35d19e35-3973-4151-b829-deaaf7ea12bb · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25466-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.4.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu), nuteistojo R.

S. gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „S. p.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas VieÅ¡osios įstaigos „F.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „K. s.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu) – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡ios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. R. S. įpareigotas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimas su 3 766 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio bauda. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ä®skaityta į bausmės laikÄ 1 (viena) diena sulaikymo 2019 m. rugpjūčio 19 d. skaičiuojant jÄ lygi 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 1.1. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2017 m. spalio 10 d. su UAB „S. p.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ iki 2017 m. spalio 25 d.

įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ transformuojamÄ segmentinę akustinę pertvarÄ â€žW. S. 120“, ko rezultate UAB „S. p.“ 2017 m. spalio 11 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 3 200 eurų avansÄ jis 2017 m. spalio 13 d. 1 000 eurų iÅ¡grynino banke, 2017 m. spalio 24 d. 13 val. 50 min. 500 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H702/HB, esančiame Savanorių pr. 15A, Vilnius, 2017 m. spalio 29 d. 10 val. 44 min. 100 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H737/HB, esančiame Ukmergės g. 369, Vilnius, 2017 m. lapkričio 2 d. 07 val. 13 min., 07 val. 14 min. atitinkamai 1 000 eurų, 300 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W.

S. 120“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 200 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas UAB „S. p.“ 3 200 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „S. p.“ atžvilgiu). 1.2. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2017 m. lapkričio 7 d. su VÅ¡Ä® „F.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ per 8 (aÅ¡tuonias) kalendorines savaites įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ transformuojamÄ segmentinę akustinę pertvarÄ â€žW.

S. 120“, ko rezultate VÅ¡Ä® „F.“ 2017 m. lapkričio 8 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 3 000 eurų avansÄ jis 2017 m. lapkričio 13 d. 08 val. 45 min., 08 val. 46 min., atitinkamai 1 000 eurų, 1 000 eurų, 800 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H623/HB, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W.

S. 120“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 000 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas VÅ Ä® „F.“ 3 000 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas VÅ¡Ä® „F.“ atžvilgiu). 1.3. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. sausio 18 d. su MB „K. s.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ per 6 (Å¡eÅ¡ias) kalendorines savaites įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ transformuojamÄ segmentinę akustinę pertvarÄ â€žW.

F. 18“, ko rezultate MB „K. s.“ 2018 m. sausio 22 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 1 000 eurų avansÄ jis 2018 m. sausio 18 d. apie 14 val. 55 min., 890 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H695/HB, esančiame Kedrų g. 4, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos segmentinės akustinės pertvaros „W. F. 18“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 1 000 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas MB „K. s.“ 1 000 eurų turtinę žalÄ .

Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas MB „K. s.“ atžvilgiu). 1.4. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. vasario 1 d. su UAB „Ž.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ per 4 (keturias) savaites nuo avanso sumokėjimo įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ transformuojamÄ sulankstomÄ pertvarÄ â€žW.

F. 18“, ko rezultate UAB „Ž.“ 2018 m. vasario 2 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 3 000 eurų avansÄ jis 2018 m. vasario 2 d. 22 val. 16 min. 100 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilnius, 2018 m. vasario 6 d. 07 val. 36 min. 2 500 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H702/HB, esančiame Savanorių pr. 15A, Vilnius, 2018 m. vasario 21 d. 18 val. 44 min. 80 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos sulankstomos pertvaros „W.

F. 18“ nepagamino ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 3 000 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas UAB „Ž.“ 3 000 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu). 1.5. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. kovo 15 d. su Vilniaus lopÅ¡eliu-darželiu „Ž.“ sudarė darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ per 9 (devynias) kalendorines savaites nuo avanso sumokėjimo dienos įsipareigojo iÅ¡ardyti, atnaujinti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ transformuojamÄ sulankstomÄ akustinę pertvarÄ â€žW.

F. 120“, ko rezultate BÄ® „B.“ 2018 m. balandžio 9 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 4 500 eurų avansÄ jis 2018 m. balandžio 13 d. 07 val. 32 min., 07 val. 34 min. atitinkamai 2 000 eurų, 900 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilnius, 2018 m. balandžio 14 d., 10 val. 56 min., 10 val. 57 min., atitinkamai 450 eurų, 1 000 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H745/HB, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, tačiau slankiojamos transformuojamos sulankstomos akustinės pertvaros „W.

F. 120“ neatnaujino, nesumontavo ir darbų neatliko. Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 4 500 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas Vilniaus lopÅ¡eliui-darželiui „Ž.“ 4 500 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Ž.“ atžvilgiu). 1.6. jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2018 m. kovo 29 d. su UAB „V.“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ per 8 (aÅ¡tuonias) kalendorines savaites nuo avanso sumokėjimo įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiÄ jÄ sulankstomÄ pusiau automatinę akustinę pertvarÄ â€žW.

F. 120“, ko rezultate UAB „V.“ 2018 m. kovo 29 d. į UAB „T.“ vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, pervedus 2 131,04 eurų avansÄ jis 2018 m. kovo 30 d., apie 07 val. 16 min., atitinkamai 1 800 eurų, 40 eurų iÅ¡grynino „Swedbank“, AB banko bankomate Nr. H132/HB, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilnius, tačiau slankiojamos sulankstomos pusiau automatinės akustinės pertvaros „W. F. 120“ nepagamino ir darbų neatliko.

Tokiais savo veiksmais ir panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo 2 131,04 eurų vertės svetimÄ turtÄ padarydamas UAB „V.“ 2 131,04 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu).

2. Be to, R. S. nuteistas už tai, kad privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti asmens turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent: jis bÅ«damas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose, nesurašė piniginių lėšų apskaitos dokumentų: banko apskaitos registrų, kasos apskaitos registrų, avanso apyskaitų, apskaitos dokumentais nepagrindė iÅ¡ UAB „T.“ vardu atidarytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB banke, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. liepos 18 d. iÅ¡grynintų 16 180 eurų panaudojimo, dėl Å¡ių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Å iais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir pritaikyti bausmių apėmimo taisyklę bei pakeisti baudÄ kita bausme. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistasis sutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytais kaltės įrodymo argumentais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau negali sutikti su nuosprendžio formuluote, nes laiko nuosprendį nesuprantamu, neiÅ¡samiai aiÅ¡kinančiu įpareigojimus, taip pat nesutinka su nuosprendžio subendrinimu, nes subendrinant kelių rÅ«Å¡ių bausmes nebuvo tinkamai pritaikyta bendrinimo taisyklė. 3.2.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžiu paskirtos dvi bausmių rūšys – laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. Taip pat nustatyta, kad padaryti dviejų skirtingų rūšių nusikaltimai, numatyti BK 198 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje, ir dvi skirtingos bausmės – laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. 3.3. Apeliantas pastebėjo, kad skundžiamame nuosprendyje figūruoja skirtingi nusikaltimai – sukčiavimas (BK 182 straipsnis) ir aplaidus buhalterijos vedimas (BK 223 straipsnis).

PastarÄ jÄ veikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priskiria neatsargiems nusikaltimams. Todėl, R. S. nuomone, bausmės turėjo bÅ«ti subendrinamos apėmimo bÅ«du. 3.4. R. S. teigia, kad bendrindamas bausmes ir palikdamas baudÄ bei neiÅ¡siaiÅ¡kindamas nuteistojo galimybės Å¡iÄ baudÄ sumokėti teismas nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklių.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (šeši epizodai), 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „S. p.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Viešosios įstaigos „F.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas MB „K. s.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „V.“ atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiu R. S. paskirtas bausmes (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 223 straipsnio 1 dalį) subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes ir paskirti R. S. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant R. S. nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 (devyniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti R. S. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant R. S. nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 (devyniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nepripažinti R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad pastarasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skirdamas R. S. atitinkamas bausmes netinkamai pritaikė BK 41, 48, 59, 63 straipsnių nuostatas ir tokiu bÅ«du paskyrė neteisingÄ bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus. 4.2.

Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį nurodė tik bausmių bendrinimo bÅ«dÄ nenurodydamas bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau matyti, kad teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios R. S. paskirtos bausmės – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo – iÅ¡ esmės pridėjo tik po 1 (vienÄ ) mėnesį R. S. paskirtų už kitų nusikalstamų veikų padarymÄ laisvės apribojimo bausmės dalį ir taip galimai pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo – turėtų bÅ«ti pridėtos dalys bausmių, R. S. paskirtų už likusias nusikalstamas veikas, kurios (pridedamos bausmės dalys) turi bÅ«ti ne mažesnės kaip po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. 4.3. Prokuroro vertinimu, skundžiamame nuosprendyje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ R.

S. paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti vertinama kaip techninė klaida, tačiau pastaroji taip pat turi bÅ«ti iÅ¡taisyta paskiriant (nurodant) R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 4.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prie griežčiausios R. S. paskirtos 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės turi bÅ«ti pridėtas bent minimalus už kitus padarytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmės dydis (po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo) ir R.

S. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant pastarÄ jį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4.5.

Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir skirdamas R. S. laisvės apribojimo bausmę per mažai dėmesio skyrė R. S. asmenybės vertinimui (charakterizavimui), bausmės skyrimo motyvams, t. y. nepasisakė, dėl kokių priežasčių R. S. netaiko prokuroro praÅ¡omų įpareigojimų (neatlygintinų darbų) ir Å¡ioje dalyje nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas kaip pakankamai motyvuotas, o R. S. vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies taisyklėmis bÅ«tina iÅ¡ naujo individualizuoti paskirtÄ bausmę.

R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas asmuo, padaryti 7 (septyni) tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nukentėjusiems juridiniams asmenims padarytos pakankamai didelės turtinės žalos, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu R. S. neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. S. bausmė ir tam tikri įpareigojimai turi būti parinkti itin atsakingai.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., ir galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d., redakcija), nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia įstatymo redakcija ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytais bausmių skyrimo pagrindais, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 1, 2 dalys) R. S. tikslinga papildomai taikyti BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., ir galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d., redakcija), BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte (Å¡iuo metu galiojančios redakcijos) numatytÄ Ä¯pareigojimÄ . 4.6.

Prokuroro vertinimu, R. S. pozicija dėl pastarajam pareikÅ¡tų kaltinimų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo vienareikÅ¡mė, t. y. R. S. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. R. S. galutinis kaltės pripažinimas nagrinėjant bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme turėtų bÅ«ti vertinamas labiau kaip formalus „aktas“, kaip kaltės pripažinimas, labiau įtakotas surinktų įrodymų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) visumos. Toks prisipažinimas negali bÅ«ti pripažintas nuoÅ¡irdžiu.

R. S. savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų atskleidimo, prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas laikytinas labiau formaliu. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu neigė savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, įvertinus kitas – visas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, teismų praktikÄ , tikslinga nepripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad R.

S. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro Renaldo Budrio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 7. Å ioje byloje apeliaciniais skundais ginčijami R. S. paskirtos bausmės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ rÅ«Å¡is, bausmių bendrinimo bÅ«das, paskirtos subendrintos bausmės dydis, įpareigojimai ir draudimas nuteistajam siÅ«lant paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir sumažinti paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę, o prokurorui siÅ«lant padidinti pridedamų bausmių dalis ir skirti didesnę galutinę subendrintÄ , BK 641 straipsnio pagrindu sumažintÄ , bausmę bei papildomÄ Ä¯pareigojimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinių skundų ribose, tai yra dėl R. S. paskirtos bausmės rūšies ir nustatyto jos dydžio bei jam paskirtų įpareigojimų ir draudimo.

8. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu.

11. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam R. S. paskyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau padarė klaidų bendrindamas paskirtas bausmes ir paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę.

12. R. S. padarė nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (Å¡eÅ¡i nusikaltimai) ir 223 straipsnio 1 dalyje (vienas nusikaltimas). Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau apraÅ¡ytas) jų padarymo aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog žemesnysis teismas skirdamas bausmę kaip neigiamai R. S. charakterizuojančias aplinkybes laikė jo padarytų veikų pavojingumÄ ir kaltės formÄ .

13. Visais BK 182 straipsnio 1 dalies atvejais R. S. nuteistas už svetimo turto įgijimÄ apgaule savo naudai, tai yra kad jis bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų su įvairiais juridiniais asmenimis sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias iki jose nustatytų termino (atitinkamai per 2–9 savaites) įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti slankiasias transformuojamas segmentines akustines pertvaras, dėl ko užsakovai į UAB „T.“ vardu atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ pervedė įvairaus dydžio (1 000 Eur – 4 500 Eur) avansus, tačiau slankiojamų transformuojamų segmentinių akustinių pertvarų nepagamino ir darbų neatliko.

Akivaizdu, kad Å¡ie R. S. veiksmai sukėlė pavojų ir padarė realiÄ Å¾alÄ nukentėjusiųjų turtinei padėčiai, buvo tyčiniai ir tikslingai nukreipti į užsakovų lėšų pasisavinimÄ nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Å ias nusikalstamas veikas R. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingÄ jų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , įtvirtintÄ Ä¯statymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

14. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju R. S. nuteistas už tai, kad jis bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose, nesurašė piniginių lėšų apskaitos dokumentų: banko apskaitos registrų, kasos apskaitos registrų, avanso apyskaitų, apskaitos dokumentais nepagrindė iÅ¡ UAB „T.“ vardu atidarytos atsiskaitomosios sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. liepos 18 d. iÅ¡grynintų 16 180 eurų panaudojimo, dėl Å¡ių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.

R. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad toks nusikaltimas pagal savo pobūdį yra neatsargus. Su tokiu argumentu negalima sutikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2008), o kitos BK 223 straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009.

Teismų praktika. 2009, 32). R. S. nuteistas už tai, kad privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos. Taigi toks nusikaltimas gali bÅ«ti ir tyčinis. R. S. padarytÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas įvertino kaip padarytÄ tyčia. Su tokiu vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas nesutikti neturi pagrindo, tačiau patikslina, kad Å¡i nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia. R. S. suprato, kad toks jo neveikimas yra nusikalstamai pavojingas, numatė, kad dėl teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymo nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, tačiau Å¡iems padariniams buvo abejingas.

Å ios veikos pavojingumÄ ir netiesioginės tyčios buvimÄ Ä¯rodo aplinkybės, jog dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo negalima visiÅ¡kai (o ne iÅ¡ dalies) nustatyti juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, buhalterinė apskaita buvo netvarkoma pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , tai yra daugiau nei vienerius metus (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.), nors tuo metu nuteistasis buvo įmonės vadovu ir privalėjo suvokti ir vykdyti savo pareigas įmonės atžvilgiu bei atlikti veiksmus, užtikrinančius, kad įmonės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma.

Vertinant tyčios turinį, atsižvelgiama ir į tai, kad buvo nutraukta sutartis su buhalterines paslaugas teikusia įmone, nes nuteistasis nesumokėjo už jų paslaugas, tačiau nuo tada buhalterinės apskaitos niekas nebetvarkė. Å ios aplinkybės rodo sÄ moningai aplaidų nuteistojo neveikimÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau iÅ¡dėstomi, duomenys daugiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį R. S..

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. S. iki Å¡ių veikų padarymo buvo teistas 1 kartÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu R. S., be kita ko, pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. R. S. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį nutraukta vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, už kuriÄ minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas R. S., padaryta nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 28 d. Tuo tarpu panaÅ¡aus pobÅ«džio (rÅ«Å¡inio pavojingumo) veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu nuteistas R. S., buvo padaryta praėjus trejiems metams, t. y. sÄ lyginai po neilgo laiko tarpo, be to, pradėta dar nepriėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir tęsiama (įpusėjus) jį priėmus.

Taip pat pažymima, kad R. S. iki Å¡iol nėra atlikęs (nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies) jam minėtu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, nors baudÄ turėjo sumokėti iki 2020 m. vasario 20 d. Nors Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. S., tačiau jų nepakanka svarstyti griežčiausios bausmės skyrimÄ , be to, to nepraÅ¡oma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

17. R. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn iš viso 14 kartų 2010–2019 metais, iš esmės už administracinius teisės pažeidimus ar administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu.

18. R. S. yra brandaus amžiaus, iÅ¡siskyręs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , darbingas, dirbantis UAB ,,D. m.“ vadybininku. Nors R. S. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale įraÅ¡ytas į įskaitÄ nuo 2016 m. gegužės 5 d., jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 54), 2019 m. gegužės 12 d. konsultuotas VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, taip pat diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 52), tačiau skirdamas jam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. baigė stacionarinį gydymÄ nuo alkoholizmo „Minesotos programoje“ (t. 4, b. l. 12).

19. Taigi nuteistojo R. S. asmenybės charakteristika nėra vien tik neigiama, nepaisant to, kad jis per pusę metų padarė septynis nesunkius nusikaltimus, kurių metu nukentėjo juridiniai asmenys, nuteistasis yra dirbantis, iki tol buvo teistas vienÄ kartÄ , nepadarė administracinių nusižengimų, susijusių su finansų sistema, dėl savo veiksmų gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Pažymima, kad R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai nustatė dvi aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei ėmėsi veiksmų žalai atlyginti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors prokuroras ginčija apylinkės teismo nustatytÄ R. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir apeliaciniu skundu praÅ¡o nepripažinti Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu R.

S. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamų veikų, tačiau apygardos teismas su tokiu prokuroru praÅ¡ymu ir argumentais nesutinka. 20.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad faktinių aplinkybių netinkamas teisinis vertinimas ar jų detalizavimas vėlesnio proceso metu, pirmosios instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodymas minimalių aplinkybių taip pat atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriÅ¡kumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti kelio prisipažinti bei gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017). 20.2.

R. S. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad labai gailisi. Taip pat parodė, kad, išskyrus UAB „V.“ ir Vilniaus lopšelį-darželį „Ž.“ visur buvo pradėti darbai, lubose įrengti bėgiai, tačiau jie buvo nebaigti, kadangi R. S. nesugebėjo surinkti komandos, kuri dirbtų toliau ir klaidingai galvojo, kad vienas susitvarkys, bet nesusitvarkė. Jis supranta, kad apgaudinėjo žmones, naiviai tikėjosi, kad viskas išsispręs. R.

S. finansinė padėtis įvykio metu buvo neigiama ir klientų apie tai jis neinformavo. Taip pat parodė, kad UAB „T.“ buvo pasamdęs buhalterines paslaugas atliekantį asmenį (UAB „S.“) ir stengėsi viskÄ daryti oficialiai, kol įsiskolino Å¡iai įmonei ir nenutraukė paslaugų. Pripažino, kad aplaidžiai kaip vadovas neužtikrino buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo, registravimo. Kaip direktorius nevykdė savo pareigos ir paskui jau buvo neįmanoma buvo nustatyti jo bendrovės Å«kinės finansinės atskaitomybės. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad jis faktų, nurodytų praneÅ¡ime apie įtarimÄ , neneigia, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Pagal jį su visomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys siekiant įvykdyti sutartyse numatytus darbus. Daugeliu atveju darbai buvo pradėti, tačiau nebaigti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl paÅ¡lijusios sveikatos bei nelojalių buvusių įmonės darbuotojų, kurie nebaigė numatytų darbų. Už UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga UAB „S.“ ir kokius dokumentus UAB „S.“ praÅ¡ydavo pateikti, tokius dokumentus ir teikė.

Nėra buhalteris, buhalterinėje apskaitoje nenusimano ir jeigu UAB „S.“ padarė kažkokius pažeidimus, tai pastaroji turėtų solidariai atsakyti. Tarp UAB „T.“ bei neva nukentėjusių įmonių buvo susiklostę sutartiniai civiliniai santykiai ir jokio tikslo minėtų įmonių apgaudinėti neturėjo (t. 3, b. l. 93-95). Taigi matyti, jog, nors ir esama skirtumų tarp jo duotų parodymų ikiteisminio ir teisminio tyrimų metu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis nepripažįsta esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių ir dėl to nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Abejais atvejais jis suprato, jog prisiimdamas įsipareigojimus gali jų neįvykdyti dėl nuolatinių darbuotojų neturėjimo, tačiau sutartis sudarė ir gautų avansų negrÄ Å¾ino. Taip pat suprato, kad už buhalterinės apskaitos netvarkymÄ atsakingas ir jis, kadangi neteikė visų reikalingų dokumentų UAB „S.“. 20.3. Nustatyta, kad R. S. stengėsi atlyginti žalÄ ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios prokuroras neginčija. Tai taip pat rodo jo teigiamÄ požiÅ«rį į padarytų veikų kritiÅ¡kÄ vertinimÄ .

21. Pažymima, kad skirti laisvės atėmimo bausmę, kai BK 182 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos dar keturios švelnesnės bausmės rūšys, galima tik išimtinais atvejais, kai padarytų veikų aplinkybės ir kaltininko asmenybė reikalauja būtent griežčiausios bausmės skyrimo, o švelnesnės bausmės rūšys nepadarys poveikio kaltininko elgesiui. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

22. Pastebima, kad bausmės už nusikaltimus sankcijose nurodomos griežtėjimo tvarka, todėl kiekvienÄ kartÄ skiriant bausmę turi bÅ«ti svarstomos visos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys. R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudos bausmė. Kita griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is yra laisvės apribojimas, kuris apylinkės teismo nuosprendžiu dėl visų nusikaltimų ir buvo faktiÅ¡kai parinktas. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ parinkta laisvės atėmimo bausmė, tačiau sutinkama su prokuroru, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is buvo nurodyta klaidingai (inter alia dėl to nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu paskiriant (nurodant) R.

S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymas Å¡iuo atveju negalimas, kadangi tai keistų nuosprendžio esmę (BPK 3081 straipsnio 1 dalis), kadangi motyvuose teismas nurodė, jog skiria laisvės apribojimo bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam iki Å¡iol nebuvo paskirta nei laisvės apribojimo, nei areÅ¡to bausmės. Taip pat pastebi, kad apeliaciniais skundais neginčijamos parinktų bausmių rÅ«Å¡ys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant griežtesnę bausmės rūšį didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama R. S. veikÄ ir asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tokiu bÅ«du įvertinant ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

23. Pažymima, jog R. S. paskirtos bausmės yra kiek mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Nustatytos R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriant bausmes, mažesnes nei vidurkis, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnes nei vidurkis atitinkančias bausmes didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama R. S. veikÄ ir asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms.

24. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o, be kita ko, pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir pripažinti R. S. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (epizodus) bei paskirti už jas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, tačiau toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Å is klausimas skundžiamu nuosprendžiu jau yra iÅ¡spręstas jo rezoliucinę dalį dėl BK 182 straipsnio 1 dalies iÅ¡dėstant analogiÅ¡kai kaip praÅ¡oma prokuroro apeliaciniu skundu, Å¡i nuosprendžio dalis yra neginčijama.

25. Nuteistasis apeliaciniame skunde argumentavo, kad paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas jam turėjo bÅ«ti bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Su tokiu argumentu aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Bausmių apėmimo pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius. Å iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, R. S. padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. Å ios veikos yra to paties pavojingumo ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (nesunkius nusikaltimus).

26. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, kad, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį nenurodė bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau matyti, kad teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios R. S. paskirtos bausmės – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo – iÅ¡ esmės pridėjo tik po 1 (vienÄ ) mėnesį R. S. paskirtų už kitų nusikalstamų veikų padarymÄ laisvės apribojimo bausmės dalį ir taip galimai pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo – turėtų būti pridėtos dalys bausmių, R. S. paskirtų už likusias nusikalstamas veikas, kurios (pridedamos bausmės dalys) turi būti ne mažesnės kaip po 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, kadangi toks minimalus dydis nustatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies su tokiu prokuroru argumentu. 26.1.

BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. 26.2. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 26.3. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas paskyrė 1 metų 3 mėnesių (15 mėnesių), laisvės apribojimo bausmę. Kaip teisingai pastebi prokuroras, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėdamas tik kiek daugiau nei 1 mėnesio trukmės kitas bausmes, tai yra mažesnes nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į tai bei į jau vertintas aplinkybes, susijusias su R.

S. padarytų veikų pavojingumu bei jo asmenybe, apygardos teismas sutinka su prokuroru, kad prie paskirtos ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmės turi bÅ«ti pridėtos kitos Å¡eÅ¡ios 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju tai gautųsi 26 mėnesiai (8+3+3+3+3+3+3 mėnesiai), t. y. laisvės apribojimo bausmės trukmė virÅ¡ija galimÄ maksimaliÄ jos trukmę. Be to, ir pats prokuroras praÅ¡o skirti subendrintÄ 2 metų (24 mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

Taigi patenkinus prokuroro praÅ¡ymÄ pilna apimtimi, ne tik bÅ«tų peržengtos apeliacinio skundo ribos, pažeistas BK, bet ir pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu ir prie paskirtos griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedamos laisvės apribojimo bausmės maksimaliai, tačiau ne daugiau kaip po 3 mėnesius, nevirÅ¡ijant bendros 2 metų Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmės.

27. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o įpareigoti R. S. nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų). Apylinkės teismas nedetalizavo, kokias medžiagas uždraudžiama vartoti. BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Viena vertus, teisės doktrinoje nurodoma, kad bet kuris teismo nustatomas draudimas ir įpareigojimas turi bÅ«ti kiek įmanoma konkretesnis, aiÅ¡kesnis ir įvykdomas (Å vedas, G., ir kiti.

Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 89). Kita vertus, teismų praktikoje yra įprasta nurodyti tik abstraktų draudimÄ nevartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-651/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-574/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-290-870/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018).

Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl nustatytinas baigtinis sÄ raÅ¡as psichikÄ veikiančių medžiagų, kurias R. S. uždraustina vartoti. Taigi apylinkės teismas nurodydamas neapibrėžtÄ draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Vis dėlto aukÅ¡tesnysis teismas, subendrinęs bausmes iÅ¡ naujo ir nustatydamas šį draudimÄ , atsižvelgęs į nurodytÄ teismų praktikÄ , papildo, kad toks draudimas taikomas tik jeigu tai (psichikÄ veikiančios medžiagos) nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais.

28. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o nuteistajam papildomai paskirti įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija). Tokį praÅ¡ymÄ prokuroras motyvuoja tuo, kad R.

S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas, padaryti 7 (septyni) tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, nukentėjusiems juridiniams asmenims padarytos pakankamai didelės turtinės žalos, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25466-18 metu R. S. neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė prokuroro nurodyto įpareigojimo. 28.1. Pažymima, kad teismas, paskirdamas įpareigojimų rÅ«Å¡is bei nustatydamas jų turinį atsižvelgia į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius: ankstesnius teistumus, polinkį į girtavimÄ , vertybinę orientacijÄ , elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, Å¡eiminę padėtį, darbingumÄ , dirbamÄ darbÄ , sveikatÄ ir pan. (Å vedas, G., ir kiti.

Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 90). 28.2. Nagrinėjamu atveju dauguma Å¡ių aplinkybių, taip pat ir prokuroro nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos sprendžiant, ar apylinkės teismas teisingai parinko bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius (trukmes), tai pat pažymima, kad R. S. yra skirti įpareigojimas tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimas vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Pastarasis draudimas yra paskirtas atsižvelgus į vienÄ iÅ¡ jau minėtų vertintinų aplinkybių – kaltinamojo polinkį į girtavimÄ . Apygardos teismas pažymi, kad R. S. motyvai padaryti veikas buvo savanaudiÅ¡ki. Vis dėlto vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo paskirti jam dar vienÄ Ä¯pareigojimÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenų, jog R. S. turi sveikatos problemų, susijusių su klubo sÄ nariu, kurios tęsiasi jau keletÄ metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esami įpareigojimas ir draudimas yra pakankami tam, kad Å¡iuo atveju padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

29. Apygardos teismas pažymi, kad paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis (pakeitus nuosprendį ir subendrinus iš naujo subendrinta bausmė taip pat mažinama vienu trečdaliu). Vėliau ši bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, tačiau apygardos teismas pasisako dėl šio bendrinimo būdo ir subendrintos baudos bausmės dydžio, kurį apeliaciniu skundu ginčija nuteistasis.

30. R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti bauda kita bausme. IÅ¡ jo skundo turinio ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų galima suprasti, kad jis galimai neturi galimybių sumokėti baudÄ . Apygardos teismas su tokiu nuteistojo praÅ¡ymu nesutinka. 30.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme bausmių visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimas su 100 MGL (tai atitinka 3 766 Eur) dydžio bauda. 30.2.

Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bendrinant pridėti ir baudos dalį. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo bÅ«dai, t. y. apėmimas, visiÅ¡kas arba dalinis bausmių sudėjimas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudÄ kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudÄ , jÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai pridėti prie griežtesnės bausmės. Å is draudimas reiÅ¡kia, kad, paskyrus baudÄ už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiÅ¡ko ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo bÅ«dÄ , netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Å ios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudÄ vieÅ¡aisiais darbais arba areÅ¡tu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Kasacinės instancijos teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudÄ kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudÄ , jÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai pridėti prie griežtesnės bausmės. Dar kartÄ pažymėjo, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rÅ«Å¡ims, Å¡iuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).

Taigi teoriÅ¡kai, esant pagrindui apylinkės teismas turėjo teisę bendrindamas pridėti baudos bausmės dalį ir tokiu bÅ«du sumažinti R. S. mokėtinÄ baudÄ . Vis dėlto aukÅ¡tesnysis teismas vertina, kad tokio pagrindo pridėti baudos dalį, o ne visa baudÄ , Å¡iuo atveju nėra. 30.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. S. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad R. S. turi per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti jam paskirtÄ baudÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2 metai yra pakankamai ilgas laikotarpis sumokėti 3 766 Eur dydžio baudÄ , nepaisant jo turimų finansinių įsipareigojimų: pavyzdžiui, pareigos iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, ir turimų sveikatos problemų.

Å iuo metu jau praėjo trys metai, kai jis turi mokėti Å¡iÄ baudÄ . Byloje nėra duomenų, kad R. S. bÅ«tų nedarbingas. R. S. dirba, be to, jis dirbo ir po nuosprendžio priėmimo netgi keliose darbovietėse, vykdė individualiÄ veiklÄ . Nors byloje yra duomenys apie jo atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, be kita ko, ir dėl gana didelių sumų (3 714,49 Eur, 70 162,67 Eur ir kt.), tačiau Å¡ie duomenys yra pakankamai seni, Lietuvos antstolių rÅ«mų praneÅ¡imas yra suraÅ¡ytas 2019 m. kovo 18 d., todėl priimant skundžiamÄ nuosprendį nebuvo galimybės įvertinti visų aktualių R.

S. skolinių įsipareigojimų dydžio. 30.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Å¡io kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Pagal BPK 352 straipsnio 4 dalį bauda kita bausme pakeičiama Å¡io Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal Å¡io Kodekso 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

31. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi, tačiau nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės paskyrimo už veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, taip dėl bausmių subendrinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas keičiamas pakeičiant bausmės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ rūšį ir iÅ¡ naujo subendrinant bausmes (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

32. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 2 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 149,94 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iÅ¡ kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Å iuo atveju R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas ne tik jo, tačiau ir prokuroro apeliacinis skundas.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti R. S. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas, be kita ko, prokuroro, bloginančiais pagrindais, Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laikÄ nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017).

Pažymima ir tai, kad R. S. turtinė padėtis Å¡iuo metu nėra gera, kadangi jis turi prievolę sumokėti 3 776 Eur dydžio baudÄ . Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo negali bÅ«ti priteistos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo, paskiriant R.

S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo, R.

S. įpareigotas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba registruotis užimtumo tarnyboje, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo su 3 766 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir R. S. paskirti subendrintÄ 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R.

S. paskirti subendrintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi R. S. paskirtÄ subendrintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudos bausme, ir R. S. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ netenkinti. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys