35e39ff3-6089-404b-9c2e-c21cdaf6ead0 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Ingai Mieldažytei, Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui, Audriui Ažukui,nuteistajam D.

D., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,nukentėjusiajam T. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. K. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. A. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuoD. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 2 metams laisvės atėmimo;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 1 metams laisvės atėmimo;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 7 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 1 metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dėl T.

A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 7 d. viešosios tvarkos pažeidimo), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D.

D. paskirta:

1) pareiga pirmuosius dvejus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu;

3) baudžiamojo poveikio priemonė – per 7 mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai. J. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 9 mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirta:

1) įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu;

2) baudžiamojo poveikio priemonė – per 7 (septynis) mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. D. ir J. K. civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai priteista 1027,66 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. D. ir J. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdami prieÅ¡ pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip 9 kartus T.

A. į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, deÅ¡inės akies obuolio kraujosruvÄ , sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės akies junginės muÅ¡tinę žaizdÄ , apatinio tiesiojo raumens plyÅ¡imÄ , tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, D. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties tyčia kumščiu smogė P. K. ne mažiau du kartus į galvÄ , tuo padarydamas veido sumuÅ¡imus ir poodinę kraujosruvÄ , tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis J.

K. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti.Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neapklausiant visų galimų liudytojų, nors apklaustieji liudytojai parodė, kad konflikto vietoje buvo daug žmonių, kurie galėjo matyti įvykį ir duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiojo T. A. ir liudytojų P. Å ., S. V., G.

D. parodymais, kurie kardinaliai prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir nesukuria aiÅ¡kios priežastinio ryÅ¡io grandinės su pasekmėmis, nurodytomis teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje. Pats nuteistasis J. K. viso proceso metu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ jis buvo pakviestas kaip Å¡io įvykio liudytojas, bet vietoje minėtos liudytojo apklausos buvo patrauktas įtariamuoju ir tokioje neadekvačioje streso bÅ«senoje buvo apklaustas kaip įtariamasis, nedalyvaujant advokatui, todėl Å¡ių jo parodymų vertinti kaip teisingų negalima, nors jis ir pripažino, kad bandė skirti D.

D. nuo T. A., tačiau nurodė, kad į konfliktÄ nesikiÅ¡o, Å¡iuos parodymus patikslino teisme, nurodydamas, kad iÅ¡ viso prie nukentėjusiojo nesiartino. Tuo tarpu teismas jo teisme duotus parodymus nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus, kadangi jo parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo ignoruoti ir įvykį mačiusio liudytojo G. B. parodymai, kuomet jis nurodė, kad J. K. nemušė T. A., analogiÅ¡kai parodė ir D. D.. J. K. atkreipia dėmesį, kad prieÅ¡ tai paminėtos liudytojos S. V. ir G.

D. nurodė, kad konflikto tiesiogiai nematė. Teisme liudytoja G. D. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, todėl Å¡ios liudytojos galimai matė visai kitÄ â€“ N. M. konfliktinį epizodÄ (vykusį po etapo su T. A.), kuris nebuvo tirtas ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto nuomone, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės buvo remtasi tik vienintelio liudytojo P. Å ., kuris iÅ¡ anksčiau pažinojo nuteistÄ jį, todėl ir nurodė jį kaip asmenį, galimai muÅ¡usį T. A., parodymais, tačiau Å¡io liudytojo parodymai apie smÅ«gių skaičių skiriasi nuo specialisto iÅ¡vadoje nustatyto smÅ«gių skaičiaus.

Teismo medicinos specialisto 2015 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡vadoje Nr. G175/15(10) konstatuotas tik sužalojimas galvos srityje, jokių kitų sužalojimų nenustatyta, Å¡iÄ aplinkybę specialistas patvirtino ir teisme. Vertinant tai, kad nukentėjusiajam T. A. vienu smÅ«giu buvo sužalota deÅ¡inė akis, apeliantas to net negalėjo padaryti, nes vienintelis smÅ«gis Å¡ioje byloje fiksuotas tik D. D. veika.PavirÅ¡utiniÅ¡kÄ Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡tyrimÄ patvirtina ir bendrininkavimo bei bendrininkų rÅ«Å¡ies nustatymas.

Akivaizdu, kad dviejų nuteistųjų vaidmuo įvykyje buvo skirtingas, tačiau kiekvieno iÅ¡ jų veika nebuvo individualizuojama, bendrai vertinant tik teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ , nenustatant aiÅ¡kaus priežastinio ryÅ¡io tarp kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų galimų veiksmų ir pasekmių. Teismo nuosprendyje neatskleista, kokius konkrečius veiksmus(smÅ«gius) atliko J. K., subjektyvinė veikos pusė paremta tik prieÅ¡taringais liudytojų P. Å . ir G. B. parodymais, kurie negali bÅ«ti siejami su objektyviÄ ja veikos puse (pasekmėmis).

Atsižvelgiant į tai, visi prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turėjo būti vertinami J. K. naudai. Apeliantas pažymi, kad ir jam paskirta bausmė yra aiškiai neadekvati, visiškai neindividualizuota pagal jo asmenybę (neteistas, dirbantis ir pan.).Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl D.

D. ir J. K. neteisingai pritaikyto BK 75 straipsnio, taip pat J. K., pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dvi veikos), 284 straipsnį (dvi veikos), paskirti bausmes – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2014 m. kovo 28 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimÄ 2 metams, pagal BK 284 straipsnį (2014 m. kovo 28 d. nusikalstama veika) laisvės apribojimÄ 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (2015 m. birželio 6 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 6 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimÄ 1 metams; bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį (2014 m. kovo 28 d. nusikalstamos veikos) bei bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį (2015 m. birželio 6 d. nusikalstamo veikos), subendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo bÅ«du ir už 2014 m. kovo 28 d. nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimÄ 2 metams, už 2015 m. birželio 6 d. nusikalstamas veikas – laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams;

Å¡ias bausmes BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 9 mėnesiams, Å¡iÄ bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai D. D. ir J. K. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ . Priimdamas šį sprendimÄ teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais BK 75 straipsnio taikymo kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo linkęs nusikalsti, ar kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, atlygina padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2013).Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti, kad D.

D. ankstesniais nuosprendžiais už eilę vienarÅ«Å¡ių nusikaltimų paskirtos bausmės buvo neefektyvios ir nesulaikė jo nuo naujų, analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymo. Paskutiniai nusikaltimai padaryti praktiÅ¡kai iÅ¡ karto vos tik priėmus spendimÄ dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų ir tai pagrįstai leidžia teigti, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Be to, D. D. buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus net ir po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė iÅ¡kraipytas nusikaltimų aplinkybes, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, kas rodo, jog jis siekė visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. D.

D. nukentėjusiojo T. A. atsiprašė ir atlygino žalÄ praėjus maždaug metams nuo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios, todėl, prokuroro nuomone, Å¡ie veiksmai buvo nulemti baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo suvokimo, o ne nuoÅ¡irdaus gailesčio ar neigiamo savo veiksmų vertinimo. Nukentėjusiojo P. K. nuteistasis neatsiprašė, kadangi kaltės dėl jo sužalojimo nepripažino. Manytina, kad D. D. elgesys nusikaltimo metu bei po jo neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam negali bÅ«ti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, motyvuodamas BK 75 straipsnio taikymÄ J.

K., atsižvelgė tik į tai, kad jis anksčiau neteistas ir Å¡iuo metu dirba. Pažymėtina, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 6 mėnesiams nuo Å akių rajono apylinkės 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį. Naujo analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymas per neilgÄ laiko tarpÄ rodo, kad J.

K. linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Be to, teismas privalėjo vadovautis BK 38 straipsnio 4 dalimi ir prijungti jo žinioje esančiÄ jau iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti bausmes už visas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo darbinė veikla savaime neeliminuoja galimybės padaryti naujÄ nusikaltimÄ , todėl Å¡is vienintelis argumentas nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Be to, J. K. neigia kaltę, dėl savo veiksmų nesigaili ir savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, nukentėjusiojo neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino.Nuteistojo D. D. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. A. apeliacinį skundÄ praÅ¡oma šį apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį. Atsikirtime nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ioje byloje nustatytus teigiamus aspektus, kurie leidžia jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Jis pripažino savo kaltę dėl pirmojo nusikaltimo padarymo, paaiÅ¡kino dėl ko prasidėjo konfliktas, neigiamai vertino savo elgesį, gailėjosi, nurodė galimÄ priežastį, kodėl jis nevaldė savo emocijų ir veiksmų, atlygino nukentėjusiajam T. A. padarytÄ Å¾alÄ , kas rodo, jog jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, be to, per dvejus metus nuo Å¡ių nusikaltimų padarymo jis daugiau nenusikalto, Å¡iuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laukia gimstant vaiko.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras A.

A. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis D. D. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Dėl nuteistojo J.

K. apeliacinio skundoSkundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ naikinama BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalyje bei BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.J. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį. Dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi bÅ«ti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi bÅ«ti įvertinti ne tik pareikÅ¡to kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė nustatęs tokias Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: kaltinamieji D.

D. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip 9 kartus T.

A. į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, deÅ¡inės akies obuolio kraujosruvÄ , sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės akies junginės muÅ¡tinę žaizdÄ , apatinio tiesiojo raumens plyÅ¡imÄ , tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Toks skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turinys visiÅ¡kai atitinka kaltinamajame akte suformuluotÄ D. D. ir J. K. kaltinimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms.IÅ¡ bylos medžiagos bei teismo nuosprendžio matyti, jog byloje apklaustų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme buvo skirtingi, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių Å¡iems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, negarsino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (BPK 276 straipsnio 4 dalis), nepaisant to jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.Siekiant iÅ¡taisyti pirmosios instancijos padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus tiriant įrodymus ir paÅ¡alinti visas abejones dėl nuteistojo J.

K., nukentėjusiojo T. A. ir liudytojo P. Å . parodymų prieÅ¡taravimų, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo iÅ¡tirti nuteistojo J. K. ir liudytojo P. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat papildomai apklausti nuteistieji D. D., J. K., nukentėjusysis T. A., liudytojas P. Å ..Nuteistųjų D. D. ir J. K. kaltė dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje byloje įrodinėjama įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais bei specialisto iÅ¡vada.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti J.

K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad 2015 m., birželio mėn. pradžioje, apie 22:30 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje poilsiavietėje, (duomenys neskelbtini). Buvo Å¡iek tiek neblaivus, iÅ¡gėręs 2 butelius nestipraus alaus. ViskÄ gerai prisimena. Poilsiavietėje vyko jaunimo vakarėlis, buvo garsiai leidžiama muzika. Susitiko su draugais D. D., G. B. ir E. G.. Ar jie buvo vartoję alkoholio, Å¡ito negalėjo pasakyti, prie jo negėrė. Kažkuriuo metu, jiems bestoviniuojant, D.

D. kažkÄ pasakė jam nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo T. A.. D. D. dėl tų pasakytų žodžių susinervino ir iÅ¡kart nuėjo prie T. A., nieko nesakė ir kumščiu sudavė jam ne mažiau vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kažkur į akių sritį. Ar nuo suduoto smÅ«gio T. A. pargriuvo ant žemės, Å¡ito tiksliai neprisimena. Tada jis priėjo prie D. D. ir T. A. ir pradėjo juos raminti, tempė, apkabinęs D. D. rankomis per liemenį, į Å¡alį. D. D. jo akivaizdoje daugiau nesmurtavo.

Tada T. A. greitai su minėtais jo draugais įsėdo į automobilį prie kurio stoviniavo ir tuoj pat iÅ¡važiavo. IÅ¡ jo draugų, niekas, bent jo akivaizdoje, į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jis nei temdamas D. D., nei vėliau prieÅ¡ T. A. nesmurtavo. Tuo viskas ir užsibaigė. Dar po kiek laiko, pamena, kaip D. D., G. B. ir E. G. iÅ¡ vakarėlio iÅ¡važiavo, kas juos iÅ¡vežė, nematė. Jis pats liko, su jais niekur nevažiavo. Taigi, dar kartÄ parodė, kad jis nei prieÅ¡ T. A., nei prieÅ¡ kitus tÄ vakarÄ nesmurtavo.

Jo akivaizdoje smurtavo tik D. D. prieš T. A. (1 t., 93-95 b. l.).J. K. 2017-03-13 pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Viskas įvyko birželio pradžioje. Buvo apie 23 val. vakaro. Nuvykus prie ežero susitiko su G. B., su kuriuo pašnekėjo, pasėdėjo, parūkė. Vėliau susitiko E. ir D.. Su jais pašnekėjo, pastoviniavo. Einant išgirdo, kad kažkas paminėjo D. ir jį pavadino gaidžiu. Ir tuo metu D. D. nieko nesakęs, nuėjo link tos pusės. Nuėjęs D.

D. apkabino T. A., pasivedęs į Å¡onÄ , trenkė jam smÅ«gį. Jis su G. ir E. apsisuko ir nuėjo toliau, kadangi nenorėjo niekur veltis. Greitai juos pasivijo ir D. D.. Po to E. G. ir D. D. iÅ¡važiavo namo, o jis su G. irgi išėjo. T. A. nemušė, kadangi net nebuvo Å¡alia. Nukentėjusiojo aplink automobilį nesivaikė. Yra vienas liudytojas, kuris jį galėjo atpažinti. GalbÅ«t Å¡is jaučia jam antipatijÄ , kadangi prieÅ¡ kelis metus buvo Å¡okiuose su panele, o po kurio laiko sužinojo, kad jam irgi patiko ta pati panelė.

Be to jis jo net nematė tÄ vakarÄ . TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs du buteliukus nestipraus alaus. Jam buvo kilusi mintis iÅ¡skirti D. D. su T. A., tačiau nespėjo to padaryti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Ikiteisminiame tyrime ant protokolo jis pasirašė neperskaitęs, kadangi jam buvo Å¡okas. Buvo pasimetęs (3 t., 18-19 b. l.).Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis J. K. parodė, kad atsimena, kÄ sakė apylinkės teisme, tuomet sakė tiesÄ . Viskas vyko naktį prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, ten be jo dar buvo D.

D., E. G. ir G. B.. J. K. einant su D. D. prie tvenkinio, iÅ¡girdo pavadinant D. D. žodžiu „gaidys“, todėl pastarasis nuėjo paklausti, kodėl jį taip pavadino. Matė, kaip D. D. kažkokį žmogų galimai apsikabino, ir trenkė tam žmogui smÅ«gį į veidÄ kumščiu. Å iuo metu negali prisiminti, ar D. D. tikrai apsikabino tÄ asmenį. Nuteistasis matė vienÄ smÅ«gį. Dabar jam žinoma, kad tas asmuo buvo T. A., tuo metu jo nepažinojo. Jis su G. B. ir E. G. nusprendė paeiti toliau nuo muÅ¡tynių, tada juos prisivijo D.

D. ir jie visi iÅ¡siskirstė. T. A. niekur nebuvo vaikomas. Kodėl liudytojai nurodo, kad ir jis smogė T. A., jam nėra žinoma, galbÅ«t P. Å ., kurį jis žino iÅ¡ matymo, jį ten matė ir kaip vienintelį pažįstamÄ paminėjo. Su P. Å . yra buvęs Å¡okiuose, po to vėliau sužinojo, kad nuteistojo panelė P. Å . irgi patiko, bet koks laiko tarpas skyrė Å¡okius nuo nagrinėjimo įvykio negali pasakyti. Pagarsinti jo parodymai yra iÅ¡ dalies teisingi, neteisingai nurodytos aplinkybės, kad jis tempė D.

D. nuo konflikto, taip nebuvo. Nuteistajam buvo kilusi mintis, kad reikėtų D. D. tempti, kad jis nesiveltų į konfliktÄ , ir apie tai jis pasakė ikiteisminio tyrimo metu.D. D. 2017-03-13 pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Nepripažįsta, kad įvykių metu, kai buvo sužalotas T. A., buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Ä®vykio dienÄ su draugu E. G. nutarė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten susitiko savo pažįstamus, tarp kurių buvo J.

K. ir G. B.. Su Å¡nekėjosi, o paskui ėjo aplink ežerÄ apsidairyti. Beeinant iÅ¡girdo, kad kažkas pasakė „- ŽiÅ«rėk, eina tas D., gaidys“. Atsisuko atgal ir pamatė iÅ¡ matymo pažįstamÄ T. A. su draugais. Priėjo prie T. A., kuriam pasakė, jog nori pasiÅ¡nekėti, parÅ«kyti, kadangi iÅ¡girdo necenzÅ«rinį žodį adresuotÄ jam, dėl kurio labai susinervino. T. A. sutiko. Apsikabino jį, žengė pora žingsnių ir paklausė, kodėl jis iÅ¡girdo tokius žodžius.

T. A. paburbėjo kažkÄ po nosimi. Jis susinervino ir davė jam smÅ«gį už tai, kad jautėsi tuo metu įžeistas. Po įvykio, t. y. po suduoto vieno smÅ«gio su draugu E. G. iÅ¡važiavo namo. Nematė kas T. A. nutiko. KÄ toliau veikė G. ir J. nežino. J. K. jam liko už nugaros ir jis nematė ar Å¡ie mato įvykį. Jo draugai nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smÅ«gio. Gailisi. Savęs neteisina dėl poelgio. Atsiprašė prieÅ¡ teismÄ nukentėjusiojo. ŽalÄ atlygino. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D.

D. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ susitiko prie tvenkinio, kur buvo daug žmonių. Jiems einant nuo scenos, jis iÅ¡girdo vienoje žmonių grupelėje kažkam sakant „ei gaidy“, atsisukęs pamatė T. A., P. Å . ir dvi paneles. Paklausus, kodėl taip negražiai pavadino, T. A. atsakė, kad „važiuok iÅ¡ čia“, tada jis jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Kiti nesudavė, gal kitiems tik taip pasirodė, kad konfliktas ar stumdėsi. Matė, kad nukentėjusysis atsitÅ«pė, o jis nuėjo pas draugus, niekas nieko nesivaikė, nes po to vienintelio smÅ«gio jis suprato savo kaltę ir prašė vežti namo.

P. Å ..2015-06-06 protokolu-pareiÅ¡kimu nukentėjusysis T. A. pranešė, kad 2015-06-05 apie 1-2 val., jam bÅ«nant poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis kelis smÅ«gius į galvÄ jį sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas D. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių buvo sumuÅ¡tas, nežino. Dėl sužalojimo kreipėsi į medikus (1 t., 8 b. l.).Nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-05 vakare, poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), jis su draugais poilsiavo, žaidė tinklinį.

Buvo ir daugiau žmonių, kurių jis nepažinojo, tačiau jie elgėsi visiškai normaliai, savo rate poilsiavo. Jis su draugais stovėjo prie savo automobilio stovėjimo aikštelėje, gėrė alų. Tiksliai pasakyti negalėjo, kaip prie jų atsirado D. D. ir gal 3-4 jo draugai. D. D. iškart priėjo prie jo, apkabino per pečius ir pakvietė eiti pasikalbėti. Jis nesuprato, ko D. D. nori iš jo, bet nieko blogo nepagalvojo ir sutiko su juo eiti pakalbėti. Tik pradėjus eiti D. D. sudavė kumščiu į dešinę akį.

SmÅ«gis buvo stiprus, pajuto didelį skausmÄ , dar stengėsi nuo D. D. pabėgti, bet suklupo ir pajuto dar kelis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Kas sudavė smÅ«gius, tiksliai nežinojo, ar pats D. D., ar Å¡alia buvę jo draugai, kurių jis nepažinojo. IÅ¡girdo kažkÄ Å¡aukiant, kad baigtų, užteks. Tada jį nustojo muÅ¡ti, net nepastebėjo, kas Å¡alia jo stovėjo, jis iÅ¡kart nuėjo link savo automobilio ir paprašė savo blaivaus draugo P. Å ., kad nuvežtų į ligoninę, kur jam medikai suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , o po to, skubiai iÅ¡gabeno į Kauno klinikas, kur po apžiÅ«ros, buvo iÅ¡leistas gydytis į namus.

Dėl ko jį sumušė D. D., nežinojo, konfliktų prieš tai su juo nėra buvę (1 t., 12 b. l.);Nukentėjusysis T. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su draugais P., N., S. ir G. buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero, prie automobilio ir gėrė alų. Dar buvo P. draugų, kurie žaidė tinklinį. Apie 2-3 val. nakties, tamsoje, prie jo priėjo D. D., kurį pažįsta iš matymo, apkabino kaire ranka ir pasakė, kad einam pasišnekėti. Nematė iš kur jis atėjo.

Nežino, ar nuo D. D. sklido alkoholio kvapas. Su D. D. žengė porÄ Å¾ingsnių ir pajuto smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inę akį ir suklupo. Nematė kaip buvo suduota, tik pajuto smÅ«gį. Pradėjo bėgti, bet jį pasivijo keli asmenys. Jį pargriovė ir spardė. Nematė kas pargriovė. Užsidengė galvÄ . Nežino kas jį mušė, bet tikrai ne vienas asmuo. Nežino kiek gavo smÅ«gių, bet jie buvo į nugarÄ ir galvÄ . Jam skaudėjo nugarÄ , galvÄ , bet pagrinde buvo akis. Viskas truko labai trumpai.

Kažkas iÅ¡ minios jam liepė baigti. Nežino dėl ko buvo sumuÅ¡tas. J. K. iki įvykio nepažinojo. P. Å . sakė, kad matė kaip J. K. jį iÅ¡ nugaros mušė, o kitų asmenų Å¡is nepažinojo. Nuėjo iki P. Å ., kuriam pasakė, kad iÅ¡ akies bėga kraujas ir paprašė nuvežti į greitÄ jÄ (2 t., b. l. 99-101, 3 t., b. l. 20).Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. A. parodė, kad prie jo iÅ¡ kažkur priėjo D. D., pakvietė pasikalbėti, apsikabino ir smogė.

Po 1-2 smÅ«gių pajuto skausmÄ ir suklupo, po to priėjo prie automobilio, nes pamatė, kad akis kraujuoja. Kažkas jį vijosi, jautė smÅ«gius į nugarÄ , buvo dar smÅ«gių rankomis. Ä®vykio metu nepažinojo J. K., ar jis mušė, nežino.Liudytojas P. Å . pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 21 val. jis su T. A. ir dar pora draugų atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Susirinkę asmenys žaidė tinklinį. Paskui sutemo ir žmonės prasiskirstė. Truputį toliau grojo muzika, o paskui naktį, prieÅ¡ Å¡vintant, atėjo D.

D., kuris mėgsta muÅ¡tis. D. D. su T. A. pradėjo ginčytis. Negirdėjo dėl ko jie ginčijosi. T. A. paklausė ko D. D. iÅ¡ jo nori, ko lenda. Jiems besiginčijant D. D. kelis kartus T. A. trenkė kumščiu į veidÄ ir pataikė į akį. Truputį vėliau pasirodė J. K., kurio aprangos neprisimena. Nematė iÅ¡ kurios pusės Å¡is priėjo. J. K. trenkė T. A. 2-3 kartus iÅ¡ nugaros į galvos, sprando, kaklo sritis. Viskas vyko vienu metu, labai greitai. T. A. visÄ laikÄ stovėjo, nematė, jog Å¡is bÅ«tų nugriuvęs. Iki prasidedant muÅ¡tynėms T.

A. bandė slėptis už automobilio. Jį D. D. vijosi. T. A. bandant pabėgti smūgiai nebuvo suduoti. T. A. bandė išvengti smūgių ir dengėsi. Pats smūgių jis niekam nesudavė. Nuo muštynių vietos stovėjo 6-7 metrų atstumu. Jo niekas nemušė. T. A. bandė ginti N. M.. Jis bandė atitraukti D. D., juos skyrė. Anksčiau juos dar išskyrė du vyresni asmenys, kurių nepažįsta. Po sumušimo T. A. pradėjo sakyti, kad nemato, kad jam blogai. Iš akies bėgo kraujas. Tada šį įsodino į automobilį ir išvežė į ligoninę.

Negali pasakyti, ar kaltinamieji buvo blaivÅ«s. V. L. muÅ¡tynių nematė, kadangi iÅ¡važiavo. Ligoninėje pamatė kaip atrodo T. A. akys – viena žiÅ«rėjo tiesiai, o kita – į viršų. Po įvykio bendravo su T. A.. Jo sveikimas ir gijimas buvo ilgas. Pasekmės dėl akies yra ir dabar. Jis negali žiÅ«rėti žemyn, t. y. žiÅ«rint žemyn turi palenkti galvÄ . Anksčiau jam su D. D. ar J. K. nėra tekę bendrauti. Nežino, ar kam iÅ¡ jų kompanijos yra tekę su jais bendrauti.

K. K. salėje sėdi su striuke. Jį pažįsta, nes mokinosi kartu „Žiburio“ gimnazijoje. (2 t., 80-82 b. l.).Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti liudytojo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 31), kuomet jis parodė, kad 2015 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., jis su draugais T. A. ir N. M. buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, (duomenys neskelbtini), į poilsiavietę, kur žaidė tinklinį ir gėrė alų.

Jis pats negėrė, nes vairavo T. automobilį. Poilsiavietėje buvo ir daugiau jaunimo, ne mažiau 15 žmonių. Nemetė iš kur prie jų automobilio priėjo D. D. ir pasakė, kad duotų jam rūkyti arba visi gaus, visiems bus „(necenzūrinis žodis)“. Nematė, kas jam davė cigaretę, tik matė, kaip D. D. užsirūkė. Tada prie jo priėjo pažįstamas V. L. ir pasakė, kad čia nieko gero nebus, nes šis žino, kaip elgiasi D. D.: visada visus užkabinėja. Jiems bekalbant, atėjo D.

D. 4 draugai. D. D. priėjo prie T. A., kažkÄ jam pasakė ir kumščiu sudavė jam į deÅ¡inę akį. T. A. bandė bėgti nuo D. D., bet T. A. pasivijo D. D. draugas J. K. ir trenkė T. A. iÅ¡ nugaros į galvÄ vienÄ smÅ«gį, dėl ko jis pargriuvo. Jį atbėgo ginti N. M., o jį patį pradėjo stumdyti D. D. draugai, kurių jis nepažįsta. Tuo viskas ir užsibaigė. Jis kuo skubiau nuvežė T. A. į ligoninę, paliko medikų priežiÅ«rai. D. D. nuolat prie visų be priežasties kabinėjasi, muÅ¡asi, tik ne visi dėl to kreipiasi į policijÄ .Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas P. Å . paaiÅ¡kino, kad įvykio, kurio metu nukentėjo T.

A., vietoje buvo daugiau žmonių, buvo merginos, kurios irgi apklaustos. Ä®vyko susiginčijimas tarp T. A. ir D. D., pastarasis prisikabino ir jie susimušė, buvo keli smÅ«giai ir nukentėjusiojo akis pradėjo kraujuoti, ir atsirado J. K.. SmÅ«giavo D. D., jis sudavė 2-3 smÅ«gius į veidÄ ranka ir po jo smÅ«gių pamatė, kad T. A. akis sužalota. Nukentėjusysis po smÅ«gių irgi sakė, kad jam su akimi negerai. D. D. iÅ¡ pradžių atėjo vienas prie T. A., įvyko kivirčas, sudavė porÄ smÅ«gių nukentėjusiajam ir liudytojas pamatė priėjusį J.

K., kokie dar asmenys atsirado, negali pasakyti, nes jų nepažįsta. Tie D. D. draugai buvo aplinkui, kai buvo smÅ«giuojama, į konfliktÄ jie nesivėlė. J. K. dalyvavo, kai buvo suduoti keli smÅ«giai, bet jis smÅ«gių nesudavė, tiesiog jie apsistumdė. Nematė, kad bÅ«tų spardę nukentėjusįjį, ar jis buvo pargriuvęs, irgi nematė. Matė, kaip nukentėjusysis traukėsi, o jie ėjo arčiau jo, aplink automobilį vaikėsi, pagrinde nukentėjusįjį vijosi D. D., kitų žmonių nepažįsta.

Stovėjo nuo jų nedideliu atstumu, viskas vyko trumpai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsintas akistatos tarp liudytojų P. Å . ir G. B. protokolas (1 t., 45-47 b. l.), Akistatos metu P. Å . parodė, kad prie jų priėjo D., apsižodžiavo su A., sudavė ne mažiau 4 smÅ«gius kumščiu į galvÄ A. A. pradėjo bėgti, Å¡is iÅ¡ pradžių vijosi. Po to nepažįstami jaunuoliai D. apramino. Netrukus D. vėl priėjo prie A. ir vėl sudavė ne mažiau du smÅ«gius kumščiu į galvÄ . tada pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ akies.

Taip pat buvo J. K., kuris sudavė ne mažiau tris smÅ«gius A. kumÅ¡timi į galvÄ ir kažkur į petį ar tai į krÅ«tinę. Daugiau niekas nesmurtavo, visi atsitraukė ir muÅ¡tynės baigėsi G. B. su P. Å . parodymais sutiko iÅ¡ dalies ir parodė, kad D. D. tikrai smurtavo prieÅ¡ T. A., kaip ir nurodė P. Å ., o ar T. A. mušė J. K., negalėjo patvirtinti, nes pats to nematė savo akimis, bet taip galėjo bÅ«ti. Apygardos teismo posėdyje liudytojas P. Å . dėl pagarsinto akistatos protokolo nurodė, kad smÅ«gių nebuvo daug, tačiau skaičiaus įvardinti negali, viskas įvyko labai greitai, buvo tamsu, detalių neįmanoma įžiÅ«rėti.

Buvo muÅ¡tynės, D. D. sudavė smÅ«gį, atsirado J. K., jie stumdėsi, nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų kam sudavęs. Po D. D. sudavimo J. K. sudavė po minutės ar dviejų. Jis sudavė iÅ¡ nugaros į galvÄ , labiau į pečius, liudytojas tai matė iÅ¡ galo. Jis sudavė ne daugiau dviejų ar trijų smÅ«gių, bet į veidÄ nebuvo smÅ«gio. Nuo smÅ«gių T. A. susvyravo, pasirėmė viena ranka ant žemės, tai buvo kaip kritimas. Pilnai korpusu jis nebuvo parkritęs, bet buvo parklupęs, po to greitai atsistojo.

Laiko tarpas nedidelis, kaip greitai viskas kilo, taip greitai viskas baigėsi. Liudytojas nematė, ar nukentėjusiajam akis jau buvo sužalota, kai atsirado J. K.. Kai viskas nuslūgo, liudytojas pamatė, kad akis kraujuoja. Liudytojas J. K. žino iš matymo, juokių konfliktų su juo nebuvo, jo panelės nepažįsta ir dėl jos ar kokios kitos su juo nekonkuravo.Liudytoja S. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su T. A. ir dar dviem draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo vartoję alkoholio, tačiau T.

A. buvo ramus. Atvažiavę išsiskirstė. Nežino kur tuo metu buvo P. Š.. Ji pasiliko su drauge G. D.. Besišnekučiuojant prie jų priėjo T. A.. Jis pasakė, kad jam sužalota akis. Nematė kaip buvo sužalota jo akis. Pradėjo ieškoti servetėlių, kad pavalyti. Tada prie jų priėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta, ir pradėjo T. A. pulti, gaudyti. Nebuvo jokių priekaištų ar kalbų. T. A. pradėjo bėgti aplink automobilį. Tiksliai negali pasakyti kiek asmenų T. A. nusivijo, kadangi buvo išsigandusi ir nesuvokė kas atsitiko.

Vienas jų buvo su gobtuvu. Jie nusivijo nuoÅ¡aliau. T. A. pargriuvo ir jį pradėjo spardyti. Nematė kas T. A. smÅ«giavo. T. A. jai matant niekam nesudavė. Viskas įvyko keli Å¡imtai metrų iki automobilio. Tada jie visi susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo į greitÄ jÄ . Viskas vyko tamsoje. Automobilyje T. A. pasakė, kad jį mušė D. D.. T. A. akis kraujavo. Jos su drauge jam valė kraujÄ . Nepažįsta nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų. Nežino dėl ko buvo sumuÅ¡tas T. A.. Po įvykio su T.

A. bendravo. Tam tikrÄ laiko tarpÄ sužalota akis buvo žvaira. T. A. sakė, kad su ta akimi negali pažiÅ«rėti į apačiÄ .Liudytoja G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir jie jai nematyti. Su nukentėjusiuoju T. A. yra draugai. Ji kartu su drauge S., P., T. ir N. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Kai ji buvo automobilyje, T. A. dingo ir prie jo sugrįžo, jau buvo kruvinas – iÅ¡ akies bėgo kraujas. Tuo metu ieÅ¡kojo servetėlių automobilyje ir tuo metu jį vijosi kažkokie vaikinai aplink automobilį.

Vaikinai buvo su kapiÅ¡onais, todėl negalėtų pasakyti kas jie tokie. T. A. vijosi prie vandens, jis parkrito ir jį spardė 3-4 asmenys kojomis. T. A. Å¡aukė, kad baigtų, o muÅ¡antieji nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Stengėsi greitai įsodinti T. A. į automobilį ir važiuoti į ligoninę. Bevažiuojant į ligoninę nekalbėjo apie tai, kodėl jis buvo sumuÅ¡tas. Po įvykio su T. A. bendravo mažai. Po operacijos jo akis atrodė normaliai.Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarÄ prie ežero susitiko su D.

D.. Su jais dar buvo E. G.. Jie su D. D. ėjo ežero pakrante, kai iÅ¡ gretimos kompanijos kažkas kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio pasakė. Manė, kad tai T. A.. Nežino, ar įžeidžiantis pasakymas buvo konkrečiai kažkam adresuotas. Matė, kad D. D. nuėjo prie T. A.. D. D. sulaikyti nebandė. Vaikinai vienas kitam kažkÄ pasakė ir D. D. smÅ«giavo vienÄ kartÄ T. A. į veido sritį. Daugiau smÅ«gių nebuvo. Negali pasakyti kodėl buvo suduotas smÅ«gis. Tuo metu buvo 3-5 metrų atstumu nuo muÅ¡tynių vietos.

Aplinkui buvo kitų asmenų, tačiau daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė. Niekas nebandė sulaikyti D. D.. J. K., kuris yra jo draugas, su E. G. buvo kartu su juo ir nukentėjusiojo nemušė. J. K. visa laikÄ buvo Å¡alia jo. D. D. po 5-10 sekundžių juos pasivijo. Po įvykio jis su J. K. iÅ¡važiavo namo, o D. D. ir E. G. liko prie ežero. Nežino kodėl visi nurodo, kad nukentėjusįjį mušė ir J. K.. Taip nebuvo.Liudytojas N. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmeniÅ¡kai D.

D. ir J. K. nepažįsta. Buvo įvykio vietoje kartu su draugu T. A.. TÄ vakarÄ jų kompanija nuvažiavo prie tvenkinio, kur buvo ir daugiau kompanijų. Matė tik tai, kad T. A. po įvykio atėjo su uždengta akimi ir pasakė, kad jį sužalojo D. D.. Ä®vykio nematė, nes viskas vyko jam už nugaros. Tik vėliau T. A. papasakojo visas aplinkybes. T. A. jam pasakė kad D. D. jam smogė vienÄ kartÄ . Kad bÅ«tų buvęs spardomas T. A. jam neminėjo. T. A. atrodė labai baisiai. Jis akies iÅ¡ pradžių nerodė, buvo Å¡iÄ užsidengęs. Akį matė labai trumpai, bet akivaizdžiai matėsi, kad akis labai sužalota.

Viskas buvo pasidengę krauju. Sužalota akis buvo didesnė. Po pokalbio su T. A. jis nuėjo prie kitų asmenų paklausti kas įvyko ir dėl ko buvo sumuÅ¡tas T. A., tačiau atsakymo neiÅ¡girdo. Tada įvyko kitas konfliktas – jis pajuto smÅ«gį. Nematė kas jam sudavė, nes smÅ«gis buvo iÅ¡ Å¡ono. Tada įvyko apsistumdymai, t. y. stumdėsi jis ir kitas asmuo. Po to jie iÅ¡važiavo į gydymo įstaigÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 175/15 (10) patvirtina, kad T. A. padaryta poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame antakyje, akies vokuose, skruoste, deÅ¡inės akies obuolio kraujosruva, sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akies junginės muÅ¡tinė žaizda, apatinio tiesiojo raumens plyÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smÅ«giu. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inės akies junginės muÅ¡tinės žaizdos ir apatinio tiesiojo raumens plyÅ¡imo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., 15-16 b. l.).Ekspertas A. J. dėl iÅ¡vados paaiÅ¡kino, kad sužalojimai T. A. galėjo padaryti suduodant vienÄ smÅ«gį, kitų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo nustatyta. (2 t., 106 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti ir teismo proceso metu iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina kaltinimų visa apimtimi.Ä®vertinus surinktus įrodymus, matyti, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurios teisminio nagrinėjimo metu neįrodytos ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nekonstatuotos ir netgi neaptartos.

Nuosprendžiu konstatuota, kad D. D. ir J. K. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 9 smÅ«gius, tačiau kokie įrodymai tai patvirtina, nuosprendyje neaptarta, tokių duomenų nėra ir byloje. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 175/15 (10) konstatuota, kad T. A. sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smÅ«giu (1 t., 15-16 b. l.). Ekspertas A. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad daugiau jokių sužalojimų T. A. nenustatyta. Nukentėjusysis T. A. parodė, kad D. D. jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ â€“ kumÅ¡timi į deÅ¡inę akį.

Po suduoto smÅ«gio suklupęs ir bandęs bėgti, bet jį pargriovė ir spardė. Nežino, kiek smÅ«gių gavo, bet jie buvo į nugarÄ ir galvÄ . Kas sudavė smÅ«gius, nežino. Liudytojas P. Å . parodė, kad D. D. iÅ¡ pradžių atėjo vienas prie T. A., įvyko kivirčas, D. D. sudavė porÄ smÅ«gių nukentėjusiajam ir po jo smÅ«gių pamatė, kad T. A. akis sužalota. Vėliau matęs, kad J. K. T. A. sudavė iÅ¡ nugaros į galvÄ , labiau į pečius, liudytojas tai matė iÅ¡ galo.

Jis sudavė ne daugiau dviejų ar trijų smÅ«gių, bet į veidÄ nebuvo smÅ«gio.Liudytojų ir kitų asmenų parodymai apie tolimesnę įvykių eigÄ yra fragmentiÅ¡ki, nedetalÅ«s ir gana prieÅ¡taringi. Pats nukentėjusysis nurodo, kad po suduotų smÅ«gių jį dar kažkas vijosi ir spardė. Liudytojas P. Å . nurodė, kad konfliktas baigėsi po aukščiau paminėtų smÅ«gių sudavimo. Liudytojas G. B., nuteistieji J. K. ir D. D. nurodė, kad konfliktas baigėsi po to, kai D. D. sudavė smÅ«gį į veidÄ T.

A.. Liudytojos G. D. ir S. V. parodė, kad T. A. atėjo prie automobilio sužalota akimi ir, ieÅ¡kant servetėlių žaizdai nuvalyti, tik tada kažkas pradėjo jį vaikytis aplink automobilį ir spardyti. Liudytojas N. M. parodė, kad T. A. jam tepasakė, jog D. D. jam smogė vienÄ kartÄ Ä¯ akį. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nėra duomenų, kad T. A. bÅ«tų buvę padaryti dar kokie nors sužalojimai be akies sužalojimo. Abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Taigi surinktų įrodymų pagrindu - paties nuteistojo D. D., nuteistojo J. K., nukentėjusiojo T. A., liudytojų. P. Å ., G. B. ir kitų parodymais bei specialisto iÅ¡vada patikimai nustatyta, kad D. D. sudavė T. A. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas taip pat remiasi liudytojo P. Å . parodymais ir pripažįsta įrodyta, jog J. K. nukentėjusiajam T. A. sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Nors liudytojo P. Å . parodymuose apie konfliktÄ yra daug neatitikimų atskirose detalėse, bet jo parodymai apie tai, kad J.

K. smurtavo prieÅ¡ T. A. nekito viso proceso metu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas P. Å . galėtų apkalbėti nuteistÄ jį J. K., pastarojo nurodomi motyvai (P. Å . irgi patiko nuteistojo mergina) nepatvirtinti kitais įrodymais, taigi yra deklaratyvÅ«s ir neįtikinami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad nuteistasis J. K. prieÅ¡ nukentėjusįjį T. A. panaudojo fizinį smurtÄ .Å ioje byloje nesunkiu nukentėjusiojo T.

A. sveikatos sutrikdymu buvo kaltinami ir nuteisti tiek D. D., tiek J. K., konstatavus, kad jie veikė kaip bendrininkai.Remiantis aukščiau nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais (nuteistojo D. D., nukentėjusiojo T. A., liudytojo P. Å . parodymais, kitų liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. G 175/15 (10)), pagrįstai galima konstatuoti, jog akies sužalojimas T. A., įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas vieno asmens, tai yra D. D., neteisėta veika ir tokia veika yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais.Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ .

Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smÅ«gių (smurtinių veiksmų) baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant kiekvieno iÅ¡ smurtÄ naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį:

1) jei ne visi asmenys turėjo tyčiÄ sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smÅ«gius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus);

2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami vienodai pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smÅ«gius. Apie kiekvieno iÅ¡ bendrininkų tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-424/2012).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iÅ¡ pradžių prie nukentėjusiojo T.

A. priėjo D. D. ir sudavė smÅ«gį į veidÄ . Tik po to, kaip nurodo liudytojas P. Å ., prie T. A. priėjo J. K. ir, nukentėjusiajam bandant pasiÅ¡alinti, sudavė apie du smÅ«gius jam į pakaušį ir nugarÄ . Duomenų apie iÅ¡ankstinį D. D. ir P. K. susitarimÄ sužaloti T. A. nėra. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuoti tik sužalojimai, padaryti D. D. veiksmais, laikytina, jog J. K. suduoti smÅ«giai, įvertinus jų pasekmes ir smÅ«gių lokalizacijÄ , nebuvo nukreipti į T.

A. sužalojimÄ . J. K. elgesys vertintinas kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, o ne tyčia sužaloti nukentėjusįjį T. A.. Tokiu bÅ«du dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra atsakingas D. D..Darytina parįsta iÅ¡vada, kad J. K. veikoje nenustatytas bÅ«tinas subjektyvusis BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – tyčia. Nuteistasis J. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 dalis ir 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį T. A. buvo panaudotas viešoje vietoje, kurioje įvykio metu buvo pašaliniai asmenys. Dėl tokių nuteistojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas. Konstatuotina, kad dėl nuteistojo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Kadangi nuteistasis J. K. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje dalyje jo apeliacinis skundas nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė įžūliais veiksmais. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje (kaip ir kaltinamajame akte) netiksliai nurodytas BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«das (įžūlÅ«s veiksmai), šį netikslumÄ teisėjų kolegija vertina kaip teismo apsirikimÄ dėl neatidumo.

Apsirikimas taisytinas, nurodant tikslų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dÄ â€“ įžūlų elgesį.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas įstatymo numerį. BK 284 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo reglamentuota įstatymu Nr. X-1233, o ne Nr. 81-3309. Å i klaida taip pat taisytina. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad:

D. D. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje, birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamI prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia D. D. kumščiu smogiant ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam T.

A. į veidÄ , po to J. K. smogiant ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam T. A. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.D. D. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ T.

A. į veidÄ , padarydamas jam poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, deÅ¡inės akies obuolio kraujosruvÄ , sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės akies junginės muÅ¡tinę žaizdÄ , apatinio tiesiojo raumens plyÅ¡imÄ , tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Dėl bausmiųBK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

P. K. padarytas nusikaltimas baigtas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, J. K. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. parinkta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas ir nustatyta jo trukmė - mažesnė nei Å¡ios bausmės vidurkis, yra teisinga, todėl Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.

Nuteistajam D. D. už kvalifikuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra mažesnė nei sankcijos vidurkis. Už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (BK 284 straipsnio 1 dalis) parinkta bausmė 1 metai laisvės atėmimo – yra sankcijos vidurkio ribose. D. D. anksčiau teistas. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija, nežiÅ«rint to, kad Å¡iuo nuosprendžiu mažinama D.

D. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, sprendžia, kad D. D. už jo įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės tiek rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu yra teisingos ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jų Å¡velninti nėra pagrindo.Konstatavus, jog J. K. yra nekaltas dėl nukentėjusiojo T. A. sužalojimo, žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai priteistinas tik iÅ¡ D. D., naikintinas įpareigojimas atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai.Dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinio skundoApeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas ir mano, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistųjų atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimoPasisakant dėl bausmės vykdymo atidėjimo pažymima, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. nuteistas subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų ir vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Å iuo nuosprendžiu konstatuojama, kad J. K. pagrįstai nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

Taigi Å¡iuo atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sÄ lygų egzistavimo. Vertinant materialaus pagrindo buvimÄ atkreipiamas dėmesys, jog nors D. D. praeityje teistas, tačiau jo elgesyje matomi teigiami pokyčiai. Po paskutinių nusikaltimų jis beveik dvejus metus nenusikalto, gydėsi nuo depresijos pas psichiatrÄ , kadangi, kaip pats teigia, depresija galėjo įtakoti jo elgesį. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, padarytos T. A., pripažino ir savanoriÅ¡kai atlygino 2500 Eur dydžio neturtinę žalÄ bei 300 Eur proceso iÅ¡laidų, kas rodo, jog nuteistasis siekia paÅ¡alinti neigiamus nusikalstamos veikos padarinius.

Pažymima, jog D. D. Å¡iuo metu dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis vedė, o jo žmona G. D. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pagimdė sÅ«nų D. D.. Asmuo nepadarė naujų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. birželio 7 dienos. Visa tai rodo, jog nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, todėl yra materialus pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡saugoti teigiamus nuteistojo socialinius bei Å¡eiminius ryÅ¡ius.Pasisakant dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo J.

K. pažymima, jog jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. birželio 7 dienos, yra dirbantis, taigi nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir tai sudaro pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimoPažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistieji visÄ laikÄ bus kontroliuojami bei prižiÅ«rimi kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, ar darytų teisės pažeidimus, Å¡ių asmenų priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti juos atlikti nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes.Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis BK 38 straipsnio 4 dalimi ir prijungti jo žinioje esančiÄ jau iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti bausmes už visas J.

K. padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu J. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla nutraukta.BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Å i materialinės teisės norma įpareigoja teismÄ , nagrinėjantį bylÄ dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) iÅ¡spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimÄ ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje 2K–P–429/2007).

Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka:

1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylÄ (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) iÅ¡sireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylÄ dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir praÅ¡yti sujungti bylas);

3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos;

4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, iÅ¡skyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingi duomenys, taip pat duomenys, bÅ«tini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų iÅ¡sprendimui). BPK 255 straipsnyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Kolegija pažymi, jog bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui perdavęs prokuroras nesilaikė aukščiau paminėtos tvarkos ir nei kaltinamajame akte, nei atskirai viso proceso metu nenurodė, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei neprašė sujungti bylas.

Baigiamųjų kalbų metu taip pat nebuvo praÅ¡oma paskirti bausmes už visas J. K. padarytas nusikalstamas veikas, tokį praÅ¡ymÄ prokuroras pateikė tik savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamo Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau negali tenkinti prokuroro praÅ¡ymo, iÅ¡einančio už bylos nagrinėjimo ribų.BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tokiu bÅ«du prokuroras turi teisę kreiptis į teismÄ dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo minimoje byloje, kadangi įstatymas įsakmiai nurodo, kad sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:J.

K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti J. K. atžvilgiu taikytÄ bausmių, paskirtų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinimÄ bei nustatyti galutinę bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtÄ bausmę – 9 (devynių mėnesių) laisvės atėmimÄ .Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu.Pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio:Panaikinti solidarų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimÄ iÅ¡ D.

D. ir J. K., Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ D. D. 1 027,66 Eur (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt septynių eurų 66 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos).Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė