Legislator Case Law & Legislation
35ea95a6-d43a-46f0-98c4-2c30d26fcf7b AI generated

35ea95a6-d43a-46f0-98c4-2c30d26fcf7b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 35ea95a6-d43a-46f0-98c4-2c30d26fcf7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė G. K. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) praÅ¡ydama panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ sprendimÄ patvirtinti planuojamų pajamų–iÅ¡laidų sÄ matÄ 2023 metams.

Legislator headnote

AI generated

35ea95a6-d43a-46f0-98c4-2c30d26fcf7b · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovė G. K. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) praÅ¡ydama panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ sprendimÄ patvirtinti planuojamų pajamų–iÅ¡laidų sÄ matÄ 2023 metams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-1075-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05955-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė G. K. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) praÅ¡ydama panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ sprendimÄ patvirtinti planuojamų pajamų–iÅ¡laidų sÄ matÄ 2023 metams.

2. Teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei G. K. deÅ¡imties dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus, t. y. patikslinti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , pateikti papildomus įrodymus ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti, nurodyti, ar buvo pasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, tikslinti proceso Å¡alių sÄ raÅ¡Ä .

3. Teisme 2023 m. spalio 13 d. gautas ieÅ¡kovės atskirasis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį dalyse, aptartose atskirajame skunde, ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti spręsti iÅ¡ naujo Klaipėdos apylinkės teismui.

4. Teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės G. K. atskirÄ jį skundÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad susipažinus su ieÅ¡kovės pateiktu 2023 m. spalio 13 d. atskiruoju skundu ir jo priedais bei negavus kitų ieÅ¡kovės procesinių praÅ¡ymų ir dokumentų, nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, numatytų 2023 m. spalio 5 d. nutartyje, o bÅ«tent nepaÅ¡alino neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovės pateiktų su ieÅ¡kiniu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – ir Ä®statai) 61 dalis numato, jog Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri sudaroma iÅ¡ trijų narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Ginčų nagrinėjimo komisijos nariu renkamas bendrijos narys. Ginčo nagrinėjimo komisija sprendžia ginÄÄ ne ilgiau nei 5 darbo dienas. Jeigu nepavyksta iÅ¡spręsti ginčo ginčų nagrinėjimo komisijoje arba jeigu Å¡alys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos pasiÅ«lymo dėl ginčų sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statų 37 punktas apibrėžia, jog bendrijos valdymo organai yra: Bendrijos narių susirinkimas, valdyba ir Bendrijos pirmininkas. Ä®vertinus Ä®statų 37 ir 61 punktus, ieÅ¡kovė, kaip Bendrijos narė, nesutinkanti su Bendrijos narių susirinkimo metu priimtu sprendimu, privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. IeÅ¡kovei nesant Bendrijos nare, ieÅ¡kovės nesaisto Bendrijos Ä®statai ir tokiu atveju ieÅ¡kovė gali ginti teises tiesiogiai kreipdamasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nustatydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, ar ieÅ¡kovė turi pagrindÄ kreiptis tiesiogiai į teismÄ , ar privalo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, ir, gavęs praÅ¡omus duomenis, nustatyti, ar yra pagrindas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, ar ji yra bendrijos narė.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei taip pat buvo nustatytas terminas tikslinti proceso Å¡alis, kurių duomenis ieÅ¡kovė gali gauti iÅ¡ atsakovės tiesiogiai į jÄ kreipdamasi, nurodydama duomenų naudojimo tikslÄ . Taip pat ieÅ¡kovei buvo nustatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumas pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodant, kokios jos materialinės teisės buvo pažeistos. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kaip bendrijos narių susirinkimas pažeidė jos materialines teises. Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Nors ieÅ¡kovė kartu su teismo atsisakytu priimti atskiruoju skundu pateikė teismo reikalautus įrodymus apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , mokėjimo nurodymus, tačiau atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus laikytina, kad ieÅ¡kovė nutartimi nustatytų trÅ«kumų neiÅ¡taisė. Per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos paÅ¡alinti visus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, todėl jos ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir atlikti bylos kontrolės veiksmus siekiant nustatyti, ar teisėta buvo 2023 m. spalio 5 d. nutartis dėl šio atskirojo skundo 1–5 punktų.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad narystė bendrijoje niekaip nėra siejama su teise skųsti bendrijos susirinkimų priimamus sprendimus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnis). Å ių teisės normų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog bendrijoje visuotiniuose susirinkimuose priimamų sprendimų apskundimas yra numatytas tiesiogiai teismui. Teismo nurodymas pasinaudoti iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo institutu, numatytu Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ minėtos teisės normos lingvistinės jos aiÅ¡kinimo pusės matyti, jog Å¡i teisės norma nukreipta į ginčus tarp bendrijos narių ir valdymo organo. Å iuo atveju matyti, jog ginčas kilo ne iÅ¡ valdymo organo (valdybos ar jos pirmininko taip kaip tai nurodoma Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), o iÅ¡ visuotinio susirinkimo, kurio priimtų sprendimų kvestionavimas (jų sprendimas) nepatenka į valdymo organų (valdybos ar jos pirmininko) kompetencijÄ .

10. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas skundžiamoje nutartyje nustatė trÅ«kumÄ , kuriuo nurodo, jog nepateikti įrodymai apie tai, kaip ieÅ¡kovė buvo informuota apie susirinkimÄ . Pastebėtina, jog ieÅ¡kiniu nekeliamas ginčas dėl susirinkimo suÅ¡aukimo, o keliamas klausimas dėl kompetencijos priimant sprendimus peržengimo. Taip pat teismas kaip trÅ«kumÄ nurodė įrodymų apie kreipimÄ si į bendrijÄ dėl ginčijamo susirinkimo protokolų priedų pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Å¡iuo atveju nėra keliamas ginčas, kadangi apie sprendimÄ ir jo įgyvendinimÄ yra nurodyta mokesčių lapelyje. Manytina, jog teismas peržengia ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo institutÄ reikalaudamas įrodymų ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, kurie iÅ¡spręstini parengiamojo posėdžio metu. IeÅ¡kovė nedisponuoja butų savininkų sÄ raÅ¡u, jo negali gauti ir Nekilnojamojo turto registre, todėl manytina, jog trečiųjų asmenų klausimas spręstinas po ieÅ¡kinio priėmimo įpareigojant pateikti duomenis apie butų savininkus atsakovės, kuri pagal savo veiklos pobÅ«dį tokia informacija disponuoja. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, manytina, jog teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų institutÄ , numatytÄ CPK 138 straipsnio, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl minėtų trÅ«kumų Å¡alinimo turėtų bÅ«ti panaikinta. Todėl, remiantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo buvo praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalis, aptartas atskirajame skunde, ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti spręsti iÅ¡ naujo Klaipėdos apylinkės teismui.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nei 2023 m. spalio 5 d. nutartyje, nei skundžiamojoje 2023 m. spalio 24 d. nutartyje nenurodė, kodėl negalima nagrinėti ieÅ¡kinio ta apimtimi, kokiÄ pasirinko ieÅ¡kovė, t. y. nenurodė ieÅ¡kinio nagrinėjimo neįmanomumo, o tai reiÅ¡kia, jog teismas pažeidė ieÅ¡kovės teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies prasme ir neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 135, 138 straipsnius, t. y. ieÅ¡kovė nurodė visus duomenis, numatytus CPK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo taikyti CPK 138 straipsnį, neteisingai taikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ sprendimÄ patvirtinti planuojamų pajamų–iÅ¡laidų sÄ matÄ 2023 metams.

15. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nenurodė, kodėl negalima nagrinėti ieÅ¡kinio ta apimtimi, kokiÄ pasirinko ieÅ¡kovė.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobÅ«džio teisių klausimÄ iÅ¡spręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) reikalavimais nesuderinamu teisingumo principo paneigimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. vasario 28 d. sprendimÄ byloje T. S. S. prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02, 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

18. CPK 22 straipsnyje nurodyta, jog teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu: suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieÅ¡kinį ir kartu pradėti teisminį procesÄ galbÅ«t pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali bÅ«ti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliÅ«tys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, todėl Å¡ių pagrindų sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieÅ¡kinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sÄ lygų, sudarančių atitinkamÄ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindÄ , egzistavimo.

Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iÅ¡kilusios abejonės negali bÅ«ti paÅ¡alintos iÅ¡klausant ginčo Å¡alis, nes antrosios ginčo Å¡alies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieÅ¡kinio priėmimo ir kartu bylos iÅ¡kėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimÄ , pozicija.

Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sÄ lygų, sudarančių atitinkamÄ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindÄ , egzistavimo, teismas turėtų priimti ieÅ¡kinį, iÅ¡klausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo Å¡alis, siekdamas paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesÄ , pradėtÄ pagal pateiktÄ jį procesinį dokumentÄ (CPK 293 ir 296 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

20. CPK 293 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.

21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

22. Nagrinėjamu atveju G. K. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ydama panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ sprendimÄ patvirtinti planuojamų pajamų–iÅ¡laidų sÄ matÄ 2023 metams.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams; ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas; bendrijos įstatuose gali bÅ«ti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytÄ visuotinio susirinkimo teisių dalį. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip Å¡imtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi bÅ«ti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba iÅ¡renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijÄ sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

25. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog visuotinis susirinkimas renka ir atÅ¡aukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos apraÅ¡Ä , jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas).

26. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytos papildomos Bendrijos narių papildomos teisės, kurios nenustatytos šio straipsnio 4 dalyje.

27. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

28. IeÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 61 punktas taip pat numato, jog Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri sudaroma iÅ¡ trijų narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu; ginčų nagrinėjimo komisijos nariu renkamas bendrijos narys; ginčo nagrinėjimo komisija sprendžia ginÄÄ ne ilgiau nei 5 darbo dienas; jeigu nepavyksta iÅ¡spręsti ginčo ginčų nagrinėjimo komisijoje arba jeigu Å¡alys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos pasiÅ«lymo dėl ginčų sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statų 37 punktas apibrėžia, jog bendrijos valdymo organai yra Bendrijos narių susirinkimas, valdyba ir Bendrijos pirmininkas; Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Įstatai nustato, jog Bendrijos narių susirinkimas yra Bendrijos valdymo organas (Įstatų 37 punktas), tačiau Bendrijų įstatymas nustato, kad bendrijų valdymo organai yra tik valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas, o bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, kurio teisių dalį gali turėti bendrijos įstatuose numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tiek Įstatai, tiek Bendrijų įstatymas nustato, kad bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai perduodami nagrinėti bendrijos narių ginčai ne tik su bendrijos valdymo organais, bet ir su kitais organais (jų nariais) (Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Įstatų 61 punktas).

30. IeÅ¡kovė kelia ginÄÄ dėl Bendrijos aukščiausiojo organo – visuotinio Bendrijos narių susirinkimo – sprendimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad narystė Bendrijoje niekaip nėra siejama su teise skųsti bendrijos narių susirinkimų priimamus sprendimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieÅ¡kovės nuomone nesutinka. Vadovaujantis minėtomis CPK 22 straipsnio, Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, Ä®statų 61 punkto nuostatomis, jei ieÅ¡kovė yra Bendrijos narė ir jeigu Bendrijoje yra ginčų sudaryta (iÅ¡rinktas) nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) ir yra patvirtintas ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos apraÅ¡as, tai nagrinėjamu atveju yra įstatymo nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad yra buto, kurį administruoja Bendrija, savininkė. Tačiau ieÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei atskiruosiuose skunduose nenurodo (nutyli) ir nepateikia duomenų, ar ji yra Bendrijos narė, ar Bendrijoje yra sudaryta (paskirtas) ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo), ar yra patvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos apraÅ¡as, ar ieÅ¡kovė naudojosi įstatyme nustatyta iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovė nė vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neneigia, nenurodo, kad jai Å¡ios aplinkybės nėra žinomos, kad negali gauti atitinkamų įrodymų ir kt.

31. CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinio dokumento pobÅ«dis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ . Å io straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų.

32. CPK 138 straipsnyje nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti; nutartis iÅ¡siunčiama ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jos priėmimo dienos. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ ; prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį teismo nutartis paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus yra įteikiama tik šį dokumentÄ pateikusiam asmeniui; Å¡i nutartis atskiruoju skundu neskundžiama; atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grÄ Å¾intas dėl to, kad nepaÅ¡alinti jo trÅ«kumai.

33. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio ir su juo pateiktų priedų bei ieÅ¡kovės 2023 m. spalio 13 d. atskirojo skundo dėl teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties ir su juo pateiktų priedų turinį daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ieÅ¡kinio priėmimo metu neturėjo galimybės ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ , t. y. teismas neturėjo galimybės nuspręsti, ar ieÅ¡kovė, kreipusis į teismÄ , laikėsi Å¡iai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ar nėra pagrindo ieÅ¡kinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė bent jau turėjo nurodyti, ar ji yra Bendrijos narė, ar Bendrijoje yra sudaryta (paskirtas) ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo), yra patvirtintas ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos apraÅ¡as, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei Å¡ios ar dalis Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovei nėra žinomos, ar jei ji negali gauti tai patvirtinančių įrodymų, tai ji taip pat turėjo nurodyti. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovei nustatė trÅ«kumus, o Å¡ioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad trÅ«kumai yra nepaÅ¡alinti, ir nutarė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

35. Su kitais pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje ir skundžiamoje 2023 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytais ieÅ¡kinio trÅ«kumais, kurių, anot pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino, t. y. jog trečiaisiais asmenimis turi bÅ«ti įtraukti visi namo, kurį administruoja Bendrija, gyventojai ir kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kaip bendrijos narių susirinkimas pažeidė jos materialines teises, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, minėta, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, t. y. valdybÄ ir (arba) bendrijos pirmininkÄ , todėl nėra pagrindo trečiaisiais asmenimis įtraukti visus namo gyventojus. Antra, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad skundžiamu Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu buvo nustatytas kaupimo tarifas: ne Å¡ildymo sezono metu kaupiama 0,5 Eur už 1 kv. m per mėn., o Å¡ildymo sezono metu – 0,25 Eur už 1 kv. m per mėn. Akivaizdu, kad toks sprendimas turi įtakos ieÅ¡kovės materialinėms teisėms. Be to, ieÅ¡kovė nurodė ir ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ jos manymu, dėl ieÅ¡kiniu skundžiamo Bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimto sprendimo turėjo nuspręsti bendrojo naudojimo objektų savininkai, o ne Bendrijos nariai. Atsižvelgiant į tai, Å¡i skundžiamos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama 2023 m. spalio 24 d. nutartis – jos rezoliucinė dalis – iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Å¡i nutartis ieÅ¡kovei iÅ¡taisius Å¡ioje nutartyje nurodytus trÅ«kumus neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė