35deb5dd-ac92-473b-bd7a-b0db2aed42d0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                         Civilinė byla Nr. e2S-540-755/2018 teisėja Virginija Breskienė                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00080-2018-2                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          3.2.9.12; 3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.6.1.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1479-452/2018 pagal ieÅ¡kovės G. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas n u s t a t ė:                                             I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. V. prašė: nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. V. kaltės, paliekant santuokines pavardes; nepilnamečio E. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina; priteisti iÅ¡ atsakovo vaikui iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ automobilį priteisti atsakovui; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jo atstovas advokatas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir paliktinas nenagrinėtas, kadangi Å¡alys nuo 2008 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, Å¡ioje valstybėje yra ir Å¡alių dukters faktinė gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovės atstovas advokatas parengiamajame posėdyje pareiÅ¡kė nuomonę, kad byla yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui ir pripažino, kad ieÅ¡kovė kartu su dukra ilgÄ laikÄ gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur ji lanko gydymo ir ugdymo įstaigÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieÅ¡kinio dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paliko nenagrinėtÄ . IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad su ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ji turėtų kreiptis į atitinkamÄ Jungtinės Karalystės teismÄ .

4. Teismas konstatavo, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis”) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje“ (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas). Darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobÅ«dį, Å¡ioje valstybėje vaikas yra integravęsis į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ ir neturi esminio ryÅ¡io su Lietuvos Respublika.

5. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pagal Reglamento ,,Briuselis II bis” 8 straipsnį šio reikalavimo jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis.

Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismÄ , arba (pagal pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos taisyklę) į Lietuvos teismÄ , kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra teismingas Panevėžio apylinkės teismui.

Taikant Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, atsižvelgiant į tai, kad abi Å¡alys turi Lietuvos Respublikos pilietybę. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovas V. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams.

7. Nurodo, kad teismas priėmė klaidingÄ nutartį, spręsdamas, jog santuokos nutraukimo byla yra teisminga Lietuvos teismams. Teismas klaidingai interpretuoja vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , remdamasis Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsniu ir 9 straipsnio nuostatomis dėl nenutrÅ«kstamos vaiko buvusios gyvenamosios vietos jurisdikcijos. Å alių duktė nuo pat gimimo gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje, niekada negyveno Lietuvos Respublikoje. Remiantis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, klausimai, susiję su vaiko iÅ¡laikymu, turi bÅ«ti sprendžiami Jungtinės Karalystės teismuose.

IÅ¡ pateiktos teismui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad skyrius negali pateikti duomenų apie Å¡alių dukterį, todėl į procesÄ bÅ«tina įtraukti Jungtinės Karalystės Vaiko priežiÅ«ros tarnybÄ , kas nebÅ«tų nei ekonomiÅ¡ka, nei koncentruota, kaip kad nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje. Be to, Å¡alys Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o automobilis yra įgytas Jungtinėje Karalystėje, todėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla nenagrinėtina Panevėžio apylinkės teisme.

8. Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė G. V. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

9. Nurodo, kad teismas, laikydamasis įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių procesinių taisyklių, tinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimÄ ir padarė pagristas iÅ¡vadas. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo teisės aiÅ¡kinimu, pateikia teisiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamus bei tarpusavyje prieÅ¡taraujančius argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Panevėžio apylinkės teismui yra teismingas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimas dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo turi bÅ«ti nagrinėjamas Panevėžio apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis); ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neteisminga Panevėžio apylinkės teismui, todėl yra pagrindas nurodytÄ ieÅ¡kinio dalį palikti nenagrinėtÄ (CPK 782 straipsnis).

12. Apeliantas nurodo, kad Å¡i santuokos nutraukimo byla Lietuvos Respublikos teismams neteisminga, nes ieÅ¡kinio padavimo teismui dienÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko, kaip ir bylos Å¡alių, nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, situacija nepakitusi ir Å¡iuo metu. Su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Teismas, nustatęs Å¡eimos byloje egzistuojantį tarptautinį (užsienio) elementÄ , ex officio turi spręsti dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Tam teismas turi nustatyti byloje egzistuojančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«dį ir valstybę, su kuria Å¡is yra susijęs. Pagal tai parinkti nustatant jurisdikcijÄ ar atliekant kitÄ procesinį veiksmÄ aktualius taikytinus teisės aktus – ES reglamentus, tarptautines daugiaÅ¡ales sutartis, tarptautines teisinės pagalbos sutartis ar nacionalinę teisę. Siekiant nustatyti taikytinÄ teisės aktÄ , svarbu patikrinti jo reguliuojamų teisinių santykių sritį, nustatyti teisės akto galiojimÄ teritorijoje, laiko atžvilgiu, įvertinti jo santykį su kitais teisės aktais.

14. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare, teismas turi pareigÄ kiekvienam tokioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui (dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo, dėl turto teisinio režimo) nagrinėti jurisdikcijÄ nustatyti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai pareikÅ¡ti kartu vienu ieÅ¡kiniu, ar atskirai, nes kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų jurisdikcijÄ nustato skirtingi teisės aktai. Pažymėtina, kad teismas gali neturėti jurisdikcijos nagrinėti visus pareikÅ¡tus byloje reikalavimus, todėl tokiais atvejais teismas reikalavimus, kuriuos nagrinėti jis neturi jurisdikcijos, turi palikti nenagrinėtus (CPK 782 straipsnis).

15. Reglamentas „Briuselis II bis“ taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis, todėl vienas iÅ¡ Å¡io reglamento tikslų – sukurti buvusioms poroms realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ , ypač atsižvelgiant į objektyvios realybės diktuojamas situacijas, kai poros, nesusiklosčius santykiams, pradeda gyventi skyrium skirtingose valstybėse ar kreipiasi į teismÄ kitoje nei Å¡alių gyvenamoji vieta valstybėje. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.

Vienas iÅ¡ sutuoktinių – ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ Lietuvoje dėl santuokos nutraukimo. Taigi, ieÅ¡kinio dalykas – santuokos nutraukimas, bylos Å¡alys – Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys kitoje ES valstybėje narėje – Jungtinėje Karalystėje. Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Å¡alys gyvena ne Lietuvoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ Jungtinės Karalystės kompetentingÄ teismÄ (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų Å¡alių pilietybę – į Lietuvos teismÄ (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas).

Kadangi ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos teismÄ , Å¡is turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės – klausimÄ dėl santuokos nutraukimo.

16. Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ (iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ) teismingumo spręstina remiantis IÅ¡laikymo reglamento nustatytomis taisyklėmis, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis aukščiau minėtame reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, konkrečiai Å¡iuo atveju, 3 straipsnio c punktu (pagalbinė (Å¡alutinė) jurisdikcija). Å i taisyklė negali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismÄ , arba į Lietuvos teismÄ , kuriame yra nagrinėtina Å¡alių santuokos nutraukimo byla.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

17. Reglamentas „Briuselis II bis“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. IeÅ¡kinio reikalavimų dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas reikalavimas buvo pateiktas kartu su reikalavimu nutraukti santuokÄ , nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, sprendžiama, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo turi bÅ«ti nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                               Eigirdas Činka