35e34f06-dc57-41cb-91c8-cfa13c14bcd9 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-911-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04705-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 39.2.; 45.4.3.; 45.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS       2014 m. rugpjūčio 22 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo R.

B. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta bausme – 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,n u s t a t ė :R. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 24 d., apie 01:57 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Å iais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 1241 str. 7 d., 126 str. 1 d.Apeliaciniu skundu R. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimÄ ir pripažinti, kad R. B. administraciniai teisės pažeidimai buvo sÄ lygoti bÅ«tinojo reikalingumo, nesant galimybės tenkinti šį praÅ¡ymÄ , pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimÄ ir R. B. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apelianto teigimu, 2014 m. balandžio 24 d. naktį, apie 01.00 val., jis vyko į ligoninę, kadangi pajuto stiprius skausmus krÅ«tinėje.

Tokį apelianto sprendimÄ lėmė tai, kad jis 2012 m. gruodžio 3 d. eismo įvykyje buvo patyręs sunkiÄ daugybinę traumÄ , įskaitant kelių Å¡onkaulių lūžius, plaučio plyÅ¡imÄ , todėl kelias dienas po nedidelės buitinės traumos nepraeinantys skausmai pastarajam kėlė didelį nerimÄ . Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir tai patvirtinantys dokumentai. Å ias aplinkybes, R. B. vertinimu, jis turėjo pagrindo vertinti kaip keliančias grėsmę jo gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje, pastarasis nedelsdamas priėmė sprendimÄ vykti į gydymo įstaigÄ .

Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ nurodė, kad R. B. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl po medikų apžiÅ«ros jis vėlgi vairavo automobilį, kai jau tuo metu bet koks pavojus jo sveikatai ar gyvybei buvo praėjęs, tačiau pastebėtina, kad apeliantas nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, juo labiau, kad medikų apžiÅ«ros metu nustatyta, kad pastarajam klinikinių alkoholio vartojimo simptomų nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, manytina, kad R. B. atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos LR ATPK 17 str. nuostatos, pripažįstant, jog pastarasis jam inkriminuojamus teisės pažeidimus įvykdė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė ir LR ATPK 301 str. nuostatų.

R. B. teigimu, nurodytos aplinkybės bei jam nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis suteikia pagrindo manyti, jog padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas piktnaudžiautų alkoholiu ar ankščiau būtų įvykdęs panašaus pobūdžio teisės pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytas teisės pažeidimas nesukėlė eismo įvykio, neatsirado žalingų pasekmių jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, žala turtui taip pat nebuvo padaryta.

Pažymima ir tai, kad apeliantas gyvena Vilniuje, o jo darbo vieta yra Vievyje, todėl automobilis jam yra bÅ«tinas. Automobilis jam reikalingas dar ir dėl jo sveikatos bÅ«klės, t.y. dėl 2012 m. gruodžio 3 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų. Akcentuojama ir tai, kad R. B. gyvena su močiute, todėl negalėjimas vairuoti automobilio apsunkins ne tik jo, bet ir pastarosios gyvenimÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ gauta nebuvo.Apeliacinis skundas atmestinas.R. B. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d.

Nors apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neginčija, tačiau nurodo, kad teisės pažeidimai buvo padaryti bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, todėl jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikytos LR ATPK 17 str. nuostatos.LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tinojo reikalingumo nebuvo, todėl R.

B. baustinas LR ATPK nustatyta tvarka. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.LR ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Å ios sÄ lygos - tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gręsiantis pavojus turi būti realus;

3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinojo reikalingumo buvimÄ R. B. veiksmuose, byloje nenustatyta.Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo, suraÅ¡yto R. B. atžvilgiu, 2014 m. balandžio 24 d., apie 01.57 val. jis Vilniaus m., Vakariniame aplinkyje vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Pagal Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus pateiktÄ Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapÄ Nr. 32240, R. B. buvo apžiÅ«rėtas 2014 m. balandžio 24 d., 01.40 val. Po apžiÅ«ros jam nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pastarasis iÅ¡siųstas ambulatoriniam gydymui (b. l. 11), kas visiÅ¡kai patvirtina apelianto versijÄ , jog pažeidimo padarymo metu jis automobiliu vyko namo po medikų apžiÅ«ros, o automobilį vairavo tik dėl to, jog naktį pajuto stiprius skausmus krÅ«tinėje, dėl ko manė, jog jo sveikatai ar gyvybei gresia realus pavojus.

Tačiau, Å¡ių aplinkybių kontekste pažymėtina, apeliantui inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai buvo įvykdyti jau pastarajam vykstant namo po medikų apžiÅ«ros, nustačius skausmo krÅ«tinėje priežastis ir patvirtinus, kad joks pavojus R. B. sveikatai ar gyvybei negresia, todėl apelianto nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nepaÅ¡alina padarytų pažeidimų prieÅ¡ingumo teisei ir jų pavojingumo, nes Å¡iuo atveju apeliantas galėjo imtis kitų priemonių, pvz., grįžti į namus kitu bÅ«du, o ne pats sėsti prie vairo ir tokiu savo elgesiu sukelti grėsmę ne tik savo gyvybei bei sveikatai, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas neabejotinai leidžia teigti, jog apeliantas nagrinėjamu atveju neveikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad minėtame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lape Nr. 32240, nurodyta, jog R.

B. apžiÅ«ros metu alkoholio/svaigalų vartojimo klinikiniai simptomai nebuvo nustatyti, todėl apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad jis yra apsvaigęs, pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieÅ¡ eidamas miegoti jis iÅ¡gėrė du butelius alaus, o naktį pabudo, pajutęs stiprius krÅ«tinės skausmus. Å ias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nurodo ir apeliaciniame skunde, todėl abejoti tuo, jog asmuo įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantui vykstant iÅ¡ ligoninės buvo nustatytas lengvas, 0,52 promilių girtumo laipsnis, kas leidžia pagrįstai teigti, jog esant tokiam nedideliam girtumui, R. B. apžiÅ«rÄ atlikę medikai galėjo nepastebėti jokių pastarojo elgesio pokyčių, kurių pagrindu galėtų konstatuoti kokius nors alkoholio/svaigalų vartojimo klinikinius simptomus. Akcentuotina ir tai, kad toks medikų įvertinimas buvo pateiktas tik iÅ¡ bendrosios paciento bÅ«klės, t.y. jo iÅ¡vaizdos, motorikos ir pan., jokie iÅ¡samesni tyrimai, siekiant nustatyti, ar R.

B. apžiÅ«ros metu buvo apsvaigęs, gydymo įstaigoje nebuvo atlikti. Tuo tarpu policijos pareigÅ«nų nustatytu girtumo laipsniu aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo abejoti. Blaivumo testas buvo atliktas tinkamu alkotesteriu, jo patikra buvo galiojanti (b. l. 7), blaivumo testo atlikimo tvarka nebuvo pažeista.Vertinant apelianto argumentus dėl LR ATPK 301 str. nuostatų taikymo jo atžvilgiu, pabrėžtina, kad LR ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, buvo atsižvelgta skiriant minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , o apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas ir prižiÅ«rint močiutę, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, kurių pagrindu galima bÅ«tų skirti mažesnę nei įstatymo numatytÄ nuobaudÄ ar jos visai neskirti.

Aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones vykstant į darbÄ ar darbo metu, su galimybe rÅ«pintis artimaisiais, nesudaro pagrindo iÅ¡imties tvarka Å¡velninti pažeidėjo teisinę padėtį. Asmuo, žinodamas, kad turi rÅ«pintis artimaisiais, ar kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieÅ¡ darydamas tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ , turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Å ių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinant nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, bei įvertinęs tai, kad R.

B. padarė vienÄ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino R. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir tinkamai individualizavo jam paskirtÄ nuobaudÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,           n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R.

B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                       Sigita Bieliauskienė