35e240e0-bc0d-447d-b8e8-dcfab2b85bd8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-7677-621/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Laisvutės Kartanaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,K.

E.“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė ,,K. E.“ (toliau ir – pareiÅ¡kėja, UAB „K. E.“) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 16 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 13755, kuriuo UAB „K. E.” skirta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytÄ teisės pažeidimÄ neskirti.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovas 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 13755 (toliau ir – Nutarimas) pareiÅ¡kėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytÄ teisės pažeidimÄ skyrė 868 Eur dydžio baudÄ . Atsakovas Nutarimu atsisakė mažinti baudos dydį motyvuodama tuo, kad Užimtumo įstatyme neįtvirtinta galimybė vadovautis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau ir – ANK) skiriant piniginę baudÄ , todėl atsakovas už Užimtumo įstatymo pažeidimÄ neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai sutiko su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu ir prašė atsakovo skirti jai mažesnę piniginę sankcijÄ nei numatyta įstatyme, arba jos iÅ¡vis neskirti. PareiÅ¡kėja teisės pažeidimÄ padarė dėl neatsargumo. PareiÅ¡kėja dokumentų teikimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. įgaliojimu, kuris yra pateiktas protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, yra delegavusi vyr. buhalterei N. E., kuri paaiÅ¡kino, kad praneÅ¡imÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie priimamÄ Ä¯ darbÄ A.

D. siuntė 2019 m. gegužės 16 d., tačiau jai nepavyko tai padaryti, apie nepavykusį praneÅ¡imo pateikimÄ ji sužinojo 2019 m. gegužės 17 d. ir iÅ¡kart pakartotinai jį iÅ¡siuntė. Apie Å¡ias aplinkybes UAB „K. E.” atstovaujančio direktoriaus V. E. vyr. buhalterė neinformavo, todėl jis nematė jokių teisinių kliūčių leisti dirbti A. D. 2019 m. gegužės 17 d. Pažymėjo, kad darbo sutartis su A. D. yra sudaryta 2019 m. gegužės 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. praneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , kuriame yra nurodyta, kad A.

D. UAB „K. E.” pradeda dirbti nuo 2019 m. gegužės 17 d. ProtokolÄ suraÅ¡iusi institucija nustatė, kad Å¡is praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra pateiktas 2019 m. gegužės 17 d. 9 val. 22 min., o A. D. UAB „K. E.” darbines funkcijas pradėjo vykdyti 2019 m. gegužės 17 d. 15 val. 34 min., t. y. tuomet, kai su A. D. jau buvo pasiraÅ¡yta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir apie jo darbo pradžiÄ jau buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. darbuotojas nė vienos minutės nedirbo socialiai nedraustas.

Vienintelis pažeidimas yra tai, kad yra nesilaikyta praneÅ¡imo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo darbo pradžiÄ pateikimo termino – yra praneÅ¡ta vėliau nei likus 1 darbo dienai iki darbuotojo darbo pradžios. PareiÅ¡kėjos veika – savalaikis nepraneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ â€“ nors formaliai ir atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė: darbuotojas pradėjo dirbti pasiraÅ¡ius raÅ¡ytinę darbo sutartį prieÅ¡ 1 darbo dienÄ iki numatomos darbo pradžios ir praėjus daugiau nei 6 valandoms nuo praneÅ¡imo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo socialinio draudimo pradžiÄ .

Tai yra pareiÅ¡kėjos pirmasis tokio pobÅ«džio teisės pažeidimas, iki jo padarymo UAB „K. E.” nė karto nėra padariusi ir bausta už jokį teisės pažeidimÄ asmens darbo ir socialinėms teisėms. PareiÅ¡kėja pripažino padariusi teisės pažeidimÄ , jį nutraukė iÅ¡kart, darbuotojas visu darbo laiku buvo socialiai draustas, todėl pačios pareiÅ¡kėjos veiksmais – praneÅ¡imu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo pradžiÄ buvo užkirstas kelias atsirasti bet kokioms neigiamoms pasekmėms, pareiÅ¡kėja padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , o skundžiamas Nutarimas pareiÅ¡kėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios turėtų bÅ«ti prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai, nes palikus nepakeistÄ skundžiamÄ NutarimÄ , faktiÅ¡kai bus sutrikdyta pareiÅ¡kėjos veikla, kas lems blogÄ pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį bei nebegalėjimÄ lygiaverčiai, lygiomis teisėmis su kitomis įmonėmis dalyvauti darbo ir verslo rinkoje.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad UAB „K. E.“ patikrinimo metu, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikta informacija, atsakovas nustatė, kad praneÅ¡imas apie A. D. įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17 d., nustatė, kad praneÅ¡imas buvo teiktas du kartus: 9 val. 20 min. praneÅ¡imas buvo atmestas dėl neteisingai nurodyto asmens socialinio draudimo numerio, 9 val. 22 min. praneÅ¡imas pateiktas teisingai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius 2020 m. liepos 1 d. raÅ¡tu nepateikė informacijos, kad apie A. D. įdarbinimÄ bÅ«tų mėginta teikti praneÅ¡imus anksčiau (kaip savo paaiÅ¡kinime teigė N. E., skunde nurodė UAB „K. E.“). Taigi, nustatyta, kad praneÅ¡imas apie A. D. įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Å iaulių skyriui buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kai A. D. pradėjo faktiÅ¡kai dirbti UAB „K. E.“ naudai.

Nustatė, kad praneÅ¡imo apie darbuotojo įdarbinimÄ nepateikimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios, UAB „K. E.“ padarė pažeidimÄ , numatytÄ Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2020 m. liepos 16 d. Nutarimu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 13755 UAB „K. E.“ pripažinta kalta padariusi Užimtumo įstatyme 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pažeidimÄ ir jai paskirta minimali 868 Eur dydžio bauda.

Skiriant baudÄ mažesnę nei numatytas vidurkis, buvo vertinama, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ atstovaujantis direktorius V. E. pripažino pažeidimÄ , gailėjosi dėl jo padarymo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo padaryta iÅ¡vada, kad dėl visumos bylose nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytÄ vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiks padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. Ä®vertinant UAB „K.

E.“ 2020 m. liepos 14 d. praÅ¡ymÄ dėl nuobaudos neskyrimo arba baudos mažinimo, nutarime buvo atkreiptas dėmesys į teisinį reglamentavimÄ , t. y., kad Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Užimtumo įstatyme pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK, o minimoje teisės akto nuostatoje neįtvirtinta galimybė vadovautis ANK skiriant piniginę baudÄ , todėl institucija skirdama baudÄ už Užimtumo įstatymo pažeidimÄ neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI Šiaulių skyrius) 2020 m. liepos 9 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 868 Eur bauda, keitimo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytos minimalios baudos skyrimo. Byloje nustatyta, kad UAB „K. E.“ ir A. D. 2019 m. gegužės 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 478, kuria šalys susitarė, kad A.

D. įdarbinamas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms, sutarta, kad už darbÄ jam bus mokamas 721 Eur darbo užmokestis, sutarta, kad darbuotojas darbo laikÄ kelionės metu tvarkys savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas patvirtintų darbo ir poilsio ypatumų kelio transporte reikalavimų. Darbo sutartimi taip pat sutarta, kad darbuotojas pradės dirbti 2019 m. gegužės 17 d. UAB „K. E.“ direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 48 „Dėl komandiruotės“ nurodyta A. D. nuo 2019 m. gegužės 17 d. vykti į komandiruotę marÅ¡rutu Lietuva-Rumunija-Lenkija, automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A.

D. savo paraÅ¡u patvirtino, kad 2019 m. gegužės 16 d. 16 val. 30 min. susipažino su įsakymu ir sutiko vykti į komandiruotę. Ataskaitoje apie vairuotojo darbo laikÄ nurodyta, kad A. D. 2019 m. gegužės 17 d. darbÄ pradėjo 15 val. 34 min. ir dirbo iki 23 val. 59 min., iÅ¡ viso 2019 m. gegužės 17 d. A. D. dirbo 06:08:59. UAB „K. E.“ 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad A. D. 2019 m. gegužės 17 d. dirbo 6 val. 9 min. Taip pat nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡te Nr. DV_S-556 pateikta informacija, kad draudėjas UAB „K.

E.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ (EDAS) 2019 m. gegužės 17 d. 9 val. 22 min. pateikė praneÅ¡imÄ apie A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2019 m. gegužės 17 d. PraneÅ¡imÄ pateikė įgaliotas asmuo - N. E.. 2020 m. birželio 30 d. N. E. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad praneÅ¡imas apie A. D. įdarbinimÄ buvo užpildytas ir pateiktas 2019 m. gegužės 16 d., bet dėl klaidos ar trikdžių sistemoje buvo atmestas, sekančiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. gegužės 17 d. pamačiusi atmestÄ praneÅ¡imÄ , jį iÅ¡siuntė pakartotinai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius 2020 m. liepos 2 d. raÅ¡tu Nr. GD-6030, informavo, kad UAB „K. E.“ per elektroninę draudėjų sistemÄ 2019 m. gegužės 17 d. 9:20 val. pateikė praneÅ¡imÄ apie A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2019 m. gegužės 17 d., kuris buvo atmestas dėl neteisingai nurodyto asmens socialinio draudimo numerio. 2019 m. gegužės 17 d. 9:22 val. praneÅ¡imas apie A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2019 m. gegužės 17 d. pateiktas teisingai.

Nustatyta, kad informacijos apie UAB „K. E.“ kitus bandymus pateikti praneÅ¡imÄ apie A. D. socialinio draudimo pradžiÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Å iaulių skyrius nepateikė. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimu (bylos Nr. A5.-1479-446/2020) V. E. pripažintas kaltu padaręs nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 200 Eur dydžio bauda.

V. E. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimÄ apskundė Å iaulių apygardos teismui. 2020 m. rugsėjo 24 d. Å iaulių apygardos teismas paliko Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir V. E. apeliacinio skundo netenkino. 2019 m. liepos 9 d. suraÅ¡ytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 0997-0021 (UAB ,,K. E.“). 2020 m. liepos 16 d. Nutarimu atsakovas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmÄ kartÄ ) dispozicijoje nustatytÄ teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai skyrė 868 Eur baudÄ .

Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad, skiriant piniginę baudÄ (finansinę sankcijÄ ), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ atstovaujantis direktorius V. E. pripažino pažeidimÄ , gailėjosi dėl jo padarymo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime nurodyta, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytÄ vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties.

Dėl UAB „K. E.“ 2020 m. liepos 14 d. praÅ¡ymo dėl nuobaudos neskyrimo arba baudos mažinimo, pažymėjo, kad pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Minimoje teisės akto nuostatoje neįtvirtinta galimybė vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu skiriant piniginę baudÄ , todėl institucija skirdama baudÄ už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimÄ neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemÄ , darbo ieÅ¡kančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslÄ , uždavinius, užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimÄ ir finansavimÄ , atsakomybę už nelegalų darbÄ , užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotÄ darbÄ ir nedeklaruotÄ savarankiÅ¡kÄ veiklÄ .

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį. Å io įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55  straipsnyje nurodytos institucijos (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Bauda iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ . Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimÄ , užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimÄ nutraukė, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog nesutinka su priimtu Nutarimu, iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos lengvinančios aplinkybės, neegzistuoja nė vienos sunkinančios aplinkybės, be to padarytas teisės pažeidimas jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams ar tretiesiems asmenims nesukėlė.

Skundžiamas Nutarimas pareiÅ¡kėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios turėtų bÅ«ti prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai, nes palikus nepakeistÄ skundžiamÄ NutarimÄ , faktiÅ¡kai bus sutrikdyta pareiÅ¡kėjos veikla, kas lems blogÄ pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį bei nebegalėjimÄ lygiaverčiai, lygiomis teisėmis su kitomis įmonėmis dalyvauti darbo ir verslo rinkoje, kÄ patvirtina žemiau nurodyti, tačiau skundžiamu Nutarimu visiÅ¡kai nevertinti pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, bÅ«tina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ (nusikaltimÄ ), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. BÅ«tent įgyvendinant teisingumo principÄ reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui.

Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja padarė teisės pažeidimÄ , nustatytÄ Užimtumo įstatymo 56  straipsnio 1 dalies 1 punkte.

PareiÅ¡kėjos teiginys, kad VDI Å iaulių teritorinis skyrius, priimdamas NutarimÄ , neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas NutarimÄ , tinkamai įvertino aplinkybių visumÄ , t. y., kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ direktorius V. E. gailėjosi dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir tai, kad skiriant finansinę sankcijÄ Ä¯monės vadovas pažeidimÄ pripažino.

PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad priimtas nutarimas pareiÅ¡kėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios bÅ«tų prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai. Be to, pareiÅ¡kėja UAB „K. E.“ bÅ«tų iÅ¡braukta iÅ¡ Migracijos departamento Patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡o, kuriame esančioms įmonėms taikomos supaprastintos sÄ lygos įdarbinant užsieniečius, nelaikytini iÅ¡skirtiniais ir sudarančiais pagrindÄ pareiÅ¡kėjai visai neskirti administracinės nuobaudos. Taip pat vien tai, kad pareiÅ¡kėja pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , gailisi ir užkirto keliÄ atsirasti bet kokioms neigiamoms pasekmėms, savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jai skirtÄ baudÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiÅ¡kėja skunde akcentuoja savo finansinę padėtį, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokio pobÅ«džio teiginius nepateikė. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankcijÄ â€“ tai byloje nustatytos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Å iaulių teritorinio skyriaus pareiÅ¡kėjai skirta bauda yra neproporcinga.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankcijÄ , atsižvelgdamas į teisinį reguliavimÄ ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta minimali 868 Eur finansinė sankcija turėtų bÅ«ti vertinama kaip neproporcinga. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsniu, pagrįstai skyrė 868 Eur baudÄ (finansinę sankcijÄ ).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas dėl atsakovo Nutarimo, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei ,,K. E.“ skirta 868 Eur bauda, keitimo ir paskirtos baudos sumažinimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84  straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,K.

E.“ skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Žanas Kubeckas Arvydas Martinavičius Laisvutė Kartanaitė