2024-01-31 Nr. AB-2340-3-61-3-09717-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo mažosios bendrijos „Medžioklė LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui mažajai bendrijai „Medžioklė LT“ dėl skolos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2024-01-31 Nr. AB-2340-3-61-3-09717-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Medžioklė LT“ (toliau – ir atsakovas) pareiškėjos naudai: 1) 29 680 Eur skolą; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-49-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09717-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo mažosios bendrijos „Medžioklė LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui mažajai bendrijai „Medžioklė LT“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Medžioklė LT“ (toliau – ir atsakovas) pareiškėjos naudai: 1) 29 680 Eur skolą; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 29 680 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad prašymo pagrįstumą patvirtina 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. SKP-506 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (29 680,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, kadangi nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės finansiniams interesams. Šiuo atveju, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas kartu su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis elgėsi nesąžiningai – sąmoningai derino veiksmus, siekdami gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Įgyvendinami projektai neskatina žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėje, atsakovas ir MB „MS36 LT“ siekė naudos apeinant Įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos susijusių asmenų grupei pagal tą pačią priemonę, dirbtinai padalijo investicijas keletui projektų, veikė kaip bendras ekonominis vienetas. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą pažeidimą, NMA manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Pareiškėjas pažymėjo, kad NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos finansinius interesus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą bei tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. nurodė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas MB „Medžioklė LT“, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 29 680 Eur dydžio sumai.
Teismas iš pateiktos rašytinės medžiagos nustatė, kad 2020 m. birželio 15 d. atsakovas pateikė paraišką NMA gauti paramą pagal Įgyvendinimo taisykles. Įgyvendinant projektą buvo numatyta pagal klientų užsakymus laikyti užšaldytą gyvūnų mėsą, o paramos gavėja įsipareigojo nuo paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą. 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. KKL-1077 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ atsakovas patvirtintas paramos gavėju, jam skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma, iš jos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 37 600, t. y. 100 proc. paramos sumos. 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovui išmokėta 29 680 Eur paramos suma. 2023 m. kovo 31 d. paramos gavėjas pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 7 420 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. SKP-154 atsakovui taikyta išmokėtos 29 680 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 7 420 Eur paramos sumos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija. 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SKP-301 panaikintas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. SKP-154, mokėjimo prašymas išmokėti 7 420 Eur paramos sumą ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita išregistruoti, projekto įgyvendinimo terminas pratęstas vieneriems metams. NMA, nustačiusi atsakovo padarytus galimus pažeidimus vykdant projektą, 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-506 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą sprendimą atsakovas informuotas 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BRK-16298 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, nurodant, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, kadangi tai, kad atsakovei kaip Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui.
III. Atsakovas atskirajame skunde prašo pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dalyje ir panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 29 680 Eur dydžio sumai; teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dalyje ir leisti atsakovui panaudoti jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose esančias pinigines lėšas atsiskaitymui su darbuotojais, valstybės biudžetu, Sodra.
Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo areštuojant pinigines lėšas. Atsakovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad vykdydamas projektą yra įdarbinęs darbuotojus, kuriems turi būti mokamas darbo užmokestis, turi būti vykdomi mokėjimai Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat turi būti vykdomi atsiskaitymai su atsakovo verslo partneriais. Atsakovas, nežiūrint į pareiškėjo veiksmus, 2023 metus gali ir turi užbaigti pelningai, kad galėtų tęsti pradėtą projektą. Tačiau, nepanaikinus dabar pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, jam gresia tik bankroto procedūra. Aktualu tai, jog atsakovui buvo suteikta parama siekti šių tikslų: skatinti žemės ūkio konkurencingumą; užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Atsakovas nurodo, kad visas pinigines lėšas panaudojo pagal projektą įsigydama įrangą, būtiną veiklos vykdymui. Pareiškėjo prašyme teismui jokių pažeidimų dėl lėšų panaudojimo nenustatyta. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų uždėtas areštas atsakovui visam kilnojamajam turtui iki išsispręs ginčas, nes dabar yra pats darbo pikas, vyksta medžioklė, todėl prašo leisti atsakovui dirbti. Atsakovo nuomone, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus.
Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – pareiškėjas pagrindė savo reikalavimą ir netakius reikalavimo užtikrinimo priemonės yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Be to, atsakovas atskirajame skunde neprieštarauja, kad būtų taikytas areštas atsakovo visam kilnojamam turtui iki išsispręs ginčas. Pareiškėjas pažymi, jog teismo nutartimi areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o tik nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, būtų areštuotos atsakovo turtinės teisės ir / arba piniginės lėšos, esančios jos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 29 680 Eur Eur dydžio sumai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas nusprendė dėl atsakovo piniginių lėšų arešto, kaip vienos iš pareiškėjo prašymo užtikrinimo priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nutarė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, areštuoti turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis 29 680 Eur dydžio sumai.
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tuo aspektu, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Atsakovo teigimu, nėra poreikio pareiškėjo prašymui užtikrinti taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų uždėtas areštas atsakovui visam kilnojamajam turtui. Piniginių lėšų arešto atveju pareiškėjui gresia bankrotas, todėl yra pagrindas panaikinti piniginių lėšų areštą 29 680 Eur sumai arba leisti atsakovui panaudoti jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose esančias pinigines lėšas atsiskaitymui su darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, Sodra.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad prašymo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. KKL-1077 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino atsakovą paramos gavėju, jam skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma. Atsakovui 2020 m. lapkričio 23 d. išmokėta 29 680 Eur paramos suma. NMA 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. SKP-154 atsakovui taikyta išmokėtos 29 680 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 7 420 Eur paramos sumos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija. NMA, nustačiusi atsakovo padarytus galimus pažeidimus vykdant projektą, 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-506 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendime nurodyta, kad atsakovas ir MB „MS36 LT“, veikdami kartu su G. M., sąmoningai derino veiksmus, siekdami gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Sprendime padaryta išvada, kad paramos gavėjas ir MB „MS36 LT“ dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. veikdami kartu su G. M., savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Apie priimtą sprendimą atsakovas informuotas 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. BRK-16298 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, nurodant, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, jog pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, atsakovo atskirojo skundo bei pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes bei pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, kadangi tai, kad atsakovui kaip Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą biudžetui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-521-415/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-522-492/2020).
Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos, visų pirma, atsakovo turtui (nekilnojamam ir kilnojamam), o tik jo nesant arba turint jo nepakankamai, atsakovo turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad areštas atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms buvo pritaikytas ar buvo taikomas nepaisant teismo nustatyto reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo eiliškumo.
Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja neabejotinas poreikis panaikinti ar sumažinti pirmosios instancijos teismo taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos konkrečiai, visų pirma, atsakovo turtui bei, jo nesant arba turint jo nepakankamai, turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms 29 680 Eur dydžio sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo mažosios bendrijos „Medžioklė LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė