35e9f5e4-7dcd-463b-bf8e-e69f3f2a3cfd · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-60-269/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00931-2011-1              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.2.4.5.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.6.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.7.; 2.1.9.;2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.;2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.5.1; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

  N U O S P R E N D I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2012 m. balandžio 12 d.    Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas TadeuÅ¡as Volkovskis, sekretoriaujant A. Čižienei, dalyvaujant prokurorui V. Jevmenovui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. K. (A. K.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-03878-08 vadovaujantis LR BPK 212 str. 8 p. tyrimas nutrauktas;kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. n u s t a t ė :  A.

K. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent:jis, 2011-05-25 apie 23 val., (duomenys neskelbtini), Å¡alia kultÅ«ros namų pastato, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. S. deÅ¡inės ir kairės rankų kumščiais du kartus į veidÄ , po ko vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , padarydamas nuketėjusiajam A. S. apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi minkÅ¡tųjų audinių patinimu su apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžiu 48 danties srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A.

S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . A. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs inkriminuojamÄ jam nusikaltimÄ prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad kai A. S. jam paskambino kalbėjosi ramiai, jis klausė kaip jam sekasi, norėjo, kad atiduotų skolÄ už telefonÄ , kurį pirko jo pažįstamas Ž. Pasakė, kad pinigų neatiduos, nes niekam neskolingas. Nukentėjusysis paklausė kur jis yra, pasakė, kad atvažiuos. Jie stovėjo, kalbėjo, jis nusisuko, pasijuokė ir tuo metu jam A. deÅ¡ine ranka trenkė į kairį smilkinį.

Jis jam norėjo antrÄ kartÄ trenkti, bet jis iÅ¡sisuko ir tada sudavė jam du smÅ«gius, tai buvo jo savigyna. Anksčiau jis lankė boksÄ , todėl suveikė savigynos jausmas. Pribėgo Augustino sesuo, bandė jį muÅ¡ti, ji su kaire ranka pateikė į stovintį automobilį. Jo pirmo veiksmų jokių nebuvo, jis nukentėjusiojo nestÅ«mė, tik juokėsi. Jis nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius, vienÄ kartÄ Ä¯ žandikaulį, kitÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. Pirma su viena ranka sudave, kitÄ kartÄ su kita ranka.

Jis smÅ«giavo, nes norėjo sustabdyti kitus neteisėtus Augustino veiksmus, nors galėjo ir kitaip jį sustabdyti. Dėl savo sužalojimų jis nesikreipė, buvo mėlynė ir skaudėjo kai valgė. Po dviejų savaičių jo sužalojimai sugijo. Jis nelabai sutinka atlyginti ligonių kasų žalÄ . Mano, kad žala per didelė ir jis neturiu pinigų. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys mano visai nepagrįstas, jis jam padarė žalÄ , bet tik ne tokiÄ . Jis gauna 500 Lt, dirba „Iki“ parduotuvėje.

Sutinka gal 500 Lt duoti už moralinę žalÄ . AtsipraÅ¡yti nenori (b.l. 51-57, 118-119). Kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. visiÅ¡kai įrodyta sekančiais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais: nukentėjusiojo A. S. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad jis paskambino A., nes jis jam buvo skolingas 250 Lt už telefonÄ . Paklausė ar jis dirba, pasakė, kad taip. Paprašė, kad jam skolÄ bent dalimis grÄ Å¾intų.

Jis pasakė, kad apie jokiÄ skolÄ nieko nežino, pasakė atvažiuoti prie klubo, iÅ¡siaiÅ¡kinsime viskÄ . Jis nuvažiavo, A. K. atėjo vienas, paskui dar žmonių prisirinko. Jie kalbėjosi, jį Artiomas pastÅ«mė, jis jam trenkė, prasidėjo muÅ¡tynės ir jam buvo sulaužytas žandikaulis. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė apie pastÅ«mimÄ . Kai jį kaltinamasis pastÅ«mė, jis jam trenkė, gal į galvÄ pataikė. Jis supranta, kad jo sudavimas buvo neteisėtas. Po sudavimo kaltinamasis jį pradėjo muÅ¡ti.

Vienas smÅ«gis buvo į žandikaulį, antras smÅ«gis kažkur prie akies. Jis buvo blaivus, o kaltinamasis nežino, gal buvo kažkiek iÅ¡gėręs. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5000 Lt jam nuolat skauda žandikaulį. Gydymo įstaigoje jam buvo kaulas įstatytas į vietÄ ir uždėtas įtvaras. Jis tris mėnesius vaikščiojo su įtvaru, valgyti nelabai kÄ galėjo. Buvo nemalonu vaikščioti su įtvaru. Buvo priraÅ¡yta vaistų. Iki Å¡iol kaltinamasis neatsiprašė (b.l. 8-9, 117-118).

Liudytojos I. G. parodymais, kad ji nukentėjusiojo sesuo. IÅ¡ darbo grįžusi broliui pasakė, kad matė dirbantį A. K.. Tai galėjo bÅ«ti gegužės mėnuo. Kadangi A. K. buvo skolingas už parduotÄ telefonÄ jos broliui, brolis paskambino K., jis pasakė atvažiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jie su broliu nuvažiavo, A. K. išėjo pasikalbėti prie kultÅ«ros namų ir pradėjo stumdytis. Buvo daugiau žmonių. Ji stovėjo toliau ir negirdėjo apie kÄ brolis kalbėjosi su A.. Jie atvykę į susitikimÄ galvojo, kad Artiomas dalį skolos grÄ Å¾ins nes broliui paskambinus jis sutiko susitikti ir pakalbėti dėl skolos dengimo.

Ji buvo 15-20 m nuo brolio ir Artiomo. Gatvė buvo apÅ¡viesta. Pirmas jos brolį pastÅ«mė A. K.. Tada prasidėjo grumtynės ir jos brolis nuo stipraus smÅ«gio suklupo. Ji tada pribėgo. ji nematė, kas pirmas sudavė po A. K. pastÅ«mimo. Ji matė, kad vyksta muÅ¡tynės, matė, kad abu kumščiuojasi. Gal 15 min. vyko smurtavimas. Å alia stovėjo policija, ji bėgo policijos –pareigÅ«nų kviesti kviesti, bet jie nereagavo, tik jai greitÄ jÄ iÅ¡kvietė. PrieÅ¡ smurtavimÄ A. K. rėkė, kad neskolingas mano broliui jis nieko ir nieko neatiduos.

Ji matė tiek vieno, tiek kito kumščiavimÄ , tik negali pasakyti kas pirmas sudavė ir kiek smÅ«gių buvo. Ji ėjo brolio ginti, net sau pirÅ¡tÄ susilaužė. Negali pasakyti ar ji ArtiomÄ atstÅ«mė nuo brolio, ji bandė suduoti, kad pati susižalojo. Buvo atėjusių kitų nepažįstamų vaikinų, kurie norėjo atskirti ArtiomÄ nuo brolio. Jos broliui lūžo žandikaulis, o A. K. nė mėlynės nebuvo, jam nieko nuo muÅ¡tynių neatsitiko. Brolis iÅ¡karto nesikreipė į medikus.

Jis po poros dienų kreipėsi į Žalgirio klinikÄ , kur pasakė, kad reikia operuotis. Jis pragulėjo 3 dienas. Buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Kai paleido iÅ¡ ligoninės brolį gydėsi pastarasis ambulatoriÅ¡kai namuose. Vėliau kai reikėjo pasitikrinti kreipėsi į poliklinikÄ . PrieÅ¡ įvykį ji su broliu buvo gal po butelį, gal mažiau alaus sugėrę, o ar A. K. buvo blaivus nežino (b.l. 30-31, 111-114). Liudytojas R. K. parodė, kad įvykį matė. Jis su broliu A. K. atvyko į diskotekÄ .

Paskambino broliui S., jo brolis paprašė su juo nueiti, nors nesuprato dėl ko turi eiti, bet nuėjo. Brolis nebuvo skolingas, nes telefonÄ iÅ¡ S. pirko ne brolis, o jo draugas. Su Sinkevičiumi susitikti buvo nuėję 7 žmonės. Jie iÅ¡ pradžių nežinojo, kad brolis aiÅ¡kinsis dėl skolos, tiesiog stovėjo netoli. Jam nukentėjusysis ir jo sesuo pažįstami. IÅ¡ jų pusės buvo dar du iÅ¡ matymo jam pažįstami vaikinai. Jis su broliu priėjo, pasisveikino. Pokalbis prasidėjo nuo to, kada brolis Augustinui skolÄ grÄ Å¾ins.

A. S. sakė, kad brolis jam skolingas už kažkokį mobilų telefonÄ 250 Lt. PirmÄ smÅ«gį sudavė A. S. kumščiu jo broliui į žandikaulį. Jis pataikė, smÅ«gis buvo stiprus. Po A. S. smÅ«gio broliui, brolis bandė apsiginti, jis sudavė atgal A. S., o tada jie puolė skirti juos. Augustino sesuo puolė taip pat, paskui rėkė, kad jie jÄ sumušė, sulaužė rankÄ . A. su broliu dar ne po vienÄ smÅ«gį vienas kitam sudavė. Ten buvę kiti asmenys nesimušė, bandė atitraukti tik A. nuo A..

Kai baigėsi muÅ¡tynės prasidėjo vėl Å¡nekos. Kai pasakė, kad iÅ¡kviesta policija jie iÅ¡siskirstė. Greitosios pagalbos niekas nekvietė. Jis dar pastebėjo, kad visi iÅ¡ A. S. pusės visi buvo apsvaigę arba nuo alkoholio arba nuo psichotropinių medžiagų. IÅ¡ jų pusės buvo visi blaivÅ«s. A. K. patyrė kÅ«no sužalojimus. Buvo mėlynė prie žandikaulio. Brolis nesikreipė į policijÄ ar teismÄ , gydėsi tik namuose, į gydymo įstaigÄ nesikreipė. A. K. nuo A. S. tik gynėsi.

Kai A. S. sudavė broliui, brolis tiesiog gynėsi ir reagavo sportine reakcija į smÅ«gį, nes matėsi, kad seks kiti smÅ«giai. Jei bÅ«tų brolis bandęs paguldyti ant žemės jis bÅ«tų galvÄ sužeidęs Sinkevičiui (b.l. 42-43, 110, 113-114).Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikino brolis. Nukentėjusįjį tik iÅ¡ matymo pažįsta. Jie įvykio vakarÄ nuvažiavo į diskotekÄ . A. S. paskambino, paprašė, kad reikia susitikti ir jie nuėjo. Augustinas iÅ¡ Artiomo reikalavo kažkokių pinigų.

Ji buvo Å¡alia, viskÄ puikiai girdėjo, nes A. labai Å¡aukė. Prie jų buvo dar A. ir keli dar vaikinai, kurių vardų nežino. Visi buvo atsitiktinai ten, bet vėliau suprato, kad vyksta konfliktas. Augustinas iÅ¡ Artiomo reikalavo 250 Lt. Artiomas buvo nustebęs. A. pradėjo konfliktuoti, muÅ¡tis. Buvo įžeidimai, pakeltas tonas. Bandė įžeidimais įtikinti A.Ä , kad tikrai jis skolingas. A. S. buvo skolingas kitas asmuo ne Artiomas. Pirmas nukentėjusysis su ranka smogė A. K. kumščiu. PrieÅ¡ smÅ«gį niekas nieko nestÅ«mė, nebent jau nematė.

Augustinas trenkė, kai Artiomas su kitu draugu kalbėjosi. Po pirmo smÅ«gio Artiomas nieko nedarė. AntrÄ kartÄ dar bandė Augustinas suduoti, bet tada jau Artiomas iÅ¡sisuko. Vėliau jau nieko nematė, nes jie visi nuėjo į tamsiausiÄ vietÄ . IÅ¡ jų pusės visi buvo blaivÅ«s, o iÅ¡ kitos pusės visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ä®vykio metu A. S. sesuo Irma buvo, ji buvo neblaivi (b.l.44-45, 109, 114-115).Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįstami. Su nei vienu nesibarė, santykiai normalÅ«s. Kaltinime minimÄ konfliktÄ matė, bet nežino kodėl jis prasidėjo.

Jie buvo su draugai prie kultūros namų. A. paskambino A., pasakė, kad reikia susitikti. Jie visi nuėjo. A. A. pradėjo kalbėti ir netikėtai Augustinas trenkė Artiomui, Artiomas jam trenkė atgal. Taip viskas ir prasidėjo. Jis nuėjo kartu su Artiomu tik todėl, kad buvo šalia jo ir atvykęs kartu. Vėliau sužinojo dėl kokios priežasties nuėjo A. su A. pasikalbėti. Buvo vieta, kurioje kalbėjosi kaltinamasis su nukentėjusiu, apšviesta. Tai buvo apie 300 m. nuo kultūros namų. Visi buvo greta.

Iš Augustino pusės buvo jo sesuo ir dar keli draugai. Iki smurtavimo nebuvo stūmimo jokio. A. A. tiesiog netikėtai smogė. Jis buvo visai prie pat, todėl gerai matė, kad pirmas sudavė . o A.tik atgalinį smūgį sudavė. V. A. su A. atsitraukė ir toliau muštynės vyko. Buvo vienas žmogus blaivus. Jis buvo pora gurkšnių išgėręs. Iš jų pusės buvo visi labai nedaug išgėrę, o iš Sinkevičiaus pusės nežino ar buvo blaivūs, jau nežiūrėjo muštynių metu kas blaivus, o kas ne.

Pas A. pastebėjo gumbÄ prie akies. A. stipresnius kÅ«no sužalojimus patyrė matyt dėl jėgos skirtumo. Ä®vykio metu buvo necenzÅ«rinių žodžių. Vienas ant kito jie sakė (b.l. 46, 108, 116). 2011-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1749/11(01) nurodoma, kad A. S. nustatyta apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu su apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžiu 48 danties srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, smÅ«gio į apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės sritį pasėkoje (pvz. kumščiu, koja), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2011-05-21).

A. S. nustatytų sužalojimų padarymas paaiÅ¡kinamas ir nuo vieno smÅ«gio į apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės sritį. Jei smÅ«gių buvo ir daugiau, jų objektyvÅ«s požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Konkretizuoti kokiu daiktu buvo padarytas sužalojimas nėra galimybės, nes sužalojimo vietoje pėdsakų, identifikuojančių traumavusį daiktÄ nėra. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikauli deÅ¡inės pusės lūžio A.

S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. A. S. nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui ( b.l. 12-14).Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 32-41, 61-66). Tokiu būdu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę dėl nukentėjusiojo A. S. tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, kurie iš dalies sutampa.

Teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, kas buvo Å¡io konflikto iniciatorius, t.y. kuris pirmas sudavė smÅ«gius, kadangi kaltinamojo bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie tai yra skirtingi: nukentėjusysis tvirtino, kad jis tik pastÅ«mė kaltinamÄ jį, o jis po to sudavė jam du smÅ«gius, kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė, o jis tik gynėsi nuo jo. Liudytojai iÅ¡ kaltinamojo pusės parodė, kad nukentėjusysis taip pat pirmas sudavė, o liudytoja- sesuo nukentėjusiojo parodė, kad A.

K. pirmas sudavė du smÅ«gius. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra nustatyta aplinkybė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu jie susimušė ir nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jam buvo padaryti bÅ«tent konflikto kilusio tarp jų metu. Vienok Å¡ie duomenys neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog Å¡is sužalojimas padarytas pirmajam sudavus A. K., kadangi, kaip jau minėta, tokios iÅ¡vados nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Tačiau byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, o taip pat specialisto iÅ¡vada apie A. S. padarytus sužalojimus sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog kaltinamasis tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė deÅ¡inės ir kairės rankų kumščiais du kartus į veidÄ , po ko vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, o taip pat kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais visiÅ¡kai nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų.

Å iuo atveju esant materialiai nusikaltimo sudėčiai kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai svarbi kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų sunkumo laipsnis. Specialisto iÅ¡vada metu nustatyta, kad A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl konstatuotina, kad A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Tačiau vertinant A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam, taip pat ir į galvÄ , o tai rodo kaltinamojo neatsakingÄ požiÅ«rį į žmogaus sveikatÄ . Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl tokios kaltinamojo veikos atsirado sunkiai pataisomos pasekmės nukentėjusiojo A. S. sveikatai (nustatytas deÅ¡inės pusės žandikaulio lūžis).

Visos Å¡ios aplinkybės didina veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Tačiau svarbi aplinkybę skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis A. K., anksčiau nebuvo teistas, tik vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka ir tas pažeidimas nebuvo nukreiptas prieÅ¡ žmogaus sveikatÄ bei padaręs nusikaltimÄ už kurį buvo atleistas nuo atsakomybės (b.l. 72). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toks kaltinamojo elgesys yra atsitiktinis ir daugiau nepasikartos, tačiau, kaip matyti, pats kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nesigaili ir neatsiprašė nukentėjusiojo.

Tokiu bÅ«du, įvertinus kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 55 str. darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas A. K. už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į BK 41 str. nustatytÄ bausmės paskirtį yra pagrindas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti A. K. įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ vidurkio ribose skiriant teismo įpareigojimus ir draudimÄ (b.l. 67-80).

Civilinio ieškovo A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaip matyti, nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 15). Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdas. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas. IÅ¡ nukentėjusiojo, parodymų matyti, kad jis dėl sumuÅ¡imų gulėjo ligoninėje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pažyma ( b.l. 23-24), kurioje nurodyta, jog A. S. laikotarpiu nuo 2011-05-24 iki 2011-05-26 buvo gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo 1739,77 Lt (b. l. 23-24).

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl sumuÅ¡imų jis patyrė fizinį skausmÄ , o gydymas ligoninėje ir vėlesnis nedarbingumas sukėlė jam dvasinius nepatogumus bei sukrėtimus, emocinę depresijÄ , t.y. jam buvo padaryta neturtinė žala. LR CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismo praktikÄ .

A. K. veika padaryta tyčia, suduodant nukentėjusiajam daugybinius smÅ«gius. Nors kaltinamojo atlyginimas yra nedidėlis, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , juo labiau, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino A. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstu ir sutiko atlyginti 500 Lt (b .l. 119). Tokiu bÅ«du, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas iÅ¡ A.

K. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl 1739, 77 40 Lt turtinės žalos atlyginimo vadovaujantis LR CK 6.363 str. 2 d. tenkintinas visiškai, kadangi byloje yra nustatyta aplinkybė, jog gydymo išlaidos padarytos dėl kaltinamojo A. K. kaltės gydant nukentėjusįjį A. S. (b.l. 17-26, 27-28).Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki kol nuosprendis įsiteisės A.

K. paliktinas nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas (b.l. 58-59).Dokumentas turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena (CD diskas) su telefono skambučio skaitmeniniu garso įraÅ¡u saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 35-41).              Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)309, 313 str., n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę bei per šį laikÄ nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo ir gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir lankytis teismo nustatyto draudimo, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimÄ ir įpareigojimus, nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, o taip pat, uždrausti bendrauti su A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini)KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki kol nuosprendis įsiteisės A. K. palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Priteisti iÅ¡ A. K. A. S. naudai 3 000 (trijų tÅ«kstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje A. S. civilinio ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ A. K. Valstybinei ligonių kasai 1739,77 (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių Lt 77 ct) Lt turtinės žalos atlyginimo.DokumentÄ turintį reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmenÄ (CD diskÄ ) su telefono skambučio skaitmeniniu garso įraÅ¡u saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Tadeušas Volkovskis