2017-09-13 Nr. AB-16505-3-61-3-02409-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-745-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja bankrutavusios individualios įmonės (toliau – ir BIĮ) „Namų teisininkas“ (toliau – ir Įmonė) savininkė A. Š. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. birželio 16 d. sprendimą nenušalinti R. D. nuo atstovavimo Valdybos Vilniaus skyriui BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje ir įpareigoti Valdybą pakartotinai nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą.

Pareiškėja paaiškino, kad Valdyba, išnagrinėjusi jos skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus atstovės R. D. netinkamo atstovavimo Įmonės bankroto byloje, konstatavo, kad R. D. veiksmai balsuojant dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, mano, kad jos skundas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Valdybos sprendimo, kuriuo R. D. nebuvo nušalinta nuo atstovavimo bankroto byloje. Teismo vertinimu, pareiškėjos pareikšto reikalavimo tenkinimas nedarytų jokios įtakos jos teisėms ar interesams, nes R. D. nušalinimas ar nenušalinimas nuo pareigų iš esmės daro įtaką tik jos ar Valdybos Vilniaus skyriaus teisėms. Asmuo, pateikęs skundą dėl valstybės tarnautojo veiksmų, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę būti informuotas apie skundo nagrinėjimo rezultatus, tačiau tai nesuteikia teisės tokius rezultatus skųsti. Tokias savo išvadas teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens, iniciavusio tarnybinio patikrinimo procedūrą valstybės tarnautojo atžvilgiu, teisės skųsti sprendimą nutraukti pradėtą procedūrą, atsisakyti ją pradėti ar sprendimą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda (žr. 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje. Nr. A552-2745/2012). Teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškėja iš esmės neturi teisės pasirinkti, kas atstovaus ar neatstovaus viešojo administravimo subjektui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

II. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priimtinumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad Valdybos prašė R. D. nušalinti ne nuo pareigų Valdybos Vilniaus skyriuje, o nuo atstovavimo šiam skyriui Įmonės bankroto byloje. Valdybos Vilniaus skyrius yra įtrauktas į Įmonės kreditorių sąrašą, todėl tinkamas atstovavimas šiai institucijai bankroto procedūrose turi didelę reikšmę tiek skolininko, tiek pačios institucijos interesams. Valdybos atstovė užima pasyvią poziciją bankroto byloje, nesidomi jos eiga, savo nekompetentingais veiksmais kenkia skolininkės bei Valdybos turtiniams interesams. Pareiškėja pažymėjo, kad iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ji neturi teisės pasirinkti, kas atstovaus viešojo administravimo subjektui, tačiau pareiškėja turi teisę nušalinti kreditoriaus atstovą, kuris netinkamai atstovauja institucijai bankroto byloje bei kenkia pareiškėjos turtiniams interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjos atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir interesus.

Pažymėtina, jog Valdybos 2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. (9.8)I-3818 buvo surašytas, išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Valdybos Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojos R. D. veiksmų, atstovaujant Valdybos Vilniaus skyriui Įmonės bankroto procese. Valdyba skundžiamame rašte nurodė, kad Valdybos Vilniaus skyriaus ir jo atstovės veiksmai Įmonės bankroto byloje yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo siūlyti Valdybos Vilniaus skyriui spręsti dėl šios valstybės tarnautojos nušalinimo nuo atstovavimo Įmonės bankroto byloje bei spręsti dėl R. D. patraukimo drausminėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su tuo, jog tinkamas atstovavimas Valdybos Vilniaus skyriui bankroto procedūrose turi didelę reikšmę tiek jos, kaip skolininkės, turtiniams interesams, todėl ji turi teisę nušalinti šiems interesams kenkiantį kreditoriaus atstovą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad skundžiamas Valdybos 2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. (9.8)I-3818 pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi patenkinus pareiškėjos pareikštą reikalavimą pareiškėjos teisių apimtis nepasikeistų. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu nesutinka, nes tai, ar skundžiamu įsakymu yra sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui, yra nustatytina bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 22 str. 1 d.) nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Atitinkamai nurodytos nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintų būdų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009).

Apibendrindama nurodytus teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, taigi ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Tokia išvada iš esmės yra grindžiama tuo, jog tai, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių ir kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, o ne atsisakyti jį priimti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2014).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės turėtų įvertinti, ar ginčijamas atsakovo sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Tik nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti įvertinta, ar (ir kaip) skundžiamas aktas veikia pareiškėjos teises, pareigas ar teisėtus interesus ir kaip pasikeistų pareiškėjos statusas patenkinus pareikštą skundą, t. y. nustatyti pareiškėjos materialinio teisinio intereso buvimą.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. Š. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė