Legislator Case Law & Legislation
35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058 AI generated

35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

Legislator headnote

AI generated

35ea84de-3e09-4ef7-a32f-3a29803ce058 · Kauno apylinkės teismas: Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui valstybinė socialinio draudimo pensija apskaičiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2017-12-31. Pasirinktas apskaičiavimo bÅ«das pagal draudžiamÄ sias pajamas iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensija paskirta nuo 2013-07-12. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kuriÄ visos iki Å¡iol paskirtos pensijos (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) nuo 2018-01-01 turės bÅ«ti perskaičiuojamos, atsižvelgiant į naujas pensijų skaičiavimo nuostatas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-20062-800/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11378-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o valstybinio socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos pirmininku iÅ¡ Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos gaunamas darbo užmokestis buvo:

1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 – 160 rublių;

2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 19-1-01-02 po 248 rublių per mėnesį. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpyje nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1991 m. sausio 2 d. buvo iÅ¡rinktas Vietinės pramonės ir komunalinių Buitinių įmonių darbininkų Kauno miesto profsÄ jungos komiteto etatiniu pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto etatiniu pirmininku buvo mokami priedai, kurie sudarė neženkliÄ dalį gaunamų pajamų.

Duomenys apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį, dirbant fabrike (duomenys neskelbtini) gaunamus priedus yra iÅ¡likę ir pagal esamus duomenis yra paskaičiuotas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis (2017-1218 VSDFV raÅ¡tas Nr. (10.1) S-102745). PareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimÄ mokėjo Vietinės pramonės komunalinių - buitinių įmonių darbininkų profsÄ junga.

Pagal tuo metu galiojusias teisės normas Tarybų SÄ jungoje ir visose pramonės Å¡akose profesinių sÄ jungų pirmininkams Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamas darbo užmokestis, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais ir tokį skaičiavimÄ Ä¯tvirtino darbo užmokesčio nustatymo metodikos, priimamos Visa sÄ junginės profesinių sÄ jungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonėje, kuriai priklausė ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sÄ jungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 % direktoriaus pareiginio atlyginimo.

Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamas darbo užmokesčio dydis buvo sietinas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais. Fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus mėnesinis atlyginimas 1987 m. buvo 200 rub., 1988 m. -1991 m.–310 rub (2017-09-10 pažyma Nr. 17/16) ir atsižvelgiant į direktoriui mokamÄ darbo užmokesčio dydį pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis buvo:

1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 160 rublių per mėnesį;

2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 po 248 rublių per mėnesį. Apie Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokamÄ darbo užmokestį dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos pirmininku duomenų neiÅ¡likę. Å ias aplinkybes patvirtina Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos 2017-07-25 pažyma Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto dokumentai likviduojant/reorganizuojant įmonę turėjo bÅ«ti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybės archyvÄ , tačiau Kauno miesto savivaldybės archyvuose tokie duomenys neiÅ¡likę.

Å iuo atveju nėra iÅ¡likusių dokumentų apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, kaip darbo užmokestį iÅ¡ Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos komiteto dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) todėl, siekdamas nustatyti socialinio draudimo draudžiamÄ sias pajamas, kurios turi įtakos pensijos dydžiui apskaičiuoti, kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad dirbo siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) vyr. meistru. 1989 m. gruodžio mėn. 1 d. buvo iÅ¡rinktas profsÄ jungos pirmininku. Tuo metu jis perėjo dirbti Vietinės pramonės komunalinių buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungÄ . Tvarkydamasis dokumentus pensijai gauti pateikė visus dokumentus, taip pat kreipėsi į archyvus, tačiau juose dokumentai buvo nepriduoti. IÅ¡ siuvimo fabriko (duomenys neskelbtini) gavo pažymÄ kad dirbo fabrike nuo 1987 metų kovo mėnesio iki 1991 sausio 1 d. ir kokias priemokas gaudavo.

AtlyginimÄ mokėjo Vietinės pramonės komunalinių įmonių darbininkų profsÄ junga. ProfsÄ jungos pirmininko atlyginimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo 80 procentų fabriko direktoriaus atlyginimo. Dirbdamas Å¡iose pareigose gaudavo nuo 160,00 iki 240,00 rublių atlyginimÄ . Å iÄ sumÄ paskaičiavo pagal gautÄ pažymÄ . Taip pat atlyginimÄ mokėjo ir fabrikas (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinę sutartį už atliktus darbus, tos sumos nebuvo didelės ir mokamos ketvirčiais. Suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui valstybinė socialinio draudimo pensija apskaičiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2017-12-31. Pasirinktas apskaičiavimo bÅ«das pagal draudžiamÄ sias pajamas iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensija paskirta nuo 2013-07-12. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kuriÄ visos iki Å¡iol paskirtos pensijos (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) nuo 2018-01-01 turės bÅ«ti perskaičiuojamos, atsižvelgiant į naujas pensijų skaičiavimo nuostatas.

Naujos redakcijos Pensijų įstatymo (nuo 2018-01-01) 50 str. 1 d. nurodyta, kad jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis.

Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turėtÄ darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iÅ¡ dviejų atskirų dalių. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus bÅ«tinus dokumentus), pirmos dienos (Pensijų įstatymo 50 str. 2 d.).

Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. PareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, kad jis dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos pirmininku iÅ¡ Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos gavo darbo užmokestį, kuris buvo nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01–160 rublių, o nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 – po 248 rublių per mėnesį ir pateikia UAB „Ilgiausi limuzinai“ 2017-09-10 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 17/16, kurioje nurodyta, kad Siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mėnesį sudarė: 1987 m – 200 rublių+80 rublių priedas, 1988 m – 310 rublių, 1989 – 310 rublių, 1990 m – 310 rublių ir teigia, kad pareiÅ¡kėjui nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsÄ jungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimÄ mokėjo Vietinės pramonės komunalinių–buitinių įmonių darbininkų profsÄ junga.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas Tarybų SÄ jungoje ir visose pramonės Å¡akose profesinių sÄ jungų pirmininkams Vietinės pramonės ir komunalinių–buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos mokėjo darbo užmokestį, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais ir tokį skaičiavimÄ Ä¯tvirtino darbo užmokesčio nustatymo metodikos, priimamos Visa sÄ junginės profesinių sÄ jungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonėje, kuriai priklausė ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sÄ jungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 procentų direktoriaus pareiginio atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pagrindinį darbo užmokestį mokėjo Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos komitetas, kuris sudarė 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai nurodyti Pensijų įstatymo 56 straipsnyje. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 56 str. 2 d. nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iÅ¡ laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į staÅ¾Ä nuo 1994 m. sausio 1 d.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) (toliau – Nuostatai) 30 punkte nurodyta, kad Draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d.

įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (iÅ¡mokėtas) pajamas nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjui visos pateiktos įrodytos draudžiamosios pajamos, tame tarpe ir pajamos, gautos valstybiniam siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) yra įskaičiuotos į pareiÅ¡kėjo draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos draudžiamosios pajamos negali bÅ«ti įtrauktos į draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimÄ , nes jos nėra įrodytos Nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jo atlyginimas fabrike (duomenys neskelbtini) sudarė 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas neteisingai nurodo Pensijų įstatymo 56 str. 4 ir 5 dalis, kurios turėtų bÅ«ti taikomos skaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kėjui, kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų 1984-1994 laikotarpiu draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 str. 2 d., todėl nei pensijų įstatymo 56 str. 4 d, nei 5 d. negali bÅ«ti taikoma skaičiuojant pareiÅ¡kėjo draudžiamųjų pajamų koeficientÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos 2017-07-25 pažymÄ Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyve saugomuose Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos Lietuvos Respublikinio komiteto dokumentuose (fondas Nr.

19) Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto jokie dokumentai nesaugomi. Fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto dokumentai likviduojant /reorganizuojant įmonę turėjo su įmonės archyviniais dokumentais bÅ«ti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybės archyvÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės archyvÄ dėl minėtų duomenų apie pareiÅ¡kėjo pajamas gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų įrodančių didesnes pareiÅ¡kėjo draudžiamÄ sias pajamas fabrike (duomenys neskelbtini) nei pateiktas pareiÅ¡kėjo pensijos byloje, neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti draudžiamÄ sias pajamas įrodančius dokumentus, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kino kad draudžiamosios pareiÅ¡kėjo pajamos yra įskaitytos apskaičiuojant pensijÄ t. y. paskaičiuota už penkis palankiausius kalendorinius metus, kaip ir priklauso pagal įstatymÄ . Negalima skaičiuoti ne paeiliui einančių kalendorinių metų, nes to nenumato įstatymas. PareiÅ¡kėjui paskaičiuota nuo 1984 iki 1994 metų 5 patys palankiausi metai, nes jis visada turėjo pajamų.

PareiÅ¡kėjui palankiausi metai yra įskaičiuoti t. y. nuo 1984 metų iki 1988 metai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti jo draudžiamÄ sias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 nors palankiausi metai yra 1984-1988 metai. PareiÅ¡kimÄ tenkinus pareiÅ¡kėjui įtakos turėtų tik 1987-1988 metai. PareiÅ¡kėjui negalėtų įtraukti į draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo koeficientÄ 1989-1991 metai, nes tai ne paeiliui einantys 5 palankiausi metai. Laikomasi pozicijos, kad draudžiamosios pajamos neįrodinėjamos teismine tvarka, jeigu nėra iÅ¡likusių dokumentų.

Pagal Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalį nurodyta, kad tuo atveju jeigu nėra dokumentų įrodančių pajamas, jos skaičiuojamos pagal to laikotarpio minimalų mėnesio darbo užmokesčio dalį. PareiÅ¡kėjui įskaičiuotos pajamos iÅ¡ „Dangos“ fabriko, o tai nėra minimalios pajamos. Kiti pareiÅ¡kėjo laikotarpiai 1991-1994 yra nenaudingi apskaičiuojant pensijÄ , nes nepalankus koeficientas. PareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų nustatytas faktas apie draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02.

PareiÅ¡kėjui įskaitytos draudžiamosios pajamos pagal pažymÄ už 1987-1988 metus Stažas pareiÅ¡kėjui yra įskaičiuotas, tuo tarpu stažas ir draudžiamosios pajamos yra du skirtingi dalykai. Pensija pareiÅ¡kėjui sprendimu skirta 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir paskaičiuotas koeficientas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau - Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai).

Pensijų įstatymo 8 str. nurodyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä sudaro asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens stažas, įgytas dirbant savarankiÅ¡kai. Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, turintiems stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iÅ¡ laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į staÅ¾Ä nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau - senatvės pensija) skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. S. pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems senatvės pensija skiriama nuo 2013 m sausio 1 d. ir vėlesnių datų, senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis).

Senatvės pensijos papildoma dalis pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to praÅ¡o ir jam tai naudinga. Asmenims, pasirinkusiems dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ , senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal dviejų atskirų dalių formulę (pagal 24 straipsnio 3 dalį arba, asmenų pageidavimu, pagal 24 straipsnio 2 dalį). Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už stažui prilygintÄ laikÄ asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iÅ¡ dalies neiÅ¡saugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiÅ«ros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko bÅ«tinÄ jÄ karinę tarnybÄ sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visÄ etatÄ - pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančiÄ turėto etato dalį.

Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai iÅ¡saugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per stažui prilygintÄ laikÄ , buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Nuostatų 24 p. nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir 54 str. 2 d. 1 p. nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neiÅ¡saugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti nustatomi teismine tvarka.

Ä®vertinus turimÄ informacijÄ ir duomenis, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalis bei Nuostatų 35.2 p., pareiÅ¡kėjui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nepateikus pažymos apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai skirti, gautas dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos pirmininku, draudžiamųjų pajamų koeficientas prognozuojamam senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti VSDFV Kauno skyriaus buvo skaičiuotas pagal iÅ¡duotÄ pažymÄ tik už tÄ laikotarpį, kai jis dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) papildomus darbus ir yra tai patvirtinantys dokumentai.

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų t. y. darbo knygelės kopijos, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 1987-03-18 priimamas dirbti į siuvimo fabrikÄ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus-technologo pareigoms. Å iose pareigose dirbo iki 1987-12-01, iÅ¡ kurių buvo atleistas ir nuo 1987-12-02 perkėlimo tvarka pradėjo dirbti Vietinės pramonės ir komunalinių buitinių įmonių darbininkų respublikiniame komitete – Siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos pirmininku. PareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ užimamų pareigų 1991-01-02 ( e. b. l. 9-11).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirbdamas fabrike (duomenys neskelbtini) gavo pajamas ir tai patvirtina pažyma apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai skirti, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 1987 kovo 18 d. iki gruodžio 31 d. pajamas sudarė 17,49 rubliai, 1988 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 16,71 rubliai, 1989 sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 12,81 rublis, 1990 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 18,38 rubliai (e. b. l. 12). IÅ¡ 2017-09-10 pažymos Nr. 17/16, kuria remiasi pareiÅ¡kėjas matyti, kad siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mėnesį sudarė: 1987 m -200 rublių + 80,00 rublių priedas, 1988-1990 metais 310,00 rublių (e. b. l. 13).

IÅ¡ Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyvo raÅ¡to matyti, kad nebuvo galima gauti pažymos apie V. Č. darbo staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02, nes dokumentai saugojimui nebuvo perduoti (e. b. l. 15). Kauno miesto savivaldybės administracijos achyvo raÅ¡tas Nr. 24-2-2655, patvirtina, kad Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komitetas archyvui saugoti dokumentų nėra perdavęs, todėl negali pateikti V. Č. darbo stažo ir darbo užmokesčio pažymų už laikotarpį nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 9 (e. b. l. 47).

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) V. Č. pradėjo dirbti fabrike 1980 ir dirbo iki 1989 metų. Jis dirbo profsÄ jungos pirmininku, o ji dirbo iždininke. Kokį konkrečiai darbo užmokestį V. Č. gaudavo pasakyti negali, tik prisimena, kad skaičiuojama buvo pagal fabriko direktoriaus atlyginimÄ t. y. 80 procentų direktoriaus atlyginimo. Direktorius tais laikais gaudavo apie 300,00 rublių. IÅ¡mokant pinigus buvo pildomi žiniaraščiai, iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos ir iÅ¡mokėdavo grynais pinigais.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) sėdėjo viename kabinete apie 3-4 metus. V. Č. tuo metu jau buvo profsÄ jungos pirmininkas. Jis gaudavo 80 procentų nuo direktoriaus algos. AlgÄ mokėdavo ne fabrikas (duomenys neskelbtini) o profsÄ junga. V. Č. gaudavo didesnį negu jo atlyginimas, t. y. daugiau kaip 120,00 rublių. IÅ¡ fabriko (duomenys neskelbtini) galėjo gauti premijas už renginius. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V.

Č. pažįsta, nes kartu dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) maždaug 1987 metais. Tuo metu jis dirbo profsÄ jungos pirmininku, prieÅ¡ tai dirbo meistru technologu. Kokio dydžio atlyginimÄ gaudavo V. Č. nežino, tačiau nebuvo jokios paslapties, kad atlyginimÄ jam mokėjo profsÄ jungos. Kadangi priklausė darbo užmokesčio komisijai tai jai yra žinoma, kad V. Č. gaudavo darbo užmokestį ir iÅ¡ fabriko (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinę sutartį. Buvo kažkokia priemoka prie profsÄ jungos atlyginimo.

BÅ«tent darbo užmokesčio korta vadovaudamasi iÅ¡rašė V. Č. pažymÄ apie mokamÄ darbo užmokestį fabrike (duomenys neskelbtini) Tai, kÄ V. Č. mokėdavo profsÄ jungos ji nežino, nes tokie duomenys pas juos nepatekdavo. Tai kÄ (duomenys neskelbtini) mokėdavo kaip profsÄ jungos pirmininkui atsispindi pažymoje, tačiau jis gaudavo atlyginimÄ ir iÅ¡ kitos profsÄ jungos. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V. Č. nepažįsta. Ji yra Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos archyvo vedėja, kur dirba 10 metų. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į jÄ praÅ¡ydamas patvirtinti gaunamÄ darbo užmokestį dirbant „Dangos“ fabriko gamykloje.

V. Č. kreipdamasis į archyvÄ prašė pateikti asmens bylÄ . Archyve jokių dokumentų nerado. SusidÅ«rė su situacija, kad tam tikrų profsÄ jungų priklausančių atskiroms Å¡akoms dokumentai archyvui nebuvo priduoti. Jai tapo žinoma, kad paskutinieji iÅ¡rikti profsÄ jungų pirmininkai 1987-1990 jokių dokumentų niekam neperdavinėjo, pasiaiÅ¡kindavo, kad suriÅ¡o dokumentus ir paliko. IÅ¡rinktas profsÄ jungos komiteto pirmininku asmuo bÅ«davo atleidžiamas iÅ¡ įmonės, kurioje dirbdavo ir pereidavo profsÄ jungų žinion.

Darbo vieta likdavo profsÄ jungose. Atlyginimas buvo mokamas pagal profsÄ jungų tarybos rekomendacijas, pagal atskiras pramonės Å¡akas, priklausė nuo profsÄ jungos narių skaičių, nes bÅ«davo surenkamas didelis nario mokestis. Pagal tuo metu galiojusias rekomendacijas atlyginimas buvo iki 1986 metų 70 procentų direktoriaus atlyginimo, o po 1986 metų paliko iki 80 procentų. Jai yra žinoma, kad tai buvo ne mažesnė suma kaip 130-150 rublių, nes priklausė nuo pramonės Å¡akos. Žinoma, kad galėjo bÅ«ti ir didesnis ir mažesnis darbo užmokesti, nes finansavimas buvo vykdomas iÅ¡ dviejų Å¡altinių t. y. iÅ¡ respublikinės tarybos ir iÅ¡ surenkamo nario mokesčio.

Taip pat yra žinoma, kad pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , žmogus galėjo dirbti profsÄ jungos pirmininku ir dar gauti kitas pajamas toje įmonėje pagal atskirus praÅ¡ymus. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Esant tokiai įstatyminei reglamentacijai, įvertinus raÅ¡ytinius bylos įrodymus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas dirbo profsÄ jungos pirmininku ir atlyginimas jam buvo mokamas ne fabriko (duomenys neskelbtini) o Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profesinės sÄ jungos ir sudarė 80 procentų direktoriaus atlyginimo, darytina iÅ¡vada, jog yra įrodyta, kad laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 jo darbo užmokestis – 80 % bendrovės direktoriaus atlyginimo, t. y. pareiÅ¡kėjo pagrindinis atlyginimas, dirbant „Dangos“ profsÄ jungos pirmininku, buvo po 160,00 rublių per mėnesį, laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 buvo 248 rublių per mėnesį.

Teismas pažymi, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui V. Č. teisines pasekmes, nes pagal jį pareiÅ¡kėjui bus apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo pensija, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas laikytinas teisiÅ¡kai pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos pirmininku iÅ¡ Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsÄ jungos pirmininku laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 gavo 160,00 (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt ) rublių per mėnesį, o laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 gavo 248 (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) rublių per mėnesį atlyginimÄ .

Juridinio fakto nustatymo tikslas – apskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo pensijÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė