2024-10-09 Nr. AB-14486-3-61-3-01516-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-348-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausimas dalyje „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“ ir, pareiškėjo teigimu, vilkinimas atsakyti į šį klausimą, jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl toks neveikimas negali būti ir skundo į teismą dalyku. Teismas pabrėžė, kad kaip aiškina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, veiksmas ar neveikimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti savarankišku skundo dalyku, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 18 d. kreipėsi pareiškimu į Prienų seniūną šiuo prašymu (nurodoma kaip pareiškimo tekste): Važiuojant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių teko pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, Prienai. Prie kelio ant žalios vejos yra sudėti akmenys, kurie trukdė man prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu transportu, o užvažiavus ant kelkraščio vos nekliudžiau akmenų ir tuo pačiu vos nepažeidžiau savo automobilio. Ar turite duomenų, kas juos sudėjo? Ar jie sudėti teisėtai? Ar netrukdo eismui? Kas atsakingas už šios gatvės priežiūrą? Kada tikrinta minima gatvė? Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų? Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus? Pareiškėjo teigimu, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnė iki šiol nesureagavo dėl pateikto klausimo ir nepateikė atsakymo į 2024 m. vasario 18 d. suformuluotą klausimą – „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“, tuo suvaržydama pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnė, pažeisdama teisės normose reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, todėl šioje byloje kreipiamasi su skundu į teismą.

Taip pat teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog pareiškėjas yra inicijavęs 6 administracines bylas dėl vilkinimo priimti administracinį aktą, t. y. atsakyti į jo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą:

1. administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 2024 m. balandžio 10 d. 14:13 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Ar turite duomenų, kas juos (akmenis) sudėjo?“;

2. administracinėje byloje Nr. eI2-8954-422/2024 2024 m. balandžio 12 d. 08:20 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Ar jie (akmenys) sudėti teisėtai?“;

3. administracinėje byloje Nr. eI2-9000-811/2024 2024 m. balandžio 12 d. 14:11 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Kas atsakingas už šios gatvės priežiūrą?“;

4. administracinėje byloje eI2-9001-386/2024 2024 m. balandžio 12 d. 14:16 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Kada tikrinta minima gatvė?“;

5. administracinėje byloje eI2-9015-342/2024 2024 m. balandžio 12 d. 20:14 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų?“;

6. administracinėje byloje eI2-9034-583/2024 2024 m. balandžio 12 d. 20:21 LITEKO VEP EPP priemonėmis pateiktas skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą – „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nurodydamas, kad jam nebuvo atsakyta į 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, kuriame buvo suformuluoti visi šie klausimai, tačiau į teismą dėl atsakovo vilkinimo kreipiasi atskirais skundais, reikšdamas reikalavimus atsakyti į kiekvieną 2024 m. vasario 18 d. suformuluotą klausimą atskiroje byloje.

Teismas pažymėjo, kad nežiūrint to, kad kiekvienoje byloje yra reiškiamas reikalavimas atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, tačiau skundo pagrindas ir dalykas visose inicijuojamose bylose yra tas pats – vilkinimas atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. prašyme suformuluotus klausimus. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, 2024 m. balandžio 10 d. LITEKO VEP EPP priemonėmis inicijuodamas pirmąją administracinę bylą eI2-8867-743/2024, šioje byloje ir pareiškė reikalavimą dėl vilkinimo priimti administracinį aktą pagal jo 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir šioje byloje spręstinas ginčas visa apimtimi, dėl visų keliamų klausimų. Teismas pabrėžė, kad priešingu atveju ginčą skaidant į atskirus procesus pagal suformuluotus klausimus, yra pakankamas pagrindas vertinti, ar nėra piktnaudžiaujama administraciniu procesu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla Nr. eI-8867-743/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo priėmimo stadijoje teismas vertina tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams reikalavimams nustato ABTĮ ir nesprendžia dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas pažymi, kad teismo vertinimas, kad pareiškėjui nekyla teisinės pasekmės, yra nepagrįstas, tačiau tai galutinai galima nustatyti tik nagrinėjant ginčą iš esmės ir ginčinant atsakymo (sprendimo) pagrįstumą, o ne iš viso neatsakymą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, t. y. pareiškėjas skunduose suformuluoja atskirą (individualų) savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką). Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad šių skundų dalykai yra atskiri ir nors šiose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai yra kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme, o skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra tapatūs kitose administracinėse bylose nagrinėjamo skundo reikalavimams, nėra pagrįsta.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartyje nurodytoje byloje Nr. eI-8867-743/2024 dar nėra išspręstas priėmimo klausimas, todėl byla dar nėra iškelta ir ši nutartis yra naikintina.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo šioje byloje nusišalinti, nes gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi studijavo su pareiškėju tame pačiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kurse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nors pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo šioje byloje nusišalinti, nes gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi studijavo su pareiškėju tame pačiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kurse, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie bendras su teisėju studijas, vykusias prieš kelis dešimtmečius, nesudaro pakankamą pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo suformuluotas 2024 m. vasario 18 d. paklausimas dalyje – Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus? – ir pareiškėjo teigimu vilkinimas atsakyti į šį klausimą, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks neveikimas negali būti ir skundo į teismą dalyku, todėl skundą atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teismas nustatė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustačius, kad teismo žinioje yra byla Nr. eI-8867-743/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad tai, ar pareiškėjui nekyla teisinės pasekmės galutinai galima nustatyti tik nagrinėjant ginčą iš esmės ir ginčinant atsakymo (sprendimo) pagrįstumą, o ne iš viso neatsakymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas reiškia reikalavimus atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, t. y. pareiškėjas skunduose suformuluoja atskirą (individualų) savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką), todėl akivaizdu, kad šių skundų dalykai yra atskiri ir nors šiose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai yra kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-8867-743/2024 nėra išspręstas priėmimo klausimas, todėl byla dar nėra iškelta ir ši nutartis yra naikintina. Be to, pareiškėjas pažymi, kad skundžiamąją nutartį priėmęs teisėjas nagrinėjamu atveju turėjo nusišalinti, nes yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir aptartą teisinį reguliavimą bei jį plėtojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo), t. y. vilkinimo priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausimo dalies, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę į teisminę viešojo administravimo subjekto veiksmų patikrą. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundo reikalavimai sukelia teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjo skunde nurodomas jo teisių pažeidimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto neveikimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla Nr. eI-8867-743/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įvertinusi LITEKO VEP EPP duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamos nutarties priėmimo metu nebuvo išspręstas administracinės bylos Nr. eI-8867-743/2024 priėmimo klausimas (priėmimo klausimas išspręstas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00597-2024-3).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu, byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą remdamasis nurodyta teisės norma.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais ir nenagrinėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ numatytiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023, ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis