėtų nurodymų, nurodančių atvykti į darbo vietą vykdyti tarnybinių (darbo) pareigų, nevykdymas sukėlė neigiamas pasekmes – tiek visuomenei, tiek kitiems įstaigos darbuotojams parodė, kad valstybės tarnautojas gali savavališkai, nederindamas su tiesioginiu vadovu, išvykti iš darbo vietos, neklausyti (nevykdyti) vadovų teisėtų nurodymų, nesilaikyti įstaigos nustatytų darbo tvarkos taisyklių, įstaigoje nustatytu darbo laiku nebūti įstaigoje ir nevykdyti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.

Taip pat R. Š. buvimas neblaiviu (R. Š. būdamas neblaivus – nustatytas 0,74 prom. alkoholinis girtumas, vairavo asmeninį automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų) ne tarnybos (ne darbo metu) 2022 m. rugsėjo 7 d. 7.49 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), tie namų Nr. (duomenys neskelbtini)) diskreditavo Biržų rajono savivaldybės administracijos autoritetą ir yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 8 punkte (buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą).

Yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – nustatytas pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas, neblaivumo faktas nustatytas policijos įstaigos nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, kai valstybės tarnautojas suvokė savo neteisėtos veikos pobūdį, numatė galimus žalingus šios veikos padarinius, kuriuos pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines bei profesines savybes ir užimamas pareigas galėjo ir turėjo numatyti, tačiau aplaidžiai siekė jų išvengti, nustatytos išvadoje nurodytos neigiamos pasekmės ir aiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pasekmių.

Išvadoje akcentuota, kad pareiškėjo veika buvo aprašyta visuomenės informavimo priemonėse, taip pat apie tai buvo diskutuota Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo tiesiogiai transliuojamas internete. Informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie Biržų rajono savivaldybės administraciją.

49. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas padarytas ne tarnybos metu, nebuvo pašalinių asmenų, galėjusių betarpiškai stebėti pažeidimo padarymą, kas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurie galėtų būti įvertinti kaip akivaizdžiai įžeidžiantys žmogaus orumą ar diskredituojančios valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.

50. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas – valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojo veiksmų vertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas.

51. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai konstatuoto atsakovo autoriteto dėl nustatyto tarnybinio nusižengimo diskreditavimo, pažymi, kad akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus tarnybos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo padaryta veika – transporto priemonės vairavimas, būnant neblaiviam –akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl akivaizdu, kad savo veika, dėl kurios savo kaltės pareiškėjas neneigė, pareiškėjas sukėlė konkrečias teisines pasekmes – jis diskreditavo Biržų rajono savivaldybės administracijos autoritetą. Taip pat diskredituojančiu poelgiu vertinamas ir pareiškėjo savavališkas pasišalinimas iš tarnybos vietos ir tiesioginio vadovo ir įstaigos vadovo nurodymų atvykti į darbo vietą nevykdymas.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo tiesioginio vadovo, kaip Komisijos, tyrusios tarnybinius nusižengimus, nario šališkumo. Iš pareiškėjo argumentų šiuo aspektu matyti, kad tiesioginis vadovas negalėjo būti Komisijos nariu, nes iš esmės tyrė savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui šia aplinkybe nesirėmė. Kita vertus, pareiškėjo keliamos abejonės atmestinos, nes vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytais reikalavimais Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei nesant šališkumo apraiškų bei duomenų, kad pareiškėjas tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros metu keltų klausimą dėl Komisijos nario šališkumo, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijami atsakovo įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų ir terminų, pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta įgaliojimus ir diskrecijos teisę šią nuobaudą skirti turinčio subjekto, yra proporcinga padarytam pažeidimui.

55. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

56. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis