35d8b9fc-4ae1-48cc-ba38-abaae1f010e7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1210-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17424-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1.; 99.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Gunika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Rekosta“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Gunika“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Rekosta” ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Gunika“ 74 215,44 Lt skolÄ , 7 050,47 Lt delspinigius, 7,37 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atliko atsakovo užsakytus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Mažeikių geležinkelio stoties aptvėrimo darbus pagal 2012-11-22 Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Statybų darbų rangos sutartį Nr.12-11-22/1.

Už atliktus darbus atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2012-12-31 sÄ skaitos REK Nr.12139 ir REK Nr.12137, tačiau atsakovas jų per sutartyje nustatytÄ terminÄ sÄ skaitų neapmokėjo. Už mokėjimo prievolės pažeidimÄ atsakovui pagal sutarties 12.2 punktÄ priskaičiuoti 7 050,47 Lt delspinigiai. Atsakovas UAB „Gunika“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, paskubėjo, nes statybos darbai nebuvo priduoti sutartyje nustatyta tvarka, nebuvo suraÅ¡ytas galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, ieÅ¡kovo atlikti darbai yra su defektais.

Tačiau kadangi ieÅ¡kovas sutiko taisyti ir Å¡alinti atsiradusius defektus, atsakovas pagal ieÅ¡kovo nurodytas sÄ skaitas sumokėjo ieÅ¡kovui 44 000 Lt. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-06 sprendimu ieÅ¡kinį patenkinto iÅ¡ dalies.Teismas Å¡iuo sprendimu tenkino 35 294,91 Lt dydžio reikalavimÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 28 415,44 Lt skolÄ ir 6 879,47 Lt delspinigius, taip pat 7,37 procentų metines palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2013-06-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 4 769,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį teismas atmetė. IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 7 050,47 Lt delspinigių priteisimo teismas tenkintino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 6 879,47 Lt delspinigių. Reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo, kuri siejama su 2012-12-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra REK Nr.12137, teismas atmetė, nes netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dalies dėl 1 800 Lt skolos pagal 2012-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ REK Nr.12137 priteisimo. Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 81 265,91 Lt reikalavimÄ , iÅ¡ kurio teismas tenkino 35 294,91 Lt reikalavimÄ .

Nors teismas netenkino reikalavimo dalies dėl 44 000 Lt dydžio skolos priteisimo, tačiau įvertino tai, kad Å¡i suma buvo apmokėta jau po ieÅ¡kinio pateikimo, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti padengti ir tÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, kuri siejama su 44 000 Lt suma. Todėl teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 379,49 Lt žyminį mokestį.   Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui už advokato teisines paslaugas bÅ«tų pagrindas iÅ¡ viso priteisti 2 050 Lt. Tačiau Å¡iÄ sumÄ teismas sumažino atsižvelgiant į atmestų, kaip nepagrįstų, ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, t.y. 2,4 procentus, ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 390 Lt iÅ¡laidų už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ .

Taigi iÅ¡ viso teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 769,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimÄ ir priteistų delspinigių dydį mažinti per pusę, t.y. iki 3 439,28 Lt, taip pat sumažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį – iki 1 047 Lt, iÅ¡laidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki 172 Lt, atstovavimo iÅ¡laidas – iki 881 Lt, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas – iki 18,36 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.Teismas neatsižvelgė, kad, taikant 0,1 proc. netesybų normÄ , susidarytų apie 36-37 proc. metinis prieaugis, kuris gerokai virÅ¡ija reikalaujamų už paskolas palÅ«kanų dydį. Todėl, atsakovo nuomone, atsižvelgiant ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas darbus atliko nekokybiÅ¡kai, defektų iki Å¡iol nesutvarkė, tokio dydžio netesybos laikytinomis aiÅ¡kiai per didelėmis. Å iuo atveju taip neatsižvelgtina ir į tai, kad iki ieÅ¡kinys buvo gautas teisme atsakovas buvo sumokėjęs maždaug 1/3 dalį ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos.

Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas mažinti praÅ¡omų priteisti netesybų dydį (CK 6.73 str.2 d., 6.258 str.3 d.). Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės.Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų 81 265,91 Lt reikalavimų patenkino apie 43 procentus. 44 000 Lt reikalavimo suma, kuriÄ atsakovas apmokėjo dar nebaigus bylos nagrinėti, buvo atmesta. Todėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas nurodydamas, kad atmesta tik 2,4 procentus reikalavimų.Teismas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės pagal CPK 93 str. 4 d.

Liko neįvertintas faktas, kad mokėjimus atsakovas atliko ieÅ¡kovui iki parengiamojo posėdžio, vykusio rugsėjo viduryje, kurio metu ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Nepaisant to, ieÅ¡kovas atsisakė mažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nors tai bÅ«tų sumažinę abiejų Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas - ieÅ¡kovui bÅ«tų buvę grÄ Å¾inta 75 proc. žyminio mokesčio, o atsakovui bÅ«tų reikėję atlyginti 25 proc. žyminio mokesčio ( CPK 87 str.2 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas, suprasdamas, jog ieÅ¡kinys bet kokiu atveju galės bÅ«ti tenkinamas tik dalinai, dėl nežinomų priežasčių atsisakė pasinaudoti Å¡ia galimybe, tai tokio procesinio elgesio pasekmes turi prisiimti sau, jos negali ir neturi bÅ«ti perkeltos kitai Å¡aliai, kurios procesinis elgesys buvo adekvatus ir sÄ Å¾iningas.IeÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad nesutinka su atsakovo nuomone, jog teismas privalėjo sumažinti delspinigių dydį. Nei viena iÅ¡ atsakovo nurodytų teisės normų nenustato teismui pareigos mažinti delspinigių dydį, o įtvirtina tik tokiÄ teismo teisę, bet ne pareigÄ .IeÅ¡kovo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir nepažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių spręsdamas dėl iÅ¡laidų paskirstymo, kai atsakovas po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų patenkino iki priimant teismui sprendimÄ byloje.

Faktas, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo teismui dalį ieškinio reikalavimų patenkina teismui nespėjus išnagrinėti bylos iš esmės, nesudaro pagrindo mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuotolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad delspinigių dydis, jų skaičiavimo tvarka buvo sutarta Å¡alių sudaryta Statybų darbų rangos sutartimi Nr.12-11-22/1.

Abi Å¡alys yra juridiniai asmenys, lygiaverčiai verslo subjektai, kas leidžia manyti, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, pasiraÅ¡ydami Å¡iÄ sutartį, viskÄ protingai ir rÅ«pestingai įvertino, ir sutartas netesybų dydis abi Å¡alis tenkino. Teismo priteistos 6 879,47 Lt netesybos sudaro tik 9,3 procentus visos sutarties sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo vengimo visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu priežastis.

Atsakovas nurodė, kad jis manė galintis sulaikyti mokėjimus ieÅ¡kovui, nes, jo supratimu, ieÅ¡kovo darbai buvo su trÅ«kumais ir nebuvo tinkamai perduoti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, nepaisant nustatytų darbų trÅ«kumų, atsakovas neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų, Å¡i teismo iÅ¡vada apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Taigi, atsakovo nurodytÄ neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu priežastį teismas pripažino nepagrįsta.Pagal CPK 93 str. 2 d., jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinys paÅ¡tu pirmosios instancijos teismui pateiktas 2013-05-20, teisme gautas 2012-05-22. Atsakovas 2013-05-21 sumokėjo ieÅ¡kovui 24 000 Lt skolos dalį, 2013-08-14 - 20 000 Lt skolos dalį.

Todėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 44 000 Lt skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino, tačiau, atžvelgęs į tai, kad Å¡i suma buvo apmokėta jau po ieÅ¡kinio pateikimo, sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti padengti ir tÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, kuri siejama su 44 000 Lt skolos suma, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti 97,6 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl Å¡iÄ proporcijÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 379,49 Lt žyminį mokestį, 2 000 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalÄ ir 390 Lt iÅ¡laidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.

Pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovo patenkinto reikalavimo sumai, tokiu bÅ«du sumažinant abiejų Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovui bÅ«tų buvę grÄ Å¾inta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos, o atsakovui bÅ«tų reikėję atlyginti 25 procentus Å¡io mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis ir bendradarbiauti siekiant, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai ir kuo mažesnėmis sÄ naudomis (CPK 7 str., 8 str.).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiant į tai, kad byloje ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kas leidžia manyti, jog procesinės teisės ieÅ¡kovui buvo žinomos, ieÅ¡kovo pasyvus elgesys nesiimant veiksmų siekiant sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vertintinas kaip nerÅ«pestingas ir nesÄ Å¾iningas oponento atžvilgiu.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neturi ieÅ¡kovui atlyginti iÅ¡laidų, kurių ieÅ¡kovas galėjo iÅ¡vengti atsisakydamas ieÅ¡kinio, todėl tokio procesinio elgesio (pasyvumo) pasekmes ieÅ¡kovas turi prisiimti sau. Atsisakius 44 000 Lt ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui bÅ«tų grÄ Å¾intas 990 Lt žyminid mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 87 str. 2 d.). Todėl Å¡ia suma mažintinas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis.Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas privalo padengti ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ rengiant ieÅ¡kinį, atstovavimÄ teisme bei iÅ¡laidas už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ dalį, kuri siejama su 44 000 Lt suma.

Atsakovas pradėjo vykdyti įsipareigojimus po to, kai ieÅ¡kovas inicijavo teisminį procesÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡vengti ar sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimÄ . ir netesybų priteisimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, todėl keisti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ 990 Lt, t.y. iki 3 779,49 Lt. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažinant iÅ¡ atsakovo UAB „Tunika“ ieÅ¡kovui UAB „Rekosta“ priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 3 779,49 Lt.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė