35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpraÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
Legislator headnote
AI generated35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058 · Kauno apylinkÄs teismas: Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui valstybinÄ socialinio draudimo pensija apskaiÄiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau â Pensijų įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2017-12-31. Pasirinktas apskaiÄiavimo bÅ«das pagal draudžiamÄ sias pajamas iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensija paskirta nuo 2013-07-12. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kuriÄ visos iki Å¡iol paskirtos pensijos (tame tarpe ir pareiÅ¡kÄjo) nuo 2018-01-01 turÄs bÅ«ti perskaiÄiuojamos, atsižvelgiant į naujas pensijų skaiÄiavimo nuostatas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2YT-20062-800/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11378-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2. KAUNO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 23 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja ŽivilÄ JanaviÄienÄ, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. Ä., jo atstovei advokato padÄjÄjai Indrei PoceviÄienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L.
J., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. Ä. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o valstybinio socialinio draudimo pensijos apskaiÄiavimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos pirmininku iÅ¡ VietinÄs pramonÄs ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos gaunamas darbo užmokestis buvo:
1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 â 160 rublių;
2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 19-1-01-02 po 248 rublių per mÄnesį. PareiÅ¡kime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpyje nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1991 m. sausio 2 d. buvo iÅ¡rinktas VietinÄs pramonÄs ir komunalinių Buitinių įmonių darbininkų Kauno miesto profsÄ jungos komiteto etatiniu pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kÄjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto etatiniu pirmininku buvo mokami priedai, kurie sudarÄ neženkliÄ dalį gaunamų pajamų.
Duomenys apie pareiÅ¡kÄjui mokÄtÄ darbo užmokestį, dirbant fabrike (duomenys neskelbtini) gaunamus priedus yra iÅ¡likÄ ir pagal esamus duomenis yra paskaiÄiuotas valstybinÄs socialinio draudimo senatvÄs pensijos dydis (2017-1218 VSDFV raÅ¡tas Nr. (10.1) S-102745). PareiÅ¡kÄjui laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimÄ mokÄjo VietinÄs pramonÄs komunalinių - buitinių įmonių darbininkų profsÄ junga.
Pagal tuo metu galiojusias teisÄs normas Tarybų SÄ jungoje ir visose pramonÄs Å¡akose profesinių sÄ jungų pirmininkams VietinÄs pramonÄs komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamas darbo užmokestis, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesÄiais ir tokį skaiÄiavimÄ Ä¯tvirtino darbo užmokesÄio nustatymo metodikos, priimamos Visa sÄ junginÄs profesinių sÄ jungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonÄje, kuriai priklausÄ ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sÄ jungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 % direktoriaus pareiginio atlyginimo.
VietinÄs pramonÄs komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamas darbo užmokesÄio dydis buvo sietinas su gamyklų direktorių darbo užmokesÄiais. Fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus mÄnesinis atlyginimas 1987 m. buvo 200 rub., 1988 m. -1991 m.â310 rub (2017-09-10 pažyma Nr. 17/16) ir atsižvelgiant į direktoriui mokamÄ darbo užmokesÄio dydį pareiÅ¡kÄjo darbo užmokestis buvo:
1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 160 rublių per mÄnesį;
2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 po 248 rublių per mÄnesį. Apie VietinÄs pramonÄs komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamÄ darbo užmokestį dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos pirmininku duomenų neiÅ¡likÄ. Å ias aplinkybes patvirtina Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos 2017-07-25 pažyma Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto dokumentai likviduojant/reorganizuojant įmonÄ turÄjo bÅ«ti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybÄs archyvÄ , taÄiau Kauno miesto savivaldybÄs archyvuose tokie duomenys neiÅ¡likÄ.
Å iuo atveju nÄra iÅ¡likusių dokumentų apie pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas, kaip darbo užmokestį iÅ¡ VietinÄs pramonÄs ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos komiteto dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) todÄl, siekdamas nustatyti socialinio draudimo draudžiamÄ sias pajamas, kurios turi įtakos pensijos dydžiui apskaiÄiuoti, kreipiasi į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kimÄ palaikÄ, praÅ¡Ä jį tenkinti.
Papildomai paaiÅ¡kino, kad dirbo siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) vyr. meistru. 1989 m. gruodžio mÄn. 1 d. buvo iÅ¡rinktas profsÄ jungos pirmininku. Tuo metu jis perÄjo dirbti VietinÄs pramonÄs komunalinių buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungÄ . Tvarkydamasis dokumentus pensijai gauti pateikÄ visus dokumentus, taip pat kreipÄsi į archyvus, taÄiau juose dokumentai buvo nepriduoti. IÅ¡ siuvimo fabriko (duomenys neskelbtini) gavo pažymÄ kad dirbo fabrike nuo 1987 metų kovo mÄnesio iki 1991 sausio 1 d. ir kokias priemokas gaudavo.
AtlyginimÄ mokÄjo VietinÄs pramonÄs komunalinių įmonių darbininkų profsÄ junga. ProfsÄ jungos pirmininko atlyginimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo 80 procentų fabriko direktoriaus atlyginimo. Dirbdamas Å¡iose pareigose gaudavo nuo 160,00 iki 240,00 rublių atlyginimÄ . Å iÄ sumÄ paskaiÄiavo pagal gautÄ pažymÄ . Taip pat atlyginimÄ mokÄjo ir fabrikas (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinÄ sutartį už atliktus darbus, tos sumos nebuvo didelÄs ir mokamos ketvirÄiais. Suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kimu nesutiko, praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ atmesti.
Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui valstybinÄ socialinio draudimo pensija apskaiÄiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau â Pensijų įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2017-12-31. Pasirinktas apskaiÄiavimo bÅ«das pagal draudžiamÄ sias pajamas iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensija paskirta nuo 2013-07-12. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kuriÄ visos iki Å¡iol paskirtos pensijos (tame tarpe ir pareiÅ¡kÄjo) nuo 2018-01-01 turÄs bÅ«ti perskaiÄiuojamos, atsižvelgiant į naujas pensijų skaiÄiavimo nuostatas.
Naujos redakcijos Pensijų įstatymo (nuo 2018-01-01) 50 str. 1 d. nurodyta, kad jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesÄio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvÄs ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (Å¡io įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesÄio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis.
Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turÄtÄ darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisÄs aktų nuostatas senatvÄs ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iÅ¡ dviejų atskirų dalių. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvÄs ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidÄja, naujo dydžio senatvÄs ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokÄti nuo mÄnesio, einanÄio po to mÄnesio, kurį asmuo pateikÄ naujus duomenis (visus bÅ«tinus dokumentus), pirmos dienos (Pensijų įstatymo 50 str. 2 d.).
Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokÄjimo nuostatų, patvirtintų LR SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 âDÄl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokÄjimo nuostatų patvirtinimoâ 14 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaiÄiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. PareiÅ¡kÄjas siekia įrodyti, kad jis dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos pirmininku iÅ¡ VietinÄs pramonÄs ir komunalinių â buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos gavo darbo užmokestį, kuris buvo nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01â160 rublių, o nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 â po 248 rublių per mÄnesį ir pateikia UAB âIlgiausi limuzinaiâ 2017-09-10 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 17/16, kurioje nurodyta, kad Siuvimo â galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mÄnesį sudarÄ: 1987 m â 200 rublių+80 rublių priedas, 1988 m â 310 rublių, 1989 â 310 rublių, 1990 m â 310 rublių ir teigia, kad pareiÅ¡kÄjui nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimÄ mokÄjo VietinÄs pramonÄs komunaliniųâbuitinių įmonių darbininkų profsÄ junga.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, pagal tuo metu galiojusias teisÄs normas Tarybų SÄ jungoje ir visose pramonÄs Å¡akose profesinių sÄ jungų pirmininkams VietinÄs pramonÄs ir komunaliniųâbuitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokÄjo darbo užmokestį, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesÄiais ir tokį skaiÄiavimÄ Ä¯tvirtino darbo užmokesÄio nustatymo metodikos, priimamos Visa sÄ junginÄs profesinių sÄ jungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonÄje, kuriai priklausÄ ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sÄ jungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 procentų direktoriaus pareiginio atlyginimo.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad pagrindinį darbo užmokestį mokÄjo VietinÄs pramonÄs ir komunalinių â buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos komitetas, kuris sudarÄ 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaiÄiavimo ypatumai nurodyti Pensijų įstatymo 56 straipsnyje. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 56 str. 2 d. nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaiÄiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einanÄius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystÄs ar tarnybos pagrindu, metus iÅ¡ laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į staÅ¾Ä nuo 1994 m. sausio 1 d.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokÄjimo nuostatų, patvirtintų LR VyriausybÄs 1994 m. lapkriÄio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) (toliau â Nuostatai) 30 punkte nurodyta, kad Draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiÅ¡kai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisÄs aktų nuostatas mokÄjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų â nuo 1995 m. sausio 1 d.
įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavÄjų registre esanÄiais duomenimis. Iki minÄtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikianÄių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinÄių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis įmonÄs, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaiÄiuotas (iÅ¡mokÄtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perÄmÄjų, o jeigu jų nÄra, â steigÄjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikianÄių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinÄių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turÄti, taip pat valstybinÄs archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaiÄiuotas (iÅ¡mokÄtas) pajamas nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais.
Vadovaujantis minÄtomis nuostatomis, pareiÅ¡kÄjui visos pateiktos įrodytos draudžiamosios pajamos, tame tarpe ir pajamos, gautos valstybiniam siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) yra įskaiÄiuotos į pareiÅ¡kÄjo draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos draudžiamosios pajamos negali bÅ«ti įtrauktos į draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaiÄiavimÄ , nes jos nÄra įrodytos Nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių dokumentų, įrodanÄių, kad jo atlyginimas fabrike (duomenys neskelbtini) sudarÄ 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo.
PareiÅ¡kÄjas neteisingai nurodo Pensijų įstatymo 56 str. 4 ir 5 dalis, kurios turÄtų bÅ«ti taikomos skaiÄiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kÄjui, kaip turinÄiam draudžiamųjų pajamų 1984-1994 laikotarpiu draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaiÄiuotas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 str. 2 d., todÄl nei pensijų įstatymo 56 str. 4 d, nei 5 d. negali bÅ«ti taikoma skaiÄiuojant pareiÅ¡kÄjo draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kÄjas pateikÄ Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos 2017-07-25 pažymÄ Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyve saugomuose VietinÄs pramonÄs ir komunalinių â buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos Lietuvos Respublikinio komiteto dokumentuose (fondas Nr.
19) Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto jokie dokumentai nesaugomi. Fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto dokumentai likviduojant /reorganizuojant įmonÄ turÄjo su įmonÄs archyviniais dokumentais bÅ«ti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybÄs archyvÄ . Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į Kauno miesto savivaldybÄs archyvÄ dÄl minÄtų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo pajamas gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių dokumentų įrodanÄių didesnes pareiÅ¡kÄjo draudžiamÄ sias pajamas fabrike (duomenys neskelbtini) nei pateiktas pareiÅ¡kÄjo pensijos byloje, neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti draudžiamÄ sias pajamas įrodanÄius dokumentus, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti.
Teismo posÄdžio metu suinteresuoto asmens atstovÄ palaikÄ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino kad draudžiamosios pareiÅ¡kÄjo pajamos yra įskaitytos apskaiÄiuojant pensijÄ t. y. paskaiÄiuota už penkis palankiausius kalendorinius metus, kaip ir priklauso pagal įstatymÄ . Negalima skaiÄiuoti ne paeiliui einanÄių kalendorinių metų, nes to nenumato įstatymas. PareiÅ¡kÄjui paskaiÄiuota nuo 1984 iki 1994 metų 5 patys palankiausi metai, nes jis visada turÄjo pajamų.
PareiÅ¡kÄjui palankiausi metai yra įskaiÄiuoti t. y. nuo 1984 metų iki 1988 metai. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti jo draudžiamÄ sias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 nors palankiausi metai yra 1984-1988 metai. PareiÅ¡kimÄ tenkinus pareiÅ¡kÄjui įtakos turÄtų tik 1987-1988 metai. PareiÅ¡kÄjui negalÄtų įtraukti į draudžiamųjų pajamų apskaiÄiavimo koeficientÄ 1989-1991 metai, nes tai ne paeiliui einantys 5 palankiausi metai. Laikomasi pozicijos, kad draudžiamosios pajamos neįrodinÄjamos teismine tvarka, jeigu nÄra iÅ¡likusių dokumentų.
Pagal Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalį nurodyta, kad tuo atveju jeigu nÄra dokumentų įrodanÄių pajamas, jos skaiÄiuojamos pagal to laikotarpio minimalų mÄnesio darbo užmokesÄio dalį. PareiÅ¡kÄjui įskaiÄiuotos pajamos iÅ¡ âDangosâ fabriko, o tai nÄra minimalios pajamos. Kiti pareiÅ¡kÄjo laikotarpiai 1991-1994 yra nenaudingi apskaiÄiuojant pensijÄ , nes nepalankus koeficientas. PareiÅ¡kÄjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų nustatytas faktas apie draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02.
PareiÅ¡kÄjui įskaitytos draudžiamosios pajamos pagal pažymÄ už 1987-1988 metus Stažas pareiÅ¡kÄjui yra įskaiÄiuotas, tuo tarpu stažas ir draudžiamosios pajamos yra du skirtingi dalykai. Pensija pareiÅ¡kÄjui sprendimu skirta 2013 m. rugpjÅ«Äio 23 d. ir paskaiÄiuotas koeficientas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:
1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninÄs ar turtinÄs teisÄs atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turÄti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinanÄius dokumentus. ValstybinÄs socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau - Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1994 m. lapkriÄio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokÄjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai).
Pensijų įstatymo 8 str. nurodyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä sudaro asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystÄs ar tarnybos pagrindu, ir asmens stažas, įgytas dirbant savarankiÅ¡kai. Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, turintiems stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystÄs ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaiÄiuojamas pagal penkerius paeiliui einanÄius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iÅ¡ laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į staÅ¾Ä nuo 1994 m. sausio 1 d.
Asmenims, kuriems valstybinÄ socialinio draudimo senatvÄs pensija (toliau - senatvÄs pensija) skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., senatvÄs pensijos papildomos dalies apskaiÄiavimo formulÄ (24 straipsnis) sudaroma iÅ¡ dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. S. pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įraÅ¡omas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d.
Asmenims, kuriems senatvÄs pensija skiriama nuo 2013 m sausio 1 d. ir vÄlesnių datų, senatvÄs pensijos papildomos dalies apskaiÄiavimo formulÄ sudaroma iÅ¡ vienos dalies, kurioje įraÅ¡omas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iÅ¡ dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įraÅ¡omas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis).
SenatvÄs pensijos papildoma dalis pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ formulÄ apskaiÄiuojama, jeigu asmuo to praÅ¡o ir jam tai naudinga. Asmenims, pasirinkusiems dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ , senatvÄs pensijos papildoma dalis apskaiÄiuojama pagal dviejų atskirų dalių formulÄ (pagal 24 straipsnio 3 dalį arba, asmenų pageidavimu, pagal 24 straipsnio 2 dalį). Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už stažui prilygintÄ laikÄ asmuo dÄl svarbių priežasÄių ar dÄl nuo jo nepriklausanÄių aplinkybių (visai ar iÅ¡ dalies neiÅ¡saugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turÄjo vaiko iki trejų metų priežiÅ«ros atostogas, įmonÄ, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko bÅ«tinÄ jÄ karinÄ tarnybÄ sovietinÄje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaiÄiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mÄnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turÄdamas ne visÄ etatÄ - pagal minimalaus mÄnesinio darbo užmokesÄio dalį, atitinkanÄiÄ turÄto etato dalį.
Jeigu įmonÄs, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai iÅ¡saugoti, taÄiau juose nÄra duomenų apie asmens pajamas per stažui prilygintÄ laikÄ , buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaiÄiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinÄmis. Nuostatų 24 p. nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir 54 str. 2 d. 1 p. nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dÄl to, kad visi įmonÄs, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neiÅ¡saugoti nepaisant priežasÄių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti nustatomi teismine tvarka.
Ä®vertinus turimÄ informacijÄ ir duomenis, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalis bei Nuostatų 35.2 p., pareiÅ¡kÄjui dÄl nuo jo nepriklausanÄių aplinkybių nepateikus pažymos apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai skirti, gautas dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos pirmininku, draudžiamųjų pajamų koeficientas prognozuojamam senatvÄs pensijos dydžiui apskaiÄiuoti VSDFV Kauno skyriaus buvo skaiÄiuotas pagal iÅ¡duotÄ pažymÄ tik už tÄ laikotarpį, kai jis dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) papildomus darbus ir yra tai patvirtinantys dokumentai.
IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų t. y. darbo knygelÄs kopijos, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 1987-03-18 priimamas dirbti į siuvimo fabrikÄ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus-technologo pareigoms. Å iose pareigose dirbo iki 1987-12-01, iÅ¡ kurių buvo atleistas ir nuo 1987-12-02 perkÄlimo tvarka pradÄjo dirbti VietinÄs pramonÄs ir komunalinių buitinių įmonių darbininkų respublikiniame komitete â Siuvimo â galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos pirmininku. PareiÅ¡kÄjas atleistas iÅ¡ užimamų pareigų 1991-01-02 ( e. b. l. 9-11).
Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dirbdamas fabrike (duomenys neskelbtini) gavo pajamas ir tai patvirtina pažyma apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai skirti, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 1987 kovo 18 d. iki gruodžio 31 d. pajamas sudarÄ 17,49 rubliai, 1988 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 16,71 rubliai, 1989 sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 12,81 rublis, 1990 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 18,38 rubliai (e. b. l. 12). IÅ¡ 2017-09-10 pažymos Nr. 17/16, kuria remiasi pareiÅ¡kÄjas matyti, kad siuvimo â galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mÄnesį sudarÄ: 1987 m -200 rublių + 80,00 rublių priedas, 1988-1990 metais 310,00 rublių (e. b. l. 13).
IÅ¡ Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyvo raÅ¡to matyti, kad nebuvo galima gauti pažymos apie V. Ä. darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02, nes dokumentai saugojimui nebuvo perduoti (e. b. l. 15). Kauno miesto savivaldybÄs administracijos achyvo raÅ¡tas Nr. 24-2-2655, patvirtina, kad Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komitetas archyvui saugoti dokumentų nÄra perdavÄs, todÄl negali pateikti V. Ä. darbo stažo ir darbo užmokesÄio pažymų už laikotarpį nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 9 (e. b. l. 47).
Liudytoja N. B. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kÄju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) V. Ä. pradÄjo dirbti fabrike 1980 ir dirbo iki 1989 metų. Jis dirbo profsÄ jungos pirmininku, o ji dirbo iždininke. Kokį konkreÄiai darbo užmokestį V. Ä. gaudavo pasakyti negali, tik prisimena, kad skaiÄiuojama buvo pagal fabriko direktoriaus atlyginimÄ t. y. 80 procentų direktoriaus atlyginimo. Direktorius tais laikais gaudavo apie 300,00 rublių. IÅ¡mokant pinigus buvo pildomi žiniaraÅ¡Äiai, iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos ir iÅ¡mokÄdavo grynais pinigais.
Liudytojas A. M. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kÄju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) sÄdÄjo viename kabinete apie 3-4 metus. V. Ä. tuo metu jau buvo profsÄ jungos pirmininkas. Jis gaudavo 80 procentų nuo direktoriaus algos. AlgÄ mokÄdavo ne fabrikas (duomenys neskelbtini) o profsÄ junga. V. Ä. gaudavo didesnį negu jo atlyginimas, t. y. daugiau kaip 120,00 rublių. IÅ¡ fabriko (duomenys neskelbtini) galÄjo gauti premijas už renginius. Liudytoja R. M. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad V.
Ä. pažįsta, nes kartu dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) maždaug 1987 metais. Tuo metu jis dirbo profsÄ jungos pirmininku, prieÅ¡ tai dirbo meistru technologu. Kokio dydžio atlyginimÄ gaudavo V. Ä. nežino, taÄiau nebuvo jokios paslapties, kad atlyginimÄ jam mokÄjo profsÄ jungos. Kadangi priklausÄ darbo užmokesÄio komisijai tai jai yra žinoma, kad V. Ä. gaudavo darbo užmokestį ir iÅ¡ fabriko (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinÄ sutartį. Buvo kažkokia priemoka prie profsÄ jungos atlyginimo.
BÅ«tent darbo užmokesÄio korta vadovaudamasi iÅ¡raÅ¡Ä V. Ä. pažymÄ apie mokamÄ darbo užmokestį fabrike (duomenys neskelbtini) Tai, kÄ V. Ä. mokÄdavo profsÄ jungos ji nežino, nes tokie duomenys pas juos nepatekdavo. Tai kÄ (duomenys neskelbtini) mokÄdavo kaip profsÄ jungos pirmininkui atsispindi pažymoje, taÄiau jis gaudavo atlyginimÄ ir iÅ¡ kitos profsÄ jungos. Liudytoja R. G. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad V. Ä. nepažįsta. Ji yra Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyvo vedÄja, kur dirba 10 metų. pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į jÄ praÅ¡ydamas patvirtinti gaunamÄ darbo užmokestį dirbant âDangosâ fabriko gamykloje.
V. Ä. kreipdamasis į archyvÄ praÅ¡Ä pateikti asmens bylÄ . Archyve jokių dokumentų nerado. SusidÅ«rÄ su situacija, kad tam tikrų profsÄ jungų priklausanÄių atskiroms Å¡akoms dokumentai archyvui nebuvo priduoti. Jai tapo žinoma, kad paskutinieji iÅ¡rikti profsÄ jungų pirmininkai 1987-1990 jokių dokumentų niekam neperdavinÄjo, pasiaiÅ¡kindavo, kad suriÅ¡o dokumentus ir paliko. IÅ¡rinktas profsÄ jungos komiteto pirmininku asmuo bÅ«davo atleidžiamas iÅ¡ įmonÄs, kurioje dirbdavo ir pereidavo profsÄ jungų žinion.
Darbo vieta likdavo profsÄ jungose. Atlyginimas buvo mokamas pagal profsÄ jungų tarybos rekomendacijas, pagal atskiras pramonÄs Å¡akas, priklausÄ nuo profsÄ jungos narių skaiÄių, nes bÅ«davo surenkamas didelis nario mokestis. Pagal tuo metu galiojusias rekomendacijas atlyginimas buvo iki 1986 metų 70 procentų direktoriaus atlyginimo, o po 1986 metų paliko iki 80 procentų. Jai yra žinoma, kad tai buvo ne mažesnÄ suma kaip 130-150 rublių, nes priklausÄ nuo pramonÄs Å¡akos. Žinoma, kad galÄjo bÅ«ti ir didesnis ir mažesnis darbo užmokesti, nes finansavimas buvo vykdomas iÅ¡ dviejų Å¡altinių t. y. iÅ¡ respublikinÄs tarybos ir iÅ¡ surenkamo nario mokesÄio.
Taip pat yra žinoma, kad pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , žmogus galÄjo dirbti profsÄ jungos pirmininku ir dar gauti kitas pajamas toje įmonÄje pagal atskirus praÅ¡ymus. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinÄjimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinÄjimo.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. Å . v. Knygų prekybos valstybinÄs firmos âKnyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âAAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Esant tokiai įstatyminei reglamentacijai, įvertinus raÅ¡ytinius bylos įrodymus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino, jog pareiÅ¡kÄjas dirbo profsÄ jungos pirmininku ir atlyginimas jam buvo mokamas ne fabriko (duomenys neskelbtini) o VietinÄs pramonÄs ir komunalinių â buitinių įmonių darbininkų profesinÄs sÄ jungos ir sudarÄ 80 procentų direktoriaus atlyginimo, darytina iÅ¡vada, jog yra įrodyta, kad laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 jo darbo užmokestis â 80 % bendrovÄs direktoriaus atlyginimo, t. y. pareiÅ¡kÄjo pagrindinis atlyginimas, dirbant âDangosâ profsÄ jungos pirmininku, buvo po 160,00 rublių per mÄnesį, laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 buvo 248 rublių per mÄnesį.
Teismas pažymi, kad praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas sukels pareiÅ¡kÄjui V. Ä. teisines pasekmes, nes pagal jį pareiÅ¡kÄjui bus apskaiÄiuota valstybinio socialinio draudimo pensija, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas laikytinas teisiÅ¡kai pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.
Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas V. Ä., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinÄs sÄ jungos pirmininku iÅ¡ VietinÄs pramonÄs ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos pirmininku laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 gavo 160,00 (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt ) rublių per mÄnesį, o laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 gavo 248 (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) rublių per mÄnesį atlyginimÄ .
Juridinio fakto nustatymo tikslas â apskaiÄiuoti valstybinio socialinio draudimo pensijÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja ŽivilÄ JanaviÄienÄ