35d52002-3aee-4883-94ce-a4e69f770ea4 · Kauno apygardos teismas

           Byla Nr. 1S-125-245/2017                                         Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00040-2007-5                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

B. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2008 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 29 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gruodžio 27 d., dienÄ ).Komisija 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam D.

B., konstatavęs, kad byloje nustatytos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės ir kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad D. B., išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iÅ¡kilusias problemas spręs tik teisėtais bÅ«dais, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. B. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir patvirtinti 2016 m. gruodžio 27 d. Komisijos nutarimÄ .Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimu nutarta skundo autoriui taikyti lygtinį paleidimÄ .

Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , rizika yra žema, kuri sumažėjo nuo 41 iki 34 balų. Pažymima, kad apeliantas bausmę atlieka paprastos grupės sÄ lygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, Komisija nustatė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai: tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir darbinės veiklos planų turėjimas, geri socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais.

Tokios iÅ¡vados iÅ¡samios ir pagristos, priimtos kompetentingos Komisijos. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijÄ Nr. (2003 )22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sÄ lygas, siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministru Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.Skunde pažymima, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos iÅ¡imtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Akcentuojama, kad skundo autorius atliko reikiama bausmės dalį. Tvirtinama, kad BVK nenurodyta, kokia gali bÅ«ti neatlikta bausmės dalis, todėl neanalizuotina ir negali bÅ«ti naudojama kaip vienas iÅ¡ nepaleidimo lygtinai motyvų. Pabrėžiama, kad teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 punkte, tačiau apylinkės teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sÄ lygas iÅ¡ naujo, kÄ jau padarė Komisija. Nesuprantama tokia pirmosios instancijos teismo pozicija – abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiÅ¡kai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotÄ lygtinio paleidimo praktikÄ .

Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas paverčia Komisijos darbÄ niekiniu, o nuteistieji, matydami tokiÄ teismo nuostatÄ , neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkcijas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tÄ patį nusikaltimÄ , todėl vėl vertinant apelianto padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiama dar kartÄ , kadangi netaikomas lygtinis paleidimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat draudžia bausti dukart už tÄ patį. Pats apylinkės teismas nurodė, kas svarbu vertinant lygtinio paleidimo klausimÄ : atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ir jos įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamos elgsenos rizika. Pabrėžiama, kad skundo autoriaus rizika žema, jis vykdo socialinės reabilitacijos programÄ , neturi nuobaudų pagal BVK 146 straipsnio 9 dalį, atliko reikiamÄ bausmės dalį. Be to, Komisija nurodė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai.

Tačiau apylinkės teismas nurodė, kad apeliantui negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas. Teigiama, kad tokia teismo iÅ¡vada abstrakti, argumentai nelogiÅ¡ki, neatitinkantys europinių normų ir BVK. Remiamasi Konstitucinio Teismo praktika apie nutartims keliamus reikalavimus ir pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, sudaranti pagrindÄ manyti, kad ateityje skundo autorius nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Toks teiginys be argumentų, yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir laikytinas BK 154, 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika.

Tokia veika yra deliktas. Apelianto manymu, apylinkės teismas veikė prieÅ¡ingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal Å¡ias rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

Apylinkės teismas laikėsi kardinaliai prieÅ¡ingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – iÅ¡imtis. Skundžiamos nutarties argumentavimo trÅ«kumas yra pakankama priežastis jÄ panaikinti.Skundo autorius praÅ¡o teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines jo bylos aplinkybes, nes jo elgesys, prieÅ¡ingai nei tvirtina apylinkės teismas, koregavosi, jis nebepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, nebeturi nuobaudų, elgiasi tinkamai ir Å¡iuo metu tai jo nuostata. Pažymima, kad apeliantas senų „draugų“ nebeturi ir nebeieÅ¡ko, suvokė, kad jam jie nereikalingi.

Anot skundo autoriaus, jis kurs naujÄ gyvenimÄ . Apelianto teigimu, jis nepateisina savo elgesio ir nusikaltimo, kaltę pripažino ir visÄ atsakomybę dėl netinkamo savo elgesio prisiima sau. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pakeitimas. Skundo autorius įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, prieÅ¡ingos įstatymams. Turi aiÅ¡kius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryÅ¡ius.

Taip pat laikysis visų teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų darbÄ . Tvirtinama, kad apeliantas nori atstatyti savo reputacijÄ , vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia didžiulę atsakomybę prieÅ¡ Å¡eimÄ , kuriai dabar ypač reikalinga jo parama ir pagalba. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ D. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D.

B. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (34 balai), tačiau kitos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundÄ nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nėra.

Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad D. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ asmenų programoje, socialinėse programose, pozityvaus užimtumo programose, iÅ¡klausė teisinio ir socialinio Å¡vietimo programÄ , mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 41 balas pagal „OASys“), tačiau iÅ¡lieka artima vidutinei (34 balai).

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (14 kartų), 8 kartus už padarytus pažeidimus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu arba svarstymu drausminėje komisijoje, iÅ¡ kurių paskutinį kartÄ 2016 m. vasario 5 d. Nors pravedant auklėjamuosius pokalbius, taip pat drausminės komisijos svarstymuose D. B. nebuvo paskirtos nuobaudos, o anksčiau paskirtos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kad D. B. atlieka bausmę pagal antru nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, prieÅ¡ tai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, reiÅ¡kia per didelę iÅ¡tikimybę savo bičiuliams.

Nors D. B. apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau nevisas. Be to, nuteistasis turi dviprasmiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯ jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ . BÅ«tina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 8 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta.SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam D.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nepagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos netinkamai, todėl patvirtinti Komisijos nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : Nuteistojo D. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                Kęstutis Dargužis                                     Jurgis KiÅ¡kis               Danguolė Å iugždinytė