35e1901a-ead2-4bb9-942b-8ba8a778b797 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-659-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24097-2017 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Ingos Staknienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo (apelianto) atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio mėn. 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® ,,Navas Racing Club“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklų sporto federacija“ dėl asociacijos neeilinio suvažiavimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo 2017-05-16 asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ (toliau ir – LMSF) neeilinį suvažiavimÄ bei jame priimtus nutarimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2017-05-16 įvyko LMSF neeilinis suvažiavimas, kurio metu buvo priimami sprendimai darbotvarkėje nurodytais klausimais. LMSF įstatų 7.10 punkte nurodyta, kad suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 asociacijos narių. Susirinkime užsiregistravo 19 narių iš 27, tačiau po registracijos du nariai pasišalino iš susirinkimo, todėl visi priimti sprendimai yra neteisėti, nes nebuvo kvorumo ir susirinkimas negalėjo vykti.

3. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017-05-16 vyko neeilinis atsakovo narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Susirinkimas buvo protokoluojamas ir susirinkimo dienÄ buvo sudarytas atsakovo neeilinio suvažiavimo protokolas Nr. 17/02. Susirinkimo metu atsakovas turėjo 27 narius. Ä® minimÄ ginčo susirinkimÄ užsiregistravo 19 narių, kurie užsiregistravo ir pasirašė Susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e. Vadovaujantis Atsakovo įstatų 7.10 punktu suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau nei 2/3 LMSF narių - mažiausias galimas dalyvaujančių narių skaičius buvo 18.

4. Susirinkime, kvorumas buvo, tačiau vadovaujantis atsakovo įstatų 7.10 punktu visuotinis LMSF narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių, tačiau LMSF įstatuose nenumatyta, jog visuotinis LMSF narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai „Už“ balsuoja daugiau kaip 2/3 visų atsakovo narių. Susirinkimo protokole teisingai pažymėta, jog kvorumas buvo, o nutarimai buvo priimti balsų dauguma.

5. Vadovaujantis atsakovo įstatų 7.11 punktu visuotinio LMSF narių susirinkimo sprendimas, iÅ¡skyrus įstatuose numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Nagrinėjamu atveju visi sprendimai priimti nepažeidžiant minėtos taisyklės. Dėl konkrečios sudėties atsakovo Tarybos iÅ¡rinkimo „už“ pasisakė 11 narių. IeÅ¡kovas neginčija balsavimo rezultatų. Netgi jeigu du nariai iÅ¡ 19 bÅ«tų pasiÅ¡alinę nagrinėjant vienÄ ar kitÄ klausimÄ , jų balsai nepakeistų priimtų sprendimų, nes „už“ priimtus sprendimus visais atvejais balsavo daugiau nei pusė Susirinkime dalyvavusių narių.

II. Teismo sprendimo esmė 6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, pripažino asociacijos ,,Lietuvos motociklų sporto federacija“ 2017-05-16 neeilinio suvažiavimo nutarimus nuo septintojo darbotvarkės klausimo dalies, susijusios su motokroso komisijos rinkimu iki devintojo darbotvarkės klausimo imtinai neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

7. Teismas nustatė, kad priimant ginčo suvažiavimo sprendimus galiojusios Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) įstatų redakcijos 7.10 punktas numato, jog visuotinis LMSF narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių. Ä®vertinus Å¡io punkto lingvistinę formuluotę, darytina iÅ¡vada, jog įstatuose užfiksuotas dalyvavimo priimant sprendimus, o ne užsiregistravimo susirinkime momentas. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kvorumas privalėjo bÅ«ti ne tik suvažiavimo pradžioje, bet ir balsuojant kiekvienu klausimu.

8. Teismas iÅ¡ Å¡alių atstovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, jog A. G., vieno iÅ¡ balso teisę turinčių narių atstovas, dalyvavo balsuojant už 7 darbotvarkės klausimo pirmÄ dalį, t. y. balsuojant dėl enduro komisijos rinkimo. Vėliau Å¡is asmuo iÅ¡ suvažiavimo iÅ¡vyko. A. G. iÅ¡vykus, suvažiavime liko tik 17 balso teisę turinčių narių atstovų, t. y. kvorumo nebebuvo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo nustatytÄ faktinę aplinkybę, visi vėliau priimti nutarimai pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

9. Vadovaujantis įstatų 7.11 punktu visuotinio LMSF narių susirinkimo sprendimas, iÅ¡skyrus įstatuose numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Nesant kvorumo, Å¡iais klausimais iÅ¡ viso nebuvo galimybės balsuoti, todėl Å¡iuo atveju 7.11 punkto pažeidimo nebuvimas priimant sprendimÄ neaktualus, nes buvo 7.10 punkto procedÅ«rinis pažeidimas. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, jog kvorumo nebuvimas nenulėmė jokio rezultato.

10. Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų, konkretiems federacijos nariams iš esmės buvo svarbūs tik tam tikri konkretūs klausimai (paprastai kalbant, motobolo sporto entuziastams buvo svarbūs nutarimai susiję su motobolo sritimi ir ne tokie svarbūs, pavyzdžiui, susiję su plento žiedinėmis lenktynėmis)i ir tai, kokie nutarimai bus priimti šiems nariams neaktualiais klausimais – nepateko į šių narių interesų sritį. Esant tokiai situacijai, tinkamas įstatuose nustatytos procedūros laikymasis laikytinas prioritetiniu.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. informavo suvažiavimo sekretorę apie savo iÅ¡vykimÄ , o devintuoju (paskutiniuoju) darbotvarkės klausimu, kuriuo reikėjo federacijos narių atstovams balsuoti buvo balsuojama ,,už“, ,,prieš“, ,,susilaikė“ ir suminė balsų iÅ¡raiÅ¡ka yra 19, kai tuo tarpu akivaizdu, jog balsuojant Å¡iuo klausimu 2 narių atstovai iÅ¡ suvažiavimo jau buvo iÅ¡vykę. Juolab, kad nuo Å¡eÅ¡tojo darbotvarkės klausimo vidurio buvo nuspręsta balsuoti skaičiuojant tik balsus ,,už“. Å i aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina balsavimo rezultatų fiksavimo nenuoseklumÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog devintuoju darbotvarkės klausimu buvo balsuojama nesilaikant nurodytų klausimų sekos.

12. Teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento 2017-05-16 LMSF neeilinio suvažiavimo nutarimus pradedant nuo septintojo darbotvarkės klausimo dalies, susijusios su motokroso komisijos rinkimu iki devintojo darbotvarkės klausimo imtinai.

13. IeÅ¡kovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 333,50 Eur. Atsakovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 726 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 15,20 Eur. Ä®vertinus patenkintus ir atmestus ieÅ¡kinio reikalavimus, Å¡alių pozicijų argumentavimÄ bei ginčo pobÅ«dį, taip pat bylos sudėtingumÄ , teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo iÅ¡laidos paliekamos kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, o procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos paskirstomos lygiomis dalimis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 14. Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

15. Apeliantas nurodė, jog kvorumas nustatomas vien tik iÅ¡ susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o jeigu kvorumas turi bÅ«ti tikrinamas per kiekvieno darbotvarkės klausimo svarstymÄ , ir nustatoma, kad svarstant vėlesnius klausimus salėje nėra reikiamo narių skaičiaus, ar toks susirinkimas yra laikomas neįvykusiu? Nei atsakovo įstatai, nei Asociacijų įstatymas nenumato „iÅ¡ dalies neįvykusio“ susirinkimo situacijos. Kvorumas yra susirinkimo, o ne nutarimų priėmimo teisėtumo sÄ lyga.

16. Byloje liudytojais buvo apklausti atsakovo narių atstovai, dalyvavę 2017-05-16 neeiliniame suvažiavime ir iÅ¡ jo iÅ¡vykę nesulaukę susirinkimo pabaigos. Liudytojų apklaustas A. G. (nario atstovas kurio iÅ¡vykimas iÅ¡ susirinkimo salės nulėmė kvorumo nebuvimÄ , kaip tÄ aiÅ¡kina ieÅ¡kovas ir teismas) patvirtino, kad dėl priimtų nutarimų 7-9 darbotvarkės klausimais jis jokių pretenzijų neturi, jam tokie nutarimai yra priimtini. Pažymėtina tai, kad net jei A. G. bÅ«tų balsavęs 7-9 darbotvarkės klausimais „prieš“, jo balsas nebÅ«tų pakeitęs nei vieno iÅ¡ priimtų nutarimų. Kitaip tariant, net ir A. G. balsuojant, atsakovo narių 2017-05-16 neeilinio suvažiavimo nutarimai 7-9 darbotvarkės klausimais bÅ«tų buvę priimti tokie patys, kokie ir buvo priimti.

17. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismų praktikos Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 2A-20-273/2014 nurodė: „Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, sutiko su atsakovo medžiotojų klubo „LÅ«Å¡is“ teiginiais, kad nagrinėjamu atveju 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „LÅ«Å¡is“ narių susirinkime, kvorumas buvo, susirinkime dalyvavo daugiau kaip 1/2 medžiotojų klubo narių – 21, iÅ¡ 24. Visi 9 iÅ¡ susirinkimo išėję medžiotojų klubo nariai buvo užsiregistravę susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e (t. 1, b.l.

50) ir ketino dalyvauti svarstant dienotvarkėje nurodytus klausimus bei balsuoti priimti sprendimus, išėjo jau prasidėjus susirinkimui, t.y. jau iÅ¡rinkus susirinkimo pirmininkÄ ir sekretorių bei balsų skaičiavimo komisijÄ .“ 18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamu sprendimu patenkinti 3 iÅ¡ 9 reikalavimų (pripažinti negaliojančiais 3 nutarimai iÅ¡ ginčytų 9). Tai reiÅ¡kia, kad 1/3 dalis ieÅ¡kovo praÅ¡ymų buvo iÅ¡spręsta jo naudai, o 2/3 dalys atsakovo naudai. Vertinant proporcingumo atžvilgiu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista 111,17 Eur suma už patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Atitinkamai, atsakovo naudai turėjo bÅ«ti priteista 484 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Ä®skaičius Å¡ias sumas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai teismas turėjo priteisti 372,83 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

19. IeÅ¡kovas atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Nurodė, kad tokiu atveju, kaip nurodo apeliantas, suvažiavimas turėtų bÅ«ti stabdomas ir dėl likusių neiÅ¡spręstų klausimų turėtų bÅ«ti Å¡aukiamas kitas suvažiavimas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant ginčo suvažiavimo sprendimus galiojusios LMSF įstatų redakcijos 7.10 punktas numato, jog visuotinis LMSF narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių. Įvertinus šio punkto lingvistinę formuluotę, darytina išvada, jog įstatuose užfiksuotas dalyvavimo priimant sprendimus, o ne užsiregistravimo susirinkime momentas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo, jo organų priimtus sprendimus teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.).

24. Teisėjų kolegija sutinka, kad apelianto argumentas, jog kvorumas nustatomas vien tik iÅ¡ susirinkimo dalyvių susirinkimo pradžioje sÄ raÅ¡o yra nepagrįstas. Vertinant iÅ¡ esmės apeliantas teigia, kad į susirinkimÄ atvykę asmenys gali tik užsiregistruoti, o dalyvavimas nėra privalomas.

25. Taikant analogiÅ¡ka praktikÄ , suformuotÄ sprendžiant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsų. Žodis „dalyvauja“ reiÅ¡kia dalyvavimÄ priimant sprendimus drauge su kitais akcininkais, todėl kvorumas skaičiuojamas skaičiuojant atvykusius ir galinčius priimti sprendimus akcininkų balsus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2006).

26. Asociacijų įstatymo 8 str. („visuotinis narių susirinkimas“) 7 ir 8 dalys nustato, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegialių organų nariai, sprendimai priimami asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių.

27. Pagal atsakovo įstatų 7.10 punktÄ visuotinis LMSF narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių. Vadovaujantis atsakovo įstatų 7.11 punktu visuotinio LMSF narių susirinkimo sprendimas, iÅ¡skyrus Ä®statuose numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“.

28. Teisėjų kolegija sutinka, kad susirinkimo kvorumo ir nutarimui priimti reikalingos balsų daugumos sÄ vokos skirtingos ir yra skirtingos susirinkimo kvorumo ir basavimimo rezultatų skaičiavimo taisyklės. Asociacijų įstatymo 8 str. 7 dalyje įtvirtinta norma, kad narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ asociaicjos narių, turi bÅ«ti suprantama, kad asociacijos narys fiziÅ¡kai dalyvauja susirinkime per visÄ jo vykimo laikÄ ir vienokiu ar kitokiu bÅ«du balsuoja, svarstant susirinkimo darbotvarkės klausimus. Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ minėtos normos formuluotės bei atsižvelgiant į Å¡ios normos tikslus. Jeigu asociacijos narys užsiregistruoja susirinkime, tačiau iÅ¡ jo pasiÅ¡alina ir fiziÅ¡kai nedalyvauja svarstant darbotvarkės klausimus, tai pripažintina, kad jis susirinkime nedalyvauja ir į kvorumÄ neiįskaičiuojamas.

29. Apeliantas cituoja panaÅ¡ioje Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 2A-20-273/2014 iÅ¡nagrinėtoje apeliacinėje bykloje priimtÄ sprendimÄ , kuriame nurodyta„Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, sutiko su atsakovo medžiotojų klubo „LÅ«Å¡is“ teiginiais, kad nagrinėjamu atveju 2011-12-03 neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „LÅ«Å¡is“ narių susirinkime, kvorumas buvo, susirinkime dalyvavo daugiau kaip 1/2 medžiotojų klubo narių – 21, iÅ¡ 24. Visi 9 iÅ¡ susirinkimo išėję medžiotojų klubo nariai buvo užsiregistravę susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e (t. 1, b.l.

50) ir ketino dalyvauti svarstant dienotvarkėje nurodytus klausimus bei balsuoti priimti sprendimus, išėjo jau prasidėjus susirinkimui, t.y. jau iÅ¡rinkus susirinkimo pirmininkÄ ir sekretorių bei balsų skaičiavimo komisijÄ .” Taigi, toje byloje, kad susirinkimas bÅ«tų teisėtas (bÅ«tų kvorumas), jame turėjo dalyvauti nors 12 narių. Užsiregistravo 21, iÅ¡ susirinkimo išėjo 9. Taigi, kvorumas buvo, kadangi nors ir išėjo 9 nariai, tačiau reikiamas dvylikos narių skaičius buvo. Todėl ir susirinkimo metu priimti nutarimai laikomi teisėtais. Å ioje byloje, kad bÅ«tų kvorumas turi dalyvauti mažiausiai 18 narių.

30. Ginččijamo LMSF susirinkimo metu užsiregistravo 19 narių, iÅ¡ kurių 2 nariai susirinkimo metu paliko salę. Taigi, liko 17 narių, dėl ko laikytina, kad kvorumo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad: „IÅ¡ Å¡alių atstovų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, jog A. G., vieno iÅ¡ balso teisę turinčių narių atstovas, dalyvavo balsuojant už 7 darbotvarkės klausimo pirmÄ dalį, t. y. balsuojant dėl enduro komisijos rinkimo. Vėliau Å¡is asmuo iÅ¡ suvažiavimo iÅ¡vyko. A. G. iÅ¡vykus, suvažiavime liko tik 17 balso teisę turinčių narių atstovų, t. y. kvorumo nebebuvo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo nustatytÄ faktinę aplinkybę, visi vėliau priimti nutarimai pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento“ .

31. Atsižvelgiant į nurodytÄ , laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, ko pasėkoje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Spręsdamas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 333,50 Eur. Atsakovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 726 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 15,20 Eur.

Ä®vertinus patenkintus ir atmestus ieÅ¡kinio reikalavimus, Å¡alių pozicijų argumentavimÄ bei ginčo pobÅ«dį, taip pat bylos sudėtingumÄ , teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo iÅ¡laidos paliekamos kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, o procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos paskirstomos lygiomis dalimis. Apeliantas teigia, kad skundžiamu sprendimu patenkinti 3 iÅ¡ 9 reikalavimų (pripažinti negaliojančiais 3 nutarimai iÅ¡ ginčytų 9), todėl turi bÅ«ti konkrečiai pripažinta, kad ieÅ¡kinys patenkintas 1/3 dalimi.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija. Nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytos aritmetinės proporcijos, nes trys svarstyti kausimai (nuo pirmo iki trečio):

1) LMSF prezidento įžanginis žodis, 2) procedūriniai suvažiavimo vedimo klausimai, 3) prezidento ataskaita bei dešimtas klausimas (suvažiavimo uždarymas) yra procedūriniai ir jokių teisių ir pareigų nariams nesukūrė. Realiai LMSF narių teises ir pareigas lėmė balsavimas šešiais darbotvarkė klausimais:

4) LMSF administracijos darbuotojų keitimas, 5) LMSF bÅ«stinės keitimas, 6) LMSF naujų įstatų priėmimas, 7) LMSF atskirų motociklų komisijų narių tvirtinimas, 8) Revizinės komisijos, saugaus eismo komisijos, disciplinarinės – arbitražinės komisijos narių tvirtinimas, 9) LMSF Tarybos atÅ¡aukimas ir naujos LMSF Tarybos tvirtinimas. Teismas dėl trijų nurodytų nurodytų nutarimų (nuo septinto iki devinto) nusprendė, kad ieÅ¡kinys pagrįstas. Dėl Å¡ios priežasties pagrįsta iÅ¡vada, kad patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro ½ dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., 93 str. 1-3 dalimis, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio mėn. 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrius Ignotas Inga Staknienė Jelena Å iÅ¡kina