35e4daeb-8254-4e0d-b520-3993101a2497 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1571/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio KailiÅ«no ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2622-656/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nuostolių atlyginimo. n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo apie 1 190 000 Lt skolÄ .

Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ . Nurodė, kad pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – didelė reikalavimo suma. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtÄ , sÄ moningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesÄ Å¾iningÄ elgesį.

Teismo nuomone, atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims, jo valdomo nekilnojamojo turto apimtis ir/arba tokio turto apsunkinimai dar nėra pakankama sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad atsakovas yra mažmeninės prekybos įmonė, kurios kasdienė apyvarta ir nuolat valdoma prekių apimtis savaime yra pakankamos, kad be papildomo įsikiÅ¡imo į atsakovo veiklÄ ir jo turtinių teisių apsunkinimo, paprastai susijusiu su bendru žalingu veiklos apsunkinimu, bÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovo reikalavimų realus įvykdymas ieÅ¡kinio patenkinimo atveju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:  Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutarčių yra pabrėžęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumÄ .

Teismas pažeidė CPK 145 straipsnį, t. y. nesivadovavo ekonomiÅ¡kumo principu. Skundžiamoje nutartyje tikėtina, kad teismas argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo bÅ«tinumo motyvavo padėtį įvertinant tik atsakovo atžvilgiu, jog reikalaujama suma pastarajam nėra didelė ir visiÅ¡kai nevertino reikalaujamos sumos - 1 248 792,69 Lt, ieÅ¡kovo atžvilgiu dydžio. Atsakovo nepagrįstas delsimas atsiskaityti turi tiesioginę įtakÄ ieÅ¡kovo bendrovės komercinei - Å«kinei veiklai, destabilizuoja valstybės deklaruotÄ mokesčių mokėjimo tvarkÄ bei mokesčių surinkimo sistemÄ ir tai savo nutartimi toleruoja teismas.

Jau vien tas faktas, kad bendrovė priversta kreiptis su ieškiniu įrodo tai, kad buvo išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išreikalavimui ir to laiku ir tinkamai padaryti nepavykoTeismo argumentai jog atsakovas yra pelningai veikianti įmonė yra hipotetinė, bei nėra tinkamai pagrįsti bei jokiais būdais nepatvirtina fakto, jog atsakovo finansinės padėtis yra tokia gera, kad net gi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių tai neturės jokios įtakos būsimo sprendimo įvykdymui.

Prie skundo pridedamos UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad Å¡iuo metu atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. IÅ¡ Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovas didžiÄ jÄ dalį savo turimo turto - daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams. Viena iÅ¡ bendrovės UAB „Rivona“ paskolų, kurios suma siekia 19 999 999,36 Lt, kreditoriui AB „Swedbankas“ turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2011 m. vasario 28 d., tačiau Å¡iai dienai ji negrÄ Å¾inta.

Tikėtina, jog Å¡i praterminuota paskola gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota pardavus atsakovo įkeistÄ bankui turtÄ . Bendras atsakovo įsiskolinimas vien ieÅ¡kovui siekia 2 350 523,30 Lt, Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti vertinami tik kaip pagrindžiantys įrodymus, jog dabartinė atsakovo finansinė bÅ«klė yra labai sudėtinga. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB ,,Norfos mažmena“ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ekonomiÅ¡kai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai virÅ¡ija jam pareikÅ¡tÄ reikalavimų sumÄ .

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro skundžiamos nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktikoje suformuluotÄ taisyklę aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 1 598 332,45 Lt. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės bÅ«simam sprendimui įvykdyti egzistavimÄ dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pateiktų dokumentų duomenis, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys paneigia bÅ«tinybę Å¡ioje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovo reikalaujama suma nėra didelė atsakovui pagal jo turimo turto vertę.

IÅ¡ byloje esančio 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad įmonė turi turto už 125 599 862 Lt, įsipareigojimai sudaro 81 613 190 Lt (b. l. 140-141), nepriklausomai nuo to, kiek kreditinių įsipareigojimų atsakovas turi. IÅ¡ 2010 m. 9 mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo pelnas 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė 15 754 365 Lt. Å ie atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera ir stabili, atsakovo turimas turtas daug kartų virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ .

Todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, nelaikytina didele. Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog, neareÅ¡tavus atsakovo turto, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Be to, apeliantas, įrodinėdamas atsakovo finansinę bÅ«klę, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2009 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ , o atsakovas - 2010 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansÄ ir 2010 metų 9 mėnesių preliminariÄ pelno (nuostolių) atskaitÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iÅ¡ kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į realiÄ turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Todėl Å¡iuo atveju atsakovo pateikti finansiniai įmonės duomenys realiau atspindi esamÄ atsakovo finansinę bÅ«klę. PrieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas skunde, byloje nėra duomenų leidžiančių abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų teisingumu, todėl teismas pagrįstai juos pripažino tinkamais įrodymais ir vadovavosi priimdamas skundžiamÄ nutartį.Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teismui pateiktų ieÅ¡kinių, kuriais reiÅ¡kiami reikalavimai atsakovui, nes jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir galutiniai sprendimai, kurie galėtų apibÅ«dinti atsakovo įsipareigojimų dydį, bylose pagal minėtus ieÅ¡kinius, nėra priimti.

Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad dar iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos iš dalies atsiskaitė su ieškovu.Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB ,,Rivona“ pažymėtina, jog apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui atsirado pareiga mokėti už minėtos įmonės įsipareigojimus (CPK 178 str.)Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos keliamos grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bando sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymo (CPK 178 str., 314 str., 185 str., 302 str.).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė.