2016-04-14 Nr. AB-8589-3-61-3-03295-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-672-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03295-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2014 m. birželio 26 d. skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 1 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai dėl kankinimo atlyginti (b. l. 1–2).

Pasak pareiškėjo, jis skunduose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija) nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) gydytojai atsisako teikti pareiškėjui mokslu pagrįstą veiksmingą gydymą. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (toliau – ir Santariškių klinikos) gydytojas neurologas G. J. 2011 m. rugpjūčio 23 d. paskyrė pareiškėjui veiksmingą gydymą. Marijampolės PN gydytojai dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, kad pareiškėjas šypsosi, kad pareiškėjo koja gydytojai nesukelia įtarimų) neklauso pareiškėjo nusiskundimų (ar pareiškėjui „suka“ abiejų kojų raumenis, ar tai nuolatiniai skausmai, ar tirpsta kojos, ar pareiškėjas skundžiasi, jog skausmams stiprėjant, jam sunku šlapintis). Marijampolės PN atsisakė tirti nurodytas priežastis ir persiuntė pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentui, kuris nėra kompetentingas tirti tokių dalykų. Pasak pareiškėjo, jis yra jogas ir kontroliuoja savo nervinę sistemą, tai leidžia jam psichiškai kęsti ligos padarinių keliamas kančias. Pareiškėjas iš Kalėjimų departamento reikalavo sudaryti sąlygas, kad pareiškėjas galėtų įrodyti savo unikalius antgamtinius sugebėjimus, t. y. jog gali visiškai sustabdyti savo širdies darbą, bet Lietuvos valstybė atsisako fiksuoti minėtus pareiškėjo gebėjimus. Taigi, pareiškėjo nuomone, jis įrodė, kad Lietuvos valstybė jį kankina, o aukščiausia kontrolės institucija, t. y. Ministerija, atsisako tirti pareiškėjo skundus (ginti pareiškėją). Atsižvelgdamas į tai, kad visos nurodytos institucijos jam sąmoningai sukėlė kančias, jis ir prašo priteisti minėtą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad skunde nurodyti faktai yra iškraipyti ir neatitinka tikrovės, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde mini Santariškių klinikų 2011 m. rugpjūčio 23 d. gydytojo neurologo G. J. gydymo rekomendacijas, duotas prieš atliekant išsamius stuburo tyrimus. Po šios konsultacijos dar įvyko 3 Santariškių klinikų gydytojo neurochirurgo A. R. konsultacijos. Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 23 d. atlikta stuburo juosmeninės dalies kompiuterinė tomografija, 2012 m. kovo 8 d.

– stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimas. Gydytojo neurochirurgo A. R. 2011 m. spalio 27 d. konsultacijos išraše yra įrašas, kad neurologinė simptomatika nevertinta, nes yra agravacijos (simptomų išpūtimo) elementų. 2012 m. rugpjūčio 1 d. konsultacijos išraše nurodyta, kad iš 15 galimų balų pareiškėjo skausminis sindromas yra tik 1–2 balai, neurologinės simptomatikos nėra. Pareiškėjas, grįžęs į pataisos namus, paprašė pakomentuoti išrašą. Jam buvo paaiškinta, kad kita neurochirurgo konsultacija bus tik atsiradus skausminiam sindromui iki 8–9 balų, kuris nepraeis nuo analgetikų, atsiradus pėdų parezei, sutrikus dubens organų funkcijai.

Neteisingai supratęs įrašą ir norėdamas juo manipuliuoti, pareiškėjas pradėjo teigti, kad jam sunku šlapintis. Atsakovas pažymėjo, kad dubens organų funkcijos sutrikimas nėra skausmas šlapinantis. Tai yra šlapimo ir išmatų nelaikymas. Pareiškėjas dar 2 kartus siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), joks gydymas dėl stuburo jam nerekomenduotas. LAVL 2013 m. balandžio 25 d. epikrizėje Nr. 1086-224 įrašyta, kad teigiamą efektą davė suleistas placebo (distiliuotas vanduo). Pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN, jam ne kartą buvo leisti į veną kraujagysles plečiančių medikamentų kursai (eufilinas), diklofenakas, skirta įvairių rūšių skausmą mažinančių tablečių.

Nuo atvykimo į Marijampolės PN dienos pareiškėjui skirti 34 medikamentinio gydymo kursai. Pareiškėjas 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ir pareikalavo skirti „vegetarinę dietą be svogūnų“, pakeisti juodą duoną balta, išreikalauti gydytojo dietologo konsultaciją; pasiūlytų medikamentų „Diclac“, „Ibumax“, „Mydocalm“ atsisakė, pareikalavo į narkotinių preparatų sąrašą įtraukto medikamento „Tramadol“, nors tądien skausmais stuburo srityje nesiskundė, teigė, kad nugarą paskaudėjo tik po etapo, patąsius sunkius krepšius.

Atsakovas nurodė, kad narkotiniai preparatai pacientams yra leidžiami tik esant labai stipriems skausmams, išimtiniais atvejais. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyba medikamentais aprūpinama remiantis centralizuoto vaistų pirkimo konkurso rezultatais, konkursą organizuoja Kalėjimų departamentas. Visiems būtiniausiems, į konkurso sąrašą įtrauktiems medikamentams įsigyti pinigų pakanka. Pareiškėją 2014 m. gegužės 7 d. konsultavo Santariškių klinikų neurochirurgas A. R.. Išraše nurodyta, kad skausmas plinta tik į dešinę koją, nors anksčiau plisdavo į abi, iš 15 galimų skausminio sindromo balų yra tik 2.

Rekomenduota kartoti stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimą, po to – neurochirurgo konsultacija. Kauno apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimus analogiškose administracinėse bylose Nr. I-1020-423/2013 ir 1-1167-428/2013, kuriose pareiškėjo V. K. skundai atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–20). Nurodė, kad Ministerija 2014 m. gegužės 22 d. gavo pareiškėjo skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (1.1.36-11)4-2078 skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui, apie tai buvo informuotas pareiškėjas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.11 punktą Kalėjimų departamentas koordinuoja ir pagal kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, pagal 8.31 punktą nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, pacientų skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus.

Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta paciento teisės skųstis privaloma įgyvendinimo tvarka, pagal kurią pacientas pirmiausiai privalo raštu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Įstatyme reikalaujama, kad tais atvejais, kai skundas siunčiamas paštu, būtina pateikti asmens tapatybę įrodančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar asmeniui atstovaujančio advokato; jeigu skundą pateikia paciento atstovas, skundą nagrinėjančiai institucijai pateikiamas atstovavimą liudijantis dokumentas arba notaro patvirtinta kopija.

Kiekvienu konkrečiu atveju gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visą dominančią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, o tuo atveju, jeigu jis į klausimus neatsako, reikėtų kreiptis paaiškinimo į tos įstaigos vadovą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, tačiau pareiškėjo skunde nėra tiksliai suformuluotos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, nėra nurodoma, koks konkretus Ministerijos veiksmas / neveikimas yra skundžiamas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes.

Mano, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl kankinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ministerija neapribojo ir nepažeidė pareiškėjo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą ir jo teisės skųstis, priešingai, pareiškėjo skundas laiku ir tinkamai buvo persiųstas kompetentingai institucija.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 24–26). Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinė žala jam galimai kilo dėl Marijampolės PN neužtikrintos asmens sveikatos priežiūros, t. y. dėl šios įstaigos darbuotojų veiksmų, prašė Kalėjimų departamentą šioje administracinėje byloje pakeisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių žalos padarymą jam nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Paaiškino, kad Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnis, pagal kurio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Pagal Įstatymo 24 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama pagal Įstatyme ir CK nustatytą tvarką (1 dalis), pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), veikiančią prie Ministerijos (2 dalis), kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (8 dalis).

Pažymėjo, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Marijampolės PN, atlyginimo. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie būtų siejami su šios institucijos administravimo veikla, atliekama specialiose bausmių vykdymo ir administracinės teisės normose nustatyta tvarka, pareiškėjas nenurodo. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi byloje Nr. T-110/2013, žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlyginimo santykiai yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pareiškėjas su rašytiniu pareiškimu privalėjo kreiptis į Komisiją, pareiškime, be kita ko, nurodyti sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimą, buveinę, aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą (faktinį pareiškimo pagrindą), įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą (pažeistą teisę ir prašomą žalos dydį).

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu V. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 1 000 000 000 000 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, paliko nenagrinėtą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Dar daugiau, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Marijampolės PN) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl, pareiškėjo teigimu, jam netinkamai suteiktos medicininės pagalbos, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2014 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2014 ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Taigi teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Marijampolės PN, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas, taip pat žr. LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-575/2015).

Kita vertus, įvertinus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštus (b. l. 3, 8) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštą (b. l. 12), konstatuota, kad šios administravimo institucijos netinkamai analizavo pareiškėjo skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, nepaaiškino, kad pareiškėjui reikia kreiptis dėl žalos atlyginimo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau šis neteisėtumas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo kankinamas, pareiškėjui kilo kokia nors neturtinė žala, jos fakto pareiškėjas neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 1 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai dėl kankinimo atlyginti, atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad valstybė jį kankina.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos neturtinę žalą (289620018535,68 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų šių institucijų pareigūnų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, paliko nenagrinėtą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, todėl pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta. Teismas taip pat nurodė nenustatęs Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, suteikiančių pakankamą pagrindą neturtinės žalos konstatavimui.

V. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Apeliaciniame skunde iš esmės jokių nesutikimo su teismo sprendimu motyvų nenurodo.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2474-520/2015). Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, remiasi EŽTT ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino atsakovo veiksmų, pasireiškiančių veiksmingo gydymo nesuteikimu.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013).

Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl jam nesuteikto mokslu pagrįsto veiksmingo gydymo, dėl atsainaus požiūrio į jo nusiskundimus teikimo, t. y. dėl netinkamų veiksmų, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, tinkamo gydymo nesuteikimo, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Šiuo atveju tokie neteisėti veiksmai yra siejami su tinkamo gydymo nesuteikimu, sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų rūpestingumu ir jiems taikytina profesine civiline atsakomybe, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde vis dėlto nurodė ir šiuos aspektus, o skundas visoje apimtyje buvo priimtas nagrinėti, remdamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalimis bei įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš, jo teigimu, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių iš esmės neneigė, vadovaudamasi protingumo, racionalumo principais, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-901-858/2015 ir kt.).

Atitinkamai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis dėl žalos, jo manymu, kilusios dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo, gali kreiptis nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.).

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių neteisėtų Kalėjimo departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, kurie sudarytų pagrindą neturtinei žalai kilti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Kaip jau minėta, pareiškėjas savo skunde nenurodė tokių neteisėtų Kalėjimo departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, kurie sudarytų pagrindą neturtinei žalai kilti, nepagrindė ir neturtinės žalos fakto, todėl nenustačius privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjo skundo dalis, susijusi su šių institucijų veiksmais pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisnius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė