35d5bfc7-b0ca-4dc2-a5ae-90e5fee3241e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1748-577/2011Teisminio proceso numeris 2-09-3-00425-2010-8             Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.4.; 84.; 121.1.;121.13.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. gruodžio 28 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovei adv.

V.VieÅ¡Å«naitei, apelianto – atsakovo atstovams R. R., adv. S.Drazdauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos (AGATA) ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos AgentÅ«ros (LATGA-A) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl autorinių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo sumokėjimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai kreipdamiesi į teismÄ prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” ieÅ¡kovų Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos naudai 8190 Lt bei Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos - AgentÅ«ros naudai 4810 Lt kompensacijas už neteisėtÄ autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra įsikÅ«ręs atsakovo vieÅ¡butis „(duomenys neskelbtini)“, už laikotarpį iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos;

įpareigoti atsakovÄ UAB „(duomenys neskelbtini)” savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informacijÄ apie priimtÄ teismo sprendimÄ , skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas”; uždrausti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdant veiklÄ naudoti autorių bei gretutinių teisių objektus – vieÅ¡ai bet kokiais bÅ«dais ir priemonėmis atlikti kÅ«rinius ir (ar) skelbti fonogramas, nesudarius autorinės- licencinės sutarties dėl autorių ir (ar) gretutinių teisių objektų, į kuriuos turtines teises administruoja LATGA-A ir AGATA, naudojimo, ir (ar) nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” ieÅ¡kovų Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos bei Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos-AgentÅ«ros naudai 5 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” ieÅ¡kovų Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos bei Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos-AgentÅ«ros naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡laidas antstoliui).Atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos (AGATA) naudai 2816 Lt kompensacijÄ už neteisėtÄ autorių teisių naudojimÄ už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. bei 5 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y., 2010 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovo Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos-AgentÅ«ros (LATGA-A) naudai 4224 Lt kompensacijÄ už neteisėtÄ autorių teisių naudojimÄ už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. bei 5 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y., 2010 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Ä®pareigojo atsakovÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informacijÄ apie priimtÄ teismo sprendimÄ , skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“.

Uždraudė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklÄ naudoti autorių bei gretutinių teisių objektus – vieÅ¡ai bet kokiais bÅ«dais ir priemonėmis atlikti kÅ«rinius ir (ar) skelbti fonogramas, nesudarius autorinės-licencinės sutarties dėl autorių ir (ar) gretutinių teisių objektų, į kuriuos turtines teises administruoja LATGA-A ir AGATA, naudojimo, ir (ar) nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos (AGATA) naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas –217 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 594 Lt iÅ¡laidų antstolio paslaugoms apmokėti, iÅ¡ viso 2311 Lt.

Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos-AgentÅ«ros (LATGA-A) naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas – 260 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 594 Lt iÅ¡laidų antstolio paslaugoms apmokėti, iÅ¡ viso 2354 Lt. Priteisė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 51,40 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad atsakovas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡ai naudojusiu autorių ir gretutinių teisių objektus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kÅ«rinių naudojimo atsakovo vieÅ¡bučio kambariuose pobÅ«dį ir konstatavo, kad atsakovas vieÅ¡ai naudojo ieÅ¡kovų administruojamus kÅ«rinius vieÅ¡bučio kambariuose esančių televizorių pagalba. Atsakovo nuomone, vieÅ¡bučio kambarys (jis yra nuomojamas konkrečiam asmeniui, vieÅ¡bučio kambariuose neleistina vykdyti asmenų stebėjimÄ ir kitus veiksmus, kurie gal bÅ«t leistini vieÅ¡ose vietose, vieÅ¡bučio kambarys nėra vieta, kur tuo pačiu metu dalyvauja ar gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė) negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡a vieta ATGTÄ® nuostatų prasme.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ ir įstatymo nuostatas ir dėl Å¡ių priežasčių neteisingai kvalifikavo atsakovo kÅ«rinių naudojimo pobÅ«dį. Pirmos instancijos teismo nurodomas vieÅ¡as paskelbimas, kuomet visuomenės nariai gali kÅ«rinius pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, yra suprantamas ne kaip kÅ«rinių skelbimas televizijos transliacijų ar retransliacijų bÅ«du, o kÅ«rinių skelbimas bÅ«dais, kurie suteikia galimybę kÅ«rinį pasiekti bet kuriuo norimu laiku.

Atsakovas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai įgyvendina tarptautines sutartis bei Europos SÄ jungos teisės aktus; todėl atsakovas ir rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika – byla C-306/05, kurioje konstatuojama, kad “... vien pats fizinių priemonių, pvz., vieÅ¡bučio kambariuose įrengiamų televizorių, teikimas nereiÅ¡kia vieÅ¡o paskelbimo Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo prasme.“ Atsakovas negali bÅ«ti laikomas privalančiu mokėti ieÅ¡kovams už vieÅ¡Ä kÅ«rinių paskelbimÄ ar atlikimÄ už tÄ laikotarpį, kuomet vieÅ¡butyje nebuvo įrengta kabelinė televizija, nes atsakovas savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie signalo paskirstymo televizijos kambariuose.

Atsakovo valdomam vieÅ¡bučiui televizijos paslaugas teikianti įmonė moka LATGA-A ir AGATA už kÅ«rinių naudojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas vieÅ¡ai skelbė kÅ«rinius per jo valdomame vieÅ¡butyje įrengtus televizorius. Atsakovui nenaudojant kÅ«rinių, teises į kuriuos administruoja ieÅ¡kovai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo. Be to, atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose yra nurodęs, kad net jei teismas ir tenkintų ieÅ¡kovų reikalavimus ir pripažintų kÅ«rinių naudojimÄ vieÅ¡u, kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas remiantis atsakovo naudojamų ir užimtų kambarių skaičiumi.

Atlyginimas ieškovams bet kuriuo atveju gali būti skaičiuojamas tik nuo 2010 m. sausio 1 d., nes tik nuo šios dienos buvo sudaryta sutartis su kabelinės televizijos paslaugų teikėju. Net jeigu visi atsakovo argumentai būtų atmesti ir atlyginimas būtų skaičiuojamas ir už laikotarpį nuo veiklos pradžios, jis sudarytų 1 406,25 Lt. Taigi, bendra priteistina suma jokiu atveju negalėtų būti didesnė nei 1 631,25 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad remiantis byloje pateikta medžiaga yra nustatyta, kad viešbučio užimtumas yra 16,91 procentų, taigi aukščiau pateikiamas mokestis turėtų būti proporcingai mažinamas ir sudarytų 275,89 Lt.

Atsakovas pabrėžia, kad tik toks skaičiavimo metodas – kai mokestis skaičiuojamas nuo užimtų kambarių skaičiaus, atitinka atlyginimo autoriams ir gretutinių teisių turėtojams prigimtį ir įstatyme įtvirtintus kriterijus. Patys ieÅ¡kovai savo taikomo atlygio skaičiavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas atsižvelgiant į vieÅ¡bučio faktinį užimtumÄ . Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, net ir atmetęs atsakovo argumentus dėl nevieÅ¡o kÅ«rinių naudojimo pobÅ«džio, negalėjo konstatuoti, kad maksimali reikalaujamos kompensacijos suma yra du kartus didesnė nei pagal parengtų naudoti kambarių kiekį paskaičiuotas atlyginimas ieÅ¡kovams.

BÅ«tent paskaičiuotÄ , o ne du kartus padidintÄ atlyginimo sumÄ pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti atsižvelgdamas į sunkiÄ atsakovo finansinę padėtį ir gresiantį bankrotÄ . Be to, atsakovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atlyginimo, kuris turėtų bÅ«ti mokamas pagal parengtų naudoti kambarių skaičių, dydį. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ savo lėšomis paskelbti teismo sprendimÄ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas”.

Kiekviena teisių gynybos ir įgyvendinimo priemonė, kaip ir atsakomybės forma, privalo bÅ«ti adekvati teisės pažeidimui. Galiausiai, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovo veiksmų piktavaliÅ¡kumo ir atsisakymo reaguoti į reikalavimus neatitinka tikrovės. Atsakovas nebuvo gavęs ieÅ¡kovų laiÅ¡ko mokėti mokesčius už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ ir nežinojo apie galimai daromÄ pažeidimÄ . Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, atsakovas pažymi, kad jo veiksmuose, net, jei ir bÅ«tų nustatyta, kad atsakovas privalėjo mokėti atlygį ieÅ¡kovams, nėra kaltės ar siekio piktybiÅ¡kai vengti atlygio mokėjimo.

Be to, pažymėjo ir tai, kad sprendimo paskelbimas galėtų pakenkti atsakovo reputacijai, taigi, dar labiau pablogintų jo finansinę padėtį ir padidintų bankroto tikimybę.IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad autoriai, atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrÄ atlyginimÄ už kiekvienÄ kÅ«rinio naudojimo bÅ«dÄ , komerciniais tikslais iÅ¡leistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimÄ , retransliavimÄ ar kitokį vieÅ¡Ä atlikimÄ bei vieÅ¡Ä paskelbimÄ .

Už vieÅ¡Ä kÅ«rinio atlikimÄ autorius turi teisę gauti atlyginimÄ , tiek kai kÅ«rinys atliekamas tiesiogiai, tiek panaudojant fonogramÄ ar audiovizualinį kÅ«rinio įraÅ¡Ä , radijo ir televizijos transliacijÄ ar retransliacijÄ . AtlyginimÄ privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys kÅ«rinius. KÅ«rinio naudotoju laikomas asmuo, kuris kÅ«rinį atgamina, iÅ¡leidžia, parduoda ar kitaip platina, naudoja vieÅ¡am atlikimui, rodymui, o nustatant už autorių teisių pažeidimus atsakingus asmenis, vertinami ne tik tų asmenų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimÄ , veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidusių veiksmų.

Byloje buvo nustatyta, jog atsakovui priklausančio vieÅ¡bučio kambariuose yra įrengti televizoriai, kuriais transliuojamos eterinės ir palydovinės televizijos programos, be to, atsakovo kavinėje muzikai leisti yra naudojamas kompaktinių diskų grotuvas. Tokiu bÅ«du atsakovas savo veikloje nuolatos naudoja autorių ir gretutinių teisių objektus, todėl privalo mokėti atlyginimÄ už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ â€“ vieÅ¡ai atliekamus kÅ«rinius, vieÅ¡ai skelbiamas fonogramas ir muzikos kÅ«rinių įraÅ¡us, įskaitant ir vieÅ¡bučių kambariuose rodomas eterines, satelitines, kabelines radijo/TV stočių programas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo aiÅ¡kinimu, jog vieÅ¡bučio kambarių privatus pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja tam, kad kÅ«rinio paskelbimas per televizorių reikÅ¡tų vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Atsakovas, siekdamas komercinės naudos, sÄ moningai bei aktyviais veiksmais suteikia savo klientams priėjimÄ prie kÅ«rinio. Taigi, paskelbimas tokiomis aplinkybėmis aiÅ¡kinamas kaip paskelbimas, kai tai daro kita, ne pradinė transliavimo organizacija. Toks transliavimas yra skirtas visai kitai visuomenės narių grupei nei ta, kuriai skirtas pradinis kÅ«rinio transliavimas.

Tuo pasireiÅ¡kia kambario vieÅ¡as pobÅ«dis kÅ«rinių naudojimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)” vieÅ¡bučio kambariuose ir kavinėje televizorių ir muzikos grotuvo pagalba naudojamų kÅ«rinių atlikimas ir paskelbimas yra vieÅ¡as atlikimas ir paskelbimas, turintis komercinį pobÅ«dį, todėl už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ apeliantas nuo pat veiklos pradžios turėjo įstatymo nustatytÄ pareigÄ mokėti autorinį atlyginimÄ , tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai reikalavimÄ reiÅ¡kė ne dėl konkretaus atlyginimo, o dėl kompensacijos priteisimo, kurios dydis iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių yra siejamas ne tik su nustatytais tarifais, kaip stengiasi įrodyti apeliantas, bet ir yra nustatomas atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apelianto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Taip pat nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad atlyginimas gali būti skaičiuojamas tik nuo 2010 m. sausio 1 d., kai buvo pasirašyta sutartis dėl kabelinės televizijos, kadangi atlyginimas privalo būti mokamas ne tik už kabelines, bet ir už eterines televizijos ir radijo programas, kurios apelianto veikloje naudojamos nuo veiklos pradžios. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog teismas turėjo vadovautis atsakovo nurodomu neva faktiškai užimtų kambarių skaičiumi, negali būti laikomi pagrįstais.

Tiek ieÅ¡kovo LATGA-A, tiek ieÅ¡kovo AGATA tarifai nustato, jog mokestis už kÅ«rinių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ vieÅ¡bučiuose skaičiuojamas nuo faktinio kambarių skaičiaus, nepriklausomai nuo vieÅ¡bučio kambarių užimtumo. Be to, atsakovas, nurodydamas savo argumentus, kartu nepateikė jokių leistinų įrodymų dėl faktiÅ¡kai užimtų kambarių skaičiaus, todėl jo argumentai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Ä® vidutinį kambarių užimtumÄ galėtų (bet ne privalėtų) bÅ«ti atsižvelgta tik tuo atveju, jei atsakovas kÅ«riniais bÅ«tų naudojęsis teisėtai, t.y. sudaręs sutartį su LATGA-A prieÅ¡ pradėdamas vykdyti veiklÄ .

Atsakovo kaltę dėl neteisėto kÅ«rinių naudojimo, prieÅ¡ingai atsakovo teiginiams, pagrindžia ne tik atsakovo dėl trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų negauta ieÅ¡kovų siųsta pretenzija, bet ir tai, jog, kaip paaiÅ¡kėjo nagrinėjant bylÄ , atsakovas žinojo apie pareigÄ mokėti, kas buvo patvirtinta paties atsakovo paaiÅ¡kinimais bei numatyta teismui pateiktose pastatų panaudos sutartyse. Pažymi, jog teismo sprendimo paskelbimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose yra papildoma pažeistų teisių atstatymo priemonė, kuri, ieÅ¡kovo pasirinkimu, gali bÅ«ti taikoma greta kitų teisių gynimo bÅ«dų.

Å is teisių gynimo bÅ«das nėra siejamas nei su padarytos žalos, nei su pažeidėjo gautos naudos dydžiu, kalte ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, o užtenka neteisėtų veiksmų konstatavimo. Svarbu ir tai, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nuo bendrovės įsteigimo žinojo apie pareigÄ mokėti atlyginimÄ už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ savo veikloje, tačiau Å¡ios pareigos vengė. Be to, tai, jog Lietuvos teismų praktika vertinant kÅ«rinių naudojimÄ vieÅ¡bučiuose dar tik formuojasi, tik patvirtina teismo sprendimo paskelbimo bÅ«tinybę, ypač atsižvelgiant į prevencinius tokios pažeistų teisių atstatymo priemonės tikslus.Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1d. iki 2010 m. vasario 5 d. panaudos pagrindais vieÅ¡bučio paslaugoms teikti naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini).

Iš antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2010-01-15 adresu Maironio g. 3, Druskininkuose, viešbučio kambaryje Nr. 204 yra televizorius, per kurį galima matyti 35 kanalus, o viešbučio rūsyje esančioje kavinėje yra grotuvas „Pioneer“, per kurį transliuojama muzika. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia trijų žvaigždučių lygio viešbučio paslaugas, pagrįstai konstatavo, jog kiekviename jų viešbučio kambaryje pagal nustatytus reikalavimus turi būti televizorius, kuris transliuotų televizijos programas ne mažiau kaip trimis kalbomis, bei nustatė, kad visuose veikiančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kambariuose bendrovės veiklos laikotarpiu, naudojantis pastatais adresu (duomenys neskelbtini), buvo televizoriai, kuriais transliuojamos eterinės ar palydovinės televizijos programos.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių pirmos instancijos padarytÄ iÅ¡vadÄ , jų nebuvo pateikta ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31 atsakovas užtikrino eterinės televizijos transliavimÄ , o nuo 2009-01-01 buvo naudojamasi kabelinės televizijos paslaugomis. Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio kambariuose televizorių pagalba naudojamų kÅ«rinių paskelbimas gali bÅ«ti laikomas vieÅ¡u paskelbimu, nes tik už tokį kÅ«rinių naudojimÄ pagal ATGTÄ® atsakovui kyla pareiga mokėti atlyginimÄ LATGA-A‘i ir AGATA‘i.

Tuo pačiu teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje nėra suformuotos praktikos Å¡iuo klausimu, o kadangi autorių kÅ«rinių paskelbimo teisę reglamentuoja Europos SÄ jungos bendrijos teisė, todėl, aiÅ¡kinant ir taikant nacionalinės teisės aktus, bÅ«tina analizuoti ir atsižvelgti į Bendrijos teisę.Teisė vieÅ¡ai atlikti kÅ«rinį ir vieÅ¡ai skelbti kÅ«rinį yra autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė (Berno konvencijos „Dėl literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių apsaugos“ 9 str., 11 str., Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos 12 str., 1996 m. gruodžio 20 d.

Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties 15 str. 1 d., ATGTÄ® 15 str., 53 str., 54 str.). Pagal ATGTÄ® 2 str. 29 p., kÅ«rinio vieÅ¡as atlikimas – kÅ«rinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, Å¡okis ar kitas kÅ«rinio vieÅ¡o atlikimo bÅ«das tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangÄ kokioje nors vieÅ¡oje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Minėto straipsnio 30 p. nurodoma, jog gretutinių teisių objekto vieÅ¡as paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto vieÅ¡as perdavimas, įskaitant fonogramoje įraÅ¡ytų garsų arba garsų iÅ¡raiÅ¡kos padarymÄ vieÅ¡ai girdimais, iÅ¡skyrus transliacijÄ . IÅ¡imtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kÅ«rinių ar, atitinkamai, atlikimo įrašų ar fonogramų vieÅ¡Ä skelbimÄ ar kitokį padarymÄ vieÅ¡ai prieinamais laidais ar bevielėmis ryÅ¡io priemonėmis, įskaitant tokiu bÅ«du, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams nustato ir 2001 m. gegužės 22 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2001/29/EB (toliau – Direktyva 2001/29/EB) 3 str. ATGTÄ® 15 str., 55 str. nurodo, jog autoriai, atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrÄ atlyginimÄ už kiekvienÄ kÅ«rinio naudojimo bÅ«dÄ , komerciniais tikslais iÅ¡leistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimÄ , retransliavimÄ ar kitokį vieÅ¡Ä atlikimÄ bei vieÅ¡Ä paskelbimÄ .

Už vieÅ¡Ä kÅ«rinio atlikimÄ autorius turi teisę gauti atlyginimÄ , tiek kai kÅ«rinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramÄ ar audiovizualinį kÅ«rinio įraÅ¡Ä , radijo ir televizijos transliacijÄ ar retransliacijÄ . AtlyginimÄ privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys kÅ«rinius. KÅ«rinio naudotoju laikomas asmuo, kuris kÅ«rinį atgamina, iÅ¡leidžia, parduoda ar kitaip platina, naudoja vieÅ¡am atlikimui, rodymui, o nustatant už autorių teisių pažeidimus atsakingus asmenis, vertinami ne tik tų asmenų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimÄ , veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidusių veiksmų (ATGTÄ® 2 str. 20 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Leidykla „Briedis“ v.

Leidykla „Saulabrolis“, UAB „Arlila“, bylos Nr. 3K-3-48/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hesona“ v. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), bylos Nr. 3K-3-302/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Hesonos klubas“ v. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), bylos Nr. 3K-3-347/2009, ir kt.).

AtitinkamÄ Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , kartu ir pareigÄ mokėti atlyginimÄ , patvirtina ir pirmosios instancijos teismo cituojama Europos Teisingumo Teismo praktika (2006 m. gruodžio 7 d. ETT sprendimas byloje Nr. C‑306/05). Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino Europos Teisingumo Teismo (toliau ETT) praktikÄ ir to pasėkoje padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis vieÅ¡ai naudojo ieÅ¡kovų administruojamus kÅ«rinius vieÅ¡bučio kambariuose esančių televizorių pagalba.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, pažymi, kad apeliantas cituoja iÅ¡ ETT 2006-12-07 sprendime byloje Nr. C-306/05 padarytų iÅ¡vadų sau naudingÄ iÅ¡traukÄ , visiÅ¡kai iÅ¡kreipdamas ETT minėtame sprendime padarytų iÅ¡vadų esmę. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad jo apeliaciniame skunde nurodytoje teisinėje literatÅ«roje („Autorių teisės“ V.Mizaras, Vilnius: Justitia, 2008, 2 ir 3 dalys) yra iÅ¡samiai analizuojama vieÅ¡o paskelbimo sÄ voka, atskirai pasisakyta dėl pagrindinių kriterijų: vieÅ¡os vietos, neapibrėžtos visuomenės narių grupės, pasisakyta dėl paskelbimo bÅ«dų ir priemonių (transliavimo, retransliavimo ir kt.); be kita ko, minėtos teisinės literatÅ«ros autorius analizavo ir ETT minėtame teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas bei akcentavo 3 pagrindines pozicijas (I t. 458-461 psl.) Pažymėtina, kad ETT sprendime yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad „Nors vien tik fizinių priemonių teikimas pats savaime nereiÅ¡kia vieÅ¡o paskelbimo 2001 m. gegužės 22 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo prasme, vieÅ¡bučių atliekamas signalo iÅ¡platinimas vieÅ¡bučių kambariuose gyvenantiems klientams per televizorius, nepaisant gaunamo signalo transliavimo technikos, yra vieÅ¡as paskelbimas Å¡ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio kambariuose ir kavinėje televizorių ir muzikos grotuvo pagalba naudojamų kÅ«rinių paskelbimas yra vieÅ¡as paskelbimas, turintis komercinį pobÅ«dį, todėl už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ apeliantas nuo pat veiklos pradžios turėjo ATGTÄ® nustatytÄ pareigÄ mokėti autorinį atlyginimÄ .

Pažymėtina, kad minėtoje ETT byloje nurodoma, jog vieÅ¡bučio kambarių privatus pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja tam, kad kÅ«rinio paskelbimas per televizorių reikÅ¡tų vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Pažymėtina, jog Valstybinio turizmo departamento 1998-07-08 įsakymu Nr. 27 patvirtintuose „VieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo reikalavimuose“ nurodoma, jog televizorių buvimas visuose kambariuose yra privalomas reikalavimas 3 žvaigždučių vieÅ¡bučiams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas, siekdamas komercinės naudos – atitikti 3 žvaigždučių vieÅ¡bučio klasifikacijÄ , sÄ moningai bei aktyviais veiksmais suteikia savo klientams priėjimÄ prie transliuojamo kÅ«rinio.

Paskelbimas tokiomis aplinkybėmis remiantis Berno konvencijos „Dėl literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių apsaugos“ 11a str. aiÅ¡kinamas kaip paskelbimas, kai tai daro kita, ne pradinė transliavimo organizacija. Tokia iÅ¡vada akivaizdi dar ir dėl to, jog toks transliavimas yra skirtas visai kitai visuomenės narių grupei nei ta, kuriai skirtas pradinis kÅ«rinio transliavimas, t.y. ne galutiniams vartotojams, televizorių žiÅ«rintiems namuose, o vieÅ¡bučio klientams. ETT iÅ¡aiÅ¡kino, jog iÅ¡ esmės transliuojamo kÅ«rinio platinimas Å¡iems klientams per televizorius nėra paprasta techninė priemonė, atvirkščiai, vieÅ¡butis yra įstaiga, kuri, labai gerai žinodama savo elgesio pasekmes, įsikiÅ¡a suteikdama savo klientams priėjimÄ prie saugomų kÅ«rinių, todėl nesant tokio įsikiÅ¡imo jos klientai, esantys paminėtoje zonoje, iÅ¡ esmės negalėtų matyti ir/ar girdėti transliuojamo kÅ«rinio.

Tokiu bÅ«du apeliantas savo veikloje nuolatos naudoja autorių ir gretutinių teisių objektus, todėl, remiantis ATGTÄ® 15 str., 55 str., privalo mokėti atlyginimÄ LATGA-A‘i ir AGATA‘i už vieÅ¡ai atliekamus kÅ«rinius, vieÅ¡ai skelbiamas fonogramas (muzikos kÅ«rinių įraÅ¡us), įskaitant vieÅ¡bučių kambariuose rodomas eterines, satelitines, kebelines radijo/TV stočių programas. Pažymėtina, kad pagal LATGA-A tarifų 8.1 punktus ir AGATA tarifų 1.1 punktus atlyginimas privalo bÅ«ti mokamas ir už eterinės televizijos ir radijo programas.

Todėl nepagrįstas ir atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginimÄ už tÄ laikotarpį, kuomet vieÅ¡butyje nebuvo įrengta kabelinė televizija. Beje, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmos instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31 vieÅ¡butyje buvo transliuojama eterinė televizija (CPK 178 str.). Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad kompensacijos dydis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas remiantis atsakovo naudojamų ir užimtų kambarių skaičiumi, kadangi ieÅ¡kovo LATGA-A, o taip pat ir AGATA tarifai nustato, jog mokestis už kÅ«rinių ir gretutinių teisių objektų naudojimÄ vieÅ¡bučiuose skaičiuojamas nuo faktinio kambarių skaičiaus, nepriklausomai nuo vieÅ¡bučio kambarių užimtumo.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialia atsakovo pateikta statistika. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų argumentu, kad į faktinį kambarių užimtumÄ galėtų bÅ«ti atsižvelgta tik tuo atveju, jei atsakovas kÅ«riniais bÅ«tų naudojęsis teisėtai. Tuo tarpu neteisėto naudojimo atveju nuolaidos negali bÅ«ti daromos. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo pateikiamÄ skaičiavimÄ , kokio dydžio suma galėtų bÅ«ti iÅ¡ jo priteistina, atsižvelgiant į skaičiuojamÄ laikotarpį, užimtumÄ bei proporcingÄ mažinimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinis atlyginimas, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas, jeigu atsakovas bÅ«tų teisėtai naudojęsis kÅ«riniais ir gretutinių teisių objektais, yra tik orientacinis kriterijus, kuriuo pirmos instancijos teismas vadovavosi nustatydamas atsakovo mokėtinÄ kompensacijÄ . Jos dydis neturi bÅ«ti tapatus atlyginimui, Å¡iuo atveju teismo priteistos kompensacijos dydis yra ženkliai mažesnis nei atlyginimas, kurį bÅ«tų privalėjęs sumokėti atsakovas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovo veiksmai laikytini dideliu neatsargumu.

Apeliantas yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ATGTĮ 83 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad esant paprastam neatsargumui, kompensacija nedidinama, kvalifikuotos kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) atveju gali būti didinama iki dviejų kartų. Tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad dvigubo atlyginimo taikymo tikslai yra tokie:

1) užkirsti keliÄ , kad neteisėtas teisių naudotojas neprisiimtų jokios neigiamos sau rizikos dėl kito asmens teisių pažeidimo. Jeigu bÅ«tų palikta tik paprasto autorinio atlyginimo galimybė, pažeidėjas, neteisėtai naudodamasis teisėmis, niekuo nerizikuoja, t.y. jis atsiduria tokioje pačioje padėtyje kaip ir teisėtas naudotojas;

2) prevencijos funkcijos įgyvendinimas. Taip siekiama įspėti ir pažeidėjÄ , kad neteisėtai naudodamas kÅ«rinį jis gali atsidurti blogesnėje padėtyje negu naudodamas kÅ«rinį kaip reikalauja įstatymas, bei atgrasyti pažeidėjÄ nuo teisės pažeidimo. Pripažįstama, kad ATGTÄ® 86 str. 3 dalyje numatyta kolektyvinio administravimo asociacijų teisė reikalauti esant jų administruojamų teisių pažeidimui du kartus didesnio negu įprastai atlyginimo taip pat grindžiama kolektyvinio administravimo asociacijų patiriamų teisės pažeidimo nustatymo iÅ¡laidų kompensavimo bÅ«tinybe ir jų kompensavimo neperkėlimu teisių subjektams ir teisėtiems naudotojams.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, ar apeliantas gali padengti žalÄ , tuo pačiu siekiant, kad atlyginimas nebÅ«tų toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba reikÅ¡tų apelianto atleidimÄ nuo žalos atlyginimo, arba bÅ«tų pernelyg finansiÅ¡kai nepakeliamas.Pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos dydis atlyginimo ir prevencijos tikslų prasme yra adekvatus ir teisingas, pagrįstas kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už vieÅ¡Ä kÅ«rinių atlikimÄ ir skelbimÄ tarifais, vieÅ¡bučių kambarių skaičiumi, plotu, kuriame skamba muzika, neteisėtos veiklos laikotarpiu, daromo teisės pažeidimo pobÅ«džiu, atsakovo veiksmais ir kaltės forma, komercine veikla ir gaunamomis pajamomis, apelianto turtine padėtimi.Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis įpareigotas savo lėšomis paskelbti teismo sprendimÄ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo paskelbimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose yra papildoma pažeistų teisių atstatymo priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma greta kitų teisių gynimo bÅ«dų.

VieÅ¡u teismo sprendimo paskelbimu siekiama papildomai atsakovÄ bei kitus asmenis atgrasyti nuo kitų pažeidimų, taip pat informuoti visuomenę apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , t.y. siekiama prevencinių bei teisių subjekto reabilitacijos tikslų. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagrįstai ir teisingai taikė Europos Teisingumo Teismo praktikÄ , dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sÄ naudas (teismo posėdžio trukmė) bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, į tai, kad abiems ieÅ¡kovams atstovavo viena atstovė, buvo suraÅ¡ytas vienas procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteisia 1320 Lt, t.y. po 660 Lt atstovavimo iÅ¡laidų kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, kitoje dalyje ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atmestinas (CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)” (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovų Lietuvos Gretutinių Teisių Asociacijos (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos AgentÅ«ros (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1320 Lt, t.y. po 660 Lt kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų jų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                           Jadvyga Mardosevič             Teisėjai                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                              Henrichas Jaglinskis