35dd3b4c-b3f5-4e6a-b662-8301ac372f9f · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7028-902/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03556-2018-3; (S) Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.8.1.; 3.2.7.1.;3.2.7.2. PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 7 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Ingrida Kirsnytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : 2018 m. gegužės 29 d. teisme priimtas pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti, kad ji nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. slaugė namuose savo neįgaliÄ motinÄ E. M.. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutinka, nes toks teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių, pareiÅ¡kėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka paskirta neįgalaus asmens (motinos) globėja arba rÅ«pintoja. PraÅ¡o nutraukti bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgis tam tikrÄ subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).

Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiÅ¡kia, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , bÅ«tina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktinį ir teisinį pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pagrindÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iÅ¡ jo pareiÅ¡kimo matyti, kad nuo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiÅ¡kimÄ teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiÅ¡kėja priėmus pareiÅ¡kimÄ , bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rÅ«pyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobÅ«džio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti Å¡io asmens globėjÄ ar rÅ«pintojÄ . Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rÅ«pyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 straipsnis) Veiksnaus fizinio asmens rÅ«pintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens praÅ¡ymÄ arba globos (rÅ«pybos) institucijos pareiÅ¡kimÄ (CK 3.279 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kimas dėl globos ar rÅ«pybos nustatymo, globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 straipsnio 1 dalis). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos bÅ«klės negali savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo praÅ¡ymÄ arba globos ir rÅ«pybos institucijos ar prokuroro pareiÅ¡kimÄ gali nustatyti rÅ«pybÄ ir paskirti rÅ«pintojÄ (CPK 509 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad globėju ar rÅ«pintoju asmuo gali bÅ«ti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Išimčių, kad neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad jos motina E. M. teismo buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiÅ¡kėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka, nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rÅ«pintoja (tokių duomenų nėra ir LITEKO sistemoje), dėl to teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai globojo ir slaugė savo motinÄ , nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių. Teismo nustatytas faktas, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai globojo ir slaugė savo motinÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiÅ¡kėjos paskyrimo globėja ar rÅ«pintoja.

Teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Esant paminėtoms aplinkybėms, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). AnalogiÅ¡koje byloje (Nr. 2A-194-260/2014) taip sprendė Kauno apygardos teismas. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, n u t a r i a : civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Ingrida Kirsnytė