35d7b930-12b4-474b-8b51-4e75f1f2aebf · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-451-676/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06073-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovams E. L., V.

L. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 466,20 Eur skolÄ , 1 151,50 Eur delspinigių, 46,62 Eur baudÄ , 5,80 Eur dydžio patirtas Gyventojų registro iÅ¡laidas apie asmens duomenis, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė E. L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jos atžvilgiu reikalavimus atmesti ir visÄ skolÄ priteisti iÅ¡ buvusio sutuoktinio atsakovo V.

L.. Nurodė, kad jų santuoka nutraukta teismo sprendimu, tačiau iÅ¡tuokos liudijimÄ atsakovė iÅ¡siėmė tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., tačiau tai neįpareigoja mokėti buvusio sutuoktinio skolų; ji su V. L. jokios paskolos po 1999 metų neėmė ir tam leidimo nesuteikė; už buvusio sutuoktinio skolas buvusi žmona, kaip ir tėvų vaikai, neatsako. Atsakovui V. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. L., būdamas santuokoje (santuoka įregistruota 1980 m. gruodžio 4 d., nutraukta 2014 m. rugpjūčio 27 d.) su E. L., jai žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti (namų ūkio poreikiams) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701565022 (toliau – Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ir kolonėlę.

Sutartimi atsakovai įsipareigojo per 24 mėnesių iÅ¡pirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintÄ mokėjimų grafikÄ sumokėti kreditoriui visas sutarties mokėjimo grafike numatytas įmokas (509,64 Eur sumÄ ), tačiau įmokų nuo 2007 m. vasario 15 d. kreditoriui nemokėjo ir daugiau jokių įsipareigojimų kreditoriui nebevykdė ir iki Å¡iol nebevykdo, su kreditoriumi nebendradarbiauja. Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo kreditoriui praneÅ¡ti, jeigu pasikeičia atsakovo (atsakovų) adresas, telefonas, o, pažeidus Å¡iÄ pareigÄ , – įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio baudÄ nuo neiÅ¡pirkto turto vertės (Sutarties 11.2 punktas), o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Sutarties 11.2 punktas).

Atsakovai nuo 2007 m. vasario 15 d. įmokų nemoka ir yra skolingi 466,20 Eur dydžio sumÄ . 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir ieÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei visas reikalavimo teises atsakovų atžvilgiu. Reikalavimo perleidimas yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

UAB „Ūkio banko lizingui“ perleidus reikalavimo teises ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovams praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir pareikalavo įvykdyti perduotÄ neįvykdytÄ prievolę (reikalavimÄ ), t.y. paragino atsakovus sumokėti perleistÄ ir pradelstÄ kreditorinį įsiskolinimÄ , t.y. 466,20 Eur skolÄ ir 0,2 procentų dydžio delspinigius, tačiau atsakovai įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrÄ Å¾ino ir nesikreipė į kreditorių dėl įsipareigojimų įvykdymo dalimis.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus, kylančius iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 701565022 atsakovams. Dėl solidarios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų IeÅ¡kovė praÅ¡o skolÄ iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai, nurodydama, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutartį atsakovas V. L. sudarė bÅ«damas santuokoje su atsakove E. L., o Å¡ia sutartimi įgytas turtas – kompiuteris ir kolonėlė, yra Å¡eimyninio pobÅ«džio, namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Tinkamas sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Jas savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte; bendromis - sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra iÅ¡vardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ . Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ paskolos sutarties kilusi prievolė gali bÅ«ti pripažinta solidariÄ jÄ sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta Å¡eimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovų prievolės solidarumÄ grindžia iÅ¡imtinai aplinkybėmis, kad atsakovas V.

L. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį sudarė atsakovei E. L. žinant ir sutinkant, Å¡eimos interesais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei, siekiančiai, kad atsakovo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja solidaria sutuoktinių prievole, tenka pareiga įrodyti ginčo sandorio sudarymÄ Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje pateiktų atsakovės duomenų ir įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto teismo 1999 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta (civilinė byla Nr. 2-0491/1999) Å¡io teismo sprendimo pagrindu.

Bylos duomenimis nuo 1999 m. atsakovų jokie santykiai nebesieja, atsakovė su atsakovu jokios paskolos, kokio pobÅ«džio ji bebÅ«tų, neėmė ir tam leidimo kitam asmeniui nesuteikė. Atsakovė E. L. nurodo, kad iÅ¡tuokos liudijimÄ iÅ¡siėmė tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., tačiau tai jokiu bÅ«dų neįpareigoja mokėti buvusio sutuoktinio skolų. Taip pat teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, kad pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį perduotas naudoti atsakovui kompiuteris ir kolonėlė buvo naudoti bendriems Å¡eimos poreikiams, tokiems kaip nepilnamečių vaikų interesai, bÅ«sto, pragyvenimui, tenkinti.

Be to, išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tik atsakovo V. L. vardu, todėl darytina išvada, kad kompiuterį ir kolonėlę atsakovas įsigijo išimtinai asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl prievolė, pagal išperkamosios nuomos 2007 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 701565022 yra asmeninė atsakovo V. L. prievolė. Dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. ieškovės naudai Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo išperkamosios nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis).

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Vadovaujantis CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo prievolės sumokėti už suteiktÄ kompiuterį ir kolonėlę nevykdė, atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų teismui nepateikė, o byloje yra pateikti duomenys apie prievolės nevykdymo faktÄ , todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai, 6.245 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 466,20 Eur skolÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo IeÅ¡kovė už sutartinės prievolės nevykdymÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 151,50 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 4940 pradelstų dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo bÅ«das, turi bÅ«ti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Netesybos yra Å¡alutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ . Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Taigi netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkcijÄ .

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimÄ , teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos.

Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2020 m. rugpjūčio 27 d., t.y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų. Todėl, spręstina, kad ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismÄ dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ .

IeÅ¡kovė teismui nenurodė jokių logiÅ¡kų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo. Todėl nors ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., praÅ¡oma priteisti delspinigių suma ( 1 151,50 Eur) palyginus su pagrindine skola (466,20 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus (CK 1.2 straipsnis).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas yra silpnesnė Å¡alis – vartotojas, o ieÅ¡kovės per ilgai delsdama kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrÄ Å¾intos skolos sumos, t.y. 466,20 Eur.

Teismo vertinimu delspinigių sumažinimas iki skolos sumos (466,20 Eur) atitiktų teisingumo kriterijus, nepažeistų atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies teisių bei kompensuotų minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1396-538/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-6132020).

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl baudos priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 46,62 Eur baudÄ . Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad atsakovas, pažeidę Sutarties 5.5 punktÄ , nepranešė kreditoriams apie telefono numerio ir galimai gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ , ir tokiu bÅ«du neįvykdė papildomų sutartimi prisiimtų prievolių bei apsunkino kreditoriaus galimybes susisiekti su atsakovais, todėl Å¡iuo pagrindu atsakovui turi bÅ«ti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už papildomos prievolės neįvykdymÄ pagal sutarties 11.2 punktÄ .

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2 punkte numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neiÅ¡pirktos turto vertės baudÄ . Bauda - tai iÅ¡ anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo delspinigių yra tai, kad ji gali bÅ«ti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimÄ , bet ir už kitaip iÅ¡reikÅ¡tÄ sutarties neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , yra vienkartinė (neturi tęstinio pobÅ«džio), nėra skaičiuojama už kiekvienÄ prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpÄ (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , savaitę ir pan.).

IÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties turinio matyti, kad sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko pareiga informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. IÅ¡perkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovei su atsakovu susiekti nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis nepavyko. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ir teismui įteikti procesinių dokumentų atsakovui nurodytu adresu nepavyko, jam procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ir teismui nepavykus nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adreso yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pažeidė pareigÄ bendradarbiauti, praneÅ¡ti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5 punkto nuostatas, iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.2. punkto pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti 10 proc. dydžio baudÄ nuo neiÅ¡pirktos turto vertės, t. y. 46,62 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 46,62 Eur baudÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ (979,02 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju teismas patenkino 58,8 procentus (979,02 Eur / 1664,32 Eur x 100 proc.) konkrečia pinigų suma išreikštų ieškinio reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 38 Eur žyminis mokestis bei 5,80 Eur kitos išlaidos, susijusios su gaunamais duomenimis iš Gyventojų registro, todėl patenkinus 58,8 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 28,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. mažinant žyminį mokestį proporcinga patenkintų reikalavimų dalimi, tačiau neįtraukiant bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Gyventojų registro išrašu (38 Eur x 58,8 proc. + 5,80 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo V. L. 466,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 centų) skolos, 466,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 centų) delspinigių, 46,62 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 62 centus) baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,14 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Raimondas Dilys