35d8ef14-51bb-40fa-a2cb-1d0dddfef9bb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24483-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; (S) 2.1.15.3.3.1; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam T.

D., jo gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Armo ir nuteistojo T. D. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 185 straipsnį ir nuteistas 51 MGL (2 550 Eur) baudos bausme, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 27 d. atsitiktinai į savo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, klaidingu pavedimu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) gavęs 18 755 Eur, Å¡iuos pinigus pasisavino, jų negrÄ Å¾indamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei juos užvaldydamas, tai yra: 1) 2020 m. gegužės 29 d. 1 300 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. gegužės 30 d. 3 300 Eur vykdė pirkimus, kurių turinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės atskleisti; 3) 2020 m. birželio 2 d. 1 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 2 d. 8 000 Eur banko pavedimu vykdė papildymus (du po 4 000 Eur), kurių turinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės atskleisti; 4) 2020 m. birželio 2 d. 2 000 Eur banko pavedimu pervedė į D.

R. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2020 m. birželio 3 d. 1 280 Eur banko pavedimu pervedė į kitÄ savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke; 6) 2020 m. birželio 4 d. 2 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini); 7) 2020 m. birželio 4 d. 500 Eur pavedimu pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB "(duomenys neskelbtini) " (iki 2019 m. sausio 2 d. buvusi (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ”); 8) 2020 m. birželio 5 d. 2 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kitomis buvusiomis sÄ skaitoje lėšomis.

Nurodytais veiksmais T. D. neteisėtai ir nepagrįstai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 755 Eur lėšas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nors T. D. kaltu neprisipažino, kėlė nepagrįstas versijas dėl pinigų kilmės ir nežinojimo kam juos grÄ Å¾inti, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad T. D., klaidingu pavedimu į savo banko sÄ skaitÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 18 755 Eur, Å¡iuos pinigus pasisavino, jų negrÄ Å¾ino ir neteisėtai juos užvaldė. Tačiau įvertinęs tai, kad svetimas turtas į T. D. sÄ skaitÄ pateko ir tapo jo valdomas be jo paties valios pasireiÅ¡kimo, teismas sprendė, kad T. D. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikavo pagal BK 185 straipsnį. Taip pat teismas, įvertinęs, kad T. D. su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko ir jį atlygino, konstatavo, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimas byloje iÅ¡spręstas.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Audrius Armas (toliau – prokuroras) praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį: T. D. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 185 straipsnio į BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti naujÄ bausmę – vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti T. D. kitokiÄ , nei BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 90 parų areÅ¡to bausmę, jos vykdymÄ atidedant vienerių metų laikotarpiui BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį atmesti; likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde nurodoma, kad vertinant T. D. veiksmus vagystės kontekste, esminę reikÅ¡mę turi pagrobimo elemento buvimas ar nebuvimas jo veiksmuose, leidžiantis atriboti vagystę nuo radinio pasisavinimo. Pagrobimu teismų praktikoje laikomas tyčinis ir neteisėtas svetimo turto užvaldymas. Akivaizdu ir visuotinai žinoma, kad pinigai, kaip finansinis turtas, banko sÄ skaitoje iÅ¡ niekur neatsirado, o banko sÄ skaitÄ valdyti be banko žinios ir paslaugų, galimybės nėra.

Dėl to vertinant T. D. veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad jis pinigais nedelsdamas pasinaudojo ir juos iÅ¡grynino bankomate bei panaudojo, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigai tokiu bÅ«du buvo pagrobti, o ne rasti ir pasisavinti. 3.2. Skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi baudžiamÄ ja byla Nr. 2K-362-942/2015, Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teisės požiÅ«riu daiktas jį radusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra beÅ¡eimininkis, t. y. daiktas neturi savininko ar jo savininkas nėra žinomas.

Tokio beÅ¡eimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimÄ galima tuo atveju, kai Å¡is turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę ar didelę turtinę vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad į T. D. banko sÄ skaitÄ patekusių pinigų mokėtojas buvo aiÅ¡kus ir žinomas T. D.. Jis, gavęs didelę pinigų sumÄ , galėjo įsitikinti ir žinoti, kam priklauso pinigai, mokėtojas aiÅ¡kiai nurodytas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e. Duomenų, kad T.

D. kas nors galėjo tokiu bÅ«du apdovanoti, byloje nėra. 3.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tai yra pagrindas nuosprendį pakeisti, veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ BK 185 straipsnio į BK 178 straipsnio 3 dalį, ir paskirti T. D. naujÄ bausmę. T. D. apibÅ«dinamas teigiamai, neteistas, turi nepilnamečių vaikų, dirba, nusikaltimas atsitiktinis, prie jo padarymo neprisidėjo, o tik pasinaudojo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, veika nesukėlė sunkių padarinių, žalÄ atlygino geranoriÅ¡kai, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

Tai rodo, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Kadangi žala yra atlyginta, o civilinio ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiėmė, neatsisakė, yra pagrindas jį atmesti.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as (toliau – nuteistojo gynėjas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl BK 185 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių T. D. veikoje, neatitinka aplinkybių, nustatytų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pagal BK 185 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik tas, kas pasisavino atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Toks baudžiamojo įstatymo dispozicijos formulavimas reiÅ¡kia, kad iki to momento, kol asmuo atsitiktinai jam patekusiu didelės vertės svetimu turtu nepradeda disponuoti, kaip savu, jokia nusikalstama veika nevykdoma. Tokios nusikalstamos veikos subjektyviai pusei bÅ«dina tiesioginė tyčia. 4.2. Skunde nurodoma, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimo pateiktais įrodymais T. D. versija, kad, jo įsitikinimu, sÄ skaitoje atsiradę pinigai jam nebuvo svetimi, nebuvo paneigta. Teismo priekaiÅ¡tÄ , kad nuteistasis negrÄ Å¾ino pinigų, galima bÅ«tų suprasti, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad T.

D. iÅ¡ kažkokių požymių suprato, jog tie pinigai skirti ne jam. Tačiau bylos aplinkybės leidžia manyti, kad nebuvo jokių apčiuopiamų požymių, leidusių manyti, jog tais pinigais negalima naudotis. IÅ¡ byloje esančių įrodymų galima manyti, kad T. D. turėjo pagrindÄ galvoti, jog tai pinigai, kuriuos už perkamÄ buto dalį turėjo sumokėti T. J.. 4.3. IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto dokumento matosi, kad į T. D. sÄ skaitÄ 2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini)“ pervedė 18 755 Eur.

Dokumente neparaÅ¡yta, kad pinigus pervedė T. J.. Kita vertus, iÅ¡ jame esančios santrumpos ((duomenys neskelbtini)) sunku bÅ«tų atspėti, koks Å«kio subjektas padarė pavedimÄ . Byloje nustatyta, kad T. D. neturėjo jokių reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo preteksto manyti, kad pavedimÄ inicijavo ne T. J.. Dėl to teismo padaryta iÅ¡vada, jog turto savininkas buvo žinomas nuo pats pradžių, pakankamai abejotina. Abejotina ir nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nebuvo objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių turtÄ grÄ Å¾inti savininkui, nes pinigų grÄ Å¾inimo klausimas iki 2020 m. birželio 9 d. net nebuvo kilęs. 4.4.

Nuteistojo žiniomis, asmuo, turėjęs pervesti pinigus už perkamÄ buto dalį, verslo reikalų turėjo ne su vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurie T. J. pavedimu galėjo sumokėti pinigus už pirkėjÄ . T. D., pamatęs sÄ skaitoje pinigus, nesusisiekė su T. J.. Kita vertus, jis žinojo apie T. J. vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), todėl suprantama priežastis nesiaiÅ¡kinti, kodėl pervesta tik 18 755, kadangi visus klausimus galima iÅ¡spręsti Lietuvoje. Beje, T. D. nebuvo itin aktualu aiÅ¡kintis su T.

J., kodėl Å¡is pasirÅ«pino padaryti 18 755 Eur pavedimÄ , bet ne 20 000 Eur pavedimÄ , nes praktiÅ¡kai vos ne visi pinigai buvo T. D. sÄ skaitoje, o buto dalies savininku ir toliau liko nuteistasis. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms buvo logiÅ¡ka manyti, kad pirkėjas turėtų rodyti pastangas susitikti su T. D.. PraktiÅ¡kai dvi savaites tų pinigų niekas nepasigedo. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais matosi, kad tik 2020 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A.

S. informavo T. D., kad iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidingai buvo nurodytas gavėjo sÄ skaitos numeris, todėl bÅ«tų dėkinga, jeigu T. D. 18 755 Eur grÄ Å¾intų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paÅ¡tu tik 2020 m. birželio 11 d atsiuntė T. D. pretenzijÄ , kurioje pareikalavo iki 2020 m. birželio 15 d. grÄ Å¾inti per klaidÄ pervestus 18 755 Eur. PrieÅ¡ingu atveju grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Iki A. S. laiÅ¡ko nebuvo akivaizdžių požymių apie tai, kad sÄ skaitoje esantys pinigai yra ne už buto dalį, kad juos reikia grÄ Å¾inti teisėtam savininkui. Visos finansinės operacijos iki nurodyto laiko nerodo, kad T. D. suprato, jog naudojasi jam nepriklausančiais pinigais. 4.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl liudytojo T. J. parodymų, kaip paneigiančių nuteistojo aiÅ¡kinimÄ , vertinimo nėra teisinga. Liudytojo T. J. parodymuose galima rasti smulkių neatitikimų, tačiau Å¡is asmuo patvirtino esmines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Å io liudytojo parodymai sutampa su buto bendraturčio J. D. parodymais. Å ioje byloje nėra nei vieno nuteistajam palankius parodymus davusio liudytojo, kiurį bÅ«tų galima įtarti turint interesÄ padėti T. D.. Daugiau priežasčių yra galvoti, kad tam tikrÄ suinteresuotumÄ turėjo kaltinimo liudytojai, bet ir iÅ¡ jų parodymų matosi, jog nuteistasis buvo tikras, kad disponuoja jam priklausančiais pinigais. IÅ¡ liudytojos A. S. teisme duotų parodymų susidaro įspÅ«dis, kad T. D. minėjo apie butÄ .

Liudytojas D. V. taip pat teisme patvirtino, kad iÅ¡ finansininkės jam žinoma, jog buvo kalbama apie butÄ . 4.6. Skunde nurodoma, kad T. D. versijÄ patvirtina byloje esantys dokumentai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as rodo, kad pagal 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus T. D. ir J. D. paveldėjo po 1/2 dalį dviejų kambarių buto. J. D. priklausančiÄ buto dalį 2021 m. sausio 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo V.

Å .. Å ie faktiniai duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų 2020 m. gegužės mėnesį buvo siekiama butÄ realizuoti, kad pinigų atsiradimas sÄ skaitoje visiÅ¡kai atsitiktinai sutapo su T. D. lÅ«kesčiais gauti juos už butÄ . Aptartos aplinkybės rodo, kad T. D. į sÄ skaitÄ gautais pinigais disponavo kaip savo turtu, nes vargu ar žinodamas, kad turtas jam yra svetimas, nuteistasis bÅ«tų daręs vieÅ¡as finansines operacijas. PrieÅ¡ingai, jeigu bÅ«tų norėjęs pasisavinti atsitiktinai jo sÄ skaitoje atsiradusį turtÄ , jis bÅ«tų slėpęs pinigų naudojimo faktus.

Be to, finansinės operacijos buvo daromos iki to laiko, kai iÅ¡ A. S. laiÅ¡ko tapo aiÅ¡ku, kieno pinigai atsirado T. D. sÄ skaitoje. 4.7. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad T. D. suvokė, jog atsitiktinai jo banko sÄ skaitoje atsiradę pinigai yra svetimas didelės vertės turtas ir disponavimas juo yra neteisėtas bei daro žalÄ tikrajam savininkui, ir kad jis norėjo tokiÄ Å¾alÄ padaryti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į akivaizdžius faktus, paneigiančius nusikaltimo sudėties požymių buvimÄ kaltininko veiksmuose.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad T. D. negrÄ Å¾ino jo sÄ skaitoje atsiradusių pinigų. IÅ¡ tikrųjų nuteistasis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad nepadaręs to anksčiau, T. D. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ . Sužinojęs iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkės A. S., kad jo sÄ skaitoje atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, T. D. sutiko pinigus grÄ Å¾inti, pasiÅ«lė suinteresuotiems asmenims iÅ¡ pradžių sumokėti 12 000 Eur, nes tuo metu dagiau neturėjo.

Dėl likusios sumos siÅ«lė sudaryti atsiskaitymo grafikÄ , sutiko įkeisti turimÄ buto dalį. Prašė organizuoti susitikimÄ ir geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti finansines problemas, nes į pinigus, kaip suprato, pretendavo keli subjektai. Pasak T. D., jam susidarė įspÅ«dis, kad pinigai turi atitekti UAB (duomenys neskelbtini)“, nes su Å¡iuo universitetu turėjo atsiskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ bendravimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kancleriu D. V. jam pasirodė, kad 18 755 Eur yra bÅ«tent to asmens, todėl jis nori gauti tuos pinigus.

IÅ¡ D. V. teisme duotų parodymų paaiÅ¡kėjo, kad T. D. buvo pagrindas galvoti, jog jis pasisavino D. V. pinigus. Pinigų prašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus atneÅ¡ti reikalavo ir policijos darbuotojas. Tokioje situacijoje T. D. noras visiems susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuo jis turi atsiskaityti, buvo logiÅ¡kas ir suprantamas. Tačiau D. V. valia derybos buvo nutrauktos ir buvo nutarta kreiptis į teisėsaugos institucijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡ymas demonstruoja, kad bendrovė, nelaukdama pačių nustatyto pinigų grÄ Å¾inimo termino, kreipėsi į policijos įstaigÄ ir 2020 m. birželio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Apribojus T. D. nuosavybės teisę į bankų sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, iÅ¡ jo atimta galimybė geranoriÅ¡kai atsiskaityti su pretendentais į atsitiktinai jo sÄ skaitoje atsiradusius 18 755 Eur. Faktiniai duomenys rodo, kad iÅ¡ tikrųjų buvo visos prielaidos pinigų grÄ Å¾inimo klausimÄ iÅ¡spręsti be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo. 4.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo D. V. parodymus, kurie atitinka T. D. parodymus, kad buvo keli pretendentai į pinigus, todėl jis ir norėjo, kad bÅ«tų susitikimas su visais suinteresuotais asmenimis, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kam mokėti.

Tokius T. D. parodymus patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas apie universiteto patirtus 18 755 Eur nuostolius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kė 2020 m. gruodžio 8 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl 18 755 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo. Bylos medžiaga rodo, kad T. D. neneigė fakto, kad jo banko sÄ skaitoje, kaip paaiÅ¡kėjo, atsitiktinai atsirado jam nepriklausantys pinigai. Jis sutiko tokiÄ sumÄ grÄ Å¾inti, prašė priimti jo turimus 12 000 Eur, o dėl likusios sumos sudaryti atsiskaitymo grafikÄ , priimti kaip garantÄ , turto įkeitimÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina, kad piniginio atsiskaitymo klausimus buvo galima iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka, kadangi skolininkas buvo žinomas, jis nepadarė nieko, kas bÅ«tų kliudę jį identifikuoti ir panaÅ¡iai. Jis net neslėpė savo turimo turto. Duomenys apie skolininkÄ buvo gerai žinomi kreditoriams. Todėl akivaizdu, kad kreditorių interesai galėjo bÅ«ti apginti kitų teisės Å¡akų. Susidariusioje situacijoje praktiÅ¡kai nebuvo ginčo dėl to, kad T. D. turi grÄ Å¾inti pinigus.

Ginčas kilo tik dėl atsiskaitymo terminų. Pirmosios instancijos teismas be teise ir faktinėmis aplinkybėmis paremto pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad T. D. kaltas įvykdęs BK 185 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad tik baudžiamosios teisės normų pagalba galima atstatyti pirminę padėtį, pagal kuriÄ pinigai turi grįžti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ .

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti, nuteistojo gynėjo skundÄ prašė atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti, prokuroro skundÄ prašė atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį skundžia prokuroras ir nuteistojo gynėjas. Prokuroro skunde keliamas klausimas dėl T. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo teigiant, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo T. D. veiksmus iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 185 straipsnį. Nuteistojo gynėjo skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl T. D. kaltės padarius BK 185 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , tokį nesutikimÄ motyvuojant tuo, kad T.

D. neturėjo pagrindo manyti, kad disponuoja ne jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o sužinoję apie tikrÄ jÄ Å¡ių lėšų priklausomybę, pareigos grÄ Å¾inti pinigus neneigė, tarėsi dėl jų grÄ Å¾inimo ir juos grÄ Å¾ino.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. D. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad T. D., atsitiktinai į savo banko sÄ skaitÄ gavęs klaidingu pavedimu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 18 755 Eur, Å¡iuos pinigus pasisavino jų negrÄ Å¾indamas ir juos užvaldydamas.

Taip pat sprendė, kad aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios T. D. savalaikiai grÄ Å¾inti atsitiktinai pas jį patekusį turtÄ savininkui, byloje nenustatytos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , taip pat sprendė, kad T. D. padaryta nusikalstama veika turi bÅ«tų kvalifikuojama ne pagal kaltinamajame akte nurodytÄ BK 178 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 185 straipsnį, kadangi pinigai į T. D. sÄ skaitÄ pateko ir tapo jo valdomi be paties T. D. valios pasireiÅ¡kimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos duomenis, atlikusi įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje, sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu T.

D. veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 185 straipsnį, neturi pagrindo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ T. D. pritaikė neteisingai.

8. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimÄ turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Svetimu laikomas toks turtas, kuris grobimo metu priklauso kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas, tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ turtÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147511/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-628/2018 ir kt.).

Å ios nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su turto pasisavinimo momentu, kai kaltininkas turi realiÄ galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiÅ«ra. Vagystė, pagrobiant didelės vertės svetimÄ turtÄ yra tuomet, kai pagrobto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

9. BK 185 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už radinio pasisavinimÄ . Pagal šį BK straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pasisavino rastÄ lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, kitÄ didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Taigi, kaip ir vagystės atveju, Å¡io nusikaltimo objektas yra nuosavybė, dalykas – svetimas didelės vertės radinys, didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčios vertybės ar rastas lobis, kuris taip pat gali turėti istorinę, kultÅ«rinę ar archeologinę vertę, arba kitoks didelės vertės svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-222/2019).

Atsitiktinai patekęs yra toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireiÅ¡kimo tampa jo valdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2012). Tačiau pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės už radinio pasisavinimÄ kontekste, pasisavinamas gali bÅ«ti tik toks daiktas, kurio savininkas yra nežinomas arba kuris neturi savininko, t. y. yra beÅ¡eimininkis. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja radinio samprata, kurios apibrėžimo BK nenumato, tačiau jis yra pateiktas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

10. Pagal CK 4.62 straipsnio 1 dalį radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.57 straipsnio 1, 3 dalis, radinys yra bešeimininkis daiktas ir tai kartu suponuoja, kad toks daiktas jį radusiam asmeniui nėra svetimas, kadangi svetimu turtu laikomas turtas, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu.

Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61, 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ savininkui arba praneÅ¡ti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymÄ . Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimÄ galima tik tuo atveju, kai Å¡is turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

Taigi pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , baudžiamoji atsakomybė už radinio pasisavinimÄ pagal BK 185 straipsnį galima, kai yra pasisavinamas surastas ar atsitiktinai asmeniui patekęs, CK 4.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ radinio sampratÄ atitinkantis, turtas ir tik tada, kai toks turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę ar didelę vertę. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad esminis atsakomybės už svetimo turto pagrobimÄ (BK 178 straipsnis) ir radinio pasisavinimÄ (BK 185 straipsnis) atribojimo kriterijus yra tai, kad radinio pasisavinimo atveju turto savininkas yra nežinomas.

11. Pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes 18 755 Eur į nuteistojo T. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ 2020 m. gegužės 27 d. buvo pervesti per klaidÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 20 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodytÄ Å¡io juridinio asmens banko sÄ skaitÄ , kuri, kaip iÅ¡aiÅ¡kėjo, priklausė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuteistajam T.

D.. Pinigų pervedimo į nuteistojo T. D. banko sÄ skaitÄ faktÄ patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas 2020 m. liepos 20 d. pateikti nuteistojo T. D. bako sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys (sÄ skaitų iÅ¡klotinės), iÅ¡ kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 27 d. į T. D. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 18 755 Eur, pinigai pervesti pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų siuntėjas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172, 174). Pinigų pervedimo per klaidÄ aplinkybės nustatytos liudytojų V.

N., L. Ž., A. S., D. V. parodymais. IÅ¡ Å¡ių liudytojų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gegužės 20 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta sÄ skaita už paslaugas, kurioje nurodytas ir atsiskaitomosios banko sÄ skaitos numeris, sÄ skaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 2020 m. gegužės 27 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavus pinigų ir pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad sÄ skaitoje buvo nurodytas klaidingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos numeris, t. y. buvo nurodytas buhalterinėje programoje likęs T.

D., anksčiau mokėjusio už kursus, banko sÄ skaitos numeris (2 t., b. l. 147–151, 169, 170). Fakto, kad 18 755 Eur į nuteistojo T. D. banko sÄ skaitÄ buvo pervesti per klaidÄ , neginčijo ir pats nuteistasis.

12. Taigi aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad į T. D. banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai nebuvo beÅ¡eimininkis turtas (radinys), juos į nuteistojo sÄ skaitÄ per klaidÄ pervedė aiÅ¡kiai identifikuojamas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris tuo metu ir buvo pinigų savininkas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. D. veiksmus, jam neteisėtai ir neatlygintinai užvaldžius kitam asmeniui priklausantį turtÄ (pinigus), perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 185 straipsnį nebuvo pagrindo.

Kaip minėta, svetimo turto pagrobimÄ (vagystę) nuo radinio pasisavinimo atskiria tai, kad radinio pasisavinimo atveju savininkas yra nežinomas. Tačiau Å¡ioje byloje tokia situacija nenustatyta. Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija, kad nuteistasis T. D., gavęs į savo bako sÄ skaitÄ 18 755 Eur, turėjo pagrindÄ manyti, kad Å¡ie pinigai priklauso jam ir jis turi teisę jais laisvai disponuoti (buvo įsitikinęs, kad pinigus pervedė T.

J.), teisėjų kolegija Å¡iÄ versijÄ vertina kaip gynybinę pozicijÄ ir jÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .

13. Pažymima, kad nuteistojo tyčios turinys nustatomas ne vien tik pagal jo paties paaiÅ¡kinimus ir pareiÅ¡kimus. Teismas apie tyčios turinį sprendžia ir pagal iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir kt. Vertinant nuteistojo T. D. parodymus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų patekimu į nuteistojo T. D. sÄ skaitÄ ir disponavimu jais, kontekste, taip pat palyginus nuteistojo parodymus su kitais bylos duomenimis, sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais ir konstatuoti, kad nuteistasis T. D. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad turtas (į jo banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai) yra svetimas ir jis neturi teisės Å¡iuo turtu disponuoti, kaip savu, nėra pagrindo.

14. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme T. D. neneigė, kad pinigai jam buvo pervesti per klaidÄ , tačiau tvirtino, kad apie Å¡iÄ aplinkybę jis sužinojo tik tada, kai su juo susisiekė (duomenys neskelbtini) įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterė. Birželio 9 d. gavęs elektroninį laiÅ¡kÄ sužinojo, kad pinigai priklauso kitiems. Po to iÅ¡ karto susisiekė su T. J., kuris pasakė, kad nepervedė pinigų. Taip pat T. D. parodė, kad turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), butas priklauso jam ir J.

D.. Jis 2020 m. pavasarį pasiÅ«lė pirkti T. J. dalį buto, kurį bÅ«tų kartu suremontavę ir pardavę. T. J. siÅ«lė pirkti savo buto dalį, o jis pats (nuteistasis) ketino nupirkti pigiau J. D. buto dalį, iÅ¡ pradžių tarėsi pirkti už 16 000 Eur, paskui už 18 000 Eur, vėliau J. D. pardavė savo buto dalį už 20 000 Eur. Susitarė su T. J., kad Å¡is perves į jo banko sÄ skaitÄ 20 000 eurų. Todėl kai jis pamatė, kad sÄ skaitoje yra pinigai, pagalvojo, kad juos pervedė T.

J., nes lygiai tokia pat suma, kitus pinigus bÅ«tų padavęs grynais. Gavęs pinigus, su T. J. nesusisiekė, nes žinojo, kad jis nuo gegužės mėnesio yra iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini). T. J. taip pat neskambino, kad pervedė pinigus. Netikrino, kas pervedė pinigus, nesigilino, pamatė, kad atėjo tokia suma, kokia ir turėjo ateiti ir pradėjo naudotis. Tik paskui, kai jam pranešė, pradėjo aiÅ¡kintis. Tokie pinigai į sÄ skaitÄ dažnai neateidavo, per metus tokios sumos nėra gavęs. Pervestų pinigų dalis bÅ«tų panaudota buto remontui, o kita dalis jam (nuteistajam).

Kai butas bÅ«tų parduotas, pinigus bÅ«tų atsidalinę su T. J.. T. J. žinojo, kad reikės butÄ remontuoti prieÅ¡ parduodant. Ä® sÄ skaitÄ gautus pinigus panaudojo dalies skolų atidavimui, pervedė į kitÄ savo sÄ skaitÄ , dalį iÅ¡sigrynino ir nežino kur panaudojo. IÅ¡sigrynino, nes reikėjo mokėti už remontÄ , remonto darbų nepradėjo. Mokėjimus darė elektronine bankininkyste. Atsakyti, kodėl taip greitai iÅ¡tuÅ¡tino sÄ skaitÄ , negali (2 t., b. l. 145, 146).

15. Liudytojas T. J. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme parodė, kad gegužės mėnesio viduryje susitarė su T. D., kad nupirks T. D. giminaičio buto dalį, kartu suremontuos ir parduos. Jis (liudytojas) turėjo įsigyti nuteistojo giminaičio buto dalį. Pasirašė preliminarų susitarimÄ , kad jis pirks T. D. giminaičio buto dalį, pinigus sumokės ne T. D. giminaičiui, o T. D.. Pinigų pervedimas susitarime nebuvo aptartas, nežino, ar susitarime buvo nurodyta T. D. banko sÄ skaita.

Nuteistajam T. D. turėjo sumokėti 20 000 Eur. Pinigai turėjo būti panaudoti pusei buto įsigyti. Susitarime buvo nurodyta 20 000 Eur. Nebuvo sutarę, ar pinigus perves, ar duos grynais. T. D. nežinojo, kada jis (liudytojas) išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir kada grįžo iš (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojas paaiškino, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) birželio mėnesio pradžioje susiskambino su T. D., jis (T. D.) sakė, kad jam kažkas pervedė pinigus, buvo susierzinęs. Pokalbis su T.

D. vyko birželio pirmÄ savaitę, galėjo bÅ«ti birželio 5 d. Birželio 6 d. yra jo (liudytojo) gimtadienis, o su T. D. buvo kalbėjęs kelios dienos iki gimtadienio (2 t., b. l. 151, 152).

16. IÅ¡analizavus nuteistojo T. D. ir liudytojo T. J. parodymus, palyginus juos tarpusavyje, matyti, kad liudytojas T. J. iÅ¡ esmės patvirtino tik tai, kad su T. D. buvo kalbamasi apie buto pardavimÄ . Liudytojas patvirtino, kad buvo pokalbis su T. D. apie T. D. ir jo giminaičiui priklausančio buto pardavimÄ , buvo ketinama nupirkti nuteistojo giminaičio buto dalį, suremontuoti ir parduoti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojo T. J. parodymų, konkretaus susitarimo, kada tiksliai jis (liudytojas) ir kokiu bÅ«du sumokės už butÄ , nebuvo.

Å iÄ aplinkybę liudytojas T. J. nurodė tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad kada ir kaip sumokės pinigus, datos ir laiko, su T. D. konkrečiai nebuvo sutaręs, nes nežinojo, taip pat paaiÅ¡kino, kad su T. D. buvo sudaryta sutartis, tačiau ta sutartis buvo preliminari (3 t., b. l. 93). Be to, iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad iÅ¡ esmės buvo tik sumanymas, kad jis (liudytojas) nupirks T. D. giminaičio buto dalį, investuos 20 000 Eur nupirkimui ir remontui, ir parduos.

Taigi, liudytojas T. J. patvirtino tik tai, kad interesas dėl buvo dalies įsigijimo, jo suremontavimo ir pardavimo buvo, tačiau jis nebuvo konkretizuotas, nebuvo susitarta, kada ir kaip liudytojas sumokės pinigus, nors nuteistojo teigimu, su T. J. buvo susitarta, kad jis (liudytojas) į nuteistojo bako sÄ skaitÄ perves 20 000 Eur.

17. IÅ¡vadÄ , kad buvo tik nuteistojo interesas parduoti butÄ , įsigyjant giminaičio buto dalį, jį suremontuojant ir parduodant, o ne aiÅ¡kus ir konkretus susitarimas, patvirtina ir liudytojo J. D. parodymai. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad iÅ¡ tikrųjų kalba apie buto dalies pardavimÄ buvo, liudytojas norėjo įsigyti T. D. buto dalį, tačiau jam nepavyko surinkti T. D. praÅ¡omos sumos (15 000 Eur). 2020 m. gegužės pabaigoje jam jau skambino agentai dėl buto pardavimo, kurie, kaip suprato, pažįsta T.

D., tačiau dėl buto pardavimo apsisprendė tik rudenį, butÄ pardavė tik 2021 m. sausio mėnesį. Taip pat iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad T. D. jam už butÄ buvo siÅ«lęs 18 000 Eur, tačiau jis nesutiko, o tokio pasiÅ«lymo butÄ parduoti už 20 000 Eur neatsimena (3 t., b. l. 30, 31). Taigi liudytojas J. D., kaip ir liudytojas T. J., patvirtino tik tai, kad nuteistasis T. D. planų dėl buto pardavimo turėjo, tačiau jokie konkretÅ«s vykdytini susitarimai (dėl J. D. buto dalies nupirkimo, T.

J. 20 000 Eur sumokėjimo, Å¡iuos pinigus pervedant į T. D. banko sÄ skaitÄ ) sudaryti nebuvo.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nei liudytojas T. J., nei J. D. nepatvirtino nuteistojo versijos, kad 2020 m. gegužės mėnesį buvo sudarytas konkretus susitarimas nupirkti J. D. buto dalį, kad T. J. susitarė su T. D. jam į banko sÄ skaitÄ pervesti 20 000 Eur, byloje nesant jokių kitų objektyvių nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ patvirtinančių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog į banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai yra T. J. už butÄ sumokėta sutarta suma, T. D. nebuvo.

19. Pagrindo tokiam manymui nesuteikė ir 2020 m. birželio 27 d. į T. D. sÄ skaitÄ per klaidÄ pervestos sumos dydis – 18 755 Eur. Nuteistasis T. D., duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pagalvojo, jog pinigai pervesti T. J., nes buvo lygiai tokia pati suma, tačiau tuo pačiu metu nuteistasis tvirtino, kad su T. J. buvo tartasi, jog jis perves 20 000 Eur. Be to, nuteistasis T. D. nurodė ir tai, kad kitus pinigus T. J. bÅ«tų padavęs grynais, nors nei pats nuteistasis, nei liudytojas T.

J. aplinkybės, kad buvo tartasi, jog T. J. 20 000 Eur sumÄ gali sumokėti dalimis, tiek pervedant į banko sÄ skaitÄ , tiek grynais, neužsiminė. Kaip minėta, liudytojas T. J., tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje iÅ¡ viso neigė konkretaus susitarimo, kada ir kokiu bÅ«du sumokės 20 000 Eur, buvimÄ ir Å¡ie liudytojo parodymai jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Nors nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo pateikta preliminari sutartis, kurioje nurodyta, kad T.

J. iki 2020 m. gegužės 31 d. į nuteistojo banko sÄ skaitÄ turi pervesti 20 000 Eur (3 t., b. l. 79), Å¡ios sutarties, aptartų liudytojų T. J., J. D. parodymų kontekste, teisėjų kolegija nelaiko T. D. versijÄ patikimai patvirtinančiu ir tuo pačiu minėtų liudytojų parodymus paneigiančiu, įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad minėta sutartis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu pateikta nebuvo, kas taip pat kelia abejonių dėl jos autentiÅ¡kumo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartais duomenimis nuteistojo T. D. versija, kad jis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog į jo banko sÄ skaitÄ 2020 m. gegužės 27 d. pervesti 18 755 Eur yra liudytojo T. J. už butÄ pervesti pinigai, yra patikimai paneigta. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ne tik tai, kad T. D. nurodytų aplinkybių dėl jo ir T. J. konkretaus susitarimo sutartu laiku ir bÅ«du pervesti į nuteistojo banko sÄ skaitÄ 20 000 Eur jokie kiti objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina, bet ir paties nuteistojo elgesys į savo banko sÄ skaitÄ gavus ženkliÄ pinigų sumÄ .

Per trumpÄ laikÄ (nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) dalis pinigų buvo iÅ¡gryninta bankomatuose, dalis pervesta į kitas sÄ skaitas, vykdyti pirkimai. NelogiÅ¡ka, kad nuteistasis, kaip jis tikino, manydamas, kad pinigus, kuriuos neva pervedė T. J., kurie skirti buto dalies įsigijimui ir remontui, juos naudojo visai kitais, asmeniniais tikslais. Pats nuteistasis paaiÅ¡kinti, kodėl taip greitai iÅ¡leido pinigus, negalėjo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į nuteistojo banko sÄ skaitÄ per klaidÄ pervedus 18 755 Eur, iÅ¡ nuteistojo banko sÄ skaitos buvo atliekami bankiniai pavedimai, kas neabejotinai sudarė galimybę nuteistajam matyti, kad 18 755 Eur siuntėjas yra ne T.

J., o kitas asmuo – (duomenys neskelbtini), kad pavedimas padarytas jam nežinomos pavedime nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu.

21. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, akcentuojamas T. D. sužinojimo, kad pinigus pervedė ne T. J., momentas, teigiant, kad T. D. Å¡i aplinkybė tapo žinoma tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė elektroniniu laiÅ¡ku pranešė apie padarytÄ klaidÄ ir paprašė grÄ Å¾inti pinigus. Å iÄ versijÄ paneigia jau aukščiau aptartos aplinkybės. Be to, T. D. dėl Å¡ios aplinkybės duotų parodymų, kad apie tai, jog pinigai į jo sÄ skaitÄ buvo pervesti per klaidÄ ir juos pervedė ne T.

J., jis sužinojo tik birželio 9 d., gavęs elektroninį laiÅ¡kÄ , iÅ¡ karto po to susisiekė su T. J., su kuriuo anksčiau susisiekti nebandė, nes žinojo, kad T. J. yra iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), liudytojas T. J. nepatvirtino. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo T. J. parodymų, apie jo (liudytojo) iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) ir grįžimo iÅ¡ jos laikÄ T. D. nebuvo žinoma, liudytojas su T. D. dėl į nuteistojo banko sÄ skaitÄ pervestų pinigų bendravo dar iki savo gimtadienio, kuris yra birželio 6 d.

Liudytojas T. J. parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , buvo apklaustas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje, skirtingu proceso metu davė iÅ¡ esmės nuoseklius, neprieÅ¡taringus parodymus. Liudytojo asmeninis suinteresuotumas byloje nenustatytas. Taigi nesivadovauti liudytojo T. J. parodymais nėra pagrindo.

22. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo elgesiu po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus, akcentuojant aplinkybes, kad pinigus grÄ Å¾inti reikalavo keli asmenys ir nuteistais nežinojo, kam grÄ Å¾inti, kad nuteistasis pareigos grÄ Å¾inti pinigus neneigė, siÅ«lė variantus dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Pagrindžiant su Å¡iomis aplinkybėmis susijusius skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas 2021 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas nuteistojo T.

D. 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 19 d. pokalbių įrašų su D. V. ir V. N. turinys. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad T. D. su minėtais asmenimis kalba apie tai, kad pinigų sÄ skaitoje nebeturi, siÅ«lo susėsti, pakalbėti, D. V. liepia grÄ Å¾inti pinigus, informuoja, kad klausimas bus perduotas policijai. Su V. N. kalbama, kad nuteistasis laukia pinigų už butÄ , problemos dėl pinigų grÄ Å¾inimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemato, pinigus galėtų grÄ Å¾inti, jeigu turėtų, kalba apie galimybę klausimÄ iÅ¡spręsti be policijos, teismų (3 t., b. l. 85–87).

Vertinant Å¡iuos duomenis visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog pareikalavus grÄ Å¾inti pinigus, T. D. bendravo su D. V. ir V. N., iÅ¡ esmės nebuvo ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Minėti asmenys, apklausti kaip liudytojai, neneigė, kad vyko pokalbiai su T. D. dėl pinigų grÄ Å¾inimo, T. D. sakė, kad pinigų neturi, siÅ«lė susitikti, ėjo kalba apie buto įkeitimÄ , grÄ Å¾inimÄ dalimis (2 t., b. l. 149, 150, 151, 169, 170). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad bendravimas dėl pinigų grÄ Å¾inimo vyko jau po to, kai nuteistasis padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ per klaidÄ 2020 m. gegužės 27 d.

į jo banko sÄ skaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus, Å¡ių pinigų nuteistasis iÅ¡ karto savininkui negrÄ Å¾ino, juos neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė. Taigi bendravimo su minėtais asmenimis dėl pinigų grÄ Å¾inimo faktas, ketinimas susitarti dėl pinigų grÄ Å¾inimo ir realus Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimas savininkui tik po to, kai pradėjus aiÅ¡kintis pinigų pervedimo aplinkybes iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad pinigai per klaidÄ buvo pervesti į T. D. sÄ skaitÄ , jokios reikÅ¡mės T.

D. veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Å ios aplinkybės gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės klausimÄ , tačiau jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neÅ¡alina.

23. Ä®vertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis T. D. objektyvaus pagrindo manyti, kad 18 755 Eur jam pervedė T. J., kad Å¡ie pinigai yra skirti buto dalies įsigijimui ir remontui, ir nuteistasis jais gali laisvai disponuoti, neturėjo. Å iÄ nuteistojo versijÄ paneigia liudytojų T. J. viso proceso metu nuoseklÅ«s parodymai, kuriuose esminiai prieÅ¡taravimai nenustatyti, taip pat liudytojo J. D. parodymai, raÅ¡ytiniai bylos duomenys (banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai), paties nuteistojo elgesys.

Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, kad T. D., gavęs į savo banko sÄ skaitÄ Å¾enkliÄ pinigų sumÄ , suprato, kad Å¡ie pinigai skirti ne jam ir jam nepriklauso, jais disponuoti jis neturi teisės, tačiau jų savininkui, dėl kurio tapatybės jokių abejonių nekilo, negrÄ Å¾ino, juos užvaldė. Užvaldydamas (pasisavindamas) į banko sÄ skaitÄ per klaidÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus, nuteistasis suprato, kad užvaldo svetimÄ turtÄ ir, kad dėl tokių veiksmų pinigų savininkas Å¡io turto neteks, o nuteistasis jį turės kaip savÄ ir to norėjo.

Taigi, tiek objektyvieji tiek subjektyvieji BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, įvertinus ir pasisavinto turto didesnę, negu 250 MGL, vertę, Å¡ioje byloje neabejotinai nustatyti ir įrodyti. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, pagrįstai nuteistojo T. D. parodymus vertino kaip nenuoseklius, nelogiÅ¡kus, paneigtus kitais bylos įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo T. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 185 straipsnį tuo pagrindu, kad pinigai į nuteistojo T.

D. sÄ skaitÄ pateko be jo paties valios. Kaip minėta, sprendžiant vagystės ir radinio pasisavinimo, kaip nusikalstamų veikų, atribojimo klausimÄ pagrindinis kriterijus yra tai, ar turto savininkas yra žinomas. Å ioje byloje dėl to, kas pervedė pinigus į nuteistojo T. D. banko sÄ skaitÄ , jokių abejonių nekyla, pinigus pervedusio subjekto duomenys buvo aiÅ¡kÅ«s iÅ¡ bakinio pavedimo informacijos tÄ pačiÄ dienÄ , kai jie buvo pervesti. Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistojo T. D. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 185 straipsnio perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 3 dalį.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, nustato, kad: T. D. 2020 m. gegužės 27 d. atsitiktinai į savo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, klaidingu pavedimu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 18 755 Eur, Å¡iuos pinigus pasisavino juos pagrobdamas ir negrÄ Å¾indamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei juos užvaldydamas, tai yra: 1) 2020 m. gegužės 29 d. 1 300 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. gegužės 30 d. 3 300 Eur vykdė pirkimus, kurių turinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės atskleisti; 3) 2020 m. birželio 2 d. 1 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 2 d. 8 000 Eur banko pavedimu vykdė papildymus (du po 4 000 Eur), kurių turinio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės atskleisti; 4) 2020 m. birželio 2 d. 2 000 Eur banko pavedimu pervedė į D.

R. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2020 m. birželio 3 d. 1 280 Eur banko pavedimu pervedė į kitÄ savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke; 6) 2020 m. birželio 4 d. 2 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini); 7) 2020 m. birželio 4 d. 500 Eur pavedimu pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB "(duomenys neskelbtini) " (iki 2019 m. sausio 2 d. buvusi (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ”); 8) 2020 m. birželio 5 d. 2 000 Eur iÅ¡grynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kitomis buvusiomis sÄ skaitoje lėšomis.

Nurodytais veiksmais T. D. pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas – 18 755 Eur ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.

25. Nuteistojo T. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 185 straipsnio perkvalifikavus į BK 178 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ naujo spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas. Prokuroro skunde praÅ¡oma nuteistajam T. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti BK 178 straipsnio 3 dalyje nenumatytos rÅ«Å¡ies areÅ¡to bausmę, jos vykdymÄ atidedant.

26. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, numatytÄ BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

27. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015).

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

28. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šis nusikaltimas yra tyčinis ir pagal BK 11 straipsnio nuostatas laikomas sunkiu nusikaltimu. Nuteistasis T. D. savo kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (18 755 Eur) vagystės nepripažino, atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. T. D. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 73–80), baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 91–94).

Turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, turi nepilnametį vaikÄ (2 t., b. l. 95). Nuteistasis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, nusikaltimas nebuvo planuotas iÅ¡ anksto, įvykdytas nuteistajam pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis, sunkių padarinių nusikalstama veika nesukėlė, padarytÄ Å¾alÄ nuteistasis atlygino geranoriÅ¡kai dar iki nuosprendžio priėmimo ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, ir bÅ«tų neteisingas, tokia bausmė pasiektų tik vienÄ BK 41 straipsnyje numatytÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ .

Todėl nuteistajam, įvertinus jos padaryto nusikaltimo mažesnį rÅ«Å¡inį pavojingumÄ , atsitiktinį pobÅ«dį, geranoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , skirtina prokuroro skunde praÅ¡oma bausmė – 90 parų areÅ¡tas, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams su intensyvia priežiÅ«ra.

29. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys nebuvo atsiimtas, nors yra atlygintas, todėl teismas jį turėjo atmesti. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro skundo argumentais sutinka.

30. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas reglamentuotas BPK 115 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 18 755 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 24–26). Nuteistasis T. D. civilinio ieÅ¡kinio dydžio neginčijo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ turtinę žalÄ atlygino teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas V. N. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino (2 t., b. l. 169). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam atlyginus padarytÄ turtinę žalÄ , civilinio ieÅ¡kinio klausimas yra iÅ¡spręstas ir atskiro sprendimo dėl civilinio ieÅ¡kinio nepriėmė, nors BPK 115 straipsnis, taip pat BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato teismo pareigÄ priimti sprendimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio, jeigu toks byloje yra pareikÅ¡tas.

Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ir nors jį nuteistasis atlygino dar iki nuosprendžio priėmimo, civilinis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neatsiėmė, reikalavimo priteisti turtinę žalÄ neatsisakė. Taigi pirmosios instancijos teismas, esant aptartoms aplinkybėms, turėjo civilinį ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgiant į tai, nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti: T. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 185 straipsnio perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti 90 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant, kad visÄ intensyvios priežiÅ«ros laikÄ nuteistasis T.

D. turi bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 18 755 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo T. D. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė